Civilinė byla Nr. e2S-1170-560/2020

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00987-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens B. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, dėl 2018-08-24 Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statinio kapitalinį remontą B. Č. panaikinimo, tretieji asmenys B. Č., J. A..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2018-08-24 Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti statinio kapitalinį remontą B. Č.. 

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-08-24 B. Č. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini)kapitalinį remontą, galiojimą ir kapitalinio remonto darbus. Nurodė, kad statybos darbai yra pradėti, todėl tikslinga būtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti vykdyti kapitalinės statybos darbus pagal 2018-08-24 Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą B. Č..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ieškovės T. A. reikalavimo užtikrinimui, sustabdė Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018-08-24 B. Č. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, galiojimą ir kapitalinio remonto darbus. Nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškovės reiškiamu reikalavimu atsakovui. Teismas, išanalizavęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus bei rašytinius įrodymus sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.       Trečiasis asmuo B. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė, ar atliko prima facie ieškinio įvertinimą, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškovės reiškiamu reikalavimu atsakovui, tačiau toks teismo nurodymas negali būti suprantamas, kaip pirmosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, įgyvendinimas. Vien tik ieškovės samprotavimas ir nepagrįstas manymas, kad pradėtas remontas yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamas. Ieškovė nenurodė motyvų ir pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepagrindė minėtų priemonių reikalingumo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat nenurodė, kokie byloje esantys duomenys pagrįstai leistų manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Vien tik ieškinio pateikimas ar ieškinyje pateikto reikalavimo ryšis su laikinosiomis priemonėmis nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečiajam asmeniui nesuprantama tokia teismo pozicija, kuomet taikant asmeniui suvaržymus, nėra pateikiami net menkiausi motyvai dėl jų taikymo.

5.       Nėra pagrindo manyti, kad atsakovė vengtų vykdyti tokį teismo sprendimą ar jo negalėtų įvykdyti, juo labiau, kad tokių duomenų nepateikė ir pati ieškovė, todėl nesuprantama teismo priimta nutartis, kurioje ne tik kad nenurodžius motyvų, kodėl atsakovė negalėtų įvykdyti pareikšto reikalavimo, tačiau be tų pačių motyvų neproporcingai ir netaikant ekonomiškumo principo apribotos ne atsakovo, o trečiojo asmens teisės. Ieškovė taip pat nenurodė, kodėl nesustabdžius išduoto leidimo galiojimo ir trečiajam asmeniui atlikus kapitalinį remontą, ieškovei galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip teigia ieškovė, jai priklausantis butas yra antrame namo aukšte, iš bendro naudojimo patalpos, patenkama į balkoną, kurio dalis priklauso ir ieškovei. Balkonas, pagal išrašą nėra pažymėtas kaip ieškovei priklausanti bendro naudojimo patalpa. Kapitalinis remontas buvo pradėtas po to, kai priestato stogas, ant kurio, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, yra jai priklausantis balkonas, įgriuvo. Stogo dengimo darbai, pagal išduotą Trakų rajono savivaldybės administracijos leidimą, atlikti ir stogas uždengtas 2019 m. spalio mėnesį, todėl ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė niekaip negali užtikrinti ieškovės reiškiamo reikalavimo, nes darbai dėl kurių galimai yra prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra įvykdyti.

6.       Ieškovė T. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Nors teismas neprivalo detalizuoti ieškinio pagrįstumo, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nutartyje nurodyta, kad teismas analizavo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus bei rašytinius įrodymus, laikinąsias apsaugos priemones taikė tikslu, kad nebūtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei vienai iš šalių prioriteto nesuteikė. Atsakovės išduoto leidimo kapitaliniam remontui galiojimo bei kapitalinio remonto darbų sustabdymas leis atsakovei ir trečiajam asmeniui išvengti didesnių išlaidų tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovei.

7.       Trečiasis asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taigi, teismo nutartis yra akivaizdžiai pagrįsta ir galiojanti. Trečiojo asmens atstovo, atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, ar buvo atliktas ieškinio įvertinimas, kaip sąlyga laikinosioms priemonėms taikyti, nors skundžiamoje nutartyje tai nurodyta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties ir procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu iš esmės sutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo labai lakoniškai ir glaustai, neanalizavo būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškovės reiškiamu reikalavimu atsakovui, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas turėjo vertinti ieškinio prima facie pagrįstumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau to nepadarė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ne atsakovo, o trečiojo asmens atžvilgiu, skundžiamoje nutartyje neanalizavo tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo. Išsamių motyvų ir pagrindimo nebuvimas leidžia daryti išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai ir neįvertinus visų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų.

10.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti. 

11.       Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais sutinka. Lietuvos apeliacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, jeigu nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu vykdyti, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017). Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo ir/ar trečiojo asmens nesąžiningumą, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotas, nėra grindžiamas įrodymais, patvirtinančiais sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimą.

12.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Trečiojo asmens B. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius