Civilinė byla Nr. e2S-1816-653/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21478-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1.; 125.11.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininkės V. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 124,69 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 28,07 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės V. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu (aiškiai nepagrįstas pareiškimas).
Teismas nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kreditoriaus patirtos išlaidos, susijusios su UAB „SKOLOS LT“ suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų civiliniame procese patirtų išlaidų sąrašą, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką negali būti atlygintos (priteistos). Kadangi kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatos nenumato teismui galimybės kreditoriaus pareiškimo tenkinti iš dalies, kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti.
- Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „Žirmūnų būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas tik tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė teismui, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininko skolą, tuo tarpu reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl pagrindinės skolos ir 3 EUR žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimą atsisakoma priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis ir 435 straipsnio 3 dalis), tačiau pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Pastarasis atsisakymo priimti pareiškimą pagrindas taikytinas tuo atveju, kai aiškiai matyti, kad reiškiamas reikalavimas yra absurdiškas, arba jo tenkinimas prieštarautų teisės normoms.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nurodė, kad kreditorės reikalavimas dalyje dėl 24,20 EUR bylinėjimosi išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ priteisimo negali būti tenkinamas pagal civilinio proceso teisės nuostatas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada atskiruoju skundu neginčijama. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis kreditoriaus pareiškime nurodytų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį. Apeliantas kelia klausimą, ar nurodyta išvada yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl visų kreditoriaus reikalavimų.
Pagal CPK 435 straipsnio nuostatas, teismas, gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (jei toks pareiškimas neturi turinio ar formos trūkumų) gali priimti vieną iš procesinių sprendimų – išduoti teismo įsakymą, arba pareiškimą atsisakyti priimti. Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 straipsnio 2 dalyje ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar teismo įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad tai, jog tam tikras klausimas proceso įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas, savaime nėra pagrindas išvadai, kad toks procesinis veiksmas įstatymo yra draudžiamas, tačiau vertinant, ar pirmosios instancijos teismas gali išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareiškėjo reikalavimų, turi būti atsižvelgiama į šio procesinio instituto esmę bei tikslus.
Teismo įsakymo institutu įtvirtintas supaprastintas (pagreitintas) civilinės bylos nagrinėjimo būdas, kuomet teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimas siejamas su skolininko valia, t.y. prieštaravimu ar neprieštaravimu kreditoriaus pareiškimui. Skolininko prieštaravimus gali lemti tiek pagrindinis kreditoriaus reiškiamas reikalavimas, tiek išvestiniai reikalavimai, t.y. reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų ar bylinėjimosi išlaidų. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių skolininkas prieštarauja teismo įsakymui, byla supaprastinto proceso tvarka nebegali būti nagrinėjama, t.y. ji kreditoriaus valia gali būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Apeliantas pagrįstai pažymi, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio, t.y. išvestinis, reikalavimas. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Jei teismas nutartimi atsisakytu priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl kitų reikalavimų išduodamas teismo įsakymą, susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas teismo būtų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, o tai, kaip minėta, neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi kreditoriaus teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl reikalavimo dalies aiškaus nepagrįstumo, kreditorius turi teisę po tokios teismo nutarties priėmimo pateikti naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nebeįtraukdamas teismo pripažintos aiškiai nepagrįsta reikalavimo dalies. Kreditoriaus nesutikimas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada lemia teisinį ginčą, kuris gali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kreditoriui ginčijant pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti priimti pareiškimą. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo dalies aiškaus nepagrįstumo, todėl darytina išvada, kad apeliantas su šia pirmosiso instancijos teismo išvada sutinka.
Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo poziciją, jog pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakytina priimti ir tada, kai aiškiai nepagrįstais teismo pripažįstama tik dalis kreditoriaus reikalavimų, pavyzdžiui, reikalaujama nepagrįstai didelių netesybų, patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1) bei vėlesnė, nei nurodoma atskirajame skunde, teismų praktika (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1718-160/2015).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jelena Šiškina