LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. gruodžio 18 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 11 d. gautu atsakovės UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo; skundžiamu sprendimu ieškinys tenkintas. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas, jog atsakovė prisiėmė dalį UAB „Stasoma“ pareigų, pažeidė CK 6.193 straipsnį, CK 6.644 straipsnio 1 dalį ir CK 6.681 straipsnio 1 dalį, taip pat įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas (CPK 178, 183, 185 straipsniai). Neteisėtai pripažinęs atsakovės, kuri buvo pasitelkta UAB „Stasoma“ prievolės įvykdymui, atsakomybę prieš UAB „Stasoma“ kreditorių, teismas pažeidė ir CK 6.38, straipsnio 4 dalies, 6.257 straipsnio bei CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteistos procesinės palūkanos, kai UAB „Stasoma“ buvo iškelta bankroto byla, laikomas prieštaraujančiu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, CK 6.82 straipsnio 3 daliai ir CK 6.119 straipsnio 1 daliai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama prašymo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. gruodžio 10 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje sumokėtą 2014 (du tūkstančius keturiolika) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė