Administracinė byla Nr. I-2493-789/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00571-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-02-06 sprendimą Nr. 1D-1501(11); 2) įpareigoti Ministeriją ir Lietuvos valstybę išmokėti jam neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos (toliau – ir pensija) dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) įpareigoti Ministeriją ir Lietuvos valstybę mokėti visą paskirto dydžio pensiją.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jam 2005-02-04 Ministerijos sekretoriaus sprendimu Nr. 2/17-450 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 536,94 Lt per mėnesį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010-01-01. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjui kiekvieną mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigūnų pensija. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. mokamos valstybinės pareigūno pensijos dydis susietas su tam tikrų pajamų turėjimu.

Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose (2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22 ir kt.) pateiktais išaiškinimais. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 str. nuostata „valstybė laiduoja“, inter alia, reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia, į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas. Kai įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga, todėl pagal Konstitucijos 23 str. asmenys turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos.

Taigi pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pareigūnų valstybinė pensija. Perskaičiavus pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėta paskirtos pensijos suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 8459,76 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau Ministerija 2013-02-06 priėmė sprendimą prašymo nepatenkinti.

 

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 22–23) nurodė, kad su skundu nesutinka. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos. Ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo pareiškėjo pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas ir mokėjo jam sumažintą valstybinę pensiją. Ministerija, apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl Ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, nei 2012-06-30 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme nenustatyta, kad jie taikytini į praeitį, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

 

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės ir Ministerijos neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005-02-04 Ministerijos sprendimu Nr. 2/17-450 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ pareiškėjui nuo 2004-12-31 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 536,94 Lt per mėnesį (b. l. 10). Pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo perskaičiuojama, tačiau nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 ji buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Perskaičiavus pareiškėjo pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str., neišmokėta paskirtos pensijos suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 8459,76 Lt (b. l. 18).

Pareiškėjas 2013-01-21 kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2013-02-06 sprendimu Nr.          1D-1501(11) nurodė, kad valstybinė pensija pareiškėjui perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir prašymas išmokėti pensijos nepriemoką negali būti patenkintas (b. l. 19–20). Pareiškėjas nesutinka su šiuo Ministerijos sprendimu, todėl prašo teismą jį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos valstybę ir Ministeriją išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 1–4).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo. Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo   2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09,           2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Iš Tarnybos 2013-01-30 pažymos Nr. 11PP(P)-983 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ matyti, kad V. K. pensija 2010–2012 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas nebuvo perskaičiuojama, t. y. pareiškėjo pensija 2010–2012 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo mažinama. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ministeriją ir Lietuvos valstybę išmokėti jam neišmokėtos pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovė pažymėjo, kad 2010-01-01–2010-08-31 Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai nebuvo, todėl, perskaičiuojant pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir taip nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹²-219/2004).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo   2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr.                  A⁵⁷⁵-1831/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr.               A⁵⁵²-519/2013, kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo    2010-01-01 iki 2013-02-03) patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. nustatyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Vadinasi, pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Į valstybinę pensiją mokančią instituciją pareiškėjas kreipėsi 2013-01-21 (b. l. 16–17). Taigi pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme.

Minėtoje LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-519/2013 konstatuota ir tai, kad asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkūrimas reiškia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimą.

Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Tarnybos 2013-01-30 pažyma Nr. 11PP(P)-983 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ tvirtina, kad V. K. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis (b. l. 18). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui V. K. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neišmokėta 8459,76 Lt dydžio pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, V. K. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (8459,76 Lt), susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Minėta, kad nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, neteko galios ir nėra taikomos, o pareiškėjo pensija 2010–2012 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo mažinama. Pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti Ministeriją ir Lietuvos valstybę mokėti visą paskirto dydžio pensiją, siekė, kad jo pensija nebūtų mažinama, tačiau iš Tarnybos 2013-01-30 pažymos Nr. 11PP(P)-983 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ matyti, kad V. K. nuo 2012 m. rugsėjo mėn. mokama visa paskirto dydžio pensija (536,94 Lt). Todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti minėto pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti atsakovę mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės (LVAT 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2747/2012,          2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-519/2013).

Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui V. K. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis (8459,76 Lt) pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė     2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui V. K. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Be to, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-519/2013, kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai, pažymėjo, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Taip pat nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors šioje byloje nėra atsakovių prašymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi LVAT praktikoje išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, įpareigotina išmokėti V. K. 8459,76 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2013-02-06 sprendimą Nr. 1D-1501(11). Teismas pažymi, kad šio sprendimo dalis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str., neišmokėjimo prieštarauja Konstitucinio Teismo     2012-02-06 nutarime pateikiamiems išaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Ministerijos 2013-02-06 sprendimo Nr. 1D-1501(11) dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, naikintina. Minėta, kad pareiškėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo mažinama ir tai Ministerija konstatavo ginčijamame sprendime, todėl ginčijama sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad pensija nebuvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 str., yra teisėta, o ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-02-06 sprendimo Nr.         1D-1501(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti V. K. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.

Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 8459,76 Lt (aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 76 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str., ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, šią nepriemoką išmokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Raimondas Blauzdžius

 

 

Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

Halina Zaikauskaitė