Civilinė byla Nr. 2S-1636-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06167-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1.; 3.3.2.3. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė D. M., uždaroji akcinė bendrovė „Kvaga“,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja G. G. pateikė skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės D. M. 2023 m. balandžio 17 d. Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patvarkymas).

2.       Pareiškėja nurodė, kad antstolės Patvarkymas yra grindžiamas tuo, jog 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (Turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.), areštuoto turto saugotoja paskirta G. G., o 2023 m. balandžio 4 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kvaga“ atstovo advokato padėjėjo A. S. prašymas, kuriame prašoma pakeisti aukščiau minėtojo turto saugotoją, perduodant juvelyrinį dirbinį saugoti brangių daiktų saugojimui užsiimančiam ūkio subjektui, siekiant, kad areštuoto turto apsauga būtų tinkamai užtikrinta. Kadangi areštuoto turto vertė yra itin didelė, konstatavo, jog yra būtinybė pakeisti areštuoto turto saugotoją perduodant areštuotą turtą saugoti antstolei D. M.. Pareiškėjos teigimu, antstolė neturi tinkamų sąlygų saugoti tokiam turtui, todėl po areštuoto turto perėmimo, žiedas nedelsiant bus perduotas saugoti brangių daiktų saugojimui užsiimančiam ūkio subjektui, kuriam bus apmokamos išlaidos už turto saugojimą, mokestis už areštuoto turto saugojimą (už 1 metus) sudarys 205 Eur. Pasak pareiškėjos, antstolė nutarė tenkinti išieškotojo atstovo prašymą, pakeičiant areštuoto turto saugotoją bei informuoti UAB „Kvaga“ atstovą advokato padėjėją A. S., ir areštuoto turto saugotoją G. G., kad 2023 m. balandžio 27 d. 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), bus perimamas V. G. priklausantis areštuotas turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.) iš saugotojos G. G., išaiškinant, kad perėmus turtą saugoti antstolei D. M. vykdymo veiksmų atlikimo metu bus surašytas atskiras patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo.

3.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1950-562/2023, pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams A. G. ir V. G. dėl paveldimo turto padalijimo/atidalijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė be kita ko prašo priteisti jai iš atsakovų piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 192610,06 Eur, dalį – 64203,35 Eur. Šioje civilinėje byloje, pasak pareiškėjos, trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Kvaga“, kuriai yra žinoma, jog teisme vyksta byla, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl to, kuriems įpėdiniams atiteks po skolininko V. G., mirties likęs žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu, dėl kurio antstolė priėmė skundžiamą Patvarkymą. Kadangi, šiai dienai dėl minėto žiedo vyksta civilinė byla ir nėra aišku, kam teismas priteis žiedą, o kam mokėtiną kompensaciją, pareiškėja (areštuoto turto saugotoja) nurodė, jog negali perduoti žiedo, kuris yra atidalinimo ginčo objektas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1950-562/2023, iki kol šioje byloje nebus priimtas galutinis teismo sprendimas.

4.       Pareiškėja (areštuoto turto saugotoja) akcentavo, kad tinkamai saugo žiedą, žino, kokia atsakomybė jai gali būti taikoma už netinkamą jai patikėto turto saugojimą, o antstolė, pareiškėjos teigimu, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pagrįstų, jog žiedas yra netinkamai saugomas bei kad dėl to iškilo poreikis perduoti jį saugoti brangių daiktų saugojimui užsiimančiam ūkio subjektui. Be kita ko, pareiškėja nemato jokio tikslo perduoti jos žinioje esantį žiedą saugoti kitiems tretiesiems asmenimis, kuriems už saugojimą turi būti mokamas 205 Eur per metus mokestis, kai pareiškėja žiedą saugo neatlygintinai, kadangi tokiu būdu nepagristai bus didinama skolininko skola bei jo įpėdinių išlaidos, kurios nėra būtinos. Taip pat pareiškėja nurodė, kad daikto saugotoju buvo paskirta ne G. G., o A. G., kas reiškia, jog pareiškėja nei gali/yra atsakinga už daikto perdavimą, nei gali jį fiziškai/techniškai perduoti, o vien dėl šios priežasties skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas.

5.       Antstolė D. M. 2023 m. balandžio 27 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6.       Antstolė nurodė, kad areštuotas turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.) yra itin vertingas (pareiškėjos atstovas skunde nurodo jo vertę 192610,06 Eur), tačiau šiuo metu saugomas ne specializuotoje įstaigoje, užsiimančioje panašaus pobūdžio turto saugojimu, o bute adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2023 m. balandžio 18 d. antstolės padėjėjui G. N. nuvykus minėtuoju adresu G. G. šį žiedą pateikė apžiūrai, tačiau duomenų, kad žiedas šiuo adresu būtų saugomas seife ar jo apsaugai imtasi kitų specifinių priemonių, duomenų nėra. Pažymėjo, kad pats žiedas yra kilnojamasis turtas, todėl tokį turtą saugant bute kyla grėsmė, kad žiedas gali būti pamestas, pagrobtas įsilaužus į butą ar tiesiog paslėptas, taip pat, didžiąją žiedo vertės dalį sudaro jame įmontuotas brangakmenis, todėl palikus turtą saugoti fiziniam asmeniui kyla grėsmė, kad žiedas gali būti modifikuotas pakeičiant jame esantį brangakmenį į mažesnės vertės akmenį ir kt.

7.       Antstolė taip pat paaiškino, jog poreikis pakeisti areštuoto turto saugotoją kyla iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktos informacijos: 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l72-933/2023 buvo galutinai atmestas ieškovės I. K. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. G. ieškinys dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tiek I. K., tiek G. G. šioje civilinėje byloje be kitų reikalavimų prašė nustatyti, kad mirusiam skolininkui V. G. priklausęs turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.) yra bendroji dalinė nuosavybė ir prašė priteisti po ½ dalį šio turto. Pažymėjo, kad nagrinėjant šią civilinę bylą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2-1733-852/2021 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – minėtojo žiedo areštas, kuriame nurodyta, kad šio turto saugotojai yra mirusiojo skolininko V. G. vaikai V. G. ir A. G.. Pasak antstolės, turimais duomenimis minėtoji teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra panaikinta, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas galutinai atmetė ieškovės I. K. ir G. G. reikalavimus dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Antstolės nuomone, pareiškėjai G. G. civilinėje byloje neįrodžius, kad areštuoto turto (žiedo) dalis priklauso jai, kyla pagrįstos abejonės, ar neturėdama tiesioginio suinteresuotumo šio turto išsaugojimu, G. G. nebandys paslėpti turto, ar nebus sumažinta jo vertė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų darytina išvada, kad tarp šioje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų, tiek tarp V. G. turto paveldėtojų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl siekiant ateityje išvengti bet kokių trečiųjų asmenų veiksmų, kuriais žiedas būtų atimtas, pagrobtas ar paslėptas, yra būtina užtikrinti šio turto apsaugą perduodant turtą saugoti antstolei D. M., kuri perėmusi žiedą nedelsiant jį perduotų saugoti bankui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 684 straipsnyje nustatyta tvarka.

8.       Antstolės nuomone, pareiškėjos G. G. atstovo skunde išdėstytos aplinkybės niekaip nepagrindžia būtinybės, kodėl areštuotą turtą šiuo metu turėtų saugoti G. G..

9.       Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Kvaga“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nurodė, kad areštuoto žiedo saugojimas pas nepriklausomą ir nesuinteresuotą saugotoją labiau užtikrins žiedo egzistavimą iki civilinės bylos išsprendimo ir tuo bus užtikrinta, kad teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Pažymėjo, kad žiedo saugotoja G. G. yra suinteresuotas asmuo, kuri pretendavo į dalį mirusiojo, kuriam priklausė ir šis žiedas, turto, todėl nei ji, nei A. G., nei kiti suinteresuoti asmenys negali saugoti tokio kilnojamojo turto, kaip didelės vertės žiedas, kurį galima lengvai pamesti, pasisavinti arba perleisti kitiems asmenims. Akcentavo, kad tik nepriklausomas ir profesionalus saugotojas tinkamai pasirūpins žiedo saugojimu ir užtikrins tinkamą teismo sprendimo vykdymą, realiai apgins išieškotojų teises, nes žiedo laikymas suinteresuoto asmens žinioje tikrai neužtikrins šio žiedo saugumo, egzistuoja realus pavojus, kad žiedas gali būti pamestas, pavogtas, pagrobtas, pakeista jo vertė. Pabrėžė, kad 205 Eur metinis saugojimo mokestis tikrai nėra didelis, tuo labiau, kad jis nepažeis G. G. materialinių interesų, nes šį mokestį įpareigota sumokėti UAB „Kvaga“, o reikalavimus dėl galimai padidintų skolininko kaštų gali reikšti ne G. G., o skolininkas, be kita ko, tokio dydžio saugojimo mokestis tikrai yra proporcingas žiedo vertei ir jo saugumo užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos G. G. skundo dėl antstolės D. M. veiksmų netenkino bei priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Kvaga“ 640 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 293 118,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G., išieškotojo T. E. naudai. 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas T. E. pakeistas naujuoju išieškotoju (suinteresuotas asmuo) UAB „Kvaga“. 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu, šio areštuoto turto saugotoja paskirta pareiškėja G. G.. Nustatyta, kad antstolė 2023 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Kvaga“ atstovas advokato padėjėjas A. S., areštuoto turto saugotoja G. G., informuoti, kad 2023 m. balandžio 27 d. 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), bus perimamas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausantis areštuotas turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.) iš saugotojos G. G., išaiškinant, kad perėmus turtą saugoti antstolei D. M. vykdymo veiksmų atlikimo metu bus surašytas atskiras patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo; išieškotojo atstovas A. S. ir turto saugotoja G. G. įpareigoti dalyvauti areštuoto turto perdavimo metu, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Kvaga“ įpareigota į antstolės D. M. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti turto saugojimo išlaidas, kurios sudaro 205 Eur; G. G. išaiškinta, kad perduoti saugoti turto išieškojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padarė turto saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka (BK 246 straipsnis), taip pat išaiškinta kad žalą, atsiradusią dėl perduoti saugoti turto praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. 

13.       Teismas taip pat nustatė, kad poreikis pakeisti areštuoto turto saugotoją kilo iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktos informacijos, t. y. 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l72-933/2023 galutinai atmestas ieškovės I. K. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. G. ieškinys dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Nustatyta, kad tiek I. K., tiek G. G. civilinėje byloje be kitų reikalavimų prašė nustatyti, kad mirusiam skolininkui V. G. priklausęs turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu yra bendroji dalinė nuosavybė ir prašė priteisti po ½ dalį šio turto. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1733-852/2021 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – minėtojo žiedo areštas, kuriame nurodyta, kad šio turto saugotojai yra mirusiojo skolininko V. G. vaikai V. G. ir A. G.. Minėtoji teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra panaikinta, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas galutinai atmetė ieškovės I. K. ir G. G. reikalavimus dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo.

14.       Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1950-562/2023 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams A. G. ir V. G. dėl paveldimo turto padalijimo/atidalijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovų piniginę kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį žiedo iš tauraus metalo, nepagrindžia būtinybės, kodėl areštuotą turtą šiuo metu turėtų saugoti pareiškėja G. G., nes teismui šioje civilinėje byloje priėmus bet kokį sprendimą, jis neturės jokios įtakos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui, kadangi V. G. turto paveldėtojams priėmus palikimą po skolininko mirties, vykdomojoje byloje bus pakeistas miręs skolininkas V. G. jo palikimo priėmėjais ir tuo atveju, jeigu skola nebus padengta, areštuotas žiedas bus realizuotas siekiant išieškoti skolą pagal vykdomąjį dokumentą.

15.       Teismas taip pat sutiko su suinteresuoto asmens UAB ,,Kvaga“ argumentais, kad areštuoto žiedo saugojimas pas nepriklausomą ir nesuinteresuotą saugotoją labiau užtikrins žiedo egzistavimą iki civilinės bylos išsprendimo ir tuo bus užtikrinta, kad teismo sprendimas bus realiai įvykdytas.

16.       Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, atsižvelgdamas į perduotino turto specifiką sutiko su antstolės pozicija, jog antstolės užfiksuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad yra objektyvi grėsmė tinkamam areštuoto turto išsaugojimui ir, kad yra reali grėsmė, jog dėl pareiškėjos atliekamų veiksmų – ne gebėjimo tinkamai užtikrinti arešto daikto išsaugojimą, iš varžytynių galimai parduotino turto vertė gali sumažėti. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolė, priėmusi patvarkymą pakeisti turto saugotoją, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir atliko reikiamus veiksmus. 

17.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 205 Eur dydžio metinis saugojimo mokestis tikrai nėra didelis ir jis nepažeis pareiškėjos G. G. materialinių interesų, kadangi šį mokestį įpareigota sumokėti UAB „Kvaga“, o reikalavimus dėl galimai padidintų skolininko kaštų gali reikšti ne G. G., o skolininkas.

18.       Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji negali perduotino turto fiziškai perduoti, nes remdamasis bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu A. G. buvo paskirtas žiedo saugotoju, ši teismo nutartis yra panaikinta; 2023 m. kovo 31 d. antstolės D. M. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas, t. y. žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu, todėl turto saugotoja paskirta pareiškėja, minėtas turto arešto aktas apskųstas nebuvo, be kita ko, antstolio padėjėjo 2023 m. balandžio 18 d. surašytas aktas „Dėl vykdymo veiksmų atlikimo“ įrodo, kad 2023 m. balandžio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), aptariamas žiedas buvo pareiškėjos žinioje.

19.       Teismas konstatavo, kad antstolė, pakeisdama žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.), kurio vertė 192610,06 Eur, saugotoją, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

20.       Pareiškėja G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:

20.1.                      Pareiškėjai nėra suprantama, kokią teisę antstolė turėjo priimti Patvarkymą, kuriuo vienašališkai paskyrė žiedo saugotoja G. G., kuri niekada neišreiškė jokio sutikimo, nepasirašė jokio dokumento, kuriuo sutiktų saugoti žiedą, neaišku, kokiu pagrindu 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu buvo paskirtas saugoti pareiškėjai G. G..

20.2.                      Pareiškėjai nebūnant jokių šiuo metu vykstančių bylų, kuriuose figūruoja minėtas žiedas, šalimi (ieškove ar atsakove), jai negali kilti pareiga saugoti svetimą žiedą, kuris jai nepriklauso.

20.3.                      Antstolė, priimdama Patvarkymą, kuriuo vienašališkai savo nuožiūra paskyrė turto saugotoja G. G., akivaizdžiai veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), dėl ko pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, priėmė visiškai nepagrįstą nutartį.

21.       Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kvaga“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei skirti 5 000 Eur baudą ir 50 procentų šios baudos paskirti suinteresuotam asmeniui UAB „Kvaga“ bei priteisti suinteresuoto asmens naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodo:

21.1.                      Nors pareiškėja skundą pirmosios instancijos teismui argumentavo tuo, kad antstolės 2023 m. balandžio 17 d. Patvarkymas dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, nes buvo nemotyvuotas dėl saugotojo pakeitimo, atskirąjį skundą ji kažkodėl motyvuoja jau tuo, kad ji buvo neteisėtai paskirta žiedo saugotoja, nes žiedas jai nepriklauso, o antstolė, paskirdama ją saugoti žiedą, viršijo savo įgaliojimus, tačiau toks atskirojo skundo motyvas visiškai netrukdo pareiškėjai vykdyti antstolės reikalavimą ir perduoti žiedą antstolei saugojimui.

21.2.                      Pareiškėja G. G. teismui pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo antstolei, o atskirasis skundas iš esmės yra motyvuojamas tuo, kad G. G. negali būti turto saugotoja, kas neturi nieko bendro su tuo, kad ji privalo vykdyti antstolės reikalavimą ir tai yra žinoma ir pačiai pareiškėjai bei jos atstovui profesionaliam teisininkui, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei G. G. turėtų būti paskirta bauda pusę sumos paskiriant suinteresuotam asmeniui.

22.       Antstolė D. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė tuo, kad:

22.1.                      2023 m. kovo 31 d. antstolės D. M. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba- 585, masė 22,92 g.), areštuoto turto saugotoja paskirta G. G., Turto arešto aktas G. G. pasirašytinai įteiktas 2023 m. balandžio 7 d., G. G. atstovui advokatui R. R. įteiktas 2023 m. kovo 31 d., skundas dėl šio turto arešto akto antstolei niekada nebuvo pateiktas, turto arešto aktas, kuriuo žiedu saugotoja yra pakeista G. G. nėra panaikintas ir nuginčytas. Atkreipia dėmesį, kad skunde dėl antstolių veiksmų pareiškėja net neįrodinėjo, kad ji nėra tinkama areštuoto turto saugotoja ir teigė priešingai.

22.2.                      G. G. atskirajame skunde išdėstyti samprotavimai, jog G. G. nėra areštuoto turto saugotoja išvis turėtų būti palikti nenagrinėtais, nes tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

25.       Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos G. G. skundas dėl antstolės D. M. veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolės D. M. 2023 m. balandžio 17 d. Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo. 

26.       Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė D. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 293 118,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G., išieškotojo T. E. naudai. 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas T. E. pakeistas naujuoju išieškotoju (suinteresuotas asmuo) UAB „Kvaga“. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui V. G. priklausantis turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu, šio areštuoto turto saugotoja paskirta pareiškėja G. G., todėl antstolė 2023 m. balandžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl numatomų vykdymo veiksmų atlikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Kvaga“ atstovas advokato padėjėjas A. S., areštuoto turto saugotoja G. G. informuoti, kad 2023 m. balandžio 27 d. 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), bus perimamas V. G. priklausantis areštuotas turtas – žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.) iš saugotojos G. G., išaiškinant, kad perėmus turtą saugoti antstolei D. M. vykdymo veiksmų atlikimo metu bus surašytas atskiras patvarkymas dėl turto saugotojo pakeitimo, UAB „Kvaga“ įpareigota į antstolės D. M. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėti turto saugojimo išlaidas, kurios sudaro 205 Eur; G. G. išaiškinta, kad perduoti saugoti turto išieškojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padarė turto saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka (BK 246 straipsnis), taip pat išaiškinta kad žalą, atsiradusią dėl perduoti saugoti turto praradimo, trūkumo ar sužalojimo, atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. 

27.       Taip pat nustatyta, kad pareiškėja G. G. nesutiko su antstolės Patvarkymu ir kreipėsi į teismą dėl Patvarkymo panaikinimo, nurodydama, jog tinkamai saugo žiedą, žino, kokia atsakomybė jai gali būti taikoma už netinkamą jai patikėto turto saugojimą, o antstolė, pareiškėjos teigimu, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pagrįstų, kad žiedas yra netinkamai saugomas bei kad dėl to iškilo poreikis perduoti jį saugoti brangių daiktų saugojimui užsiimančiam ūkio subjektui. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, jog yra objektyvi ir reali grėsmė tinkamam areštuoto turto išsaugojimui, jog dėl pareiškėjos atliekamų veiksmų – ne gebėjimo tinkamai užtikrinti arešto daikto išsaugojimą, iš varžytynių galimai parduotino turto vertė gali sumažėti. Teismas konstatavo, kad antstolė, pakeisdama žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu (Lietuvos prabavimo rūmų išduotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), praba – 585, masė 22,92 g.), kurio vertė 192610,06 Eur, saugotoją, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai. 

28.       Nesutikdama su skundžiama nutartimi pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog antstolė, priimdama patvarkymą, kuriuo vienašališkai savo nuožiūra paskyrė turto saugotoja G. G., akivaizdžiai veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), dėl ko pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, priėmė visiškai nepagrįstą nutartį. Pareiškėjos nuomone, jai negali kilti pareiga saugoti svetimą žiedą, kuris jai nepriklauso.

29.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar antstolė pagrįstai pakeitė areštuoto turto saugotoją, t. y. ar pagrįstai priėmė Patvarkymą, kuriuo pareiškėja buvo pakeista kitu turto saugotoju. CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog įprastai areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. CPK 683 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra detalizuotos, todėl kiekvienu atveju teismas turi diskrecijos teisę vertinti konkretaus vykdymo proceso ypatumus, tačiau poreikis pakeisti areštuoto turto saugotoją turėtų būti sietinas tik su iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, su objektyviais įrodymais, patvirtinančiais esamo turto saugotojo siekį bloginti areštuoto turto būklę bei netinkamą turto priežiūrą, kuri gali turėti tiesioginės įtakos tam, jog areštuoto turto gali nelikti arba jo vertė gali sumažėti.

30.       Priešingai nei nurodo pareiškėja (apeliantė) savo skunde dėl antstolės veiksmų ir atskirajame skunde, skundžiamas antstolės Patvarkymas buvo motyvuotas ir pagrįstas tikėtinais argumentais, o pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į visus esminius Patvarkyme nurodytus motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad antstolė, priimdama Patvarkymą, kuriuo vienašališkai savo nuožiūra paskyrė turto saugotoja G. G., akivaizdžiai veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), dėl ko pirmosios instancijos teismas neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, priėmė visiškai nepagrįstą nutartį, atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu, t. y. antstolės priimto Patvarkymo teisėtumu. Sekantis apeliantės argumentas, jog jai negali kilti pareiga saugoti svetimą žiedą, kuris jai nepriklauso, taip pat atmetami kaip nesusiję su byloje nagrinėjamu klausimu.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakeitus areštuoto turto saugotoją vykdymo procese, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė teismui nepateikė apskritai jokių įrodymų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų spręsti, kad šiuo atveju būtų netikslinga keisti areštuoto turto saugotoją. Todėl visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjos skundo faktines aplinkybes įvertino ir procesines teisės normas pritaikė tinkamai (CPK 185 straipsnis).

32.       Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

33.       Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kvaga“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė skirti apeliantei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant suinteresuoto asmens naudai, motyvuodamas tuo, jog apeliantė teismui pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo antstolei, o atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad G. G. negali būti turto saugotoja.

34.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

36.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nurodomi pareiškėjos veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas, taip pat suinteresuoto paminėtų veiksmų atlikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38.       Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kvaga“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą surašymą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2023 m. birželio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2023/06/11-96 ir 2023 m. birželio 12 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymą).

39.       CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos G. G. atskirasis skundas atmetamas, suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, šalių interesai priešingi, teismas sprendžia, jog suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl suinteresuoto asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Kvaga“ patirtos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a:

pareiškėjos G. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Kvaga“, juridinio asmens kodas 305707025, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė