Nuorašas tikras

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-626/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36169-2018-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 

  2.1.15.3.2.; 2.4.6.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

nuteistajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. S. atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-20 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta trečdaliu, iki 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. S. padarytą turtinę žalą.

Šiuo nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš E. K. priteista 32,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš E. K. priteista 540,50 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur advokatės pagalbai apmokėti, 318 Eur vertėjo pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       E. K. nuteistas už nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą, padarytą iš chuliganiškų paskatų. O būtent už tai, kad jis, 2018-07-28, tarp 23 ir 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių neblaivumo laipsnis), Vilniuje, gatvėje, esančioje šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tyčia dėl chuliganiškų paskatų spyrė J. S. į galvą, dėl ko pastarasis pargriuvo. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam J. S. dešinio kaukolės skliauto kaulų (kaktikaulio ir smilkinkaulio žvyno) lūžius su galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilčių sumušimu su kraujo išsiliejimu į smegenis virš ir po kietuoju smegenų dangalu, nesuspaudžiančiu smegenų, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisti jam iš E. K. 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Taip pat priteisti 500 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2.1.                      Apeliantas nurodo, jog vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Nurodo, jog E. K. dėl chuliganiškų paskatų padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, visiškai neatlygino jokios žalos, todėl akivaizdu, kad yra abejingas savo veiksmais sukeltoms pasekmėms. Nurodo, jog kaltininko atsiprašymas teisme buvo deklaratyvus, išsakytas greičiau siekiant išvengti griežtos bausmės, o ne nuoširdžiai apgailestaujant dėl jo sveikatos sutrikdymo.

2.2.                      Taip pat nurodo, kad esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pasak apelianto, jis dėl E. K. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, prarado galimybę bendrauti, ilgą laiką negalėjo dirbti ir šiuo metu jo darbingumas yra ženkliai sumažėjęs, pablogėjo darbo kokybė, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slegia bloga nuotaika. Prieš įvykį dirbo Norvegijoje, kur gyvena jau 16 metų. Į darbą turėjo grįžti 2018-08-01, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo buvo priverstas gydytis ir laiku į darbą negrįžo. Atskridęs į Norvegiją turėjo darbdaviui paaiškinti neatvykimo laiku į darbą priežastis ir dar kartą išgyveno neigiamas emocijas. Į Norvegiją grįžo 2018 m. spalio pabaigoje, tačiau dar ilgą laiką, t. y. iki 2019 m. pradžios buvo nedarbingas, o vėliau – darbingas tik iš dalies. Po patirto sveikatos sutrikdymo, pagal medikų rekomendacijas, dar ilgai negalėjo dirbti statybose, nes buvo rekomenduota nesilankstyti ir nekilnoti sunkių daiktų. Iki 2019-03-31 Norvegijoje jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Be to, dėl patirtos traumos Norvegijoje neteko teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal Norvegijos įstatymus po tokios traumos draudžiama vairuoti, o tai sukelia ypač didelių nepatogumų, susijusių su nuvykimu į statybos objektus, kurie kartais būna ganėtinai toli nuo gyvenamosios vietos. Teisės vairuoti transporto priemones neturi iki šiol. Dėl sumušto veido jautėsi itin nepatogiai, nenorėjo su niekuo bendrauti. Nosies kaulų lūžiai trukdė kvėpuoti, ilgą laiką nosis kraujavo, ateityje teks daryti nosies kaulų operaciją. Dėl kaukolės skliauto lūžio jaučia didelį skausmą galvoje, pykinimą, silpnumą. Jam gulint ligoninėje juo rūpinosi žmona, o tai sukėlė jam diskomforto jausmą. Dėl galvos traumos pradėjo žymiai labiau mikčioti, prarado atmintį, nebejaučia skonio ir kvapo. Medikų prognozės dėl šių funkcijų atsistatymo yra menkos. Tokia padėtis jam sukelia baimę dėl sveikatos ateityje. Dėl slogios nuotaikos, išgyvenimų dėl sveikatos kreipėsi į psichologą Norvegijoje ir į kitus specialistus. Jam atliktas galvos rezonansas, nustatyti potrauminiai pakitimai galvoje, susiaurėjęs regos laukas apatinėje dešinės akies dalyje, nestabilumas einant linija. Šiuo metu jam padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs vestibiuliarinis aparatas, dėl ko negali dirbti aukštyje.

2.3.                      Pasak apelianto, būtina atsižvelgti ir į sužalojimų sukeltus liekamuosius reiškinius. O būtent į tai, jog atsirado ilgalaikės pasekmės, kurios jam nuolat kelia nerimą dėl to, kad ateityje nebegalės gyventi normalaus gyvenimo, negalės dirbti mėgstamo darbo ir pakankamai uždirbti, kad dėl to trumpiau gyvens ar turės daugiau dirbti savo poilsio sąskaita.

2.4.                      Skunde pažymi, kad kaltininko padėtis, pagal teismų praktiką, negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Atkreipia dėmesį, jog kaltininkas jauno amžiaus, darbingas, sveikas žmogus. Pasak apelianto, E. K. pripažino 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai ją sumažino, motyvuodamas tuo, kad E. K. turi vaiką, kurį išlaiko ir, kad jam gimė dar vienas vaikas, kurį jis privalės išlaikyti (nors kaltinimas teisme minėjo, jog jo draugė tik dar laukiasi ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra biologinis vaikų tėvas bei įrodymų, kad jis juos išlaiko). Mano, kad teismas remdamasis nepatikimais duomenimis, nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.

3.       Atsiliepimų į skundą nepateikta. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė L. Guižauskienė prašė skundą tenkinti. Nuteistasis E. K. ir jo gynėjas advokatas V. Frisovas prašė skundą atmesti. Prokuroras prašė tenkinti skundą iš dalies, padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau ne iki prašomo 20 000 Eur.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas

4.       Apygardos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5.       Nukentėjusysis J. S. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės grįstas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, prarado galimybę bendrauti, ilgą laiką negalėjo dirbti, šiuo metu jo darbingumas yra ženkliai sumažėjęs, pablogėjusi darbo kokybė, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slegia bloga nuotaika. Be to, į darbą turėjo grįžti 2018-08-01, tačiau dėl įvykio ir gydymosi laiku į darbą negrįžo, todėl turėjo paaiškinti savo darbdaviui apie neatvykimo priežastis ir dar kartą išgyventi neigiamas emocijas. Į Norvegiją grįžo 2018 m. spalio pabaigoje, tačiau dar ilgą laiką, t. y. iki 2019 m. pradžios, buvo visiškai nedarbingas, o vėliau darbingas tik iš dalies. Po patirto sveikatos sutrikdymo pagal medikų rekomendacijas dar ilgai negalėjo dirbti tiesioginio savo darbo statybose, nes buvo rekomenduota nesilankstyti ir nekilnoti sunkių daiktų. Iki 2019-03-31 Norvegijoje jam buvo nustatytas 40 procentų nedarbingumas dėl ligos. Be to, dėl įvykio metu patirtos traumos Norvegijoje prarado vairuotojo pažymėjimą (Norvegijos įstatymai draudžia vairuoti po tokios traumos), kas sukelia ypač didelių nepatogumų, susijusių su nuvykimu į statybos objektus, kurie kartais yra ganėtinai toli nuo gyvenamosios vietos. Dėl sumušto veido jautėsi ypač nepatogiai, nenorėjo su niekuo bendrauti. Nosies kaulų lūžiai trukdė normaliai kvėpuoti, ilgą laiką nosis kraujavo. Dėl nosies kaulų lūžių teks nosį ateityje operuoti. Dėl kaukolės skliauto lūžio jautė didelį skausmą galvoje, pykinimą, silpnumą. Per visą laiką, kurį gulėjo ligoninėje ir vėliau, kai gydėsi ambulatoriškai, juo rūpinosi sutuoktinė, o tai jam sukėlė diskomforto jausmą. Dėl galvos traumos pradėjo žymiai labiau mikčioti, prarado atmintį, nebejaučia skonio ir kvapo. Medikų prognozės dėl šių funkcijų atsistatymo yra menkos. Tokia padėtis sukelia baimės jausmą dėl sveikatos ateityje. Dėl slogios nuotaikos, išgyvenimų dėl sveikatos ateityje Norvegijoje kreipėsi į psichologą ir kitus medicinos specialistus. Jam buvo atliktas galvos magnetinis rezonansas, nustatyti potrauminiai pakitimai galvoje, susiaurėjęs regos laukas apatinėje dešinės akies dalyje, nestabilumas einat linija.

