Baudžiamoji byla Nr. 1S-437/2013
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.16.1.2.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. (A. G.) gynėjo advokato Stanislovo Nalivaikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 22 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. D., A. V., M. A. ir kitais nenustatytais asmenimis, nepateikdami muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą:
A. G., A. V., M. A. ir R. D., veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami tikslą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti cigaretes, 2012 m. gruodžio 21 d. apie 18.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. D. vairuojamu automobiliu ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto atvyko į Šalčininkų r., Akmenynės sen., (duomenys neskelbtini), į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionų užkardos saugomą pasienio ruožą.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus A. G., A. V., M. A. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas, šioje vietoje jau buvęs asmuo, 2012 m. gruodžio 22 d. vakare tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pėsčiomis nuėjo į Valstybės sienos apsaugos zoną, prie Lietuvos - Baltarusijos Respublikų valstybės sienos ir ties valstybės sienos ženklu Nr. 0999, kuris žymi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai kirsdami ją įėjo į Baltarusijos Respublikos teritoriją, į iš anksto jiems žinomą vietą, kur kiti tyrimo metu nenustatyti bendrininkai atgabeno ir sukrovė 15 kartoninių dėžių, supakuotų į juodos spalvos polietileninius maišus su 5500 pakelių cigarečių „Fest“ bei 2000 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 52192 litai. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. G., A. V., M. A. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodami iš anksto pasigamintomis ir atsineštomis savadarbėmis dvejomis rogėmis, dėžes su minėtomis cigaretėmis sukrovė ant rogių ir jas temdami sniegu, dar kartą neteisėtai pereidami valstybės sieną, minėtas cigaretes apie 23.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją bei nutempė iki (duomenys neskelbtini), Akmenynės sen., Šalčininkų r. esančios negyvenamos sodybos tvoros.
Tuo tarpu, kitas nusikaltimo bendrininkas R. D., automobiliu ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėdamas bei būdamas Jašiūnų ir Pagojo kaimų teritorijose Šalčininkų r. stebėjo nusikaltimo darymo prieigas bei mobiliojo ryšio telefonu teikė informaciją nusikaltimo bendrininkams apie pastebėtus pravažiuojančius automobilius ir pastebėtus asmenis, taip sudarydamas sąlygas A. G., A. V., M. A. ir dar vienam tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną saugiai pergabenti kontrabandinį krovinį.
Šiais veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. V., M. A. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną:
A. G., A. V., M. A. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami tikslą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti cigaretes, 2012 m. gruodžio 21 d. apie 23 val., Šalčininkų r., Akmenynės sen., (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Padvarionų užkardos saugomame pasienio ruože ties valstybės sienos ženklu Nr. 0999, kuris žymi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai kirsdami ją įėjo į Baltarusijos Respublikos teritoriją, į iš anksto jiems žinomą vietą, kur kiti tyrimo metu nenustatyti bendrininkai atgabeno ir sukrovė 15 kartoninių dėžių, supakuotų į juodos spalvos polietileninius maišus su 5500 pakelių cigarečių „Fest“ bei 2000 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. G., M. A., A. V. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodami iš anksto pasigamintomis ir atsineštomis savadarbėmis dvejomis rogėmis, dėžes su minėtomis cigaretėmis sukrovė ant rogių ir jas temdami sniegu, dar karą neteisėtai perėjo valstybės sieną.
Šiais veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 23 d. nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Kaltinamojo A. G. gynėjas advokatas Stanislovas Nalivaika skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Gynėjas nurodo, kad A. G. taikoma kardomoji priemonė yra per griežta, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, išskyrus užstatą.
Gynėjo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, neatsižvelgė į tai, kad A. G. byla jau kurį laiką nagrinėjama teisme, o jis suėmime laikomas ilgiau kaip devynis mėnesius. Anot gynėjo, šios aplinkybės rodo, kad pagrindai, kuriems esant būtina taikyti suėmimą, yra išnykę. Nėra jokio pagrindo manyti, jog būdamas nesuimtas A. G. gali trukdyti procesui, juolab, kai kiti du kaltinamieji, kuriems inkriminuojamos analogiškos veikos nuosprendžio paskelbimo laukia laisvėje.
Gynėjas nurodo, jog A. G. turi šeimą, tris mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kaime, iki sulaikymo dirbo ūkio darbus, todėl šeimai reikalinga jo pagalba. Nors oficialiai nebuvo įsidarbinęs, jis vienintelis išlaikė šeimą, dirbo statybose, imdavosi šaltkalvio – santechniko darbo. Byloje nėra duomenų, kad A. G. turi ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo ar turi ryšių užsienyje. Todėl teismo išvada dėl BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų buvimo yra nepagrįsta.
Gynėjas atkreipia dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas, akcentuodamas asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti.
Teismo posėdyje prokuroras prašo suimtojo gynėjo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jie išdėstyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat siekiant atimti asmeniui galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui bei bylos nagrinėjimui ir užkirsti kelią kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti. Pratęsdamas kaltinamajam A. G. suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad vienas iš nusikaltimų, kurių padarymu yra kaltinamas A. G., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ši aplinkybė, sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir panašiai. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) teismo. A. G. yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, turi gyvenamąją vietą, o tai įrodo, jog jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamasis turėtų ryšių užsienyje, duomenų, kad ketina slapstytis, negalima daryti išvados ir pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tai, kad A. G. šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas praeityje aštuonis kartus teistas, leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo yra linkęs nusikalsti, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas, atkreipiant dėmesį, kad ankstesne Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis pagrindas jau buvo pašalintas.
Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. G. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nemažiau svarbu ir tai, kad abu nusikaltimai galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, jie susiję su labai didelio kiekio cigarečių kontrabanda, apėmė kelių valstybių teritorijas. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad A. G. anksčiau aštuonis kartus teistas, iki sulaikymo jo nesaistė oficialūs darbiniai santykiai, jis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, rodo, jog nusikaltimų darymas galimai yra kaltinamojo A. G. pragyvenimo šaltinis. Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant suėmimo terminą, būtina nustatyti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė A. G. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau pagrįstai nustatyto suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pakanka, kad kaltinamajam suėmimo terminas būtų pratęstas dar trims mėnesiams.
Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. G. taikoma ilgiau kaip devyni mėnesiai, tačiau byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam A. G. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Iš kaltinamojo gynėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimu A. G. dar ir todėl, kad kitiems dviems kaltinamiesiems šioje byloje taikomos kitos, švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia gynėjo dėmesį, jog tai, kad A. G. ir kitiems asmenims pareikšti analogiški kaltinimai, jie yra charakterizuojami panašiai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamajam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.
A. G. gynėjas skunde nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosios priemonėmis, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo gynėjos skundą dėl nutarties, kuria pratęstas suėmimo terminas, negali pakeisti kardomosios priemonės. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs tokį skundą, priima nutartį panaikinti žemesniojo teismo nutartį arba skundą atmesti.
Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant yra varžoma asmens teisė į laisvę, tačiau nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. A. G. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų.
Priešingai negu teigiama kaltinamojo gynėjo skunde, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirbo ūkyje ir užsiėmė atsitiktiniais darbais, nagrinėjamu atveju negali paneigti aukščiau nurodytų aplinkybių visumos bei aptariamo suėmimo taikymo pagrindo arba būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
n u t a r i a :
kaltinamojo A. G. gynėjo advokato Stanislovo Nalivaikos skundą atmesti.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą, nekeičiant šios nutarties esmės.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Valdimaras Bavėjanas