Civilinė byla Nr. e2A-2009-1097/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02612-2023-4 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.5.1.1; 1.2.2.4.14; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Service Lietuva“ dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. T.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Š. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ORLEN Service Lietuva“ (toliau – atsakovė, darbdavė) dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas: atnaujinti ieškovui vieno mėnesio terminą kreiptis dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių; pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos atsakovės direktoriaus T. T. 2023 m. liepos 12 d. įsakymą „Dėl pravaikštos paskyrimo V. Š.“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 12 d. įsakymą „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „ORLEN Service Lietuva“ neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą, priteisiant ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti visiškai kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Ieškovas nurodė, kad, pasibaigus jo nedarbingumo ir atostogų laikotarpiams, neturėdamas neteisėtai panaikinto leidimo patekti į savo darbo vietą, bei dėl prasidėjusio sveikatos sutrikdymo, 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į savo darbovietės UAB „ORLEN Service Lietuva“ teritoriją ir 2023 m. liepos 12 d., būdamas nedarbingas, buvo atleistas iš darbo dėl pravaikštos, neva dėl nepateisinamos priežasties neatvykus 2023 m. liepos 11 d. į darbą. Ieškovo teigimu, darbdavės įsakymas dėl atleidimo iš darbo nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principui. Be to, darbdavė 2023 m. rugpjūčio 29 d., kai ieškovui pasibaigė nedarbingumo laikotarpis, priėmė kitą įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris tapatus pirmiau priimtam ir jį dubliuoja, nes susijęs su tuo pačiu dalyku. Ieškovo teigimu, taikyti kraštutinę priemonę – atleidimą iš darbo – dėl vienos dienos pravaikštos, ieškovui būnant nedarbingu dėl sveikatos būklės yra neteisėta. Nedarbingumas oficialiai užfiksuotas 2023 m. liepos 12 d., todėl tą dieną ir bet kurią kitą dieną darbdavė neturėjo teisės priimti įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Ieškovas nurodė, kad jam 2023 m. liepos 11 d. neatvykus į darbą, darbdavė nustatė terminą iki 2023 m. liepos 12 d. 14.00 val. paaiškinti neatvykimo į darbą priežastį. Ieškovas neatvykimo priežastį (dėl ligos) paaiškino elektroniniu paštu 2023 m. liepos 12 d. 12.23 val., todėl darbdavė, gavusi paaiškinimą, kad ieškovas neatvyko į darbą dėl ligos ir jam nuo 2023 m. liepos 12 d. prasidėjo nedarbingumo laikotarpis, neturėjo teisės atleisti ieškovą iš darbo. Dėl nurodytų priežasčių, darbdavės įsakymai, dubliuojantys vienas kitą, turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų bei protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, o ieškovas DK 218 straipsnio 2 dalies tvarka turi būti grąžintas į darbą taikant visas garantijas. Taip pat ieškovas argumentavo, kad jam padaryta 5 000 Eur neturtinė žala, kurią darbdavė privalo atlyginti, nes dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., bet ir sveikatos sutrikdymą.

3.       Atsakovė AB „ORLEN Service Lietuva“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovo pateikta informacija neatitinka tikrovės, argumentai nepagrįsti, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pateiktas siekiant gauti finansinės naudos iš darbdavės.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas nutylėjo, jog dėl 2023 m. kovo 31 d. įvykusio incidento tarp ieškovo ir trečiojo asmens (UAB „ORLEN Apsauga“), ieškovui buvo panaikintas leidimas patekti į AB „ORLEN Lietuva“ gamybinę teritoriją, tuo pačiu apribota ieškovo teisė patekti į savo darbo vietą. Išimtinę teisę spręsti dėl leidimų patekti į AB „ORLEN Lietuva“ gamybinę teritoriją išdavimo ar panaikinimo turi tik AB „ORLEN Lietuva“, kuri vykdo teritorijos apsaugą ir Leidimų režimo taisyklių laikymosi kontrolę. Šių taisyklių privalo paisyti visi asmenys, kurie patenka į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją, ją palieką ar juda teritorijos viduje, todėl nėra išimčių ir atsakovės darbuotojams, nes jų darbo vieta yra būtent AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje. Ieškovas 2023 m. kovo 31 d. 15.30 val. baigus darbą buvo sustabdytas apsaugos ir kontrolės poste patikrinimui, tačiau atsisakė vykdyti jį sustabdžiusių darbuotojų reikalavimus, todėl buvo sulaikytas. Incidento metu ieškovas iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams nenustačius apsaugos darbuotojų neteisėtų veiksmų, policijos pareigūnai išvažiavo, apie incidentą buvo informuotas atsakovės direktorius T. T. Į incidento vietą atvykus Elektros ir automatikos grupės vadovui V. R., ieškovas taip pat atsisakė vykdyti UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojų pakartotinius reikalavimus, buvo surašytas aktas dėl vidaus tvarkos pažeidimo, ieškovą į Mažeikius namo (20 km) apie 19.30 val. parvežė jo tiesioginis vadovas V. R.. Atsakovės atstovai, net ir pasibaigus darbo dienai, į įvykį sureagavo nedelsiant ir ėmėsi visų veiksmų, kad įvykęs incidentas tarp ieškovo ir kito juridinio asmens (UAB „ORLEN Apsauga“) būtų išspręstas taikiai vietoje. Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. gavo informaciją iš AB „ORLEN Lietuva“ Kontrolės ir saugos direktoriaus su išsamiu incidento aprašymu bei informacija, kad ieškovui yra panaikintas leidimas patekti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją, taip pat buvo informuota, kad ieškovas panašaus pobūdžio pažeidimų yra padaręs ir anksčiau (2023 m. sausio 18 d.). 2023 m. balandžio 3 d. atsakovės direktorius sudarė laikinąją komisiją dėl įvykusio incidento ištyrimo. Laikinoji komisija, išanalizavusi gautus AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „ORLEN Apsauga“ dokumentus, dar kartą kreipėsi į AB „ORLEN Lietuva“, prašydama peržiūrėti sprendimą, nes dėl leidimo patekti į teritoriją užblokavimo ieškovas negali fiziškai pasiekti darbo vietos ir vykdyti jam priskirtų darbo funkcijų, taip pat buvo paprašyta nurodyti, kuriam laikui ieškovui užblokuotas leidimas. Atsakovė gavo atsakymą, kad dar kartą išanalizavus ir įvertinus visą pateiktą informaciją apie 2023 m. kovo 31 d. incidentą, vaizdo medžiagą, nustatyta nesant netinkamo apsaugos darbuotojų elgesio ir kad savo veiksmais ieškovas pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kurios privalomos be išimties visiems asmenims, todėl AB „ORLEN Lietuva“ priėmė sprendimą panaikinti ieškovui išduotą leidimą bei šio asmens daugiau neįleisti į AB „ORLEN Lietuva“ teritorijas ir objektus. Ieškovas patvirtino, kad buvo darbdavės instruktuotas apie Leidimų režimo taisykles ir yra su jomis susipažinęs. Dėl ieškovo padarytų pažeidimų atsakovė gavo ir sumokėjo 600 Eur baudą.

5.       Atsakovė nurodė, kad suprasdama, jog leidimo atblokavimo klausimo sprendimas gali užtrukti, o dėl prietaisininko pareigybės darbo specifikos ieškovui negali būti pasiūlytas nuotolinis ar kito pobūdžio darbas, atsakovė pasiūlė ieškovui pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, pasinaudoti kasmetinių mokamų atostogų teise. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą, klausdama, ar pavyko susitarti dėl leidimo ieškovui atblokavimo, ieškovui buvo priminta apie draudimą, kurio polisu jis gali pasinaudoti. Tačiau ieškovas realių veiksmų dėl prarasto leidimo patekti į savo darbo vietą atgavimo ėmėsi tik praėjus beveik pusantro mėnesio nuo leidimo praradimo ir po intensyvių darbdavės užklausimų pateikti informacija dėl prarasto leidimo atblokavimo sprendimo eigos. Ieškovas nesiėmė konkrečių veiksmų dėl leidimo atgavimo, o į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus kreipėsi tik 2023 m. liepos mėnesį. Pasibaigus ieškovo nedarbingumui, pagal ieškovo 2023 m. birželio 19 d. pateiktą prašymą ieškovui buvo suteiktos mokamos kasmetinės atostogos nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 10 d.

6.       Atsakovės teigimu, sudaryta laikinoji komisija įvykusiame 2023 m. birželio 29 d. posėdyje aptarė esamą situaciją dėl ieškovo ir galimybės darbdavei tęsti darbinius santykius, nusprendė pateikti darbuotojui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį geranoriškai 2023 m. liepos 11 d. šalių sutarimu pagal DK 54 straipsnį, jei iki pasiūlymo parengimo ir išsiuntimo darbuotojas nepraneš ir (ar) nepateiks pagrindžiančių dokumentų dėl atblokuoto leidimo patekti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją. 2023 m. liepos 4 d. atsakovė vėl pasiteiravo ieškovo, kokia yra situacija dėl užblokuoto leidimo atgavimo, ir pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį darbdavės pasiūlytomis sąlygomis. Ieškovas su darbdavės pateiktomis darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu sąlygomis nesutiko, nurodydamas jam priimtinas darbo sutarties nutraukimo sąlygas ir reikalaudamas darbdavės sumokėti ne mažiau kaip 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Tokios sąlygos atsakovei buvo visiškai nepriimtinos ir nesąžiningos, diskriminuojančios kitus darbuotojus, kurie nutraukia darbo santykius bendrovėje išdirbę daugelį metų, todėl atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktomis sąlygomis nutraukti darbo sutartį ir tą pačią dieną apie tai informuodama ieškovą priminė ieškovui, kad darbuotojo paskutinė atostogų diena yra 2023 m. liepos 10 d., todėl darbuotojas 2023 m. liepos 11 d. privalo atvykti į darbą.

7.       Atsakovė nurodė, kad 2023 m. liepos 11 d. darbuotojo tiesioginis vadovas pateikė bendrovės direktoriui tarnybinį pranešimą, kad ieškovas 2023 m. liepos 11 d. nebuvo darbe visą darbo dieną ir apie nebuvimą darbe neinformavo. Ieškovas 2023 m. liepos 11 d. darbo metu 12.56 val. el. laišku kvestionavo darbdavės pateiktą informaciją; darbdavei pateikus paaiškinimą, darbuotojas tą pačią dieną el. laišku pateikė informaciją, kad klausimas dėl leidimo patekti į teritoriją yra nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme. Atsakovės teigimu, daugiau jokios informacijos tą dieną ieškovas nepateikė, taip pat nepranešė, kad neatvyks į darbą, nepateikė prašymo suteikti nemokamas atostogas ar prašymo leisti neatvykti į darbą dėl asmeninių ar svarbių priežasčių, taip pat neinformavo, jog blogai jaučiasi. Atsakovė 2023 m. liepos 11 d. 16.46 val. (pasibaigus darbo dienai) pateikė ieškovui raštišką reikalavimą bei nurodė terminą iki 2023 m. liepos 12 d. 14 val. pateikti raštu pagrindžiantį paaiškinimą ir (ar) dokumentus, pateisinančius jo nebuvimą darbe visą darbo dieną. Ieškovas dar tą pačią dieną (2023 m. liepos 11 d.) 19.37 val. nurodė atsakovei kreiptis į advokatą J. M. bei pridėjo pasirašytą teisinių paslaugų sutartį. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių pateikti paaiškinimo ar dokumentų iki darbdavės nurodyto termino, taip pat nebuvo kliūčių nurodyti, jog būtinas ilgesnis terminas darbdavės reikalaujamų dokumentų pateikimui. Ieškovas taip pat nepranešė, kad blogai jaučiasi, ar kad pablogėjusi sveikata; daugiau nepateikė jokio paaiškinimo, nei dokumentų, pagrindžiančių jo teisėtą nebuvimą darbe 2023 m. liepos 11 d. visą darbo dieną. Ieškovas 2023 m. liepos 12 d. el. laišku informavo atsakovę, kad jam išduotas nedarbingumas nuo 2023 m. liepos 12 d. Atsakovė, iki 14 val. nesulaukusi iš ieškovo daugiau jokios informacijos, raštiško paaiškinimo ar dokumentų dėl jo 2023 m. liepos 11 d. nebuvimo darbe visą darbo dieną, priėmė sprendimus skirti ieškovui pravaikštą. Įvertinusi aplinkybių visumą, atsakovė 2023 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir, vadovaujantis DK 65 straipsnio 6 dalimi, nukelti darbo santykių pasibaigimo dieną iki darbuotojo laikinojo nedarbingumo pabaigos. Atsakovė apie priimtus sprendimus informavo ieškovą 2023 m. liepos 13 d. (8.26 val.) el. paštu, pateikdama dokumentus. Ieškovas dar nebūdamas atleistas iš darbo, kreipėsi į DGK, kuri 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atsisakė nagrinėti darbo bylą, kaip nepriskirtą DGK kompetencijai. Ieškovas nedarbingume buvo nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. gavo ieškovo prašymą suteikti jam nemokamas atostogas nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo suteikti ieškovui nemokamų atostogų ir Sodroje nesant duomenų apie ieškovui pratęstą ir/ar suteiktą nedarbingumą, atsakovė, patikslindama anksčiau priimtą darbdavės 2023 m liepos 12 d. įsakymą, priėmė 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą, įformindama darbo santykių su ieškovu pabaigą. Atsakovė nutraukė ieškovo darbo sutartį su visais priedais ir papildymais, taip pat pateikė Sodrai informaciją apie ieškovo socialinio draudimo laikotarpio pabaigą, apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas 2023 m. rugpjūčio 29 d. 16.45 val. el. laišku.

8.       Atsakovė argumentavo, kad ji teisėtai priėmė sprendimą nutraukti su darbuotoju darbo santykius, darbuotojui padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – nebuvimą darbe visą darbo dieną be pateisinančios priežasties. Atsakovė dėjo daugiau pastangų išsaugoti darbinius santykius su darbuotoju nei pats darbuotojas, ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugotų savo darbinius santykius, nesiskaitė su darbdavės teisėtais interesais, kėlė darbdavei nepagrįstus reikalavimus, nepagrįstai apkaltino nesilaikant teisės aktų: ieškovas sąmoningais veiksmais pažeidė Leidimų režimo taisykles ir prarado leidimą patekti į savo darbo vietą; žinodamas, kad pasibaigus apmokamos atostogoms, privalo būti darbe, jis 2023 m. liepos 11 d. neinformavo darbdavės apie nebuvimą darbe, nepateikė dokumentų, kurie teisėtai pagrįstų jo nebuvimą darbe; realių veiksmų dėl leidimo atgavimo klausimo sprendimo ėmėsi praėjus beveik daugiau kaip dviem mėnesiams po incidento. Atsakovės teigimu, darbuotojui pravaikšta skirta teisėtai ir pagrįstai: ieškovo atostogos baigėsi 2023 m. liepos 10 d. ir jis 2023 m. liepos 11 d. turėjo būti darbe. Ieškovas, nurodydamas neatvykimo į darbą priežastį (dėl ligos), klaidina teismą, nes jo nedarbingumo pradžia buvo 2023 m. liepos 12 d. Ieškovui neatvykus 2023 m. liepos 11 d. į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, atsakovė, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Darbdavė įvertino darbuotojo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (nebuvimo darbe visą darbo dieną be pateisinančios priežasties) padarymo aplinkybių visumą, priežastinį ryšį, padarinius, darbuotojo elgesį ne tik pažeidimo metu, bet ir iki pažeidimo, kaip ir reglamentuojama DK 58 straipsnio 5 dalyje. Nepriimtinas ieškovo elgesys darbdavės atžvilgiu, kai ieškovas dėl savo veiksmų prarado leidimą patekti į savo darbo vietą, o visą atsakomybės naštą dėl incidento iškilusių padarinių siekė perkelti darbdavei, nepripažindamas, kad tai darbuotojo tyčinių veiksmų pasekmė, ir teikė neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus, pareiškimus darbdavei dėl įvairių teisės aktų pažeidimų. Darbdavei priminus, kad ieškovas 2023 m. liepos 11 d. turi būti darbe, darbuotojas tą dieną, kai turėjo būti darbe, darbo valandomis pareiškė, kad darbdavė atsisakė bendradarbiauti ir derėtis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau net nesistengė informuoti darbdavės dėl neatvykimo į darbą ar pateikti pateisinančią priežastį dėl nebuvimo darbe.

9.       Trečiasis asmuo T. T. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčo įsakymai ieškovo atžvilgiu priimti, nes ieškovas 2023 m. liepos 11 d. nebuvo darbe visą darbo dieną ir nepateikė dokumentų ar informacijos, kurie pagrįstų ir pateisintų jo nebuvimą darbe visą darbo dieną. Trečiasis asmuo, atlikdamas UAB „ORLEN Service Lietuva“ vadovo (direktoriaus) pareigas, elgėsi rūpestingai ir sąžiningai darbuotojo atžvilgiu, dėjo daug pastangų, kad išsaugotų su darbuotoju darbinius santykius, priėmė adekvačius ir teisingus sprendimus, gindamas teisėtus bendrovės-darbdavės interesus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų ir bendrovės vidaus teisės aktų normų. Ieškovo sveikatos problemos yra atsiradusios nuo 2016 m. ir tęsiasi po 2023 m. kovo 31 d. įvykusio incidento, kuris įvyko tarp ieškovo ir kitų juridinių asmenų (UAB „ORLEN Apsauga“ ir AB „ORLEN Lietuva“). Ieškovo sveikatos pablogėjimas nuo 2023 m. liepos 12 d. negali būti siejamas su darbdavės priimtais įsakymais, nes apie įsakymus darbuotojas sužinojo tik 2023 m. liepos 13 d., kai buvo informuotas el. paštu. Ieškovas pateikė tik įrodymus, kad jo sveikata yra pablogėjusi, bet neįrodė, kad sveikatos pablogėjimas yra dėl atsakovės vadovo priimtų įsakymų darbuotojo atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-435-1174/2024, ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 7 141,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovo 2023 m. liepos 11 d. neatvykimas į darbą buvo fiksuotas 2023 m. liepos 11 d. elektros ir automatikos eksploatacijos grupės vadovo V. R. tarnybiniu pranešimu „Dėl V. Š. nebuvimo darbe“ UAB „Orlen Service Lietuva“ direktoriui, kuriame nurodyta, jog prietaisininkas V. Š. nepasirodė darbe visą darbo dieną 2023 m. liepos 11 d., neskambino, nerašė ir neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokio prašymo dėl atostogų ar kitų nebuvimą pateisinančių dokumentų. Sodros duomenimis ieškovui laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 19 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 10 d. suteiktos kasmetinės atostogos. Atsakovė 2023 m. liepos 10 d. el. laišku priminė ieškovui, jog paskutinė suteiktų kasmetinių atostogų diena yra 2023 m. liepos 10 d., todėl jis privalo 2023 m. liepos 11 d. atvykti į savo darbo vietą. Byloje pateiktas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. darbo grafikas bei 2023 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žurnalas patvirtina, kad ieškovas 2023 m. liepos 11 d. privalėjo būti darbe. Teismas konstatavo, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog ieškovas nebuvo darbe visą darbo dieną 2023 m. liepos 11 d. Ieškovas, būdamas atsakovės darbuotoju, į darbą neatvyko ir jam priskirtų prietaisininko darbo funkcijų nevykdė visą darbo dieną, 2023 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žurnale 2023 m. liepos 11 d. ieškovui žymėta pravaikšta. Atsakovės direktorius iš elektros ir automatikos eksploatacijos grupės vadovo tarnybiniu pranešimu gavęs informaciją, jog ieškovas nepasirodė darbe visą darbo dieną 2023 m. liepos 11 d., neinformavęs apie neatvykimo priežastis, pasibaigus darbo dienai, t. y. 2023 m. liepos 11 d. 16.46 val. ieškovui išsiuntė raštą, kuriuo prašė pateikti raštišką paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojo teisėtą nebuvimą darbe iki 2023 m. liepos 12 d. 14.00 val., kaip to reikalaujama DK 58 straipsnio 4 dalyje. 

12.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2023 m. liepos 12 d. 12.23 val. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, jog dėl darbdavės daromo psichologinio spaudimo ir jaučiamos grėsmės laisvai valiai jo rašytuose raštuose, susijusio su darbo santykiais, jam nuo 2023 m. liepos 11 d. ūmai pablogėjo psichologinė sveikata, todėl nuo 2023 m. liepos 12 d. yra suteiktas nedarbingumas dėl ligos. 2023 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pirmiausia nurodė, kad neturėjo galimybių darbdavės informuoti dėl pablogėjusios sveikatos, o teismui ieškovui priminus, jog jis būtent tą dieną darbdavei rašė ne vieną elektroninį laišką, ieškovas papildomai paaiškino, kad, nutraukus jam paskirtų medikamentų vartojimą, jis elgėsi nesąmoningai, negalėjo suvokti esamos situacijos. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktų 2023 m. liepos 10-11 d. atsakovei ieškovo rašytų elektroninių laiškų turinį, į tai, kad juose išsamiai išdėstyti ieškovo reikalavimai, mintys, buvo atsakyta į atsakovės anksčiau pateiktus klausimus, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadų, jog ieškovo sveikatos būklė buvo tokia, kad jis negalėjo tinkamai įvertinti esamos situacijos, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog 2023 m. liepos 11 d. turėjo būti darbe. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytas aplinkybes apie labai pablogėjusią sveikatos būklę paneigia byloje pateikta gydytojos psichiatrės J. A. būklės įvertinimo informacija, kurioje nurodyta, kad ieškovas orientuotas teisingai, pokalbio metu išsitempęs, jog tęsiamas ambulatorinis gydymas. Išrašuose nėra duomenų apie itin pablogėjusią ieškovo sveikatos būklę, jam duotus medikamentus, nurodant, kad tik negerėjant sveikatos būklei dėl tęstinio gydymo surašytas siuntimas į VšĮ Respublikinę Klaipėdos psichiatrinę ligoninę, kurioje ieškovas gydėsi laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nedarbingumo pažymėjimo, patvirtinančio, jog į darbą 2023 m. liepos 11 d. neatvyko dėl ligos. Duomenų apie ieškovo kreipimąsi į gydymo įstaigą 2023 m. liepos 11 d. nėra. Pažymėjimai dėl ligos išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos, o ieškovas dėl 2023 m. liepos 11 d. kreipimosi į šeimos gydytoją keitė parodymus, pirma teigdamas, kad, susisiekus su šeimos gydytoja, buvo nurodyta, jog pas jį gydančią psichiatrę yra laisvų vietų tik 2023 m. liepos 12 d., todėl išrašytas siuntimą tai dienai, tuo tarpu kito teismo posėdžio metu nurodė, kad, apsilankius gydymo įstaigoje, sužinojo, jog jo šeimos gydytoja nedirba ir jis buvo nukreiptas kitai dienai pas kitą gydytoją, kuri išrašė siuntimą pas psichiatrę. Teismas nurodė, kad byloje pateiktuose medicininiuose išrašuose nėra duomenų, jog ieškovas būtų prašęs gydytoją jam nedarbingumą išduoti nuo 2023 m. liepos 11 d., jog jis būtų dėjęs pastangas 2023 m. liepos 11 d. patekti pas šeimos gydytoją, kad būtų kvietęs greitąją pagalbą ar panašiai. Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo nežinoti, jog dėl gydymo, sveikatos problemų ir nedarbingumo pažymėjimų jis pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją, o ne į specialistą-psichiatrą, turėjo suvokti, jog nebuvimą darbe dėl ligos pateisina tik gydytojo išduotas nedarbingumas, todėl jis turėjo elgtis atsakingai ir pasirūpinti, jog, esant sveikatos sutikimui, jam būtų išduotas nedarbingumas. Teismas sprendė, kad ieškovui nuo 2023 m. liepos 12 d. išduotas nedarbingumas nepateisina ieškovo nebuvimo darbe 2023 m. liepos 11 d. visą darbo dieną nuo 8 val. ryto iki 16.45 val., pagal grafiką. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose yra numatyta galimybė asmenims, sergantiems psichikos ligomis, išduoti elektroninius pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo atgaline data, bet ne ilgiau kaip už 7 kalendorines dienas, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, todėl tikėtina, kad gydytoja psichiatrė J. A., įvertinusi ieškovo sveikatos būklę ir turėdama informaciją, jog ieškovas nebuvo darbe 2023 m. liepos 11 d. dėl sutrikusios sveikatos būklės, būtų nedarbingumo pažymėjimą ieškovui išdavusi nuo 2023 m. liepos 11 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovas į gydytoją kreipėsi 2023 m. liepos 12 d., gavęs atsakovės 2023 m. liepos 11 d. 16.46 val. siųstą raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl 2023 m. liepos 11 d. neatvykimo į darbą visą dieną.

14.       Teismas konstatavo, kad kitų pateisinamų priežasčių (ne dėl ligos), kodėl ieškovas 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į darbą, ieškovas nenurodė; duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, teigė, kad darbdavė ir taip žinojo, jog jis, neturėdamas leidimo, negali atvykti į darbą, nesvarbu kokia bebūtų jo sveiktos būklė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovės rašyti du (2023 m. liepos 10 d. 17.03 val. ir 2023 m. liepos 11 d. 13.41 val.) elektroniniai laiškai, kuriais ji ieškovui priminė, jog jo atostogos baigiasi 2023 m. liepos 10 d. ir jis 2023 m. liepos 11 d. turi atvykti į darbą, teismo vertinimu, pagrindžia, kad atsakovė elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo su ieškovu, kviesdama jį atvykti į darbą, suteikdama jam galimybę pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tačiau ieškovas nebendradarbiavo, atsakovei reikšmingos informacijos apie savo nebuvimo darbe priežastis nepateikė, o, gavęs atsakovės raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą, ieškovas pirmiausia atsakovei 2023 m. liepos 11 d. 19.37 val. išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad iškilusiais klausimais ir dėl neaiškios kilmės prašomų įrodymų siūlo kreiptis į jį atstovaujantį advokatą J. M..

15.       Teismas nustatė, kad atsakovė priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įvertinusi ieškovo elgesį, jo abejingumą bei savo kaltės nepripažinimą, siekį visą atsakomybės naštą dėl prarasto leidimo ir nebuvimo darbe sąmoningai perkelti darbdavei. Tokį darbdavės pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovės sprendimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo priimtas skubiai, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Šiuos argumentus, teismo vertinimu, paneigia aplinkybės, jog atsakovė prarado pasitikėjimą darbuotoju, kuris savo veiksmais prarado galimybę (leidimą) patekti į savo darbo vietą; dėl savo veiksmais prarasto leidimo visą kaltę ir atsakomybės naštą perkelia kitiems asmenims ir darbdavei; deklaruodamas savo teises, jomis piktnaudžiauja, užmiršta, kad darbuotojai turi ir pareigas; darbdavė nėra tikra, kad darbuotojas ateityje nedarys darbo drausmės, Leidimų režimo taisyklių ir kitų darbdavės vidaus teisės aktų pažeidimų; darbdavė patyrė nuostolių, nes privalėjo sumokėti 600 Eur baudą; darbuotojas nepaiso darbdavės interesų; savo neveikimu ir atsainiu elgesiu padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Be to, nors per visą darbo laiką ieškovui nebuvo skirta jokių nuobaudų, tačiau darbdavė nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. neturėjo darbuotojo, darbus turėjo išskirstyti kitiems darbuotojams. Todėl, įvertinus situaciją ir ieškovo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ginant darbdavės interesus, pagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas aplinkybes dėl prarasto pasitikėjimo ieškovu kaip darbuotoju byloje patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas darė išvadą, jog atsakovės sprendimas nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį nebuvo skubotas, sprendimą atsakovė priėmė, įvertinusi ieškovo padarytą pažeidimą, padarymo aplinkybes, ieškovo elgesį iki ir po pažeidimo (DK 58 straipsnio 5 dalis). Teismas pripažino, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo kaltės pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą), t. y. jam šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. 

16.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovė, ieškovui nuo 2023 m. liepos 12 d. prasidėjus nedarbingumo laikotarpiui, negalėjo ieškovo atleisti iš darbo. DK 65 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

17.       Teismas sprendė, kad darbdavės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavės įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui 2023 m. liepos 12 d. buvo išduotas nedarbingumas, atsakovė darbo santykių pasibaigimo dieną nukėlė iki ieškovo laikinojo nedarbingumo pabaigos, kaip to reikalauja DK 65 straipsnio 6 dalis. Pasibaigus ieškovo nedarbingumui 2023 m. rugpjūčio 28 d., ką patvirtina byloje esantys Sodros duomenys, atsakovės direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildytas 2023 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta 2018 m. gegužės 2 d. su ieškovu sudaryta darbo sutartis su visais priedais ir papildymais, nurodant išmokėti iki darbo sutarties nutraukimo dienos susikaupusią ir neišmokėtą mėnesio darbo užmokesčio dalį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

18.       Teismas, sprendė, kad atmetus ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

19.       Teismas sumažino iš ieškovo atsakovės naudai prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir iš ieškovo atsakovei priteisė 7 141,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-435-1174/2024, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, šio prašymo netenkinus – panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas pažeidė materialines ir proceso teisės normas, netinkamai jas aiškino ir taikė, netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo tik tuo atveju, kai jis į darbą neatvyksta be svarbių priežasčių. Nuo darbdavio sugebėjimo išsiaiškinti darbuotojo neatvykimo į darbą priežastis, o svarbiausia – konkrečioje situacijoje jas realiai įvertinti, priklauso darbuotojo kaltės ir jo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika yra ganėtinai griežta ir darbuotojui padarius iš pažiūros grubų bei netoleruotiną pažeidimą, darbdavys turėtų gerai pasvarstyti, ar tikrai gali atleisti tokį darbuotoją atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė padorumo principą ir pateisino išskirtinį atsakovės įžūlumą, kuri sąmoningai atleido iš darbo sergantį ieškovą.

20.2.                      Teismas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kai turi būti vertinamas visų įrodymų visetas, o ne teikiamas pirmumas vieninteliam įrodymui – nedarbingumo pažymėjimui, kurio ieškovas pirmą ligos dieną negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių. Ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo, padorumo ir proporcingumo principams. Ieškovas atleistas iš darbo dėl pravaikštos neva be pateisinamos priežasties neatvykus į darbą 2023 m. liepos 11 d., tačiau ieškovas 2023 m. liepos 11 d. nepadarė pravaikštos, o dėl prasidėjusio sveikatos sutrikimo negalėjo patekti į savo darbovietę UAB „ORLEN Service Lietuva“ teritorijoje ir 2023 m. liepos 12 d., būdamas nedarbingas, neteisėtai buvo atleistas iš darbo. Ieškovas dėl užsitęsusios ligos (nuo 2023 m. balandžio 4 d.) ir atostogų turėjo 2023 m. liepos 11 d. grįžti į darbą. Tuo laiku jam dar buvo taikomas medikamentinis gydymas ir jis nebuvo pilnai pasveikęs. Apie tai darbdavė žinojo. Ieškovas neatvykimo į darbą priežastį (dėl ligos) paaiškino raštu el. paštu 2023 m. liepos 12 d. 12.23 val., nepraleisdamas atsakovės nustatyto termino. Todėl atsakovės direktorius, gavęs ieškovo paaiškinimą, kad jis neatvyko į darbą, be kita ko, ir dėl ligos, ir jam nuo 2023 m. liepos 12 d. prasidėjo nedarbingumo laikotarpis, neturėjo teisės, neišsiaiškinęs aplinkybių, įsakymu atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, neišanalizavo, neišsiaiškino ir neįvertino priežasčių, kodėl ieškovas 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į darbą, o gavusi paaiškinimą iš darbuotojo (ieškovo), kad tai jis tai padarė dėl ligos, sąmoningai, pažeisdama suformuotą teismų praktiką ir įstatymo reikalavimus, neteisėtai atleido sergantį ieškovą iš darbo. Ieškovas nepagrįstai atleistas iš darbo 2023 m. liepos 12 d., būdamas nedarbingas. Maža to, darbdavė 2023 m. rugpjūčio 29 d., po to, kai ieškovui pasibaigė nedarbingumo laikotarpis, priėmė kitą įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies l punktą, kuris yra tapatus ir dubliuoja pirmiau priimtą įsakymą, nes susijęs su tuo pačiu dalyku, tuo pačiu pagrindu ir tais pačiais asmenimis. 

20.3.                      Teismas neišnagrinėjo ir neištyrė ieškovo neatvykimo į darbą priežasties bei neatskleidė bylos esmės. Teismas, vietoj to, kad analizuotų byloje esamus įrodymus ir ieškovo pateiktus duomenis: duomenis apie jo ligą nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., jo 2023 m. liepos 11 d. atliktus veiksmus siekiant patekti pas medikus dėl nedarbingumo įforminimo, jo paties paaiškinimą apie ligą, gydančios gydytojos J. A. paaiškinimą, ieškovo laiku pateiktą paaiškinimą dėl neatvykimo 2023 m. liepos 11 d. į darbą priežastis (dėl ligos), ėmėsi nagrinėti ir analizuoti nesusijusius su pravaikšta įvykius: ieškovo leidimo patekti į bendrovės teritoriją netekimo aplinkybes ir pasekmes, kadaise nepagrįstą blaivaus ieškovo girtumo patikrinimą, nieko bendro neturintį su ieškinio dalyku ankstesnį ieškovo susirašinėjimą su darbdave dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir kt. Tokiais neesminiais dalykais, nesusijusiais su pravaikštos priežastimis, teismas nepagrįstai motyvavo savo sprendimą atmesti ieškinį, nepagrįstai remdamasis vieninteliu įrodymu – nedarbingumo pažymėjimo 2023 m. liepos 11 d. nebuvimu.

20.4.                      Atsakovės direktoriaus įsakymai dėl ieškovo atleidimo iš darbo prieštarauja protingumo, sąžiningumo, padorumo bei proporcingumo principams ir turi būti pripažinti negaliojančiais remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi.

20.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 7 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tai neatitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. lR-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ esmei. Pagal turinį tų teisinių veiksmų, kuriuos atliko atsakovės naudai atstovai, suteiktų paslaugų kaina negali būti Rekomendacijose nustatyta maksimali kaina. Ji gali būti apie 30 procentų nuo prašomos priteisti sumos, t. y. apie 2 500–3 000 Eur.

20.6.                      Teismo suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškė aiškiai užaukštintomis priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, taip pat bylos nagrinėjimo metu dedant ypatingas pastangas pateisinti nepadorius, neteisėtus, prieštaraujančius protingumo ir sąžiningumo principams atsakovės veiksmus atleidžiant iš darbo sergantį ieškovą, kuris neatvyko į darbą dėl pateisinamos priežasties.

21.       Atsakovė UAB „ORLEN Service Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

21.1.                      Ieškovo argumentai, kad teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, netinkamai jas aiškino ar taikė, grindžiami deklaratyviais ir klaidinančiais argumentais. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ir išsamiai įvertino visas bylai teisingai išnagrinėti svarbias aplinkybes, nurodė taikytus įstatymus bei teisės aktus, taip pat įvertino įrodymus ir nuosekliai bei išsamiai motyvavo savo išvadas. Teismas aiškiai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Vertindamas ieškovo neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 11 d. aplinkybes, teismas išsamiai nagrinėjo ne tik ieškovui nuo 2023 m. liepos 12 d. išduoto nedarbingumo pažymėjimo faktą bet ir ieškovo veiksmus 2023 m. liepos 11-12 dienomis, įskaitant paties ieškovo paaiškinimus. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo įstatymais – sprendime nurodytos teisės normos, kuriomis buvo remtasi.

21.2.                      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principai, kuriuos ieškovas nurodo apeliaciniame skunde, netaikytini šioje byloje ir yra neaktualūs bylos aplinkybių kontekste. DK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių reglamentavimo esmei. DK aiškiai reglamentuoja ginčų dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo nagrinėjimo tvarką. Ieškovo minimas padorumo principas yra nerelevantiškas šios bylos kontekste, todėl taip pat atmestinas.

21.3.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovo pravaikšta 2023 m. liepos 11 d. yra pateisinama byloje surinktais įrodymais. Ieškovas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių svarbias savo neatvykimo į darbą visą darbo dieną (pamainą) priežastis. Nenuoseklūs, prieštaringi ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas neturėjo svarbios priežasties neatvykti į darbą 2023 m. liepos 11 d. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad ieškovas neatvyko į darbą dėl to, kad buvo abejingas savo darbo pareigoms ir sąmoningai nesiskaitė su darbdavės interesais. Ieškovo konfliktišką nusiteikimą atsakovės atžvilgiu, sąmoningą nesiskaitymą su darbdavės interesais, taip pat jo akivaizdžiai netinkamą požiūrį į savo darbo pareigas patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovas nei atsakovei, nei teismui nepateikė nedarbingumo pažymėjimo, patvirtinančio ieškovo nedarbingumą 2023 m. liepos 11 d., ieškovas pagal darbdavės nustatytą grafiką turėjo pareigą atvykti į darbą ir būti darbe nuo 8 val. iki 16.45 val.

21.4.                      Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą visą darbo dieną (pamainą) be pateisinamos priežasties, tinkamai laikėsi DK 58 straipsnio 3–6 dalyse nustatytų reikalavimų ir tinkamai įformino darbo sutarties nutraukimą pagal DK 65 straipsnio nuostatas. Byloje užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovė neturėjo pagrindo išlaikyti pasitikėjimą darbuotoju ir kad pats ieškovas savo veiksmais bei abejingumu darbdavės interesams sukūrė sąlygas atsakovei prarasti pasitikėjimą juo. Atsakovės sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu nebuvo skubotas, atitiko ieškovo padaryto pažeidimo sunkumą, šio pažeidimo padarymo aplinkybes, ieškovo elgesį iki ir po pažeidimo.

21.5.                      Nepagrįsti ir nemotyvuoti ieškovo teiginiai dėl atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Teismas aiškiai ir išsamiai pagrindė atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimą, nustatydamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas atsižvelgė į minėtose Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus.

22.       Trečiasis asmuo T. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir pritaria atsakovės prašymui atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. 

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2018 m. gegužės 2 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti prietaisininku, nustatant darbo laiko normą – 40 darbo valandų per savaitę. Darbo pradžia, pietų pertrauka ir darbo pabaiga nustatoma darbdavės darbo grafikuose (4 punktas).

26.       Ieškovas 2023 m. sausio 18 d. nepakluso UAB „ORLEN Apsauga“ darbuotojams, pažeidė Leidimų režimo taisykles. Po 2023 m. kovo 31 d. tarp ieškovo ir UAB „ORLEN Apsauga“ apsaugos darbuotojo įvykusio incidento ieškovui buvo panaikintas leidimas patekti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją, dėl to ieškovas prarado galimybę patekti į savo darbo vietą ir vykdyti savo darbo funkcijas. Dėl 2023 m. kovo 31 d. tarp ieškovo ir UAB „ORLEN Apsauga“ įvykusio incidento atsakovė sumokėjo 600 Eur baudą.

27.       Dėl įvykusio incidento atsakovė sudarė laikinąją komisiją, kuri 2023 m. balandžio 5 d kreipėsi į AB „ORLEN Lietuva“ su prašymu peržiūrėti priimtą sprendimą dėl ieškovo leidimo patekti į teritoriją panaikinimo. Atsakovė gavo atsakymą, kad savo veiksmais ieškovas pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl AB „ORLEN Lietuva“ priėmė sprendimą panaikinti ieškovui išduotą leidimą bei šio asmens daugiau neįleisti į AB „ORLEN Lietuva“ teritorijas ir objektus.

28.       Ieškovui laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. birželio 19 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 10 d. suteiktos kasmetinės atostogos.

29.       Laikinoji komisija 2023 m. birželio 29 d., įvertinusi susidariusią situaciją, rekomendavo darbdavei, pasibaigus ieškovo atostogoms, pateikti darbuotojui raštišką pasiūlymą nutraukti darbo sutartį 2023 m. liepos 11 d., jei darbuotojas iki pasiūlymo parengimo dienos nepateiks pagrindžiančių dokumentų dėl leidimo patekti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją. Parengtas pasiūlymas ieškovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2023 m. liepos 4 d., siūlant nutraukti darbo sutartį DK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šalių susitarimu, nesiūlant išmokėti kompensacijos.

30.       Ieškovas atsakovei 2023 m. liepos 10 d. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad nesutinka su pateiktu pasiūlymu, prašo nutraukiant darbo sutartį jam išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, taip pat darbuotojui pasiliekant teisę reikšti prašymus, pretenzijas, reikalavimus bei skundus, susijusius su darbo santykiais, ar dėl darbo santykių nutraukimo, ar dėl turtinių, neturtinių reikalavimų darbdavei. Atsakovė su tokiu ieškovo pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų nesutiko, apie tai informavo ieškovą elektroniniu paštu.

31.       Atsakovė elektroniniu laišku 2023 m. liepos 10 d. priminė ieškovui, jog paskutinė suteiktų kasmetinių atostogų diena yra 2023 m. liepos 10 d., todėl ieškovas privalo 2023 m. liepos 11 d. atvykti į savo darbo vietą.

32.       Iš byloje esančio 2023 m. liepos 11 d. elektros ir automatikos eksploatacijos grupės vadovo V. R. tarnybinio pranešimo „Dėl V. Š. nebuvimo darbe“ nustatyta, kad UAB „ORLEN Service Lietuva“ direktorius buvo informuotas, jog ieškovas nepasirodė darbe visą darbo dieną: 2023 m. liepos 11 d. neskambino, nerašė ir neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepateikė jokio prašymo dėl atostogų ar kitų nebuvimą darbe pateisinančių dokumentų.

33.       Byloje pateiktas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovo darbo grafikas, kuriame nustatyta 5 dienų, 40 valandų savaitė, darbo laikas: 8.00 val. – 16.45 val., penktadienis: 8.00 val. – 15.30 val., 2023 m. liepos 11 d. nustatytos 8,15 darbo valandos. 2023 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žurnalas patvirtina, kad 2023 m. liepos 11 d. fiksuotas ieškovo neatvykimas į darbą dėl pravaikštos.

34.       Atsakovės direktorius, gavęs informaciją, jog ieškovas nepasirodė darbe visą darbo dieną 2023 m. liepos 11 d., neinformavęs apie neatvykimo priežastis, pasibaigus darbo dienai, t. y. 2023 m. liepos 11 d. 16.46 val. ieškovui el. paštu išsiuntė raštą, kuriuo prašė iki 2023 m. liepos 12 d. 14.00 val. pateikti raštišką paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojo teisėtą nebuvimą darbe.  

35.       Ieškovas 2023 m. liepos 12 d. 12.23 val. el. paštu pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad dėl darbdavės daromo psichologinio spaudimo ir jaučiamos grėsmės laisvai valiai jo rašytuose raštuose, susijusio su darbo santykiais, ieškovui nuo 2023 m. liepos 11 d. ūmai pablogėjo psichologinė sveikata, todėl nuo 2023 m. liepos 12 d. yra suteiktas nedarbingumas dėl ligos.

36.       Iš bylos medžiagos matyti, kad gydytoja I. Z. 2023 m. liepos 12 d. 08.57 val. išrašė siuntimą ieškovui pas gydytoją psichiatrą. 2023 m. liepos 12 d. gydytoja psichiatrė ieškovui išdavė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2023 m. liepos 12 d.

37.       Atsakovės UAB „ORLEN Service Lietuva“ direktoriaus 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pravaikštos paskyrimo V. Š.“, atsižvelgus į prietaisininko V. Š. neatvykimą į darbą 2023 m. liepos 11 d., ir nepateikus darbdavei prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo, neskambinant ar kitais būdais nepranešant darbdavei apie neatvykimą ir jo priežastis, prietaisininkui V. Š. skirta pravaikšta. Darbdavė apie įsakymą ieškovą informavo 2023 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku.

38.       Iš atsakovės UAB „ORLEN Service Lietuva“ direktoriaus 2023 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ nustatyta, kad minėta darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes ieškovas 2023 m. liepos 11 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną iki ieškovo laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbdavė apie įsakymą ieškovą informavo 2023 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku.

39.       Atsakovės UAB „ORLEN Service Lietuva“ direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ nurodoma, kad šis įsakymas priimtas vadovaujantis 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr(duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“, nutraukta su ieškovu 2018 m. gegužės 2 d. sudaryta darbo sutartis su visais priedais ir papildymais, nurodant išmokėti iki darbo sutarties nutraukimo dienos susikaupusią ir neišmokėtą mėnesio darbo užmokesčio dalį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

40.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas: atnaujinti ieškovui vieno mėnesio terminą kreipimosi dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo; atsakovės direktoriaus 2023 m. liepos 12 d. įsakymą „Dėl pravaikštos paskyrimo V. Š.“ Nr. (duomenys neskelbtini)5, 2023 m. liepos 12 d. įsakymą „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „ORLEN Service Lietuva“ neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą, priteisiant jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą; DGK 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. birželio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-435-1174/2024, ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 7 141,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, šio prašymo netenkinus, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

42.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl pravaikštos ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl ieškovo neatvykimo į darbą kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą (ne)pagrįstumo; dėl ieškovo atleidimo iš darbo įsakymų (ne)teisėtumo ir atleidimo iš darbo datos; dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei priteisimo (ne)pagrįstumo.

Dėl ieškovo neatvykimo į darbą kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą (ne)pagrįstumo

43.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai darbdavė ieškovo neatvykimą į darbą 2023 m. liepos 11 d. kvalifikavo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu – neatvykimu į darbą visą dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, numatytu DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

44.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį su ieškovu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą (ne)buvimo, konstatavo, jog atsakovė, ieškovui neatvykus į darbą visą darbo dieną, t. y. 2023 m. liepos 11 d., gavusi ieškovo pasiaiškinimą, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. nebuvo darbe dėl pablogėjusios sveikatos, dėl ko ieškovui 2023 m. liepos 12 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ir nustačiusi, kad ieškovui laikinasis nedarbingumas 2023 m. liepos 11 d. nebuvo nustatytas, turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo kaltės pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. ieškovui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, todėl, teismo vertinimu, tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą) neteisėtu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas argumentavo, kad darbdavė įrodė darbuotojo neatvykimo į darbą faktą, o darbuotojas neįrodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo, t. y. neįrodė, kad 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į darbą dėl laikino nedarbingumo, taip pat nenurodė kitų priežasčių, pateisinančių jo neatvykimą į darbą.

45.       Ieškovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad: 1) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino įrodymų viseto, o pirmumą teikė vieninteliam įrodymui – nedarbingumo pažymėjimui, kurio ieškovas pirmą ligos dieną dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti; 2) ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas, nes ieškovas 2023 m. liepos 11 d. nepadarė pravaikštos – dėl prasidėjusio sveikatos sutrikimo ieškovas negalėjo patekti į savo darbovietę, todėl atsakovė negalėjo atleisti ieškovo iš darbo; 3) teismas neišnagrinėjo ir neištyrė ieškovo neatvykimo į darbą priežasties bei neatskleidė bylos esmės (teismas neanalizavo ieškovo pateiktų duomenų: apie ieškovo ligą nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., ieškovo 2023 m. liepos 11 d. atliktus veiksmus siekiant patekti pas medikus dėl nedarbingumo įforminimo, ieškovo paaiškinimo apie ligą, gydančios gydytojos J. A. paaiškinimo, ieškovo laiku pateikto paaiškinimo dėl neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 11 d. priežastis (dėl ligos)).

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia ieškovo teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo.

47.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Kasacinio teismo konstatuota, kad toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

48.       Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

49.       Apeliaciniame skunde apeliantas kelia įrodymų vertinimo klausimą, teigdamas, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias turi būti vertinamas visų įrodymų visetas, o ne teikiamas pirmumas vieninteliam įrodymui – nedarbingumo pažymėjimui, kurio ieškovas pirmą ligos dieną (2023 m. liepos 11 d.) dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti; ieškovo teigimu, teismas neanalizavo ieškovo pateiktų duomenų apie ieškovo ligą nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., jo 2023 m. liepos 11 d. atliktų veiksmų siekiant patekti pas medikus dėl nedarbingumo įforminimo, paaiškinimo apie ligą, gydančios gydytojos paaiškinimo, ieškovo laiku pateikto paaiškinimo darbdavei dėl neatvykimo į darbą priežastis (dėl ligos).

50.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutartis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu gali būti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbą faktą ir, atitinkamai, darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

52.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-1075/2024).

53.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

54.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, išsamiai nagrinėjo ir tyrė ją ieškovo neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 11 d. priežasčių nustatymo aspektu ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo, t. y. neįrodė, kad 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į darbą dėl laikino nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių, pateisinančių jo neatvykimą į darbą, o atsakovė įrodė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, padarydamas pravaikštą, t. y. nevykdydamas jam paskirtų darbo sutartyje nustatytų darbo funkcijų visą darbo dieną, kas sudarė pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindu. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo neatvykimo į darbą aplinkybes, vertino šalių argumentuojamas pozicijas patvirtinančius įrodymus ir, priešingai nei teigia apeliantas, padarė išvadas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, be kita ko, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie ieškovo ligą nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., jo 2023 m. liepos 11 d. atliktus veiksmus, jo ir gydytojos paaiškinimus. Ši išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

56.       Byloje aktuali neatvykimo į darbą priežastis, susijusi su ieškovo laikinu nedarbingumu dėl ligos. Paprastai pateisinančia neatvykimą į darbą priežastimi pripažįstama tokia liga, dėl kurios asmuo tampa laikinai nedarbingas bei įgyja teisę į ligos pašalpą pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Tokio nedarbingumo faktas yra įforminamas elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu. Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d.) (toliau – Taisyklės) 2 punkte nurodyta, kad: „Elektroniniai pažymėjimai, išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (toliau – EPTS), pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką (toliau – ligos išmoka) <...>“. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai yra tie teisės aktais nustatyti pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo darbe dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikino nedarbingumo. Tačiau, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, toks šių elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pobūdis neatima iš asmens galimybės įrodinėti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo darbe dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikino nedarbingumo, ir kitais įrodymais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Minėta, pareiga įrodyti reikšmingą aplinkybę – laikiną nedarbingumą dėl ligos – tenka darbuotojui.

57.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2023 m. liepos 11 d. darbe nebuvo, šiai dienai teisės aktų nustatyta tvarka išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ieškovas neturi. Laikino nedarbingumo faktą 2023 m. liepos 11 d. ieškovas įrodinėja: ieškovo pateiktais duomenis apie ieškovo ligą nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., ieškovo 2023 m. liepos 11 d. atliktais veiksmai, ieškovo teigimu, siekiant patekti pas medikus dėl nedarbingumo įforminimo, ieškovo paaiškinimais apie ligą, gydančios gydytojos J. A. paaiškinimais, ieškovo pateiktu paaiškinimu darbdavei dėl neatvykimo 2023 m. liepos 11 d. į darbą priežasties (dėl ligos). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie paminėti įrodymai, įrodymų vertinimo prasme, nėra pakankami konstatuoti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. buvo laikinai nedarbingas, t. y. sirgo. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė turėjo būti įrodinėjama panaudojant specialias žinias – gydytojų specialistų ar ekspertų išvadomis, jog minėtais įrodymais užfiksuoti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę patvirtina ieškovo laikino nedarbingumo būseną 2023 m. liepos 11 d. Tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta.

58.       UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ 2023 m. liepos 7 d. pažyma (e. t 1, b. l. 72) nepatvirtina, jog ieškovas buvo laikinai nedarbingas 2023 m. liepos 11 d.,  nes iš šios pažymos matyti, kad: ieškovas buvo laikinai nedarbingas nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. birželio 19 d.; nustatyta klinikinė diagnozė: F 43.8 – kitos reakcijos į stiprų stresą; gydymo eigoje psichinė būsena pagerėjo, darbingumas atstatytas, nukreipiamas tolimesniam ambulatoriniam gydymui pas psichiatrą, rekomenduota tęsti gydymą medikamentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys, taip pat ir apie ieškovui rekomenduotą tęsti medikamentinį gydymą, nėra pakankami konstatuoti ieškovą 2023 m. liepos 11 d. buvus laikino nedarbingumo būsenos.

59.       Iš VšĮ „Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro“ šeimos gydytojos I. Z. 2023 m. liepos 12 d. 8.57 val. išduoto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (e. t. 4, b. l. 111–112) matyti, jog: ieškovui 2023 m. liepos 12 d. išduotas skubus siuntimas dėl gydymo ir nedarbingumo, diagnozė: F 43.8 – kitos reakcijos į stiprų stresą; nusiskundimai – pablogėjo, negera. Minėtame siuntime nėra duomenų, kad ieškovas 2023 m. liepos 11 d. buvo laikino nedarbingumo būsenos, taip pat nėra duomenų apie ieškovo sveikatos būklę ir /ar jos pablogėjimą 2023 m. liepos 11 d.

60.       UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ gydytojos psichiatrės J. A. 2023 m. liepos 12 d. 11.37 val. medicinos dokumentų išraše/siuntime (e. t. 4, b. l. 113–116) užfiksuota, kad: ieškovas skundėsi, jog vėl išryškėjęs nerimas, vidinė įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti, šiuo metu pablogėjusi sveikata, nes darbdavys neleidžia sugrįžti į darbą, atsiuntė į el. paštą, kad neturėjo N/L, neatvyko į darbą, sustiprėjus nerimui, kreipėsi pas psichiatrą; diagnozė: F 43.8 – kitos reakcijos į stiprų stresą; būklės įvertinimo informacija: orientuotas teisingai, pokalbio metu įsitempęs, neatsipalaiduojantis, veidas liūdnas, vengia žiūrėti į akis, nesukoncentruoja žvilgsnio, emocijos blogos, išlieka skurdus emocijų fonas, save vertina pakankamai, sutrikusi soc. adaptacija, kritęs darbingumas, tęsiamas medikamentinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame rašytiniame įrodyme nėra duomenų apie ieškovo sveikatos būklę ir/ar jos pablogėjimą 2023 m. liepos 11 d., o vien ta aplinkybė, jog ieškovui dėl psichinės sveikatos būklės 2023 m. liepos 12 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nesant gydytojų specialistų ar ekspertų išvados, jog minėtame įrodyme užfiksuoti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę ir išduotą nedarbingumo pažymėjimą patvirtina ieškovo laikino nedarbingumo būseną 2023 m. liepos 11 d., nėra pakankamas konstatuoti, jog ieškovas ir 2023 m. liepos 11 d. buvo laikino nedarbingumo būsenos.

61.       UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ gydytojos psichiatrės J. A. 2023 m. liepos 12 d. ieškovo medicininėje kortelėje (e. t. 1, b. l. 78–79), be kita ko, užfiksuota, kad: ieškovas skundėsi, jog vėl išryškėjęs nerimas, vidinė įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti, šiuo metu pablogėjusi sveikata; 07 10 gavo laišką iš darbdavio, kad jis laiku neatvyko be pateisinamos priežasties į darbą, tai buvo 07 10, 07 11 apie 17 val. Po tų laiškų vėl sustiprėjo nerimas, vidinė įtampa, negebėjimas atsipalaiduoti. Nors 2023 m. liepos 12 d. medicinos kortelėje užfiksuoti ieškovo pateikti duomenys, jog ieškovo psichinės sveikatos būklė pablogėjo nuo 2023 m. liepos 10-11 d., tačiau, minėta, ieškovui nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo kreipimosi į gydytoją J. A. dienos (nuo 2023 m. liepos 12 d.), t. y. ieškovą gydžiusi gydytoja teisės aktų nustatyta tvarka nekonstatavo teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. buvo laikinai nedarbingas.

62.       Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog, atsižvelgus į tai, kad Taisyklių 27 punkte yra nustatyta galimybė asmenims, sergantiems psichikos ligomis, išduoti elektroninius pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo atgaline data, bet ne ilgiau kaip už 7 kalendorines dienas, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, tikėtina, kad gydytoja psichiatrė J. A., įvertinusi ieškovo sveikatos būklę ir turėdama informaciją, jog ieškovas nebuvo darbe 2023 m. liepos 11 d. dėl sutrikusios sveikatos būklės, esant pagrindui konstatuoti 2023 m. liepos 11 d. ieškovą buvus laikino nedarbingumo būsenos, būtų nedarbingumo pažymėjimą ieškovui išdavusi nuo 2023 m. liepos 11 d. Atitinkamai, aplinkybė, jog nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2023 m. liepos 12 d. nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo nedarbingumas dėl ligos atsirado jau 2023 m. liepos 11 d.

63.       Pažymėtina, kad ieškovas teismui buvo pateikęs prašymą apklausti jo gydytoją psichiatrę J. A., pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir 2023 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu perklausė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1-1008/2024 gydytojos duotus paaiškinimus dėl ieškovo sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys, jog gydytoja J. A. paaiškino, jog 2023 m. liepos 12 d. ieškovo sveikatos būklė yra užfiksuota rašytiniuose dokumentuose, jog ji negali nieko daugiau paaiškinti, nei yra užfiksuota rašytiniuose paciento sveikatos dokumentuose, taip pat nurodė, jog ieškovas pas ją lankėsi 2023 m. liepos 12 d., teigdamas, kad atsikartojo nerimas, smarkus širdies ritmas, kaip ir panikos priepuolis, baimė, pradėjo drebėti, naktį blogai miegojo, tai siejo su darbdavio gautu elektroniniu laiku, kad jis 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į darbą. Gydytoja pažymėjo, jog ji paciento sveikatos būklę gali įvertinti tik jį apžiūrėjusi, negali įvertinti sveikatos būklės, kokia buvo tuo laikotarpiu, kai pacientas pas ją nesilankė.

64.       UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymoje (e. t. 1, b. l. 73) taip pat nėra duomenų, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. buvo laikino nedarbingumo būsenos, nėra duomenų apie ieškovo sveikatos būklę ir /ar jos pablogėjimą 2023 m. liepos 11 d. Iš šios pažymos, be kita ko, matyti, jog ieškovas pas psichiatrą pakartotinai kreipėsi 2023 m. liepos 12 d., sveikatos pablogėjimą susiejo su įtampa darbe, išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2023 m. liepos 25 d. Diagnozė: F43.8 Kitos reakcijos į stiprų stresą. Negerėjant psichinei būsenai, dėl tęstinio gydymosi surašytas siuntimas į VšĮ Respublikinę Klaipėdos psichiatrinę ligoninę.

65.       VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo epikrizėje (e. t. 1, b. l. 75–76) nėra duomenų, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. buvo laikino nedarbingumo būsenos, taip pat nėra duomenų apie ieškovo sveikatos būklę ir /ar jos pablogėjimą 2023 m. liepos 11 d. Epikrizėje, be kita ko, užfiksuota, jog: ieškovas ligoninės Psichosomatiniame skyriuje gydėsi nuo 2023 m. liepos 24 d. iki rugpjūčio 21 d.; diagnozė: F43.8 Kitos reakcijos į stiprų stresą; išrašant nukreiptas į PSPC su gydymo rekomendacijomis, išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo darbdavei 2023 m. liepos 12 d. 12.23 val. pateiktas paaiškinimas, kad dėl darbdavės daromo psichologinio spaudimo ir jaučiamos grėsmės laisvai valiai jo rašytuose raštuose, susijusio su darbo santykiais, jam nuo 2023 m. liepos 11 d. ūmai pablogėjo psichologinė sveikata, todėl nuo 2023 m. liepos 12 d. yra suteiktas nedarbingumas dėl ligos, taip pat nėra pakankamas daryti išvadą, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. buvo laikino nedarbingumo būsenos, nes, minėta, byloje nėra pakankamų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, šios bylos kontekste, vertinant ieškovo neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 11 d. priežastis, svarbios ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas dėl panaikinto leidimo patekti į AB „ORLEN Lietuva“ gamybinę teritoriją 2023 m. liepos 11 d. negalėjo patekti ir į savo darbo vietą, o taip pat aplinkybės, jog ieškovas, žinodamas, jog 2023 m. liepos 11 d. turi būti darbe, 2023 m. liepos 11 d. neinformavo darbdavės, jog tą dieną negali atvykti į darbą dėl ligos, bei ieškovo teismui teikti prieštaringi paaiškinimai apie tai, kodėl 2023 m. liepos 11 d. jis neinformavo darbdavės, jog negali atvykti į darbą, taip pat tai, jog apie neatvykimo į darbą priežastį – ligą – ieškovas informavo darbdavę tik 2023 m. liepos 12 d., jau gavęs nedarbingumo pažymėjimą. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ieškovo teiginiais, jog ieškovas 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į darbą būtent dėl laikino nedarbingumo būsenos.

67.       Minėta, ieškovas teismui teikė prieštaringą informaciją dėl to, kodėl jis 2023 m. liepos 11 d. neinformavo darbdavės, jog negali atvykti į darbą, keitė poziciją. 2023 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pirmiausia nurodė, kad neturėjo galimybių darbdavės informuoti dėl pablogėjusios sveikatos, o teismui ieškovui priminus, jog jis būtent tą dieną darbdavei rašė ne vieną elektroninį laišką, ieškovas papildomai paaiškino, kad nutraukus jam paskirtų medikamentų vartojimą, jis elgėsi nesąmoningai, negalėjo suvokti esamos situacijos. Taip pat teigė, kad darbdavė jo neklausė apie sveikatos būklę, tuo pačiu teigdamas, kad neturi pareigos informuoti darbdavės apie savo sveikatos būklę, jog darbdavė žinojo apie esamą situaciją, kad jis dėl panaikinto leidimo negali atvykti į darbą, nesvarbu, kokia jo sveikata bebūtų. 2023 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad tiksliai nežinojo, ką parašyti darbdavei, dėl kokių priežasčių neatvyko į darbą, ir tik 2023 m. liepos 12 d. jam apsilankius pas gydytoją, kuri išdavė nedarbingumą, darbdavei nurodė, kad į darbą neatvyko dėl ligos. Atsižvelgiant į šį ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, įvertinus nurodytomis dienomis ieškovo darbdavei siųstų el. laiškų turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktų 2023 m. liepos 10-11 d. atsakovei ieškovo rašytų el. laiškų turinį bei tai, kad juose išsamiai išdėstyti ieškovo reikalavimai, aiškios ir nuoseklios mintys, buvo atsakyta į atsakovės anksčiau pateiktus klausimus, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo sveikatos būklė 2023 m. liepos 11 d. buvo tokia, jog jis būtų negalėjęs tinkamai įvertinti esamos situacijos.

68.       Nors ieškovas teigia, jog 2023 m. liepos 11 d. dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės gauti nedarbingumo pažymėjimo, tačiau ieškovo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių jis neturėjo galimybės gauti nedarbingumo pažymėjimo, prieštaringa, nepagrįsta įrodymais, todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo gauti nedarbingumo pažymėjimo 2023 m. liepos 11 d. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2023 m. liepos 11 d. būtų kreipęsis į šeimos gydytoją. 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su šeimos gydytoja susisiekė telefonu ir ši išrašė siutimą pas jį gydančią psichiatrę tik 2023 m. liepos 12 d., nes tik tada jį gydanti psichiatrė galėjo priimti, jog apsilankius pas gydytoją J. A., ši jam davė reikiamų medikamentų, dėl ko pagerėjus sveikatos būklei, galėjo tinkami paaiškinti darbdavei nebuvimo darbe priežastį. 2023 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2023 m. liepos 10 d. skambino psichikos sveikatos centro darbuotojai Laimai (pateikė rašytinius įrodymus), nepavykus susisiekti telefonu, vyko į gydymo įstaigą ir ten jam buvo duota reikiamų medikamentų, kurių pavadinimo nurodyti negali, paaiškindamas, jog darbuotoja Laima, kurios pavardės nežino, turi medikamentų atsargų tokiems atvejams, ir, pakeisdamas 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog bendravo su šeimos gydytoja telefonu, nurodė, kad jo šeimos gydytoja 2023 m. liepos 11 d. nedirbo, todėl, jam apsilankius gydymo įstaigoje 2023 m. liepos 11 d., buvo pasiūlyta ateiti pas gydytoją kitą dieną, kuri 2023 m. liepos 12 d. išrašė siuntimą pas gydytoją psichiatrę.

69.       Tokiame įrodomosios medžiagos kontekste pažymėtina, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

70.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Kaip minėta, CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

71.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

72.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis pirmiau aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl ieškovo laikino nedarbingumo būsenos 2023 m. liepos 11 d., o atsakovė pagrįstai 2023 m. liepos 11 d. fiksavo ieškovo pravaikštą. Atitinkamai, dėl to atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo kaltės pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. ieškovui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Tai, kad ieškovas siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo įsakymų (ne)teisėtumo, atleidimo iš darbo datos

73.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad darbdavės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio įsakymu, atleidimas iš darbo pripažintinas proporcinga pažeidimui priemone.

74.       Ieškovas, iš dalies nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad darbdavės įsakymai dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėti dar ir dėl to, kad: 1) darbdavė, gavusi ieškovo paaiškinimą, kad jis neatvyko į darbą, be kita ko, ir dėl ligos, ir jam nuo 2023 m. liepos 12 d. prasidėjo nedarbingumo laikotarpis, neturėjo teisės, neišsiaiškinusi aplinkybių, įsakymu atleisti ieškovą iš darbo; 2) ieškovas nepagrįstai atleistas iš darbo 2023 m. liepos 12 d., būdamas nedarbingas; 3) darbdavė nepagrįstai 2023 m. rugpjūčio 29 d., po to, kai ieškovui pasibaigė nedarbingumo laikotarpis, priėmė kitą įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu, kuris tapatus pirmiau priimtam ir dubliuoja jį; 4) atsakovės direktoriaus įsakymai dėl ieškovo atleidimo iš darbo prieštarauja protingumo, sąžiningumo, padorumo bei proporcingumo principams ir turi būti pripažinti negaliojančiais remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovės įsakymai priimti nepažeidžiant DK normų, proporcingumo principo, kvestionuodamas darbdavės įsakymų neteisėtumą, apeliantas nepagrįstai remiasi CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, neapibrėžto turinio padorumo principu, be to, apeliantas netinkamai aiškina jo atleidimo iš darbo datą bei netinkamai interpretuoja darbdavės 2023 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ kaip du tapačius įsakymus dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo.

76.       Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

77.       Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

78.       Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

79.       DK 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, „jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos <...>. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos <...>“. Pagal DK 65 straipsnio 7 dalį, pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

80.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad darbdavė, ieškovui 2023 m. liepos 12 d. neatvykus į darbą, pareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, kaip tai nustatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje. Nors ieškovas nurodo, kad darbdavė, gavusi darbuotojo rašytinį paaiškinimą, tačiau neišsiaiškinusi neatvykimo aplinkybių, neturėjo teisės atleisti ieškovo iš darbo, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju pareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, pats ieškovas rašytiniame paaiškinime neatvykimo į darbą priežastis nurodė itin lakoniškai bei tai, kad teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo neatvykimas į darbą 2023 m. liepos 11 d. atsakovės pagrįstai pripažintas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu, ieškovo argumentai, jog atsakovė neišsiaiškino ieškovo neatvykimo į darbą aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.

81.       Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė, 2023 m. liepos 12 d. gavusi darbuotojo paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 11 d. priežasties, sprendė, jog darbuotojas 2023 m. liepos 11 d. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovė sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo turėjo ir galėjo priimti per DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, dėl to pagrįstai tokį sprendimą priėmė 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 23/P2/1-017 „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“. Pažymėtina, kad šiuo įsakymu darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną iki ieškovo laikinojo nedarbingumo pabaigos, darbo santykių pasibaigimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo, kaip tai reglamentuota DK 65 straipsnio 6 dalyje. Bylos duomenimis, ieškovo laikinas nedarbingumas truko nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2023 m. liepos 28 d. Taigi, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis atleistas iš darbo 2023 m. liepos 12 d., būdamas nedarbingas, nes 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ ieškovo atleidimo iš darbo data nukelta iki ieškovo laikinojo nedarbingumo pabaigos, darbo santykių pasibaigimo diena laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo. Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad priimant 2023 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ DK 58 straipsnio 6 dalies, 65 straipsnio 6 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

82.       Atsižvelgiant UAB „ORLEN Service Lietuva“ direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ turinį, į tai, kad jame nurodyta, jog šis įsakymas priimtas vadovaujantis 2023 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“, 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 23/P2/1-023 laikytinas ne nauju įsakymu, bet 2023 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ papildymu, papildomai nurodant darbo santykių pasibaigimo datą – 2023 m. rugpjūčio 29 d., todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad darbdavė priėmė du tapačius įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo atmestinas kaip nepagrįstas.

83.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog darbdavės įsakymai dėl ieškovo atleidimo iš darbo neprieštarauja proporcingumo principui, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovo atleidimas iš darbo buvo proporcinga padarytam darbo pareigų pažeidimui priemonė, nes darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju. Vertinant ieškovo elgesį iki pažeidimo, matyti, jog ieškovas savo veiksmais dėl Leidimų režimo taisyklių pažeidimo, prarado galimybę (leidimą) patekti į savo darbo vietą, be to, dėl savo veiksmais prarasto leidimo visą kaltę ir atsakomybės naštą perkelia kitiems asmenims ir darbdavei, atitinkamai, darbdavė pagrįstai nėra tikra, kad darbuotojas ateityje nedarys darbo drausmės, Leidimų režimo taisyklių ir kitų darbdavės vidaus teisės aktų pažeidimų. Darbdavė dėl Leidimų režimo taisyklių pažeidimo patyrė nuostolių, nes privalėjo sumokėti 600 Eur baudą, be to, darbdavė nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. neturėjo darbuotojo, dėl to ieškovo darbus turėjo išskirstyti kitiems darbuotojams. Kita vertus, pats ieškovas dėl leidimo patekti į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją atgavimo ėmėsi veiksmų tik praėjus beveik pusantro mėnesio nuo jo netekimo. Darbuotojas, žinodamas, jog 2023 m. liepos 11 d. turi būti darbe, į darbą neatvyko, apie neatvykimo priežastis darbdavės 2023 m. liepos 11 d. neinformavo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2023 m. liepos 11 d. darbe nebuvo dėl pateisinamos, svarbios priežasties. Be to, 2023 m. liepos 12 d. atsakyme darbdavei ieškovas teisės aktuose numatytus darbdavės veiksmus, susijusius su darbo sutarties vykdymu, įskaitant prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, vadina psichologiniu spaudimu ir grėsme laisvai valiai. Paminėtos aplinkybės patvirtina ieškovo netinkamą požiūrį į teisėtus darbdavės interesus bei savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį su atsakove, kritiškumo savo elgesiui nebuvimą, ir sudarė pagrindą darbdavei abejoti tuo, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys ir ateityje nedarys darbo drausmės pažeidimų, paisys teisėtų darbdavės interesų.

84.       Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, neapibrėžto turinio padorumo principu, kuris laikytinas moralės principu, kurie nagrinėjamu atveju netaikytini. DK 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių reglamentavimo esmei. DK 2 straipsnyje yra nustatyti darbo santykių reglamentavimo principai, DK 5 straipsnyje nustatyti darbo teisės normų aiškinimo principai, DK 24 straipsnyje – darbo santykių šalių bendradarbiavimo, sąžiningumo ir kiti principai. Be to, DK reglamentuoja ginčų dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo nagrinėjimo tvarką. Taigi, CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir ieškovo nurodytos civilinės teisės nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

85.       Apibendrinant paminėtą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse, 65 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisės normas ir pagrįstai pripažino, kad darbdavės sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant šių teisinių nuostatų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, (ne)pagrįstumo

86.       Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso patyrė 8 421,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė pateikė suteiktų paslaugų ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., kurioje nurodyta: už prašymą dėl posėdžio atidėjimo, prijungimo prie elektroninės bylos rengimo, atstovas praleido 1,5 val. ir atsakovė patyrė 240 Eur išlaidų, pasiruošimui teismo posėdžiui praleido 3 val. ir patyrė 480 Eur išlaidų, pasirengimas teismo posėdžiui – 1 val., 160 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiui – 3 val., 480 Eur, pasirengimas teismo posėdžiui – 1 val., 160 Eur, pasiruošimas teismo posėdžiui – 4 val., 640 Eur, atsakovės pozicijos pristatymas – 6 val., 960 Eur, atstovavimas teismo posėdžio metu – 3 val., 480 Eur, viso 3 600 Eur. Pateiktoje suteiktų paslaugų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., nurodyta: atskirojo skundo parengimas – 7 val., 1 120 Eur, papildomų paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui – 2 val., 320 Eur, procesinių dokumentų parengimas, konsultacijos dėl tolimesnio proceso eigos – 2 val., 320 Eur, viso 1 760 Eur. 2024 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje CEE 2024/05/148 nurodyta: baigiamosios kalbos parengimas – 5 val., 800 Eur ir kliento atstovavimas teismo posėdyje – 3 val., 480 Eur.

87.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovės 8 421,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas per didelės, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintiną sumą sumažino iki 7 141,60 Eur. Teismas vertino, kad atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu teikė prašymą dėl šalies prijungimo prie elektroninės bylos, prašymą dėl posėdžio atidėjimo, ruošėsi bylos nagrinėjimui, rengė atskirąjį skundą, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose bei ruošėsi baigiamosioms kalboms. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad atsakovę atstovai teismo posėdžiuose atstovavo 6 val. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės ataskaitoje nurodytus duomenis apie atliktus veiksmus, sprendė, kad dalis veiksmų yra pertekliniai: įtrauktas atsakovės pozicijos pristatymas, pasiruošimas/pasirengimas teismo posėdžiui (18 val.), nepaisant to, kad kiti procesiniai veiksmai, tokie kaip atskirojo skundo rengimas, papildomų paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui, procesinių dokumentų parengimas, prašymas dėl posėdžio atidėjimo ir prijungimo prie elektroninės bylos yra atskirai išskirti veiksmai. Teismas vertino, kad šie atsakovės atstovų veiksmai nėra konkrečiai apibrėžti, todėl darė išvadą, kad jie yra pertekliniai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės parengtų dokumentų kiekį, bei atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16-8.19 punktuose numatytus atstovavimo išlaidų dydžius, ginčo pobūdį, tai, kad buvo reikalingos specialios žinios, į tai, kad 2024 m. kovo 1 d. teismo posėdyje atsakovės atstovai dalyvavo fiziškai, o 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. gegužės 31 d. – nuotoliniu būdu, kad byla buvo išnagrinėta praktiškai per du teismo posėdžius, teisingumo, protingumo principus, atsakovės prašomų priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino ir iš ieškovo atsakovei priteisė 7 141,60 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri, teismo vertinimu, yra teisinga, protinga ir padengs atsakovės patirtas būtinas atstovavimo išlaidas.

88.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kas iš ieškovo priteista atsakovei 7 141 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. lR-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ esmei. Ieškovo vertinimu, pagal turinį tų teisinių veiksmų, kuriuos atliko atsakovės naudai atstovai, jų kaina negali būti maksimali, kuri numatyta „Rekomendacijose“; ji gali būti apie 30 procentų nuo prašomos priteisti sumos, t. y. apie 2 500–3 000 Eur.

89.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta.

90.       Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamą išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

91.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nors atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau dalis veiksmų yra pertekliniai: įtrauktas atsakovės pozicijos pristatymas, pasiruošimas/pasirengimas teismo posėdžiui (18 val.), kurie nėra konkrečiai apibrėžti, todėl darė išvadą, kad jie yra pertekliniai, vertino, kad šiems veiksmams pakankama trukmė – 10 val., kas sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo iki 7 141,60 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokatų darbo laiko sąnaudoms. Nagrinėjamu atveju byloje buvo keliamas atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisėtumo klausimas, reikalaujantis specialių teisinių žinių ir susijęs su gan didelės apimties bylos medžiagą sudarančių dokumentų įvertinimu – nagrinėjamu atveju bylos medžiagą sudaro su ieškovo ir atsakovės darbo santykiais susiję dokumentai, apimantys laikotarpį nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vertintina ir tai, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama beveik keturis su puse mėnesio, teismo posėdžių bendra trukmė – 6 val., vertintinas teiktų prašymų, teiktų procesinių dokumentų pobūdis ir apimtis (atsakovė teismui teikė prašymą prijungti prie elektroninės bylos kortelės, prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, atskirąjį skundą, tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tris prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, papildomus paaiškinimus, ruošėsi baigiamajai kalbai), atstovai atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, kas sudaro pagrindo manyti, jog atsakovės atstovai, rengdami minėtus prašymus, patyrė laiko sąnaudas, už kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

92.       Aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos dalykui bei teiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokatų darbo laiko sąnaudoms, neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Pripažintina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatas, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovei pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

93.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

94.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

95.       Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

96.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

97.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

98.       Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 742,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-28731).

99.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo (apelianto).

100.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria: 

ieškovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-435-1174/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ORLEN Service Lietuva“ (j. a. k. 302310627) iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                        Rūta Latvelė

                                                                                Dalia Trumpulienė