6.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į visas ieškinyje ir skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apylinkės teismas sprendė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai. Tačiau įvertinęs teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kaltininko finansinę bei šeiminę padėtį, sprendė, kad ieškinys dėl neturtinės žalos visa apimtimi negali būti tenkinamas, todėl šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

7.       Nukentėjusiojo bei jo atstovės manymu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, dėl sužalojimo atsiradusias ir galimai negrįžtamas pasekmes, J. S. patirtus ir vis dar patiriamus išgyvenimus dėl ateities, darbingumo, negalėjimo atgauti teisės vairuoti transporto priemones. Be to, anot apelianto, kaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.

8.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

9.       Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

11.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-166-699/2018).

12.       Teisėjų kolegija sutiktina su skundo argumentu, kad pasekmės yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal Kasacinio Teismo praktiką, jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.). 

13.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas, vertindamas dėl nusikaltimo atsiradusias pasekmes nukentėjusiajam, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimas įvykdytas tyčia), sužalojimo sunkumą ir būdą (nesunkus sveikatos sutrikdymas įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų) bei aplinkybes, visus ieškinyje bei skunde apygardos teismui nurodytus argumentus dėl išgyvento fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo.

14.       Taip pat apylinkės teismas įvertino neigiamų sveikatos padarinių pobūdį, ar jie yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad paties nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų kopijos patvirtina ne visas, skunde ir nuosprendyje nurodytas kaip išliekančias visam lakui, pasekmes, ir nėra pateikta vėlesnių duomenų apie pasiektus rezultatus tęsiant medicininį gydymą (iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiojo gydymas turėjo tęstis iki 2019 m. liepos mėnesio, o byloje yra tik 2019-03-27 duomenys). Iš Universitetinės Oslo ligoninės galvos traumų poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus dokumentų kopijos matyti, jog 2019-02-20 (praėjus beveik septyniems mėnesiams po patirto smurto) nukentėjusysis pats nurodė, jog dėl galvos traumos susiduria su šiokiais tokiais sunkumais, tačiau svaigulys visiškai išnyko, neintensyviai, kartą ar kelis kartus per mėnesį paskauda galvą, tuomet jaučia spaudimą smilkiniuose, bet jis jo visiškai nevargina. Mikčiojimas, atsiradęs po sužalojimo ir jį kurį tai laiką varginęs, buvo suintensyvėjęs, tačiau dabar jis menkai jį tevargina, todėl neišreiškė noro gauti specialisto pagalbą. Taip pat matyti, kad nukentėjusysis gavo siuntimą nosies operacijai, tačiau juo nepasinaudojo. Atstatyti nosį atsisakė ir 2018-07-30 LOR konsultacijos Lietuvoje metu (žr. Specialisto išvadą 2018-11-26 Nr. G 4204/2018, t. 1, b. l. 45-46). Taigi, skunde nurodomi, apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ir šiai dienai, patiriami nepatogumai dėl galvos svaigulio ir intensyvaus skausmo, regos lauko pakitimų, padidėjusio mikčiojimo, prieštarauja paties nukentėjusiojo pateiktiems dokumentams, o apsunkintas kvėpavimas per nosį ir galimai išlikęs mikčiojimas tęsiasi galimai dėl paties nukentėjusiojo sprendimo nesioperuoti (nors tai jam siūlyta net kelis kartus) bei nesinaudoti specialisto pagalba dėl mikčiojimo. Išdėstyti duomenys apygardos teismui sudaro pagrindą minėtus sveikatos sutrikimus vertinti kaip ilgalaikius, tačiau laikinus.

15.       Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, buvo įvertinti ir neigiami apelianto išgyvenimai dėl galimybės dirbti netekimo bei dėl prarastos galimybės vairuoti transporto priemones. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti neigiami padariniai yra tik iš dalies įrodyti. Sutiktina, kad nukentėjusysis, dėl sumažėjusios galimybės dirbti tam tikrą laiko tarpą visa apimtimi, patyrė neigiamus išgyvenimus, nerimą, baimę dėl savo ateities ir pan., ir tai yra svarbu sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Kaip jau minėta, skundžiamame nuosprendyje nustatant neturtinės žalos dydį, ši aplinkybė įvertinta. Įvertintas tiek sumažėjusios galimybės dirbti dydis (į darbą nukentėjusysis grįžo 2018 m. gruodį (praėjus 3 mėnesiams po traumos), iš pradžių dirbo 20 procentų, o 2019 m. sausio viduryje 50 procentų, 2019-02-10 jis buvo darbingas 60 procentų, planuota, kad darbo apimtis galės augti kovo mėnesį, o po to kas keturias savaites po 10-20 procentų), tiek laikotarpis (apie metus), tiek laikinas nedarbingumo pobūdis (Pasveikimo prognozės - apie metus po traumos. Pats J. S. sveikatos tyrimo metu nurodė, jog yra visiškai užtikrintas, kad jis, neilgiau nei 2019 m. liepos mėn. pabaigoje, galės dirbti visu pajėgumu (kuomet baigsis nedarbingumo išmokos dėl ligos mokėjimo terminas) (t. 1, b. l. 130-136)), tiek patirti nukentėjusiojo išgyvenimai dėl ateities. Tačiau nesutinkama, kad dėl patirtos traumos sumenko nukentėjusiojo galimybė atlikti savo darbo funkcijas dirbant aukštyje, nes bylos duomenimis, J. S. darbo funkcijos nėra susijusios su darbu aukštyje. J. S. lankydamasis Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnyboje J. S. nurodė, jog jo specializacija – plytelių klojimas, tačiau užsiima ir dažymo, staliaus darbais (t. 1, b. l. 131). Būtent šiuos darbus jis ir atlikdavo sumažintu krūviu ligos metu.

16.       Taip pat tik iš dalies pagrįstas argumentas dėl iki šiolei patiriamų nepatogumų, dėl uždraudimo po traumos vairuoti kelių transporto priemones. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad prieš siunčiant nukentėjusįjį įvertinti jo galimybę vairuoti, tiriant J. S. motoriką bei regą, nustatyta, kad reikalavimai keliami sveikatai yra patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad 2019-04-05 atliekant sveikatos tyrimus nėra nurodyta, kad nukentėjusiajam nebus grąžinta galimybė vairuoti kelių transporto priemones, o nuspręsta išsamiau išsiaiškinti jo gebėjimą vairuoti, turėjo būti atliktas struktūrinis vairavimo įvertinimas, ypatingai atkreipiant dėmesį į atidumą ir gebėjimą laiku sureaguoti, bei lanksčiau elgtis kintančiomis (t. 1, b. l. 137-138). Duomenys, apie atliktą nukentėjusiojo sveikatos vertinimą dėl gebėjimo vairuoti, nepateikti, todėl argumentas, kad ir šiai dienai J. S. negali vairuoti dėl patirtos traumos, laikytini nepagrįstais. Lieka pagrįstas tik argumentas, kad tam tikrą laiko tarpą (nuo žodinio draudimo vairuoti iki 2019 m. gegužės mėn.) dėl patirto traumos nukentėjusysis patyrė nepatogumus netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones Norvegijoje.

17.       Laikomas nepagrįstu skundo bei atstovės argumentas, kad nukentėjusysis atskridęs į Norvegiją išgyveno neigiamas emocijas, nes turėjo darbdaviui paaiškinti neatvykimo laiku į darbą priežastis. Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis dirba sūnaus įmonėje ir sūnus yra jo darbdavys. Taip pat matyti, kad sūnus rūpinasi tėvus, veža į gydymo įstaigas Norvegijoje, t. y. juos sieja artimi ryšiai, todėl pranešimo sūnui apie patirtą sveikatos sužalojimą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti kaip pakartotinai patiriamus neigiamus išgyvenimus (gėda, nepatogumai ir kt.), palyginus su patiriamais, kai reikia paaiškinti esamą situaciją visiškai svetimam asmeniui, nuo kurio gali priklausyti tolesnio darbo įmonėje klausimas.

18.       Apeliantas nustatant neturtinės žalos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad jis dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, baimės lankosi pas psichologus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad į šią aplinkybę taip pat buvo atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį, nors ją pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Kita vertus apygardos teismas neabejoja, jog dėl patirtos traumos (dešinio kaukolės skliauto kaulų lūžio su galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilčių sumušimu su kraujo išsiliejimu į smegenis virš ir po kietuoju smegenų dangalu, nesuspaudžiančių smegenų, nosies kaulų lūžio) nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, nes dėl sveikatos sutrikdymo atsirado ilgalaikiai neigiami sveikatos padariniai, o dalis jų liko visam laikui. Tai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje bei skyrė ypatingą dėmesį nustatydamas neturtinės žalos dydį. Taip pat teisėjų kolegija tiki, kad dėl traumos nukentėjusysis nebejaučia kvapo ir skonio, nors ir nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apygardos teismas laiko įrodyta: kad nukentėjusiajam atsigauti ir visa apimtimi grįžti į darbą po tokios traumos reikėjo maždaug vienerių metų, t. y. neigiami sveikatos padariniai buvo ilgalaikiai; kad apie vienerius metus nukentėjusysis buvo iš dalies nedarbingas; kad (esančiais byloje duomenimis) apie metus laiko dėl traumos negalėjo Norvegijoje vairuoti kelių transporto priemonių, dėl ko patirdavo didelius nepatogumus vykstant į darbą, gydymo įstaigas ir pan.; kad dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (dėl tyčia sulaužytų dešinio kaukolės skliauto kaulų, galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilčių sumušimo su kraujo išsiliejimu į smegenis virš ir po kietuoju smegenų dangalu, nesuspaudžiančių smegenų, nosies kaulų lūžio) patyrė didelį skausmą ir, kad dėl visų išvardintų aplinkybių patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (nerimas dėl darbingumo, pasikeitusio gyvenimo ir visaverčio gyvenimo ateityje, galimai laukianti nosies operacija). Taip pat laikytini įrodytais išliekantys visam laikui padariniai (iki šiol periodiškai jaučia galvos neintensyvius skausmus, nejaučia skonio ir kvapo, atminties sutrikimai, magnetinio rezonanso tyrimo duomenys, iš kurių matyti esant smegenų dešinėje frontalinėje bei priekyje, kairėje temporalinėje skiltyse prarastą substanciją bei išplitusią smegenų gliozę, ir tai atitinka potrauminius pakitimus). Įrodyta ir tai, kad nukentėjusiojo darbingumas visiškai atsistatys arba atsistatė (kaip minėta, nauji duomenys teismui nėra pateikti), nėra duomenų, kad nukentėjusysis negali ir/ar negalės gyventi visaverčio gyvenimo (pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis, darbingumas visiškai atsistatyti turėjo apie 2019 m. liepos mėnesį, svaigulys išnyko, J. S. motorika, pagal reikalavimus keliamus sveikatai, patenkinta, pagal rega, taip pat patenkinta).

20.       Visos šios aplinkybės, net ir kai kurioms, skunde nurodomoms aplinkybėms, nepasitvirtinus, neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė. Tačiau, kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšminga teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Apylinkės teismas įvertinęs teismų praktiką, formuojamą analogiškose ir panašaus pobūdžio bylose, nusprendė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažinti. Šiam apylinkės teismo sprendimui pritartina. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytos neturtinės žalos pagrįstumą, atsižvelgdama į praktikos sukūrimo laiką, remiasi trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose laikyta tinkama neturtinė žala: 6 000 Eur dydžio (priteista solidariai iš dviejų nuteistųjų, nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas suduodant smūgius lazda, rankomis bei kojomis, dujiniu pistoletu vieną kartą šaunant į veidą, tokiu būdu pažeidžiant akių ragenas, junginius, chemiškai nudeginant, padarant kūne ir galvoje kraujosruvas bei nubrozdinimus, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-218-495/2019); 7 000 Eur dydžio (panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, tyčia sumušta akis, dėl ko atšoko tinklainė, keistas lęšiukas, ilgai truko gydymas, patiriami nuolatiniai skausmai, nusikaltimas sunkesnis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-125-697/2018); 12 000 Lt (3 475,44 Eur) dydžio (priteista nukentėjusiajam, kuriam nesukus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl daugybinių odos nubrozdinimų ir kraujosruvų, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir kairio skruostikaulio srityje, nosies kaulų lūžimo bei trauminio nosies pertvaros iškrypimo, viršutinio ir apatinio žandikaulio vainikų kraštų lūžimo, riešakaulio lūžimo, bei riešakaulio panirimo. Kasacinio teismo byla Nr. 2K-252/2012). Šie praktikos pavyzdžiai parodo, jog didesnė nei 5 000 Eur neturtinė žala priteisiama bylose, kuriose kilo sunkesni negrįžtami padariniai (Pastaba. Nuosprendyje suklysta nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties numerį. Vietoj Nr. 2K-215-697/2018, turi būti Nr. 2K-125-697/2018). Tai rodo, kad apylinkės teismo sprendimas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra pagrįstas, nes prašoma 20 000 Eur neturtinė žala neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip savo pobūdžiu žalingesnio, nei bylose, kuriose sužalojimo aplinkybės ir pasekmės labai panašios, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

21.       Taip pat, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai vertino kaltininko turtinę padėtį. Nors šis kriterijus negali būti lemiamas nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau jis negali būti ignoruojamas. Kasacinio teismo pažymima, jog atlyginant dėl gyvybės atėmimo (šiuo atveju dėl sunkaus sveikatos sužalojimo) padarytą žalą siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiškos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalą asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebūtų neprotinga ir realiai neįvykdoma (Kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019). Bylos duomenimis E. K. mėnesinis atlyginimas nesiekia 800 Eur, jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti (šios aplinkybės nėra nuginčytos teisme, todėl jomis turi būti vadovaujamasi). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo gydymo laikotarpį, likusius padarinius sveikatai, E. K. turtinę padėtį, protingumo kriterijus atitinka būtent apylinkės teismo nustatyto dydžio neturtinė žala.

22.       Apelianto išreikštos abejonės dėl kaltininko gailesčio realumo, neturi teisinės reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Tik atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas painioja asmens kaltės ir gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos sąvokas. Pažymėtina, kad E. K. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčijo, t. y. prisipažino, jog būtent jis be jokios priežasties sužalojo nukentėjusįjį.

23.       Taigi, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose bei nustatė pakankamą neturtinės žalos dydį - 5 000 Eur. Apylinkės teismo priteista neturtinė žala yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai nesudaro pagrindo didinti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.

Kiti klausimai

24.       Nukentėjusiojo atstovė norėtų, kad kaltininkas papildomai pagrįstų, kad būtent jis yra vaikų (kurių gimimo liudijime jis yra įrašytas tėvu) tėvas ir vaikų išlaikymo faktą, tačiau apygardos teismas mano, kad šie duomenys būtų pertekliniai, nes E. K. tėvystė nėra nuginčyta, jis save laiko vaikų tėvu, o pareiga išlaikyti vaikus kyla iš įstatymo. E. K. oficialiai dirba, o kokiu būdu jis teikia (teiks ateityje) išlaikymą vaikams (savanoriškai, ar priverstiniu būdu), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

25.       Nukentėjusiojo atstovė palaikė skundo reikalavimą priteisti iš nuteistojo E. K. išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, 500 Eur.

26.       Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).??? Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

27.       Nukentėjusiojo išlaidos yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lūkesčius. Kita vertus, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestas, todėl nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo J. S. prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą atmesti.

Teisėjai                                                 Jurgita Mačionytė

Vitalija Norkūnaitė

Nida Vigelienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                 Vitalija Norkūnaitė