Civilinė byla Nr. e2-5514-902/2021

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02861-2021-5

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2.9.2.;2.6.8.11.2;

 (S)

                                                                                                              3.1.7.6.; 3.1.16.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Panevėžys

Panevėžio

sekretoriaujant E. Š.,

dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui advokatui K. G.,

atsakovo atstovui K. C.,

nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui  Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ ,,Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės,

n u s t a t ė :

            1.Ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo 0,0913 ha žemės sklypą iš bendro 0,3555 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2013 m. liepos 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3411, pripažinti O. C. asmenine nuosavybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2.Ieškinyje ieškovė nurodė, jog O. C. mirė (duomenys neskelbtini). Ji ir I. C. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistravę savo santuoką. O. C. ir I. C. sūnus A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). I. C. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo paskelbtas mirusiu. Po O. C. mirties testamentu paliktą turtą priėmė V. G.. O. C. sutuoktinis I. C. paskutinį kartą savo gyvenamoje vietoje Panevėžyje, Laisvės a. lankėsi tik 1956 metais, kada paliko žmoną ir sūnų, išvykdamas nežinoma kryptimi. Nuo šio laiko jo niekas nematė. Tokiu būdu I. C. buvimo vieta tapo nežinoma nuo 1956 metų. Jo vardu tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto nėra, taip pat nėra ir kitų duomenų apie jį. Esant tokiai situacijai, I. C. yra dingęs be žinios, todėl teismo sprendimu jis buvo pripažintas mirusiu.

3.Nurodė, jog 2013 m. liepos 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, o O. C. nupirko 0,0913 ha žemės sklypą iš bendro 0,3555 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypas O. C. buvo įsigytas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2013 m. liepos 25 d. registro Nr. 44/1598589 išraše O. C. vardu buvo įregistruotas šis juridinis faktas. O. C. šį žemės sklypą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, sumokėjo 1513 Lt, kadangi tuo metu jos sutuoktinis buvo dingęs be žinios ir prie šeimos ūkio ir kitų turtinių klausimų išsprendimo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo. Aukščiau nurodytas žemės sklypas yra pripažintinas O. C. asmenine nuosavybe, nes jo įsigijimo metu O. C. išreiškė valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, o jos sutuoktinis I. C. buvo dingęs be žinios, todėl yra keistinas šio turto teisinis režimas.

4.Teisme ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisti nebeprašė. Atstovas nurodė, jog ypatingosios teisenos tvarka V. G. reikalavimas negali būti nagrinėjamas, kadangi yra išlikę dokumentai, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią reikia modifikuoti, todėl reikalavimas yra nagrinėtinas ginčo teisena. Atsakovas šioje civilinėje byloje yra nurodytas tinkamai, nes yra ginčo sutarties šalis. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog žemė įgyjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes taip reikalavo tuo metu galiojęs įstatymas. Tačiau sklypą O. C. įsigijo iš savo asmeninių lėšų ir savo asmeninėn nuosavybėn, nes tuo metu nėra aišku, kur buvo jos sutuoktinis, jis šeimoje negyveno, buvo dingęs be žinios, vėliau buvo pripažintas mirusiu. Paskutinį kartą savo gyvenamojoje vietoje, Panevėžyje, Laisvės a. I. C. lankėsi 1956 metais, kada paliko žmoną ir sūnų. Iki sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo O. C. gyveno viena su sūnumi, sutuoktinio nematė ir su juo nepalaikė jokių ryšių. Mano, jog tokiu atveju, ginčo sutarties 4 punkte yra klaidingai nurodyta, jog žemę O. C. įsigijo jungtinės nuosavybės teise, šis teisinis režimas keistinas ir nurodytina, jog O. C. žemę įsigijo asmeninėn nuosavybėn iš savo asmeninių lėšų. Nei notaras, nei Registrų centro atsakingas darbuotojas kitaip pasielgti negalėjo, nurodydami turtą kaip įsigytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes turtas buvo įsigytas po santuokos sudarymo, tuo metu taip reglamentavo galiojęs įstatymas. Ieškovė pagal testamentą turi teisę paveldėti visą O. C. turtą. Jeigu nebūtų patenkintas ieškovės reikalavimas, ½ dalis ginčo sklypo atitektų valstybei. Ieškovė kitaip nei pareikšdama šioje byloje ieškinį ginčo teisena, savo teisių apginti negali.

5.Papildomai ieškovė paaiškino, jog ilgą laiką O. C. ji pažinojo, buvo jos kaimynė ir jai padėdavo. Po sūnaus mirties O. C. pasiligojo, ieškovė viską jai padėjo, ją prižiūrėjo, padėjo tvarkyti žemę, ją dirbo iki pat jos mirties. O. C. parašė jai testamentą, kuriuo paliko jai visą savo turtą. Ieškovė taipogi O. C. palaidojo ir prižiūri jos kapą, nes daugiau nėra O. C. artimųjų. Jos sutuoktinio ieškovė nėra mačiusi. O. C. savo sūnų augino viena. Po sūnaus mirties ji liko viena.

6.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimais jo (atsakovo) atžvilgiu nesutiko. Mano, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. I. C. yra miręs, todėl ieškovė turėjo kreiptis su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 

7.Teisme atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Mano, jog šiuo atveju, Nacionalinė žemės tarnyba galėjo būti į procesą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pagal tuo metu galiojusį įstatymą. Joje nurodyti duomenys buvo užregistruoti Registrų centre. Kol vieši duomenys nėra nuginčyti, jie laikomi teisingi. Šiuo atveju, nėra ginčo dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu teismas manys kitaip, tai sprendimo priėmimo klausimą palieka teismui pagal byloje nustatytas aplinkybes.

8.Trečiasis asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins ieškinio pagrįstumu, trečiasis asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta.

Ieškinys tenkintinas.

9.Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2013 m. liepos 17 d. tarp O. C. ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas pardavė, o O. C. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 0,0913 ha žemės sklypą iš bendro 0,3555 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 4 punktas). Šis juridinis faktas buvo nustatyta tvarka įregistruotas, rodo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenys. O. C. mirė (duomenys neskelbtini), ji ir I. C. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistravę savo santuoką. O. C. ir I. C. sūnus A. C. mirė (duomenys neskelbtini). I. C. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo paskelbtas mirusiu. Po O. C. mirties testamentu paliktą turtą priėmė V. G., šioje civilinėje byloje ieškovė.

10.V. G. pateikė teismui ieškinį dėl nuosavybės teisės, kuriuo prašo 0,0913 ha žemės sklypą (iš bendro 0,3555 ha ploto žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2013 m. liepos 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3411, pripažinti O. C. asmenine nuosavybe, nes žemę nežinia, kur esant jos sutuoktiniui ir su juo nepalaikant jokių ryšių, ji įsigijo iš savo asmeninių lėšų, įsigijimo metu turtint aiškią valią šį turtą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn.

11.Nacionalinė žemės tarnyba mano, jog į šios bylos nagrinėjimą ji atsakovu buvo nurodyta visiškai nepagrįstai ir tokiu pagrindu prašo atmesti ieškovės pareikštą ieškinį. Ieškovė ir jos atstovas nesutinka su tokia atsakovo pozicija.

12.Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės atstovo išdėstytus argumentus dėl atsakovo kaip ginčo sutarties šalies parinkimo, taipogi nurodytas aplinkybes dėl negalimumo ieškovei, kaip įpėdinei pagal testamentą, savo teisių apginti kitokia, ne ginčo teisena, yra pagrindas manyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba su O. C. 2013 m. liepos 17 d. sudarydama valstybinės žemės pardavimo sutartį, veikė kaip valstybės atstovas ir atstovavo valstybės interesus, t.y buvo sutarties šalimi, kuri ir sprendė sudaryti ar nesudaryti šią sutartį joje nurodytomis sąlygomis, todėl teisinės pasekmės, kylančios iš šios sutarties, tenka sutarties šalims, O. C. ir Nacionalinei žemės tarnybai. Ši tarnyba pagrįstai buvo nurodyta atsakovu šioje byloje. Ta aplinkybė, jog O. C., būdama gyva, nustatyta tvarka savo teisių negynė, teisinės reikšmės neturi, nes V. G., kuri yra ieškovė šioje byloje, pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir jos buvimo suinteresuotai sprendžiant O. C. turtinius klausimus po pastarosios mirties, o kartu teisingo teisinio režimo pagal 2013 m. liepos 17 d. sutartį nustatymo.

13.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, jog  įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutinkamai su CK 3.88 straipsnio 2 dalimi,  preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad asmenine nuosavybe yra pripažįstamas turtas, kuris sutuoktinio buvo įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

14.Ieškovės manymu, nepagrįstai 2013 m. liepos 17 d. valstybinės žemės įsigijimo sutartyje nurodyta, jog O. C. turtą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes tuo metu su sutuoktiniu I. C. ji kartu negyveno, turtinių klausimų jie kartu nesprendė, tuo metu jis buvo dingęs be žinios (jo gyvenamoji vieta buvo nežinoma), todėl prie ginčo žemės įsigijimo jis negalėjo savo lėšomis prisidėti, taip O. C. žemę įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia ieškovės pozicija, kurią teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė savo paaiškinimu bei liudytojos: O. B. ir L. V., kurios daug metų pažinojo O. C., parodydamos, jog kiek jos pažinojo O. C., ji visada gyveno viena ir viena rūpinosi savo sūnumi, viena sprendė tiek turtinius, tiek kitokius klausimus, jos sutuoktinio nėra mačiusios. Žemę pagal 2013 m. liepos 17 d. sutartį O. C. įsigijo viena, iš savo lėšų, savo asmeninėn nuosavybėn, žeme viena pati kiek galėjo, rūpinosi. Šiuo atveju, priešingų duomenų į bylą nebuvo pateikta. Dėl aukščiau pasakyto, taipogi atsižvelgiant į tai, jog I. C. Lietuvoje neįgijo jokio turto, negavo pajamų, yra teisinis pagrindas manyti ir pripažinti, jog O. C. ginčo žemę įgijo savo asmeninėn nuosavybėn: iš savo lėšų ir ją (žemę) valdė asmeniškai, be sutuoktinio, ir tokia jos valia buvo nuo pat žemės įsigijimo, nes jos sutuoktinis buvo seniai dingęs.

15.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Tačiau teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (straipsnio 4 dalis).

16.Šioje byloje susidarė tokios bylinėjimosi išlaidos. Už ieškinį dėl sutarties modifikavimo yra mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis). Ieškovė šio žyminio mokesčio valstybei nemokėjo, nes yra atleista pagal 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dėl Antrinės nemokamos garantuojamos pagalbos teikimo. Į bylą nepateikti duomenys dėl susidariusių išlaidų ieškovei teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atstovas prašo šių išlaidų iš atsakovo nepriteisti. Atsakovas nesutinka apmokėti bylinėjimosi išlaidų, nes veikė pagal įstatymą.

17.Šiuo atveju, teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės ir iš atsakovo valstybei žyminio mokesčio nepriteisia, atsižvelgiant į atsakovo tinkamą elgesį teismo proceso metu, procesinėmis teisėmis jis nepiktnaudžiavo, į tai, jog pati O. C., turėdama teisę pasinaudoti neteismine ginčų sprendimų tvarka dėl nuosavybės teisinio režimo pakeitimo, numatyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje, ir tokiu būdu, sutarties šalims išvengiant teisminio proceso ir susijusių išlaidų, tokia galimybe nepasinaudojo dėl nežinomų priežasčių, o tuo tarpu ieškovė V. G. veikti pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatą, nebūdama sutarties šalimi, negalėjo, į tai, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama ginčo sutartį, savo esme veikė pagal tuo metu galiojusį įstatymą, kuris nustatė konkretų turtinį teisinį režimą – bendrąją jungtinę nuosavybę tuo atveju, jeigu sutarties šalis (fizinis asmuo) žemę įgyja santuokoje.

18.Dėl aukščiau pasakyto, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nebūtų pagrindo iš atsakovo priteisti išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tačiau į bylą nepateikus konkrečių duomenų apie šias išlaidas, jų dydį, priteisimo iš atsakovo tokių išlaidų klausimas negali būti sprendžiamas.

19.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 3,80 Eur sumą, kurios nepriteisiamos sutinkamai su CPK 96 straipsnio 6 dalimi.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti. 

            Pripažinti 0,0913 ha žemės sklypą iš bendro 0,3555 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2013 m. liepos 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3411, O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja