Baudžiamoji byla Nr. N1-650-890/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09429-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;
1.2.4.6.2.2;1.2.14.3.1;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,
sekretoriaujant R. I. – B., V. V.,
dalyvaujant prokurorei V. Ž.,
kaltinamiesiems A. L., J. S.,
jų gynėjams advokatams D. I. ir J. A.,
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A. V., A. V.,
nukentėjusiesiems M. K., S. D. S., H. P.,
nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams M. K., V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2016-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė;
- 2017-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d., BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymu;
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymu.
Teismas
n u s t a t ė:
A. L. ir J. S., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra jie 2017-02-24, apie 15.45 val., Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, kartu priėjo prie S. D. S., kuri išsigandusi artėjančių kaltinamųjų, pradėjo skambinti draugui M. K.. Priėjęs J. S. pareikalavo S. D. S. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o šiai atsisakius, jis pastūmė S. D. S., suduodamas jai kumščiu į dešinės pusės petį, dėl ko S. D. S. nukrito ant žemės. Po to, J. S., šalia stovint A. L., du kartus spyrė nukentėjusiajai į koją, tačiau vieną kartą nepataikė, o A. L. S. D. S. apspjovė ir metė sniego gniūžtę jai į galvą. Dėl šių A. L. ir J. S. veiksmų S. D. S. patyrė fizinį skausmą. Vėliau nukentėjusiajai atsistojus ir išsitraukus M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG Optimus G-E975“, bei bandant paskambinti policijai, J. S. reikalaudamas atiduoti telefoną griebė jį iš nukentėjusiosios rankos, tačiau nepasiekęs telefono, sudavė S. D. S. per ranką, dėl ko telefonas iškrito jai iš rankos ant žemės ir sudužo. A. L. ir J. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sukėlė fizinį skausmą S. D. S. ir sugadino M. K. priklausantį 280 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG Optimus G-E975“, tokiu būdu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį.
Be to, A. L. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui: tai yra jis 2017-02-24, apie 21.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje, vieną kartą kumščiu smogė H. P., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kario skruosto-žando srityje, dėl ko H. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik dėl nežymaus H. P. sveikatos sutrikdymo. A. L. kaltės nei dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą, nei dėl veikos, į kurią teismas perkvalifikuoja kaltinamojo veiksmus - viešosios tvarkos sutrikdymo - nepripažino. Parodė, kad H. P. iki įvykio buvo pažįstamas, H. buvo jam skolingas 60 eurų. 2017-02-24 važiavo iš draugo, buvo neblaivus, H. P. sėdėjo stotelėje su draugais. Jis, pamatęs H. P., išlipo iš autobuso, ir paklausė, kada šis grąžins jam skolą, tada smogė vieną kartą H. P. į veidą, nuo smūgio H. nugriuvo. Vėliau aiškinosi su H. draugais, tuo metu H. pabėgo. Pripažįsta kaltę dėl šio nusikaltimo, blogai vertina savo elgesį, buvo neblaivus, nesusivaldė. Po įvykio su H. P. nebendravo, jo neatsiprašė. S. D. S. iki įvykio pažinojo apie 2-3 savaites, ji draugavo su M. K.. D. L. ir M. K. buvo jam pažįstami, gyveno tame pačiame rajone. Su S. D. S. iki įvykio konflikto neturėjo, o su M. K. buvo vienas konfliktas. M. K. buvo laiptinėje numetęs dūminę petardą, viską uždūmino, o jie išėjo parūkyti į lauką, tada M. K. atėjo su policijos pareigūnais, kuriems nurodė, jog jie triukšmauja ir juos išvarė. 2017-02-24 prie (duomenys neskelbtini) namo buvo jis, J. S., I. D., M. M. ir V. O., jie bendravo, pamatė, kaip S. D. S. varosi dviratį. Jie norėjo išsiaiškinti, kodėl S. draugas iškvietė jiems policijos pareigūnus. Prie S. priėjo visi kartu, keli gal pribėgo, viso buvo apie 8-9 žmonės. Prieiti ir išsiaiškinti, buvo jo mintis. Su M. K. nesiaiškino, nes jo nesutiko, jo panelė buvo arčiau. J. S. pasakė, kad S. yra panelė ir jam bus nemalonu, o jis pats nežino, kodėl apspjovė S. J. S. tuomet nuėjo, o jis dar kalbėjo su S., klausė jos, kodėl jos draugas M. K. neateina pakalbėti. S. jam nieko neatsakė, ji tuo metu telefonu kalbėjo su M. K.. Matė, kad kažkas S. metė iš gniūžtės, bet nematė kas. Nematė, kad kas nors S. pastumtų, suduotų į petį ir ji būtų nukritusi ar jai spirtų. Niekas S. per ranką netrenkė, nematė, kad telefonas jai būtų iškritęs. Nematė, kad M. K. su D. L. atėjo. Praėjusį kartą atvažiavę pareigūnai juos perspėjo, kad jei antrą kartą atvažiuos, tai visi gaus baudas, todėl jie visi išsivaikščiojo. Nematė, kad kas nors turėtų peilį ir grasintų S. Kai jis apspjovė S., ji numetė dviratį ir pradėjo skambinti M. K.. Ji skambino tris kartus, vėliau skambino policijai, girdėjo, jog adresą pasakė. Tada jie ir išėjo, nes nenorėjo gauti baudų. Mano, kad viskas vyko dėl to, kad telefonas buvo M. K., bet S. neturėjo „LG“ telefono, ji buvo išsitraukusi baltą „iPhone“ telefoną. M. K. ieškinys nepagrįstas, to telefono nebuvo.
Kaltinamasis J. S. teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad nebuvo nei D. L. nei M. K., niekas S. nenumetė nuo dviračio, niekas jai netrenkė. M. K. buvo tik pažįstamas, S. nepažinojo, du kartus ją buvo matęs, kažkas sakė, jog ji draugauja su M. K. Iki to įvykio buvo atvejis, kad jie sėdėjo laiptinėje, kažkas įmetė dūminę petardą, tada visi išėjo iš laiptinės. Ant sienų laiptinėje buvo parašyta įvairių įžeidžiančių frazių, mano, kad jas parašė M., nes jis ten gyvena. Iki to įvykio jis asmeniškai konfliktų su M. neturėjo. Įvykio dieną, 2017-02-24 jie visi - jis, A., I., M., V., visų neprisimena, buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, kalbėjosi, pamatė, kad pro namą S. tempiasi dviratį. A. L. pasiūlė nueiti pakalbėti su S. Jie norėjo paklausti, kodėl M. K. nevalo sienos, kurią aprašinėjo. Prie S. priėjo visi, jis norėjo apspjauti S., bet pasakė, kad nespjaus, nes ji yra panelė. Iki to laiko jokio nusistatymo prieš S. neturėjo, bet ji tegul atsako už M. K., kad šis aprašinėja sienas. S. apspjovė A. L., o jis tuo metu stovėjo šalia. Jis jokio fizinio kontakto su S. neturėjo. S. rankose matė baltos spalvos „iPhone“ telefoną, ji skambino M. K., vėliau skambino policijai, nurodė adresą. Tada jie visi išėjo, nes nenorėjo gauti baudų. M. K. nematė, jis nebuvo išėjęs. Nematė, kad kas nors jų kompanijoje turėtų peilį. Be A. ir jo, ar kas kalbėjo su S., neprisimena. Niekas S. tą dieną nemušė, gal ji bijojo jų, todėl pradėjo skambinti M. K., girdėjo, jog kalba su M. K.. Vėliau skambino policijai. Iki to laiko S. D. nepažinojo. D. nori pinigų prisiteisti, jis tik priėjo prie S. ir pastovėjo, nieko blogo nepadarė. Dviratis nebuvo nukritęs ant žemės.
Nukentėjusysis H. P. teisme parodė, kad A. L. buvo jo pažįstamas. 2017-02-24 jis ėjo link stotelės, o A. L. važiavo autobusu. A. L. išlipęs iš autobuso, nieko nesakęs trenkė jam į veidą. Nuo smūgio jis nukrito, juto skausmą, buvo mėlynė ant žandikaulio. Kaip suprato, A. L. trenkė jam dėl skolos. Vėliau jis pabėgo, A. L. atleido. Daugiau tokių įvykių nebuvo, A. L. jam negrasino.
Liudytojas D. G. teisme parodė, kad V. T. jo draugas, su kuriuo jis leido laiką 2017-02-24, vėliau prie jų prisijungė kiti, tarp jų buvo H. P.. 2017-02-24 jis įlipo į autobusą, o iš autobuso išlipo du vaikinai, vienas jų buvo A. L.. A. L. priėjo prie H. P., sudavė jam du smūgius. H. po smūgių nukrito. Vėliau H. pabėgo. Į kurią vietą smūgiavo neprisimena. Kai H. P. pabėgo, tuomet A. L. aiškinosi toliau su V. T.
Specialisto išvadoje Nr. G 450/201/2017 (03) nurodyta, kad H. P. buvo nustatyti sužalojimai kairio skruosto-žando srityse ir apatinės lūpos raudonyje, padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b.l. 107).
Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, kad iki įvykio abu kaltinamuosius žinojo iš matymo, kelis kartus jie buvo išdaužę pirmo aukšto laiptinės langus, išpaišę sienas, jiems ne kartą kviesti policijos pareigūnai, nes jie vartodavo alkoholį. Pareigūnai atvažiuodavo, kaltinamieji matydavo, kad tai jis iškviesdavo policijos pareigūnus, tiesiogiai su kaltinamaisiais nebendraudavo. Įvykio metu draugavo su S.. S. buvo mačiusi, kad kaltinamieji buvo laiptinės apačioje ir vartojo alkoholį bei išdaužė langus, buvo kartu su juo, kai jis kvietė policijos pareigūnus. 2017-02-24 buvo namuose su D. L., kai jam paskambino S., paprašė atbėgti ir jai padėti, buvo išsigandusi. Tada jis priėjo prie lango pasižiūrėti, o D. L. iš karto iškvietė policiją, tuomet jie dar buvo namuose. Policijos pareigūnai nurodė, jog bus už 5-7 min. Pats matė, kaip J. S. nustūmė S. nuo dviračio ir trenkė jai per rankas, stūmė į kairįjį petį, S. nukrito. Vėliau matė, kad J. S. bandė S. spirti. Jis buvo apie 25-30 metrų atstumu nuo namo. Matė, kad prie S. buvo apie 7-9 žmonės, pirmas stovėjo J. S., kitas A. L. ir I. Matė, jog I. rankoje laikė peilį, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamieji pamatė juos ateinančius ir pareigūnų automobilį, tada visi pradėjo bėgti. Nuo to momento, kai pamatė juos per langą ir nusileido, praėjo apie 3-5 min., jis gyvena ketvirtame aukšte. Kad kas nors mestų gniūžtę ar bandytų apspjauti S., jis nematė. J. S. buvo aukščiausias ir vienintelis juodai apsirengęs. Nematė, kad A. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų. Jie su D. L. ėjo pirmi, o pareigūnai ėjo maždaug už 10 metrų. Jiems priėjus, S. papasakojo, jog iš jos bandė atimti jo telefoną „LG“, grasino, kad ją užmuš, jog I. turėjo peilį. Pats matė, kad I. turėjo peilį ir girdėjo šaukiant, kad užmuš. S. sakė, kad norėjo atimti jo telefoną. Kai su S. pakalbėjo vėliau, ji jam papasakojo, jog A. L. metė iš gniūžtės, kad ją apspjovė, o I. grasino, kad ją papjaus, kad peilį I. gavo iš A. Jis savo telefoną „LG Optimus“ su Android programa buvo paskolinęs S. skaidrėms piešti, nes jos telefone „Iphone“ tokių programų nėra. Jo telefonas stiklinio korpuso, pamatė jį gulintį ant žemės, buvo visas sudaužytas, jis liko pas tyrėją. Telefono remontas kainuotų dvigubai, jis ieškiniu prašo mažesnės sumos nei telefono vertė, nes jis buvo naudotas tik 8-9 mėn. Prašo atlyginti žalą iš abejų kaltinamųjų. Po įvykio abu kaltinamieji jam ne kartą grasino. Šį šeštadienį buvo užpultas, iš balso atpažino, kad tai buvo kaltinamieji, sužaloti kojos raiščiai, policijoje parašė pareiškimą. Iki teismo ne vieną ir ne du kartus jam buvo grasinta dėl šitos bylos. Jam grasino abu kaltinamieji, kad užmuš ir į šį teismą neatvyks. D. L. abu kaltinamieji siūlė pinigų, jog atsiimtų parodymus ir neatvyktų į teismo posėdį. Užrašai laiptinėje yra tik apie jį su S., nemano, kad pats apie save rašytų. Policijos pareigūnai atvažiavo per 7 minutes.
Nukentėjusioji S. D. S. teisme parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, buvo juos tik mačiusi. Tuo metu draugavo su M. K. M. buvo jai paskolinęs savo telefoną. Konfliktų su kaltinamaisiais ir kartu buvusiomis merginomis ji iki to įvykio neturėjo. Tą dieną važiavo dviračiu pas M. K. parodyti skaidres. Važiuojant sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, M. gyvena (duomenys neskelbtini) name. Ji sustojo, nes pamatė, kaip vaikų kompanija ėjo link jos, ji tuo metu buvo apsižergusi dviratį. Lyg kažkas iš kompanijos sušuko, bet nepamena ką, tada jie priėjo prie jos. Prie jos pristojo J. S., kuris reikalavo atiduoti telefoną, tuo metu tiek jos, tiek M. K. telefonai buvo jos striukės kišenėje. Ji pasakė, kad telefono neduos, tada jai J. S. sudavė į petį, ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Tada J. S. kelis kartus bandė spirti jai į koją, bet tik vieną kartą pataikė į dešinės kojos blauzdą. Kai ji dar gulėjo, tiek A. L., tiek J. S. ją po kartą apspjovė, spjovė daugiau kartų, bet tik du kartus pataikė. Kuris sniego gniūžte pataikė, nepamena, bet jie abu metė. Tada ji atsistojo, norėjo paskambinti policijai. Buvo vienu momentu, jog bandė skambinti M. K., bet neprisimena kam pirmiau skambino - M. ar policijai. Paskambinusi M., prašė jo pagalbos, kad jis ateitų padėti. Policijai sakė, kad ji buvo apspjauta ir apmėtyta sniegu. Kai norėjo skambinti policijai, kišenėje supainiojo telefonus, tik pradėjusi rinkti numerį, pamatė, kad išsitraukė ne savo, o M. telefoną. Tada J. S. ir reikalavo duoti telefoną, trenkė jai per ranką, telefonas nukrito ir sudužo. Kai M. K. su D. L. buvo prie namo kampo, tuomet kaltinamieji pradėjo šalintis. Po skambučio M. labai greitai atėjo, po kokių 4 minučių, dar po kelių minučių atėjo policijos pareigūnai. A. iš kuprinės buvo išsitraukusi peilį, davė jį I.. A. šiek tiek pažinojo, I. buvo mačiusi kokius 2-3 kartus. I. pasiėmusi peilį pradėjo juo jai grasinti. I. sakė, kad jei ji kreipsis į policiją, ją užmuš ir ji nepareis namo. Kaltinamieji neatsiprašė, bet buvo, kad po įvykio dar kelis kartus grasino. Kartą einant į parduotuvę garsino, ji dėl to į policiją nesikreipė. A. L. priėjęs prie jos nebandė aiškintis, apie konfliktus su M. K. nieko nežinojo. Kai J. S. reikalavo telefono, A. L. buvo šalia, už kelių žingsnių, ar A. L. jai ką nors sakė, neprisimena. Mano, kad J. S. ir A. L. buvo iniciatoriai, telefono reikalavo tik J. S.. Po to, kai jai sudavė, ji buvo apspjauta ir buvo spyriai, kai ji atsikėlė nuo žemės, jos vėl reikalavo telefono. J. S. žodžiu reikalavo duoti jam telefoną, ji atsakė, kad neduos. Ji buvo išsigandusi, kad atims telefoną. Per akistatą netiksliai prisiminė tą dieną, dabar tiksliau primena, kas metė gniūžtę.
Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, 2017-10-16 vykusiame posėdyje nukentėjusioji S. D. S., atsakydama į proceso dalyvių papildomai užduotus klausimus nurodė, kad kaltinamieji prie jos priėjo, pradėjo klykauti ir nemandagiai elgtis, ji išsigando, kad kažkas gali būti negerai, todėl išsitraukė telefoną ir paskambino savo draugui M. K.. Paprašė M. pagalbos, tada telefoną įsidėjo į kišenę. Kai telefonas jau buvo kišenėje, J. S. liepė atiduoti telefoną. Po J. S. smūgio į petį, ji nugriuvo, kai jau buvo nukritusi, J. S. jai spyrė į koją, į blauzdos užpakalinę dalį. Jai skaudėjo. Dar ją apspjovė. Kai buvo nukritusi ant žemės, kaltinamieji jos kišenėse telefono neieškojo, nepamena, ar reikalavo telefono, kai ji gulėjo ant žemės. Kol ji atsikėlė nuo žemės, praėjo apie 2-3 minutės. Atsistojusi, ji norėjo skambinti į policiją, todėl antrą kartą išsitraukė telefoną. Išsitraukusi telefoną, norėjo surinkti numerį ir pastebėjo, kad tai ne jos, o M. K. paskolintas telefonas. Telefonas buvo be SIM kortelės, jai nebūtų pavykę paskambinti. Tada to telefono pareikalavo J. S.. Kodėl jis bandė pagriebti telefoną, nežino, gal jam pinigų reikėjo ir norėjo parduoti, o gal išsigando, kad ji kviečia pagalbą. Bet kai jai iš rankų iškrito telefonas, jis taip ir liko ant žemės. Niekas telefono nebandė paimti. Dar kažkiek laiko kaltinamieji buvo šalia telefono, bet jo neėmė. Kai telefonas nukrito, dalis asmenų šnekėjo ir žiūrėjo, o J. ir A.. atrodo nieko nesakė. Kaip suprato, jie pabėgo, nes pamatė kaip atėjo M.. A. L. jai metė iš sniego gniūžtės ir apspjovė. A. L. mesta gniūžtė pataikė į galvą, skaudėjo, nes gniūžtė buvo su ledo gabaliukais. Į medikus nesikreipė, nes nebuvo didelis sužalojimas, tiesiog skausmas. Kodėl kaltinamieji taip su ja elgėsi, nežino. Jokių konfliktų su jais neturėjo. Buvo pasimetusi, bijojo, nesuprato, kodėl jie taip elgėsi. Jie neįvardijo ko prie jos priėjo, priėjo ir pradėjo taip elgtis.
Liudytojas D. L. teisme parodė, kad M. K. jo draugas, S. taip pat pažinojo. Vasario 24 d. buvo pas M. svečiuose, kai M. paskambino telefonu, išgirdo, jog šaukiasi pagalbos, M. pribėgo prie lango ir puolė rengtis. Jis taip pat priėjo prie lango ir pamatė, jog S. apstoję vaikai, S. buvo ant dviračio. Matė kaip A. L. S. metė sniego gniūžtę, kur pataikė, nematė, nes medžiai užstojo. Kai kurie vaikai stovėjo toliau nuo S., o A. L. su J. S. stovėjo arčiau. Tada jis atsitraukė nuo lango ir pradėjo skambinti policijai, tuo metu su M. leidosi laiptais žemyn, beveik išėjus iš laiptinės baigė kalbėti su policijos pareigūnais. Išėjus į lauką, pamatė kaip J. S. trenkė į priekinę kūno dalį, tada S. nugriuvo. Atsistojusi išsiėmė iš kišenės kažkokį daiktą, J. jai tą daiktą išmušė iš rankų, vėliau sužinojo, jog tai buvo telefonas. J. griebė telefoną iš S. rankų, bet gavosi kad trenkė, S. telefonas iš rankų iškrito. Kol S. buvo nukritusi, ar kas nors jai kokius veiksmus atliko, jam nesimatė. Jis buvo už M., buvo apie 30-40 metrų atstumu iki S.. Kai iki S. buvo likę 25 metrai, matė, jog I. su peiliu rankoje. I. pamačiusi jį su M., atsitraukdama pasakė S.: „tu nebegyvensi, čia nepasirodysi“. Peilis buvo I. D. rankoje. Jiems su M. priėjus prie S., visi išsilakstė, nes tuo metu atvažiavo ir policijos pareigūnai. S. pasakojo, kad vaikai norėjo išsiaiškinti su M., pasakojo, kad A. L. ją apspjovė. Pamatė, kad tas daiktas, iškritęs ant žemės, buvo telefonas „LG Optimus“, telefonas buvo sudaužytas. Kaltinamuosius ir kitus vaikus buvo matęs iki įvykio, konfliktų su jais neturėjo. M. buvo jiems du kartus iškvietęs policijos pareigūnus, nes jie buvo išdaužę langus, mėtė popierius ir pan. S. galvojo, kad J. norėjo atimti telefoną ir užstatyti į lombardą narkotikams įsigyti. Jis negirdėjo, ką S. sakė J. S.. J. S. prieš posėdį jam siūlė 80 eurų, kad duotų kitus parodymus, kitą dieną A. L. jam grasino, jog sveikas namo nebegrįš. Šį ketvirtadienį J. brolis pribėgęs grasino, turi garso įrašą.
Liudytoja A. M. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais šiuo metu nebendrauja. M. ir S. iki įvykio pažinojo, S. buvo jos draugė. Vasario 24 d. ji su draugais stovėjo prie namo, kažkas pamatė S., tuomet ji, I., V. ir M. priėjo prie S.. Ėjo, nes M. buvo jai skolingas 10 eurų, norėjo pakalbėti. M. jai iki šiol nėra grąžinęs skolos. S. buvo su dviračiu, dviratis stovėjo prieš S., S. telefonu kalbėjo su M.. Iki S. jos pribėgo, kad ji nenuvažiuotų. Ji su merginomis nubėgo pirmos, vėliau priėjo A. L. su J. S.. Priėję pradėjo kalbėti apie skolą, S. kažką ant I. pasakė, įvyko konfliktas, tuomet S. išsitraukė kažkokį peiliuką. Ji taip pat su savimi turėjo jai dovanotą peilį. I. paprašė duoti jai peilį, I. laikė peilį rankose, su S. tik apsižodžiavo. Peilis nebuvo priremtas, nieko neketino daryti. S. išsitraukė raudoną peilį, ji laikė peilį kalbėdama telefonu. Tada priėjo dar žmonių, priėjo J., kuris nieko nedarė S., A. apspjovė S.. Kas sniegą mėtė, nematė. Jie prie S. priėjo tik pakalbėti. Niekas S. nelietė, telefono niekas neėmė, nes ji visą laiką kalbėjo telefonu su M.. Ji stovėjo iki 1 metro atstumu nuo S.. S. nebuvo nukritusi, ji visą laiką stovėjo. Visi išsigalvoja, kad ji buvo nukritusi. Ji matė S. rankose baltą telefoną. Su S. susipyko per jos draugą M. K., per jį nuo S. nusisuko visi draugai. Su I. ir M. nebendrauja, susipyko dėl šio įvykio. Ji visą laiką stovėjo šalia S., S. visą laiką kalbėjo telefonu, suprato, kad kalbėjo su M.. Jie nieko blogo nedarė, nežino, kodėl S. išsitraukė peilį. Kodėl A. L. apspjovė S., nežino. Nieko dėl skolos neišsiaiškino, S. lyg policiją pradėjo kviesti, todėl visi išsiskirstė. Nežino, kodėl S. kvietė policiją, gal dėl peilio ar dėl to, jog sniegą mėtė. Inga tik laikė peilį, bet nieko nesakė. M. prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu jai grasino ir liepė sakyti, jog I. šaukė, jog papjaus S.. Kai S. išsitraukė peilį, ji telefonu M. pasakė, kad gali vienam bachuriukui su peiliu per veidą perrėžti. Tai buvo po to, kai S. apspjovė.
Liudytoja V. O. teisme parodė, kad vasario 24 d. su I., M., J., A. ir A. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo. S. kažką buvo prisikalbėjusi, neprisimena ką tiksliai. Tai jai pasakojo kiti ir pati girdėjo, kad prisikalbėjusi. S. iki tol nepažinojo, žinojo tik M. K., bet su juo jokių reikalų neturėjo. Jiems stovint prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė, kaip S. vežasi dviratį ir kalba telefonu. I. pasakė eiti išsiaiškinti, o ji tik norėjo pasiklausyti, neturėjo jokių ketinimų. I. kažką S. kalbėjo, neprisimena ką. J. su A. taip pat buvo priėję, A. vieną kartą apspjovė S.. S. kalbėjo telefonu, sakė, kad kažkam įdurs peiliu, S. išsitraukė savo peilį. Buvo sulankstomas peiliukas, S. peilį laikė rankoje, sakė, kad kažkam tuoj įdurs, tuomet I. taip pat išsitraukė peilį, jos peilis buvo didelis. A. davė I. peilį, I. tiesiog laikė peilį rankoje. I. laikydama peilį, pradėjo ant S. rėkti. Nematė, kad S. kas mestų iš sniego gniūžtės. S. visą laika stovėjo, nebuvo nukritusi. Ji išgirdo, kad S. skambina policijai, tada jie visi išėjo. S. laikė rankose „iPhone“ telefoną, kito telefono ji neturėjo, „iPhone“ telefono ekranas ar nugarėlė jau buvo seniau dužusi. Telefonas S. nebuvo iškritęs ir dužęs. Nežino, su kuo S. kalbėjo telefonu, kai buvo išsitraukusi peilį. Jie galvojo, kad S. I. įdurs, tada I. išsitraukė peilį. Girdėjo, kad kai S. kalbėdama telefonu sakė, jog kažkam įdurs.
Liudytoja M. M. teisme parodė, kad su I., V., M., J. ir A. jie yra draugai. Vasario 24 d. stovėjo prie namo ir kalbėjosi. Neprisimena, kuris iš jų pamatė S. ir pasiūlė prie jos prieiti. S. iki įvykio nepažinojo. Tada ji, J., A., I., V. priėjo prie S., niekas nebėgo. A. priėjęs kalbėjo su S.. A. S. apspjovė, kad kas mestų į ją sniego gniūžtę, neprisimena. Jiems priėjus, S. kalbėjo telefonu, lyg kalbėjo su M.. Tuo metu S. išsitraukė nedidelį peilį, peilį laikė vienoje rankoje, telefoną kitoje. Telefonu kažkam sakė, kad durs kažkuriam. Kažkas iš jų taip pat turėjo peilį. Telefonu S. kalbėjo tik dėl dūrimo, dar pasakojo, kad sutiko juos. Niekas nesudavė S., ji visą laiką stovėjo ir kalbėjo telefonu, nebuvo nukritusi. Niekas neprašė S. atiduoti telefoną. Jonas nieko nedarė S.. A., ar ką sakė, negirdėjo. Teisybę pasakojo duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas gali vadovautis jos anksčiau duotais parodymai.
Liudytoja I. D. teisme parodė, kad A., M., V. ir A. yra jos draugai. S. ir M. K. žinojo, bet niekada nebendravo. Iki įvykio turėjo konfliktą, M., jiems būnant laiptinėje, numetė dūminę petardą. M. tuo metu buvo kartu su S., nes prieš tai jie užlipo kartu. 2017-02-24 iki S. visi bėgo su tikslu paklausti, kada M. atiduos skolą ir kodėl numetė petardą. Ji viena pribėgo prie S. s, kiti priėjo. Ji paklausė, kada M. atiduos skolą ir kodėl dūminę metė. Tuomet priėjo J., pasakė, kad su merginomis taip negražu elgtis, tada A. apspjovė S., tuo metu S. pasakė, kad kažkuriam įdurs. Ji išsitraukė iš A. kuprinės peilį, ir S. pasakė: „ką tu man padarysi“. S. iškvietė policiją ir jie išsiskirstė. Matė, kad buvo mesta sniego gniūžtė, kas metė, nematė. Ji stovėjo per vieną metrą nuo S., A. su J. stovėjo iš šonų. S. kalbėjo „iPhone“ telefonu, jos telefono nugarėlė buvo dužusi, telefonas buvo žydros ar baltos spalvos, ji laikė telefoną rankose, telefonas nebuvo nukritęs. S. peilis buvo atlenkiamas, ji laikė jį rankoje sulenktą, bet paleidus jis atsilenkia pats, pačios geležtės nematė. S. telefonu kalbėdama pasakė, jog kažkam durs. S. laikė peilį rankoje, ji taip pat išsitraukė peilį, su juo nieko nedarė. M. K. A. buvo skolingas už sudaužytą telefoną. Jiems nueinant S. liko viena, M. nebuvo. Jie išsiskirstė, nes S. pasakė, kad iškvietė policiją.
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji S. D. S. parodė vietą - takelį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, kur buvo pasikėsinta pagrobti iš jos telefoną, taip pat parodė vietą, kurioje ji pamatė ateinančius M. K. ir D. L. (t.1, b.l. 59-67).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. K. bei liudytojas D. L.parodė vietą - takelį tarp (duomenys neskelbtini) takelį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, kur buvo užpulta S. D. S., taip pat parodė vietą, kurioje būdamas jis matė įvykį. (t. 1, b.l. 89-94, 110-119).
Liudytojo D. L. bei nukentėjusiosios S. D. S. 2017-02-24 skambučiai Bendrajam pagalbos centrui įrašyti skaitmeninėje garso įrašo kopijoje, kurios apžiūra užfiksuota apžiūros protokole (t. 2, b.l. 27-33).
Mobiliojo ryšio telefonas LG-E975 su dėžute buvo apžiūrėti ir perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 2, b.l. 43-55).
Dėl nežymaus mažamečio H. P. sveikatos sutrikdymo
Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 153-155), tiek duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad H. P. buvo jam skolingas, todėl jis pamatęs H., išlipo iš autobuso, ir paklausęs, kada šis grąžins jam skolą, smogė vieną kartą kumščiu H. P. į veidą. Nuo smūgio H. nugriuvo. Taip pasielgė nes buvo neblaivus ir nesusivaldė. Be kaltinamojo A. L. parodymų, jo kaltę patvirtina nuoseklūs mažamečio H. P. parodymai, kad jo pažįstamas A. L. prie jo priėjęs trenkė kumščiu į veidą, nuo smūgio jis nukrito, taip pat liudytojo D. G. parodymai, iš kurių matyti, jog išlipęs iš autobuso A. L. priėjo prie H. P. ir jam sudavė, nuo smūgio H. P. nukrito. Specialisto išvada patvirtina, jog dėl smūgio H. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b.l. 107).
Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad ši nusikalstama veika padaryta 2016-02-24, tačiau iš visų byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad nusikalstama veika padaryta 2017-02-24, todėl ši kaltinamajame akte įsivėlusi spausdinimo klaida teismo buvo ištaisyta.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušdamas nežymiai sužalojo mažamečio H. P. sveikatą. Kaltinamojo A. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Abu kaltinamieji A. L. ir J. S. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos neigė ir tvirtino, kad jie nieko blogo nukentėjusiajai S. D. S. nepadarė. Kaltinamasis A. L. teisme tvirtino, kad prie nukentėjusiosios S. D. S. visi priėjo išsiaiškinti, kodėl S. draugas M. K. iškvietė jiems policijos pareigūnus, prieiti išsiaiškinti buvo jo mintis. Kaltinamasis J. S. teigė, kad prie nukentėjusiosios S. prieiti pasiūlė A. L., jie norėjo paklausti S., kodėl M. K. nevalo sienos, kurią aprašinėjo juos įžeidžiančiais žodžiais. Kaltinamasis A. L. teisme pripažino, kad vieną kartą nukentėjusiąją S. D. S. apspjovė, teigė matęs, kad kažkas metė sniego gniūžtę į nukentėjusiąją, tačiau kas, nežino, neigė, kad tai darė jis. Kaltinamasis J. S. taip pat neigė, kad jis nukentėjusiąją S. D. S. pastūmė, kad ji dėl to nukrito, kad du kartus spyrė nukentėjusiajai į koją, vieną kartą pataikė, neigė ir tai, kad reikalavo iš nukentėjusiosios atiduoti telefoną, kad bandė pagriebti telefoną iš S. D. S. rankos, tačiau jį iš rankos išmušė ir šis nukritęs ant žemės sudužo.
Tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų S. D. S. bei M. K., liudytojo D. L. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, telefono apžiūros ir skambučių Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolai, kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji S. D. S. teisme tvirtino, kad jokių konfliktų su kaltinamaisiais iki nurodyto įvykio ji neturėjusi, prie jos priėjo paauglių kompanija, kurioje buvo abu kaltinamieji, todėl ji išsigandusi paskambino draugui M. K., kad šis jai padėtų. Kai po skambučio savo telefoną įsidėjo į kišenę, J. S. liepė telefoną atiduoti, tačiau ji telefono neatidavė. Tada J. S. jai sudavė į petį, o ji nuo smūgio neišlaikiusi pusiausvyros, nugriuvo. Kol buvo nugriuvusi, J. S. du kartus jai spyrė į koją, tačiau tik vieną kartą pataikė. Jai gulint abu kaltinamieji ją apspjovė, kaltinamasis A. L. metė jai į galvą sniego gniūžtę. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Kai ji atsikėlė nuo žemės, norėjo skambinti į policiją, todėl antrą kartą išsitraukė telefoną. Išsitraukusi telefoną, pastebėjo, kad išsitraukė M. K. paskolintą telefoną. Tada to telefono pareikalavo J. S.. Jis trenkė jai per ranką, telefonas nukrito ant žemės ir sudužo. Niekas telefono po to nebandė paimti. Po to, kaltinamieji su kitais vaikais pabėgo, suprato, kad dėl to, jog pamatė, kaip atėjo M.. Kodėl kaltinamieji taip su ja elgėsi, nežino.
Nukentėjusysis M. K. teisme patvirtino, jog kaltinamuosius pažinojo iš matymo, dėl jų netinkamo elgesio buvo jiems iškvietęs policiją. Įvykio dieną, po S. skambučio jis matė, kaip J. S. nustūmė S. nuo dviračio, tai yra pastūmė į kairįjį petį, dėl ko S. nukrito. Vėliau matė, kad J. S. bandė S. spirti. Matė, kad prie S. buvo apie 7-9 žmonės, pirmas stovėjo J. S., kitas A. L.. Kaltinamieji pamatė juos ateinančius ir pareigūnų automobilį, tada visi pradėjo bėgti. Konkrečių A. L. veiksmų jis nematė, kad kas nors mestų gniūžtę ar bandytų apspjauti S., nematė. Jam su D. L. priėjus prie S., ji papasakojo, jog iš jos bandė atimti jo telefoną „LG“. Pats matė, kad I. turėjo peilį ir girdėjo šaukiant, kad užmuš. S. vėliau jam papasakojo, jog A. L. metė iš gniūžtės, kad ją apspjovė. Po įvykio abu kaltinamieji jam ne kartą grasino, jo draugui D. L. abu kaltinamieji siūlė pinigų, jog atsiimtų parodymus ir neatvyktų į teismo posėdį.
Liudytojas D. L. teisme nurodė, kad po S. skambučio M., priėjo prie lango ir pamatė, jog S. apstoję vaikai, S. buvo ant dviračio. Matė kaip A. L. S. metė sniego gniūžtę. A. L. su J. S. stovėjo arčiau S. nei kiti vaikai. Kartu su M. išėję į lauką, pamatė kaip J. S. trenkė į priekinę kūno dalį, tada S. nugriuvo. Atsistojusi išsiėmė iš kišenės kažkokį daiktą, Jonas jai tą daiktą išmušė iš rankų, vėliau sužinojo, jog tai buvo telefonas. Kai iki S. buvo likę 25 metrai, matė, jog I. su peiliu rankoje ir grasino S.. Jiems su M. priėjus prie S., visi išsilakstė. S. vėliau pasakojo, kad A. L. ją apspjovė. Pamatė, kad ant žemės nukritęs telefonas „LG Optimus“, telefonas buvo sudaužytas. J. S. prieš posėdį jam siūlė 80 eurų, kad duotų kitus parodymus, kitą dieną A. L. jam grasino, jog sveikas namo nebegrįš.
Nukentėjusiosios S. D. S., nukentėjusiojo M. K. ir liudytojo D. L. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, yra logiški ir nuoseklūs, duomenų, kad nukentėjusieji S. D. S. ir M. K. bei liudytojas D. L. turi pagrindą apkalbėti kaltinamuosius ir duoti būtent tokius parodymus, byloje nėra, juolab patys kaltinamieji neneigė, kad konfliktų su nukentėjusiąja S. D. S. iki 2017-02-24 jie neturėjo.
Be to, tokius nukentėjusiųjų ir liudytojo D. L. parodymus patvirtina ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota tiek liudytojo D. L., tiek ir nukentėjusiosios S. D. S. skambučių Bendrajam pagalbos skyriui garso įrašų apžiūra (t. 2, b.l. 27-32). Iš D. L. pokalbio su operatore matyti, kad liudytojas D. L. 2017-02-24, 15.47 val., pranešė, kad prie draugės priekabiauja, spardo dviratį tokia „šaika“, spjaudo į veidą, o M. K. to paties pokalbio metu operatorei nurodo, kad draugę nustūmė nuo dviračio, jų ten yra apie vienuolika ar dvylika, tuomet D. L. nurodo, kad vaikai mėto iš gniūžčių; 2017-02-24, 15.49 val. užfiksuoto S. D. S. pokalbio su operatore metu, nukentėjusioji S. D. S. praneša, kad vaikai netvarką daro, mėtosi, langus daužo, kai tik pradėjo skambinti, vaikai pabėgo, dar ją apmėtė ir apspjovė. Išklausius kompaktinėje plokštelėje įrašyto S. D. S. pokalbio su operatore garso įrašo, girdėti, kad nukentėjusioji kalbėdama su operatore yra susijaudinusi bei pasimetusi.
Teisme apklaustų nepilnamečių liudytojų A. M., V. O., M. M. ir I. D. parodymus teismas vertina kritiškai. Visų pirma dėl to, kad šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, be to jie prieštarauja tarpusavyje ir nesutampa su kaltinamųjų parodymais, negana to, šios liudytojos buvo kartu su kaltinamaisiais, kai jie atliko neteisėtus veiksmus, ir neneigė, kad iki įvykio bičiuliavosi su kaltinamaisiais, taigi liudytojos galimai suinteresuotos duoti kaltinamiesiems palankius parodymus.
Tiek kaltinamieji A. L. ir J. S., tiek jų pusės liudytojos A. M., V. O., M. M. ir I. D. nurodė, kad pamatę nukentėjusiąją S. D. S., nusprendė prie jos nueiti pasikalbėti. Tačiau tiek kaltinamųjų, tiek jų pusės liudytojų parodymai dėl pokalbio su nukentėjusiąja turinio išsiskyrė. Kaltinamasis A. L. teigė, kad norėjo išsiaiškinti, kodėl S. draugas jiems iškvietė policiją, J. S. teigė, kad jie norėjo paklausti S., kodėl jos draugas M. K. nevalo sienos, kurią aprašinėjo. Liudytoja A. M. nurodė, kad su S. norėjo pakalbėti dėl M. K. skolos, tą patį tvirtino ir liudytoja I. D., kuri nurodė, jog norėjo S. paklausti ir apie tai, kodėl M. numetė petardą. Liudytoja V. O. teigė, kad S. buvo kažką prisikalbėjusi, todėl I. pasakė eiti išsiaiškinti. Liudytoja M. M. priežasties, kodėl jie visi priėjo prie S., teismui nenurodė. Minėtos kaltinamųjų pusės liudytojos teisme vieningai teigė, kad kaltinamieji S. nelietė, jos telefono iš rankos neišmušė, ant žemės S. nenugriuvo, tačiau visos liudytojos patvirtino, kad A. L. vieną kartą nukentėjusiąją apspjovė. Liudytojų parodymai dėl sniego gniūžtės metimo į nukentėjusiąją taip pat išsiskyrė, vienintelė liudytoja I. D. teisme nurodė, kad matė, jog buvo mesta sniego gniūžtė, tačiau kas ją metė, teigė nemačiusi. Kitos liudytojos tvirtino, kad nematė, kad kas mestų S. iš sniego gniūžtės. Nors liudytoja M. M. teisme teigė, kad neprisimena, kad kas nors būtų metęs sniego gniūžtę į nukentėjusiąją, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja patvirtino, jog sniego gniūžtes į nukentėjusiąją S. metė abu kaltinamieji, pataikė jai į galvą ir kažkur į krūtinę (t. 1, b.l. 140-142). Liudytojų A. M., V. O., M. M. ir I. D. parodymai, kuriuos jos davė ikiteisminio tyrimo metu nesutapo su teisme duotais parodymais ir dėl aplinkybių, susijusių su A. M. turėtu peiliu. Nors teisme liudytojos nurodė, kad pati S. D. S. išsitraukė peilį, kurį turėjo rankoje kalbėdama telefonu su M. K., ir aiškino, kad tuoj juo kam nors įdurs, tačiau nė viena iš šių liudytojų, išskyrus I. D., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog nukentėjusiosios rankose būtų mačiusios peilį. Tokiais nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų A. M., V. O., M. M. ir I. D. parodymais teismas nesivadovauja, nes jais netiki.
Kaltinime nurodytą aplinkybę, jog J. S. sugadino M. K. priklausantį telefoną „LG Optimus G-E975“ patvirtina šio telefono aparato apžiūros protokolas, kurio nuotraukose užfiksuota, jog telefonas yra veidrodinio korpuso ir tiek priekinė, tiek galinė telefono aparato dalys yra stipriai suskeldėjusios (t. 2, b.l. 43-51).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji A. L. ir J. S. veikdami bendrininkų grupe viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes S. D. S. atsisakius atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, J. S. pastūmė S. D. S., suduodamas jai kumščiu į dešinės pusės petį, dėl ko S. D. S. nukrito ant žemės. Po to, J. S., šalia stovint A. L., du kartus spyrė nukentėjusiajai į koją, tačiau vieną kartą nepataikė, o A. L. S. D. S. apspjovė ir metė sniego gniūžtę jai į galvą. Dėl šių A. L. ir J. S. veiksmų S. D. S. patyrė fizinį skausmą. Vėliau nukentėjusiajai atsistojus ir išsitraukus M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei bandant paskambinti policijai, J. S. reikalaudamas atiduoti telefoną griebė jį iš nukentėjusiosios rankos, tačiau nepasiekęs telefono, sudavė S. D. S. per ranką, dėl ko telefonas iškrito jai iš rankos ant žemės ir sudužo.
Smurtinius veiksmus prieš S. D. S. kaltinamieji panaudojo viešoje vietoje (prie daugiabučio gyvenamojo namo), kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, tokius veiksmus jie atliko dienos metu, matant aplinkiniams. Viešoje vietoje panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją kaltinamieji suprato, jog savo įžūliais veiksmais sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją. Tačiau, to nepaisydami abu smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Tokie kaltinamųjų veiksmai pažeidė viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiai nukentėjusiajai, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių asmenų rimtis, o nukentėjusiajai S. D. S. sukeltas fizinis skausmas, taip pat sugadintas M. K. priklausantis telefonas. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamieji J. S., suduodamas kumščių nukentėjusiajai į petį, po to spirdamas jai į koją, griebdamas telefoną, tačiau suduodamas nukentėjusiajai per ranką, dėl ko telefonas šiai iš rankos iškrito ir sudužo, o A. L., mesdamas sniego gniūžtę nukentėjusiajai į galvą ir nukentėjusiąją apspjaudamas prie daugiabučių gyvenamųjų namų, laiku, kai gyventojai paprastai jau būna savo namuose, neabejotinai suprato, kad tokį jų elgesį gali matyti kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai S. D. S., bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydami, kaltinamieji tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius.
Nors kaltinamiesiems J. S. ir A. L. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, tai yra jie buvo kaltinami tuo, kad panaudodami prieš nukentėjusiąją S. D. S. fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą – telefoną, tačiau ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmuose yra būtent nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis.
Teismas kaltinime nurodytų kaltinamųjų A. L. bei J. S. veiksmų kvalifikavimą iš BK 22 str. 1 d, 180 str. 1 d., vadovaudamasis BPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d., pakeitė į BK 284 str.
Nors kaltinamieji ir jų pusės liudytojai teismui dėstė skirtingas priežastis, dėl kurių priėjo prie nukentėjusiosios, tačiau nė vienas iš kaltinamųjų ir teisme apklaustų jų pusės liudytojų nenurodė, kad prie nukentėjusiosios S. D. S. priėjo turėdami tikslą ką nors iš jos pasisavinti. Be to, tai, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos sutrikdymą ir nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, o ne į turto užvaldymą rodo ir kaltinamųjų elgesio dinamika. Visų pirma, kaltinamasis J. S. telefono iš nukentėjusiosios pareikalavo po to, kai ši kalbėdama telefonu pasikvietė pagalbon draugą M. K.. Nukentėjusioji telefoną jau buvo įsidėjusi į kišenę, tačiau nė vienas iš kaltinamųjų į nukentėjusiosios kišenes nelindo, kaltinamieji nukentėjusiosios neapieškojo net ir po to, kai J. S. kumščiu pastūmus nukentėjusiąją, ši nukrito ant žemės. Nukentėjusioji teigė, kad po to sekė J. S. spyriai į kojas, A. L. metė sniego gniūžtę į galvą. Tačiau net ir po tokio elgesio, kaltinamieji jokių veiksmų, kurie rodytų jų valią pasisavinti nukentėjusiosios turtą, nesiėmė. Tik nukentėjusiajai atsistojus nuo žemės ir darsyk išsitraukus telefoną bandant kviesti policijos pagalbą, kaltinamasis J. S. vėl pareikalavo atiduoti telefoną, siekdamas jį pagriebti, sudavė nukentėjusiajai per ranką, dėl ko telefonas nukentėjusiajai iš rankos iškrito ir sudužo. Nukentėjusioji tvirtino, kad po to telefono niekas paimti nebandė, kaltinamieji dar kažkiek laiko šalia buvo, bet telefono neėmė. Tokie duomenys darsyk patvirtina, jog kaltinamieji tyčios pagrobti svetimą turtą neturėjo, nes jeigu tokį ketinimą būtų turėję, jo įgyvendinti jiems niekas nebūtų sutrukdęs - kaltinamieji buvo fiziškai stipresni, o nukentėjusioji buvo apsupta grupės paauglių, kurioje buvo ir kaltinamieji. Toks kaltinamųjų elgesys patvirtina, kad J. S. nukentėjusiosios telefono reikalavo ne siekdamas jį pasisavinti, o bandydamas sutrukdyti nukentėjusiajai išsikviesti pagalbą. Iš dalies tai patvirtina ir patys kaltinamieji, teisme nurodę, kad pabėgo išsigandę, kad nukentėjusioji kviečia policiją. Iš nukentėjusiosios S. D. S. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore taip pat matyti, jog ji apie jokius kaltinamųjų veiksmus, kurie būtų nukreipti į jos turto užvaldymą, nenurodė, apie bandymą atimti telefoną operatorei nieko nepasakojo, nors kaltinamieji jau buvo pabėgę. Apie tai, kad kas nors būtų mėginęs atimti telefoną nukentėjusioji nenurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (t. 2, b.l. 11-13, 18-20). Taigi, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad šiuo atveju kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta ne į svetimo turto užvaldymą, o į visuomenės rimties sutrikdymą, nepagarbos aplinkiniams rodymą ir į tyčią pasisavinti svetimą turą neperaugo.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje jie įvykdė veikdami bendrininkų grupe.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, iki šių veikų padarymo vieną kartą buvo teistas už turtinį nusikaltimą, po nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje, jis buvo nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimus. A. L. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus – vieną žmogaus sveikatai, kitą viešajai tvarkai, kaltę pripažino tik dėl vieno nusikaltimo, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šiuo metu A. L. suimtas dėl kito jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, iki sulaikymo mokėsi. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiam kaltinamajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidedamas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su įpareigojimais, kurie tinkamai veiks kaltinamojo elgesį ir skatins nebenusikalti.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai. J. S. nesimoko, nedirba. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmingumą bausmės individualizavimui, teismas atsižvelgia į tai, kad būtent J. S. veiksmai buvo įžūlesni, nors ne jis pasiūlė prieiti prie nukentėjusiosios aiškintis, tačiau būtent jis sudavė nukentėjusiajai, dėl ko nukentėjusioji buvo nukritusi, spyrė nukentėjusiajai į koją bei išmušė nukentėjusiajai iš rankos telefoną, dėl ko jis iškrito ir sudužo. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, jog kad bausmės tikslai šiam kaltinamajam bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus, kurie skatins kaltinamąjį daugiau nebenusikalsti.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos, A. L. priklausanti asmens tapatybės kortelė, saugoma voke prie III-iojo bylos tomo, grąžintina pastarajam.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – devynios kompaktinės plokštelės su nepilnamečių apklausų vaizdo įrašais ir garso įrašais iš bendrojo pagalbos centro (saugomos prie bylos III-ojo tomo) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos, o mobiliojo ryšio telefonas LG-E975 su dėžute, kuris saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje (t. 2, b.l. 55), grąžintinas nukentėjusiajam M. K..
Nukentėjusysis M. K. byloje pareiškė 280 eurų dydžio civilinį ieškinį atsakovams J. S. ir A. L. dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl nepataisomai sugadinto telefono patyrė tokio dydžio žalą, kurią prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų (t. 1, b.l.85). Kadangi byloje nustatyta, kad M. K. telefonas sugadintas tyčiniais kaltinamojo J. S. veiksmais, telefono apgadinimai užfiksuoti jo apžiūros protokole, A. L. veiksmai įtakos telefono sugadinimui neturėjo, todėl teismui kaltinamąjį J. S. pripažinus kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, nurodyto dydžio žala nukentėjusiajam priteistina tik iš kaltinamojo J. S.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-
n u s p r e n d ž i a:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., BK 284 str., ir jam paskirti:
- pagal BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
- pagal BK 284 str. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., A. L. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., prie šios bausmės pridėti dalį 2017-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti A. L. bausmę atliktą pagal 2017-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 d. 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. L. atidėti 2 (dvejiems) metams ir, vadovaujantis BK 82 str., 87 str., jam paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A. L. šiuo laikotarpiu: a) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; b) mokytis, tęsti mokslą arba pradėti dirbti; c) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą - panaikinti.
A. L. grąžinti prie III-iojo bylos tomo saugomą jo asmens tapatybės kortelę Nr. 14064352.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu: a) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; b) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; c) per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pašalinti nukentėjusiajam M. K. padarytą turtinę žalą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Nuosprendžiui įsiteisėjus J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.
Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo J. S. priteisti 280 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „LG-E975“ su dėžute, kuris saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje grąžinti nukentėjusiajam M. K., devynias kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė