KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1124-385/2018 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei O. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – Ž. S., išvadą teikianti institucija – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. įsakymu priteisto iš jo išlaikymo nepilnametei dukrai S. S. dydį, priteisiant po 140 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. įsakymu ieškovo ir atsakovės nepilnametei dukrai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 700 Lt kas mėnesį, tai yra 202,73 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir trečiajam asmeniui Ž. S. gimė kita dukra – S. S.. Šiuo metu ieškovas yra atleistas iš darbo ir neaišku, ar susiras kitą darbą, neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, todėl nepajėgia mokėti tokio dydžio išlaikymo.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji viena augina dukrą. Dukra yra neįgali, dėl jos sveikatos būklės negali dirbti, turi būti nuolatos su ja. Šiuo metu pragyvena iš neįgalumo pensijos ir iš tėvų pagalbos. Verčiasi sunkiai, nes dukrai reikia įvairiausių priemonių, procedūrų, dėl kurių patiria papildomų išlaidų. Ji taip pat yra serganti, registruota psichikos sveikatos centre, jai skirtas nuolatinis gydymas. Dėl dukros priežiūros negali susitvarkyti savo neįgalumo, nes nėra kaip praeiti visas būtinas procedūras. Ieškovas yra jaunas, sveikas vyras, todėl gali dirbti, užsidirbti ir prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

3.       Išvadą teikiančios institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo mažinti išlaikymo dydį. Skyrius neturi jokių duomenų apie atsakovės šeimą, ji tinkamai rūpinasi vaiku, pati būdama rimta ligone. nesutiko, kad mergaitei būtų sumažintas išlaikymas, nes jis ir taip nėra didelis.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Tauragės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, taip pat atsakovės naudai iš ieškovo A. S. priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovas yra atleistas iš darbo, kadangi jo pateiktos priedo prie darbo sutarties Nr. 287 nepatvirtintos kopijos turinys teismui kėlė abejones, dėl ko šis dokumentas prie bylos nebuvo prijungtas. Pagal ieškovo pateiktas pažymas jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 500 Eur. Sutuoktinė taip pat yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas. Tai, kad šiuo metu ieškovas Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, kad yra įregistravęs savo vardu vieną transporto priemonę, nereiškia jo turtinės padėties pablogėjimo laikotarpiu nuo išlaikymo priteisimo 2011 m.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Ji 2017 m. gaudavo 112 Eur per mėnesį išmoką vaikui ir šalpos neįgalumo pensiją. 2018 m. sausio mėn. ši išmoka sudarė 160,02 Eur. S. S. neįgalumo lygio pažyma patvirtina, kad nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2026 m. liepos 4 d. vaikui nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Pagal UAB Medicinos centras „Puriena“ pažymą nepilnametis vaikas serga nuo gimimo. Po išlaikymo priteisimo mergaitei diagnozuotos čiurnų sąnarių kontraktūros ir spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, 2017 m. – trumparegystė. Atsakovė negali dirbti dėl dukros sveikatos būklės, nes vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat sudėtinga būtų dirbti ir dėl savo susirgimo – atsakovei diagnozuota šizofrenija, paskirtas nuolatinis gydymas. Vaiko poreikiai su amžiumi tik didėja, nes vis ryškėja susirgimo simptomai, reikalingos įvairios procedūros, kurių mokamomis negali pasinaudoti dėl lėšų trūkumo.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties. Ieškovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, todėl privalo dirbti ir uždirbti lėšų vaikų išlaikymui. Teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nėra per didelis. Ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu sumažinti priteistą išlaikymą.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde prašo teismo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. S. ieškinį tenkinti, taip pat iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas nevertino, kad atsakovė gyvena iš vaiko pinigų, nedirba ir nededa pastangų įsidarbinti, nors pareigos išlaikyti vaiko motinos ieškovas neturi. Vaiko turimi sveikatos negalavimai nėra specialių poreikių ir yra lengvas neįgalumo lygis, taigi, vaikui nuolatinė globa nereikalinga. Priimdamas sprendimą, teismas šias svarbias aplinkybes ignoravo ir jų nevertino.

8.2.                      Ieškovo turtinė padėtis pablogėjusi, nes atsirado dar vienas išlaikytinis – vaikas, jis neteko darbo, nors jo aktyviai ieško ir stengsis įsidarbinti bei panaikinti atsiradusį išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovo bei trečiojo asmens bendro vaiko sveikatos būklė sukelia daug nerimo bei išlaidų. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius.

8.3.                      Teismas nepagrįstai priteisė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas į bylą nebuvo pateikęs tokių išlaidų detalizavimo, atsiliepimas į ieškinį parašytas pusės puslapio dydžio, o teismo posėdis neužtruko visą dieną ir vyko tame pačiame mieste, kur yra atsakovės atstovo kontora.

9.       Atsakovė O. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta. Ieškovas, kuris taip pat turi pareigą rūpintis vaiko gyvenimo sąlygomis, turėtų geranoriškai prisidėti prie visų šių išlaidų.

9.2.                      Ieškovas nurodė, kad dukters išlaikymui užtektų 140 Eur per mėnesį, tačiau tokio teiginio objektyviai nepagrindė. Dukters specialieji poreikiai dėl jos sveikatos sutrikimų byloje yra nustatyti. Be to, vaikas turi ir bendrųjų poreikių – pilnaverčio maitinimo, vitaminų, aprangos ir avalynės, priemonių tinkamam ugdymui, laisvalaikiui ir pan.

9.3.                      Ieškovo vertinimu, atsakovė nedirba ir nesistengia įsidarbinti, pragyvena tik iš vaiko pinigų, tačiau dėl vaiko sveikatos sutrikimų dukrai reikalinga nuolatinė pagalba, o samdyti vaiko priežiūrai kitą asmenį atsakovė neturi lėšų. Be to, pati atsakovė turi sveikatos sutrikimų – jai diagnozuota šizofrenija.

9.4.                      Ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Jis pateikė duomenis tik apie savo vardu registruotas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, tačiau apie savo sutuoktinės Ž. S. vardu registruotą turtą jokių duomenų nepateikė. Be to, ieškovas tik prieš teismo posėdį neteko darbo, nors yra sveikas, darbingo amžiaus. Ieškovas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis ieško darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose.

9.5.                      Ieškovas taip pat nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, rekomenduojamas maksimalus užmokestis už advokato atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 2 127 Eur. Atsižvelgiant į atsakovės advokato atliktą ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei teismų praktikos analizę, atsakovės konsultavimą, procesinio dokumento rengimą bei jos atstovavimą teismo posėdyje, priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra ženkliai mažesnis už rekomenduojamą maksimalų užmokestį už suteiktą advokato pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11.       Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas kartu su atsakovę turi nepilnametę dukrą S. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. įsakymu nutarta iš apelianto išieškoti išlaikymą dukrai S. S. po 700 Lt (202,73 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. sausio 27 d. iki jos pilnametystės.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje reglamentuoti išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

13.       Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 30 d. įsakymu priteisto iš jo išlaikymo nepilnametei dukrai S. S. dydį, priteisiant po 140 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties, o jo ieškinyje nurodytos priežastys negali būti pagrindas sumažinti priteistam išlaikymui.

14.       Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės pajamų ir pastangų įsidarbinti, netinkamai vertino iš esmės pablogėjusią apelianto turtinę padėtį – jis neteko darbo, neturi turto ir atsiradęs dar vienas išlaikytinis – jo ir trečiojo asmens vaikas. Be to, apelianto vertinimu, jo ir atsakovės vaikui nuolatinė globa nereikalinga, atsakovė pragyvena iš vaiko pinigų, nors pati gali dirbti ir labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15.       Visų pirma sprendžiant dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio peržiūrėjimo apeliantas klaidingai turtinės padėties įrodinėjimo naštą bando perkelti atsakovei, kvestionuodamas jos galimybę gauti pajamas ir jas teisingai paskirstyti. Pagal formuojama kasacinio teismo praktiką teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

16.       Pažymėtina, kad ne bet koks tėvų turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodo darbo netekimą. Vertinant, ar apelianto nurodyta aplinkybė galėtų būti laikoma esmine, svarbu atsižvelgti į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, todėl, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo ir atsakovės nepilnametę dukrą. Ta aplinkybė, kad apeliantas laikinai netekęs darbo, neatleidžia jo nuo CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas/netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas laikinu darbo praradimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

18.       Nors apeliantas būtinybę sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį grindžia iš esmės tik vienu pagrindu – jo turtinės padėties pablogėjimu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal atsakovės pateiktas nepilnamečio vaiko medicinines pažymas po teismo procesinio sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo 2011 m. sausio 31 d. vaiko sveikatos būklė yra pablogėjusi, t. y. nepilnamečio vaiko materialiniai poreikiai yra ne sumažėję, bet padidėję. Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo sumažinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 30 d. įsakymu priteisto iš jo išlaikymo nepilnametei dukrai S. S. dydį.

19.       Apeliantas taip pat ginčija skundžiamu sprendimu iš jo atsakovės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teigdamas, kad atsakovės atstovas į bylą nebuvo pateikęs tokių išlaidų detalizavimo, atsiliepimas į ieškinį parašytas pusės puslapio dydžio, o teismo posėdis neužtruko visą dieną ir vyko tame pačiame mieste, kur yra atsakovės atstovo kontora.

20.       Kasacinis teismas išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

21.       Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (CPK 88 straipsnio 2 dalis).

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina 500 Eur perdavimą jos atstovui advokatui T. L.. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių už advokato parengtą atsiliepimą į ieškinį bei jo atstovavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti iš apelianto atsakovei pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

23.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

24.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

26.       Atsakovė patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad atsakovė sumokėjo 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                         Erika Misiūnienė

                                                                        Almantas Padvelskis

                                                                        Giedrė Seselskytė