Civilinė byla Nr. 3K-3-505-687/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10754-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.37.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ ieškinį atsakovams AB „City Service“, H. G., P. Š., R. K., L. K., V. P., E. J., A. E. S., B. P., O. N. K., O. I. A., S. S., S. V., A. M., A. Ž., R. K., L. V., A. P., P. A. M., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Zitai G. M., K. M., Z. S., L. G. Š., R. A., S. P., Kauno miesto savivaldybei, G. O. N., I. L., J. O., V. L., J. L. V., S. R., K. G., I. R., T. L., O. M., UAB „Nemuno būstas“ dėl susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu ir priimtų sprendimų bei daugiabučio namo bendro naudojimo objektų tvarkymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį bei tokios sutarties formą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2013 m. gegužės 22 d. daugiabučio namo Kaune, Panerių g. 55, savininkų susirinkimo sušaukimą neteisėtu; jame priimtus sprendimus ir daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį negaliojančiais.
Ieškovė nurodė, kad ji pagal Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-4907 ir 2005 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 53-10-2 nuostatas yra paskirta daugiabučio namo Kaune, Panerių g. 55, administratore ir turi teisę šią veiklą vykdyti iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai (bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.). 2013 m. birželio 17 d. ieškovė gavo iš atsakovės AB „City Service“ raštą dėl dokumentų perdavimo, kuriame nurodyta, kad 2013 m. gegužės 22 d. gyvenamojo namo Panerių g. 55, Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis) ir įgaliojo AB „City Service“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams; taip pat pranešta, jog namo savininkai nutraukia paslaugų sutartį su ieškove ir namo administravimas perduodamas atsakovei.
Ieškovės vertinimu, kadangi atsakovė AB „City Service“ nepateikė ieškovei notaro patvirtinto įgaliojimo veikti namo savininkų vardu bei dokumentų, privalomų pagal Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą, yra pagrindas teigti, jog susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta sudaryti Sutartį, yra neteisėtas, o jame priimti sprendimai ir Sutartis turi būti pripažinti negaliojančiais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendro naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Ginčo daugiabučiame gyvenamajame name yra 33 butai, o Sutartį pasirašė daugiau nei pusė – 18 savininkų.
Nors šalys į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apie susirinkimą buvo paskelbta ir jis buvo sušauktas laikantis aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 3 punkte išdėstytų reikalavimų, o teismo posėdyje dalyvavę atsakovai ir tretieji asmenys nurodė skirtingas aplinkybes dėl susirinkimo sušaukimo, tačiau CK 4.85 straipsnio 7 punkte nustatyta galimybė savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo. Teisės aktuose nenustatyta pareigos informuoti namo administratorių apie šaukiamą susirinkimą, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia.
Spręsdamas dėl Sutarties teisėtumo teismas atkreipė dėmesį, kad dauguma daugiabučio namo savininkų išreiškė savo valią Sutartį pasirašydami, ir sprendė, kad susirinkimo protokolo nesurašymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes svaresnė yra daugiabučio namo butų savininkų valia tokią sutartį sudaryti, o ne procedūriniai pažeidimai, galbūt padaryti sušaukiant susirinkimą ar fiksuojant jo eigą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo Sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, o susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas šią sutartį sudaryti, sušaukimą – neteisėtu.
Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia. Ieškovė nėra Sutarties dalyvė, jai įstatymais nesuteikta teisė ginti viešojo intereso, o įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia ginčo sutartis, ieškovė nepateikė, todėl ji negali pareikšti reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ar ginčyti susirinkimo sušaukimą ir jame priimtus nutarimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir taip pat kaip pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės.
Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į CK 4.84 straipsnio 1 dalį bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A-899 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 17 punktą, kuriame nurodyta, jog administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, taip pat kitais CK nustatytais atvejais, darytina išvada, kad administratorius yra skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patiems prižiūrėti bendrą turtą, o jo įgaliojimai nutrūksta, kai savininkai tokią valią pareiškia.
Teismas konstatavo, kad CK 6.969–6.982 straipsnių ir CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatose nėra imperatyvaus reikalavimo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis sudaryti notarine forma, todėl atmetė ieškovės argumentą, kad Sutartis negalioja šiuo pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. CK 2.138 straipsnyje nustatyta, kad notariškai turi būti patvirtinami šie įgaliojimai: 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Teismas netinkamai taikė šias imperatyviąsias teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Dėl Sutarties patvirtinimo. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 18 d. susirinkime buvo svarstomas 2013 m. gegužės 22 d. sudarytos Sutarties pakartotinis patvirtinimas, kurio metu savininkai pakartotinai išreiškė savo valią ir patvirtino, jog jų apsisprendimas sudaryti Sutartį yra laisvas ir sąmoningas veiksmas, todėl patvirtina savo ankstesnį sandorį (19 balsų „už“, 1 asmuo susilaikė). Nagrinėjamu atveju Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia (niekine) ir laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens teiginys, kad ieškovė nenurodo jokių argumentų, koks įstatymas riboja savininkų teisę patiems valdyti savo turtą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje nagrinėjamas sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas.
Dėl sutarties laisvės principo. Teismas, nustatęs, kad Sutartis atitiko daugumos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų valią, konstatavo, jog nėra pagrindo šią sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas šią sutartį sudaryti, sušaukimą – neteisėtu, o jame priimtus sprendimus – negaliojančiais. Tokia išvada nepagrįsta, nes kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-260/2013 yra išaiškinęs, kad sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau jų teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu teismas privalėjo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, ir nustatęs tokias sąlygas turėjo išspręsti sandorio negaliojimo klausimą.
Dėl susirinkimo sušaukimo pažeidimų. Teismas nustatė, kad susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti Sutartį, buvo sušauktas neteisėtai, pažeidžiant Aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio reikalavimus. Kadangi Sutartimi keičiamas daugiabučio namo administratorius, tai turėjo turi būti laikomasi Apraše nustatytos tvarkos, tačiau to nebuvo padaryta. Šis įpareigojimas kyla iš CK 4.85 straipsnio, kurio 7 dalyje nustatyta, kad savininkai gali priimti sprendimus ir nesušaukę susirinkimo, bet raštu pareiškę apie savo sprendimą. Taigi, savo sprendimus atsakovai (butų savininkai) turėjo pareikšti raštu, o tai nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neteisėtai sušaukto susirinkimo (šią aplinkybę konstatavo teismas) metu buvo sudaryta neteisėta (niekinė) Sutartis, todėl iš ne teisės negali atsirasti teisė.
Atsakovė AB „City Service“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Šioje normoje nustatyta, kad įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtinamas notaro. Atsakovė AB „City Service“ teikia Kauno mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, pasinaudodami sutarčių laisvės principu, pasirašė Sutartį, kuria siekė bendrai vykdyti namo priežiūrą. CK 4.250 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad turto administravimas baigiasi, kai išnyksta priežastys, dėl kurių buvo nustatytas administravimas. Taigi, administratoriaus įgaliojimai nutrūksta, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą.
Kasatorius argumentai dėl CK 2.138 straipsnio taikymo nepagrįsti, nes ši teisės norma apibrėžia įgaliojimo, o ne pačios jungtinės veiklos sutarties formą. Taigi, Sutartis yra sudaryta tinkamai. Pažymėtina, kad klausimas dėl netinkamos įgaliojimo formos yra teisiškai reikšmingas vertinant įgaliotojo sudarytus sandorius, tačiau šie klausimai byloje nesprendžiami.
Tiek pagal teisės normos turinį, tiek pagal jos išdėstymą CK antrojoje knygoje, akivaizdu, kad CK 2.138 straipsnio norma yra bendroji, o CK 6.972 straipsnio 2 dalis – specialioji.
2. Dėl Sutarties galiojimo. CK 6.972 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė jungtinės veiklos sutartyje įgalioti asmenį sudaryti sandorius visų partnerių vardu, ir tai prilyginama kitokios formos įgaliojimui pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taigi, notaro patvirtinimas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisingai interpretuoja teisės normas teigdama, kad Sutartis pažeidė imperatyvų reikalavimą įgaliojimą veikti visų partnerių vardu patvirtinti pas notarą. Net darant prielaidą, kad įgaliojimas turi būti notarinės formos, ieškovė nepagrindžia, kaip įgaliojimo formos nesilaikymas daro negaliojančią pačią Sutartį, nes jungtinės veiklos sutartis pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį sudaroma paprasta rašytine forma. Vien tai, kad Sutarties 6 punkte savininkai nurodė jų interesams atstovaujantį asmenį, nereiškia, kad visa Sutartis yra negaliojanti (CK 1.96 straipsnis). Be to, tai, ar įgaliotas asmuo turi teisę atlikti sandorius visų partnerių vardu, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė ginčijo Sutarties ir jos pasirašymo aplinkybes. Galiausiai pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, tačiau ieškovė savo suinteresuotumo nenurodė.
Sutartis yra vykdoma ilgą laiką (dveji metai), todėl jos pripažinimas negaliojančia pažeistų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, o šalių grąžinimas į pradinę padėtį yra neįmanomas.
3. Dėl procedūrinių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo savininkai pakeitė valdymo formą pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju netaikytini naujo administratoriaus pasirinkimo procedūriniai reikalavimai, nustatyti CK 4.84 straipsnio 2–4 dalyse bei Apraše. Namo savininkai susirinkimo metu aiškiai išreiškė savo valią pakeisti valdymo formą sudarydami Sutartį, todėl išimtinė savininko teisė daryti poveikį savo turtui negali būti apribota vien dėl to, kad buvo nesilaikyta tam tikrų procedūrinių taisyklių. Bendraturčius su kasatore sieja vartojimo santykiai, o tai reiškia, kad paslaugos gavėjas turi teisę bet kada atsisakyti paslaugos. Net nustačius, kad Sutartis sudaryta nesilaikant Aprašo 3 punkto reikalavimų, tai nesudaro pagrindo šį pažeidimą laikyti esminiu ir pripažinti Sutartį negaliojančia.
4. Dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai ex officio turėjo patikrinti, ar Sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą. Kaip jau aptarta, Sutarčiai šiuo atveju nereikalinga notarinė forma, o net pripažinus, kad įgaliojimo forma turėjo būti notarinė, tai nedaro automatiškai nei visos Sutarties, nei jos 6 punkto (kuriame nurodomas įgaliotinis) prieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, nes savininkai gali bet kada patvirtinti įgaliojimą pas notarą. Be to, pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas net nesilaikius privalomos notarinės sandorio formos, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio notarine tvarka įforminti nebereikia.
Atsakovė L. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teisės normose nenustatyta, kad daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis turi būti patvirtinta notaro. Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai tapatina jungtinės veiklos sutartį su įgaliojimu fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, ir su įgaliojimu, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, o jungtinės veiklos sutartis – daugiašalis. CK 6.972 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu, o šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. CK 2.138 straipsnis yra bendroji, o CK 6.972 straipsnio 2 dalis – specialioji norma, todėl jog partnerio įgaliojimai veikti kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis gali būti patvirtinti jungtinės veiklos sutartimi.
Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, jog jungtinės veiklos sutartimi įgaliotinis įsipareigoja ne valdyti nekilnojamąjį turtą, juo naudotis ar disponuoti, o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų sampratą įtvirtina Daugiabučių namų bendrijų įstatymas, nekilnojamojo daikto (objekto) sąvoka apibrėžta CK 1.98 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje. Jungtinės veiklos sutartimi butų savininkai organizuoja daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros valdymą vadovaujantis CK ketvirtosios knygos nuostatomis.
2. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu ir kad teismai nepatikrino, ar Sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teismai sprendė, kad tam, jog jungtinės veiklos sutartis galiotų, ją pasirašyti turi patalpų savininkų dauguma, o nagrinėjamu atveju pasirašę asmenys sudarė 54,5 proc. Teismai nenustatė, kad ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyviosioms normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, to neįrodė ir pati kasatorė, kuri pateikė tik teorinius samprotavimus apie sutarties laisvės principo įgyvendinimą, todėl šie kasacinio skundo argumentai atmestini.
3. Kasacinio skundo argumentas dėl Aprašo 3 punkto taikymo nepagrįstas, nes teismai nurodė, kad formalus procedūrinis pažeidimas nedaro Sutarties negaliojančios, kadangi įstatyme tokių padarinių nenustatyta.
4. Kasaciniame skundė kasatorė nurodė, kad teismai nukrypo nuo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, tačiau nenurodo, kaip ir kokias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles teismai pažeidė ir kokią įtaką tai galėjo turėti priimant ginčijamus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Dėl teisės pareikšti ieškinį
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. Malcienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. Malcienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ neturi teisės reikšti ieškinio dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi ji nėra šios sutarties dalyvė, o teisė ginti viešąjį interesą įstatymu jai nėra suteikta.
Teisėjų kolegija šią teismų išvadą laiko pagrįsta. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A- 4907 ir 2005 m. gruodžio 30 d. sutartimi Nr. 53-10-2 buvo paskirta ginčo daugiabučio namo administratore iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai (bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Toks administratoriaus skyrimas nustatytas CK 4.84 straipsnyje, kuris įtvirtina, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.
Šių normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo).
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl pagrįstai buvo atmestas.
Konstatavus, kad namo administratorius neturi teisės pareikšti ieškinio dėl jungtinės veiklos sutarties nuginčijimo, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams šios sutarties neginčijant, teisėjų kolegija jungtinės veiklos sutarties teisėtumo nevertina ir dėl jo nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-158-695/2015).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisės aktai gali nustatyti atskirų jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčių ypatumus, įskaitant reikalavimus sutarties formai. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinė forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „ Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 141,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Atsakovė L. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 200 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punkte nustatyto dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovei iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (j. a. k. 132532496) 200 (du šimtus) Eur atsakovės L. K. (duomenys neskelbtini) ir 141,71 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas