(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Švaros etalonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei restruktūrizuojamai valstybės įmonei (toliau ir – RVĮ) „Mūsų amatai“, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą sustabdyti 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 14/03-72 vykdymą ir šios sutarties nutraukimą, priteisti 18 421,49 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. ji su atsakove bei trečiuoju asmeniu Pravieniškių pataisos namais-atvirąja kolonija sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 14/03-72 (toliau ir – bendradarbiavimo sutartis), tačiau atsakovė, pasinaudodama sudėtinga situacija dėl karantino įvedimo, taikydama darbuotojų (nuteistųjų) suteikimo darbui apribojimus, sustabdė šios sutarties vykdymą, o vėliau ir nutraukė ją. Bendradarbiavimo sutartimi trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įsipareigojo atsakovei atrinkti į darbą nuteistuosius, atliekančius bausmę kolonijoje, siekiant integruoti juos į visuomenę, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat tobulinti nuteistųjų gebėjimus dirbti, o atsakovė įsipareigojo įdarbinti nuteistuosius pas ieškovę, skiriant juos pagalbiniais darbininkais. Ieškovės aiškinimu, bendradarbiavimo sutartimi sutarta, jog nė viena iš sutarties šalių neatsakys už dalinį ar visišką prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, jei tas neįvykdymas kils dėl nenumatytų, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, o užsitęsus tokioms aplinkybėms, sutartis galės būti nutraukta abipusiu susitarimu, tačiau vienašališkas sutarties nutraukimas nenumatytas.
3. Ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. už dirbančiųjų suteikimą ji sumokėjo atsakovei 85 632,61 Eur. Ieškovės teigimu, vykdydama bendradarbiavimo sutartį ji nuolat mokėjo atsakovei įvairias pinigų sumas. Ieškovė akcentavo ne tik įdarbindavusi nuteistuosius, bet ir stipriai prisidėjusi dengiant atsakovės išlaidas, susijusias su nuteistųjų įdarbinimu. Pasak ieškovės, atsiradus skolai, ji su atsakove 2020 m. vasario 18 d. pasirašė susitarimą dėl pradelstų mokėti sumų mokėjimo. Kadangi atsakovė reikalavo mokėjimo užtikrinimo priemonių, ieškovė sutiko pasirašyti turto įkeitimo atsakovei sutartis. Ieškovės įsitikinimu, įkeisti turto (skalbimo įrangos) nebūtų reikėję, jei atsakovė būtų sutikusi dėl vieno mėnesio skolos sumokėjimo termino atidėjimo.
4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jos pagrindinė veikla yra skalbimo paslaugų teikimas, kuri vykdoma pasitelkiant Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančius asmenis. Ieškovė pati samdė penkis darbuotojus, o kiti pas ieškovę dirbdavę asmenys būdavo paskirti iš bausmės atlikimo vietos pagal bendradarbiavimo sutartį. Ieškovės nuomone, atsakovė nepatyrė nuostolių dėl bendradarbiavimo sutarties vykdymo, jos atlikti sutarties sustabdymo ir nutraukimo veiksmai buvo neteisėti, todėl ieškovė prašo atlyginti nuostolius, priteisiant jos negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d.
5. Atsakovė RVĮ „Mūsų amatai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ji informavo kitas bendradarbiavimo sutarties šalis, kad nuo 2020 m. kovo 19 d. stabdomas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, todėl ieškovei nebus teikiamos nuteistųjų darbo paslaugos. Be to, ieškovė buvo papildomai informuota, kad jei iki 2020 m. kovo 31 d. neatsiskaitys už iki tol suteiktas paslaugas, bendradarbiavimo sutarties vykdymas nebus atnaujinamas ir bus inicijuojamas sutarties nutraukimas.
6. Trečiasis asmuo Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pozicijos byloje nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Švaros etalonas“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai VĮ „Mūsų amatai“ atmetė.
8. 2019 m. spalio 16 d. VĮ „Mūsų amatai“, UAB „Švaros etalonas“ ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija sudarė bendradarbiavimo sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovė (kreditorius) ir ieškovė (skolininkė) 2020 m. vasario 18 d. sudarė susitarimą dėl pradelstų mokėti sumų mokėjimo, be to, buvo sutarta dėl ieškovės turto įkeitimo (sudarytos maksimalaus įkeitimo sutartys). Atsakovės 2020 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. 1/05-31 „Dėl darbo organizavimo“ nurodyta RVĮ „Mūsų amatai“ padalinių vadovams nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 20 d. sustabdyti nuteistųjų, dirbančių pagal trišales sutartis ir turinčių teisę į (iš) darbo vykti be sargybos, darbą.
9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 11/05-222 informavo ieškovę, jog atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, nuo 2020 m. kovo 19 d. stabdo bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą – neteiks ieškovei UAB „Švaros etalonas“ nuteistųjų darbo paslaugų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jeigu UAB „Švaros etalonas“ iki 2020 m. kovo 31 d. neatsiskaitys už jau suteiktas paslaugas, bendradarbiavimo sutarties vykdymas nebus atnaujinamas ir atsakovė inicijuos jos nutraukimą. Atsakovė 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. 11/05-245 nurodė, kad atnaujins bendradarbiavimo sutarties vykdymą esant šioms sąlygoms: UAB „Švaros etalonas“ dėl gydymo įstaigų skalbinių pateiks skalbimo paslaugą užsakančių gydymo įstaigų patvirtinimus, jog skalbiniai, prieš atiduodant juos UAB „Švaros etalonas“, yra dezinfekuoti; UAB „Švaros etalonas“ pateiks Nacionalinio visuomenės sveiktos centro patvirtinimą, kad skalbiant gydymo įstaigų skalbinius nėra pavojaus į skalbimo vietą įvežti Covid ligos užkrato; UAB „Švaros etalonas“ sumokės visus pradelstus mokėjimus bei įsiskolinimus. Atsakovė 2020 m. kovo 25 d. rašte taipogi informavo, kad leidžia ieškovei iš skalbyklos patalpų, esančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos II sektoriuje, pasiimti skalbinius, tačiau skalbimo paslaugų, įdarbinant nuteistuosius, neteiks, nors sutinka, jog ieškovė skalbinius įvežtų į skalbyklos patalpas, esančias Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos II sektoriuje.
10. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. pranešime Nr. 11/05-290 nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 12 d. nutraukia bendradarbiavimo sutartį, o nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos iki 2020 m. gegužės 18 d. stabdo savo įsipareigojimų vykdymą; reikalauja iki 2020 m. gegužės 18 d. atsiskaityti, sumokant į atsakovės sąskaitą 38 078,65 Eur sumą. Pranešime taip pat nurodyta, kad iki sutarties nutraukimo termino pabaigos ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaičius su atsakove, bus inicijuojamos skolos išieškojimo procedūros pagal šalių 2020 m. vasario 18 d. susitarimą dėl pradelstų mokėti sumų grąžinimo su turto maksimaliu įkeitimu dėl esamų ir būsimų prievolių pagal bendradarbiavimo sutartį.
11. Įvertinęs bendradarbiavimo sutarties nuostatas, teismas konstatavo, kad sutartyje buvo numatyta vienašališka jos nutraukimo galimybė – sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, įspėjus apie tai kitą šalį raštu prieš 30 kalendorinių dienų. Nuostata dėl vienašališko sutarties nutraukimo numatė vienintelę tokios teisės realizavimo sąlygą – įspėjimą prieš 30 kalendorinių dienų; papildomų sąlygų (be įspėjimo termino) vienašališkam sutarties nutraukimui nebuvo numatyta, be to, toks sutarties nutraukimas neatleido sutarties šalių nuo prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.
12. Teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina: pirma, ieškovė vėluodavo atlikti mokėjimus pagal sutartį; antra, buvo susidariusi gana didelė įsiskolinimo suma; trečia, ieškovė buvo nuolat raginama laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus; ketvirta, buvo sudaryti skolų mokėjimo grafikai, tačiau ieškovė juos irgi pažeidinėjo; penkta, atsakovė 2020 m. kovo 18 d. rašte Nr. 11/05-222 nurodė, kad <...> iki 2020 m. kovo 31 d. neatsiskaičius už iki tol suteiktas paslaugas, bendradarbiavimo sutarties nebeatnaujins ir inicijuos jos nutraukimą; šešta, atsakovė dar 2019 m. lapkričio 4 d. informavo ieškovę apie tai, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl jai ypatingai svarbus tinkamas įsipareigojimų vykdymas, o nesilaikant nustatytų vykdymo terminų, atsakovė bus priversta be papildomo įspėjimo nutraukti sutartį; septinta, atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. rašte nurodė, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. gegužės 12 d., stabdo atsakovės įsipareigojimų vykdymą bei reikalauja iki 2020 m. gegužės 18 d. atsiskaityti; aštunta, anksčiau atsakovės teiktuose raštuose ieškovei irgi buvo nurodyta, jog tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų sutartis bus nutraukta (2019 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 11/05-1081; 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 11/05-1161; 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr. 11/05-173; 2020 m. kovo 18 d. raštas Nr. 11/05-222); devinta, nurodytų atsakovės raštų siuntimas bei nuolatinis informavimas apie ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, skolos mokėjimo grafikų sudarymas paneigia ieškovės teiginiais, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove; dešimta, nors ieškovė ir teigia apie pelningą veiklos vykdymą, tačiau ji tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti už paslaugas, dėl ko susidarė įsiskolinimas atsakovei; vienuolikta, vien tai, jog šalių susitarimuose už netinkamą įsipareigojimų vykdymą buvo numatytos atitinkamų sankcijų ieškovei taikymo galimybės, o atsakovės naudai buvo įkeistas ieškovės turtas, neribojo atsakovės teisės nutraukti bendradarbiavimo sutartį. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės įvykdytas vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas.
13. Pasisakydamas dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų sustabdymo, teismas pažymėjo, kad atsakovė savo įsipareigojimus stabdė ir anksčiau, tiek dėl ieškovės pagal sutartį netinkamai vykdomų prievolių, tiek dėl Covid 19 situacijos. Pagal sutarties sąlygas nuteistųjų darbas buvo organizuojamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus gamybinėje zonoje – skalbykloje, t. y. specialioje vietoje, kurioje turi būti užtikrinti atitinkami reikalavimai (tiek saugos, tiek apsaugos). Ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus dėl atsiskaitymo tiek pagal sutartį, tiek pagal vėliau sudarytus susitarimus dėl įsiskolinimo dengimo. Atsakovė turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, todėl jai buvo itin svarbu užtikrinti savo prievolių bei skolų atitinkamą balansą. Ieškovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, o atsakovei nusprendus nutraukti sutartį, tolesnis atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas galėjo didinti ieškovės įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė po įsipareigojimų vykdymo sustabdymo būtų pateikusi tvarkingus tabelius už nuteistųjų atliktus darbus (tai lėmė, kad buvo neapskaičiuotas darbo užmokestis pas ieškovę dirbusiems nuteistiesiems). Teismo vertinimu, nuolatinis ieškovės įsipareigojimų nevykdymas galėjo lemti atsakovės įsitikinimą, kad ir toliau prievolės nebus tinkamai vykdomos. Esant Covid 19 situacijai, atsakovė dar 2020 m. kovo 25 d. rašte Nr. 11/05-245 nurodė, kokiomis sąlygomis atnaujins bendradarbiavimo sutarties vykdymą, tačiau nebuvo pateikta įrodymų apie tokių sąlygų ar bent dalies jų įvykdymą. Bylos aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo sustabdymas buvo panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų, buvo adekvatus situacijai, o apie įsipareigojimų vykdymo sustabdymą pranešta operatyviai. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartimi nustatytų atsakovės įsipareigojimų vykdymo sustabdymas buvo neteisėtas.
14. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo sieja su atsakovės įvykdytu įsipareigojimų vykdymo sustabdymu bei vėlesniu bendradarbiavimo sutarties nutraukimu, tačiau ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtais atsakovės sprendimą sustabdyti bendradarbiavimo sutarties vykdymą bei nutraukti šią sutartį nėra tenkinami.
15. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės sąlygą – kaltę, teismas pabrėžė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tiek sustabdydama įsipareigojimų vykdymą, tiek ir nutraukdama bendradarbiavimo sutartį, atsakovė elgėsi pagal sutarties nuostatas bei teisinį reguliavimą.
16. Vertindamas būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą – žalą, teismas akcentavo, kad ieškovė byloje neįrodė negauto grynojo pelno, o įrodinėjo tik negautas pajamas, taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie pajamų apskaičiavimą (kokią konkrečių išlaidų sumą sudaro ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė patyrusi nuostolių, taip pat neįrodė jų dydžio.
17. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmą, taip pat padaręs išvadą, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai neįrodyti, teismas nurodė, jog neegzistuoja ir dar viena civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – priežastinis ryšys.
18. Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švaros etalonas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendradarbiavimo sutartimi nustatytų atsakovės įsipareigojimų vykdymo sustabdymas buvo neteisėtas.
19.2. Bendradarbiavimo sutartyje nėra numatytas ieškovės mokėjimų atsakovei vykdymo terminas. Negalima daryti išvados, kad ieškovė vėlavo vykdyti mokėjimus, nes mokėjimo terminas nebuvo nustatytas.
19.3. Jokių derybų tarp šalių nebuvo, atsakovė vienašališkai ir nepagrįstai nutraukė bendradarbiavimo sutartį.
19.4. Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovės argumentus ir formaliai konstatavo, jog nuteistieji darbui nebuvo teikiami dėl Covid 19 situacijos, taip pat teismas nevertino ieškovės direktoriaus teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų apie tai, kad kitose įmonėse, kurios vykdo veiklą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nuteistieji buvo išleidžiami darbui ir dirbdavo nepaisant Covid 19 epidemijos.
19.5. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, o tai nulėmė ieškovės sunkumus vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių išsaugoti bendradarbiavimo sutartį, o tik teikė ieškovei vienašališkus nurodymus, kurių nevykdymas negali būti vertinamas kaip ieškovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas ar netinkamas vykdymas.
19.6. Tarp šalių nevyko derybos ar diskusijos dėl bendradarbiavimo sutarties vykdymo ar problemų sprendimo būdų paieškos, atsakovės veiksmai nutraukiant sutartį nėra suderinami su teisinės valstybės ar kitais fundamentaliaisiais teisės principais.
19.7. Teismas visiškai nevertino atsakovės padarytų bendradarbiavimo sutarties pažeidimų, itin brutalaus sutarties nutraukimo aplinkybių.
19.8. Teismas buvo šališkas ir padarė procesinių pažeidimų. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo paskirtas negavus atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų, bylą nagrinėjęs teisėjas buvo tendencingas, rodė palankumą atsakovei.
20. Atsakovė restruktūrizuojama VĮ „Mūsų amatai“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
20.1. Skundžiamame teismo sprendime išsamiai atskleistos faktinės bylos aplinkybės ir įvykių chronologija.
20.2. Teismas pagrįstai pripažino teisėtais atsakovės 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą sustabdyti bendradarbiavimo sutarties vykdymą ir šios sutarties nutraukimą.
20.3. Atsakovė mažiausiai penkis kartus (2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. kovo 2 d.) kreipėsi į ieškovę dėl netinkamo bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir sistemingai vėluojamų mokėjimų, tačiau ieškovės skolos suma tik augo.
20.4. Apeliaciniame skunde yra sąmoningai ignoruojamos byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė laisva valia pasirašė su atsakove 2020 m. vasario 18 d. susitarimą dėl pradelstų mokėti sumų mokėjimo.
20.5. Ieškovės įsiskolinimo augimas bendradarbiavimo sutarties galiojimo metu leido atsakovei pagrįstai manyti, jog ieškovė nepradės tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovė pagrįstai nusprendė sustabdyti bendradarbiavimo sutarties vykdymą, o vėliau ir vienašališkai nutraukti bendradarbiavimo sutartį, kaip tai numatė šios sutarties sąlygos.
20.6. Teismui teisingai konstatavus, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir pagrįstai sustabdė (o vėliau ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį), teisinės reikšmės neturi aplinkybės, susijusios su ieškovės tariamai patirtais nuostoliais (negautų pajamų forma) bei jų dydžiu.
20.7. Teismas nepadarė procesinių pažeidimų, teisėjas pagrįstai nenusišalino ir nebuvo nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo ir procesinių pažeidimų
22. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Abejones dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo apeliantė (ieškovė) UAB „Švaros etalonas“ motyvuoja tuo, kad: 1) byloje pirmasis teismo posėdis buvo nebe parengiamasis posėdis, jis buvo paskirtas negavus atsiliepimų į ieškinį; 2) tiek ieškovė, tiek atsakovė nebuvo tinkamai atstovaujamos ir dėl šios priežasties atidėjus teismo posėdį apeliantė (ieškovė) per likusį iki kito teismo posėdžio laiką nesusirado advokato, kurio siūlomos finansinės sąlygos tenkintų apeliantę (ieškovę); sutartis su apeliantę (ieškovę) atstovavusia advokato padėjėja buvo sudaryta tik paskirto teismo posėdžio išvakarėse, tačiau esant tokioms aplinkybėms teismas netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nors atsakovė tokiam prašymui neprieštaravo; 3) bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo tendencingas, rodė prielankumą atsakovei; 4) nors apeliantės (ieškovės) pareiškimas dėl pirmosios instancijos teismo nušalinimo buvo atmestas, tačiau apeliantė (ieškovė) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ir apie šią aplinkybę informavo pirmosios instancijos teismą, todėl pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
23. Asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. CPK 21 straipsnyje nurodyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tai, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kas gali būti nustatoma pagal subjektyviuosius kriterijus – vertinant konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį nagrinėjamoje byloje, ir objektyviuosius kriterijus – vertinant, ar apskritai teismas, jo sudarymas užtikrino pakankamas garantijas, kad būtų galima atmesti bet kokias teisėtas abejones jo nešališkumu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją Nr. 29369/10, 73 p. ir jame nurodytą praktiką). Analizuojamu atveju apeliantė (ieškovė) nekelia abejonių dėl teismo nešališkumo objektyviuoju aspektu. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, todėl teismo (ne)šališkumo klausimas nagrinėtinas tuo aspektu, ar apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu pagal subjektyviuosius kriterijus.
25. EŽTT jurisprudencijoje yra pabrėžta, jog asmeninis teisėjo nešališkumas privalo būti preziumuojamas, kol nepateikiami tam prieštaraujantys įrodymai (pvz., EŽŽT 1989 m. gegužės 24 sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją 47 punktas). Apeliantė (ieškovė) kelia abejones dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo nešališkumo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo padaręs civilinio proceso teisės pažeidimų, kurie esą pagrindžia teisėjo tendencingumą ir palankumą kitai bylos šaliai.
26. Kaip minėta, apeliantė (ieškovė) teigia, kad teismas nepagrįstai nesilaikė pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso, pradėjęs bylą nagrinėti be pasirengimo stadijos. CPK 225 straipsnio 7 punkte apibrėžta, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje vadovavosi CPK 232 straipsniu.
27. Pagal CPK 232 straipsnį teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodoma: įrodymai, kurių teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta CPK; teismo posėdžio laikas ir vieta; pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims; pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus asmenis; reikiamais atvejais – nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti, taip pat nutarimas byloje priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo; kiti pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Aiškindamas CPK nuostatas, reguliuojančias pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso stadiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso įstatymas suteikia teismui tam tikrą diskreciją rengiantis bylą nagrinėti teisme (pvz., teisę pasirinkti, ar apskritai organizuoti pasirengimą nagrinėti bylą teisme (teismas, manydamas, jog nereikia papildomų pasirengimo veiksmų, gali iš karto skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje), kokiu būdu – parengiamajame posėdyje ar paruošiamųjų dokumentų būdu – pasirengti nagrinėti bylą teisme), tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti – ją pirmiausia riboja aptariamos civilinio proceso stadijos paskirtis. Nepriklausomai nuo teismui suteiktos diskrecijos laipsnio, pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti organizuojamas taip, kad būtų įgyvendinta šios proceso stadijos paskirtis ? tinkamai pa(si)rengti nagrinėti bylą teisme, be kita ko, tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (bylos šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti (nurodyti) visus bylai reikšmingus įrodymus), nuo kurios tiesiogiai priklauso tolesnės bylos nagrinėjimo (visų instancijų teismuose) perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudojo teise skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje be papildomų paruošiamųjų veiksmų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kad toks pirmosios instancijos teismo veiksmas būtų užkirtęs kelią apeliantei (ieškovei) tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui – pavyzdžiui, kad apeliantė (ieškovė) neteko galimybės pateikti visų bylai reikšmingų įrodymų, negalėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyko ar pagrindo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudojo diskrecija bylą nagrinėti be papildomo pasirengimo, nesudaro pagrindo spręsti apie galimą teismo šališkumą.
29. Be to, apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teismo šališkumą įtaria tuo, kad teismas atmetė jos prašymą atidėti 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. žodine nutartimi atmesdamas prašymą atidėti teismo posėdį, atkreipė dėmesį į tai, kad buvo paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės, o į 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdį atvykusiai apeliantės (ieškovės) gamybos direktorei teismas (atidėdamas tą posėdį) buvo išaiškinęs CPK nuostatas dėl ieškovės atstovavimo teisme, taip pat išaiškinta ieškovės procesinė pareiga pasirūpinti, kad tinkamas jos atstovas (ir tuo atveju, jei būtų naudojamasi advokato paslaugomis) turi būti pasirengęs bylos nagrinėjimui iš esmės.
30. CPK 1622 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, jog neatvyko vertėjas arba yra pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK nuostatos reiškia, kad teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama.
31. CPK 55 straipsnyje numatyta, kad juridiniai asmenys bylas gali vesti patys. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė juridiniams asmenims bylas vesti per atstovus pagal pavedimą. Apeliantės (ieškovės) manymu, civilinė byla teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. posėdyje negalėjo būti nagrinėjama ir turėjo būti atidėta, kadangi apeliantė (ieškovė), nenorėdama vesti bylos pati (per CPK 55 straipsnyje numatytus asmenis), užtruko beveik visą iki paskirto teismo posėdžio buvusį laiką (22 dienas iš 23 dienų laikotarpio) susirasti jos finansinius lūkesčius tenkinusį profesionalų teisininką (šiuo atveju ? advokato padėjėją). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės (ieškovės) pozicija yra nepagrįsta, o jos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantės (ieškovės) prašymas atidėti teismo posėdį nebuvo patenkintas, 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl kitos priežasties – prašymo nušalinti teisėją pateikimo. Vadinasi, aplinkybė, kad apeliantės (ieškovės) prašymas atidėti teismo posėdį buvo spręstas jai nepalankiai, nesukėlė apeliantei (ieškovei) neigiamų pasekmių. Tokia aplinkybė taip pat nesukelia pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismo nešališkumu.
32. Apeliantė (ieškovė) savo subjektyvios nuomonės apie teismo palankumą kitai bylos šaliai nepagrindė objektyviais duomenimis, tik išreiškė deklaratyvų teiginį apie pirmosios instancijos teismo teisėjo tendencingumą. Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškovės pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo ir kreipimasis į atitinkamą teismų savivaldos instituciją savaime nesuponuoja objektyvaus požiūrio, jog apeliantės (ieškovės) bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, jog egzistuoja reali priežastis, įtikinanti teismo šališkumu. Priešingai, ta aplinkybė, kad apeliantės (ieškovės) pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo buvo netenkinti, patvirtina apeliantės (ieškovės) pozicijos dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo nepagrįstumą.
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, jog nėra aplinkybių, dėl kurių šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėtų būti vertinamas kaip šališkas teismas, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui nėra pagrindo. Teisėjų kolegija ex officio kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatė.
Dėl mokėjimo prievolės netinkamo vykdymo ir sutarties vienašalio nutraukimo
34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė (ieškovė) nevėluodavo atlikti mokėjimų atsakovei pagal bendradarbiavimo sutartį, nes sutartyje nebuvo numatyti mokėjimų terminai, o apeliantė (ieškovė) nuolat vykdydavo dalį mokėjimų. Nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės (ieškovės) teiginiais.
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti, tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas; tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Taigi, šalims nesusitarus dėl mokėjimo termino, skolininkas neįgyja teisės mokėjimus atlikti bet kada savo nuožiūra – pagal nurodytas CK nuostatas skolininkas, esant neterminuotai prievolei, mokėjimą privalo įvykdyti per septynias dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo.
36. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė (ieškovė) pasirašė įmokų mokėjimo grafiką, pagal kurį susidariusios skolos likutį 2019 m. spalio mėnesį ? 13 021,69 Eur sumą numatė mokėti pagal grafiką, taip pat yra pastaba, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. einamieji mokėjimai bus atliekami iki mėnesio pabaigos sąskaitose nurodytais terminais. 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties 7.13 punkte apeliantė (ieškovė) įsipareigojo atsakovei, už šios patirtas administravimo išlaidas organizuojant darbus, kiekvieną mėnesį sumokėti 1 000 Eur dydžio sumą be PVM pagal atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. rašte išdėstė prašymą kasmėnesinius atsiskaitymus už praėjusį ataskaitinį mėnesį pagal pateiktas sąskaitas atlikti iki paskutinės einamojo mėnesio dienos visa apimtimi.
37. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad atsakovės 2019 m. lapkričio 4 d. rašte išdėstytas reikalavimas kasmėnesinius atsiskaitymus atlikti iki paskutinės einamojo mėnesio dienos yra 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimas, kuris negalėjo būti atliktas vienašališkai. Kaip nurodyta šios nutarties 35 punkte, CK normos numato, kad neterminuotos prievolės turi būti skolininko įvykdytos per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo. Net ir tuo atveju, jei bendradarbiavimo sutartyje nebūtų nustatyta jokių terminų apeliantės (ieškovės) mokėjimams atlikti, toks atsakovės 2019 m. lapkričio 4 d. rašte išdėstytas reikalavimas būtų vertinamas kaip kreditoriaus pareikalavimas įvykdyti neterminuotą prievolę, kurią įvykdyti kreditorius suteikė ilgesnį nei įstatyme nustatytą septynių dienų terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2019 m. lapkričio 4 d. rašte išdėstytų reikalavimų dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo sutarties modifikavimo.
38. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde akcentavo, kad vadovaujantis favor contractus (sutarties egzistavimo prioritetas, sutarties stabilumas) principu atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti bendradarbiavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės įsipareigojimas sudaryti sąlygas nuteistiesiems dirbti pas ieškovę UAB „Švaros etalonas“ negalėjo būti vykdomas dėl paskelbto karantino, todėl, pasak ieškovės, nuolaidos turėjo būti taikomos ir ieškovės įsipareigojimams, siekiant šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties išsaugojimo.
39. Apskųstame sprendime konstatuota, kad nutraukdama bendradarbiavimo sutartį atsakovė pasinaudojo šio sutarties 13 punkte numatyta vienašalio sutarties nutraukimo sąlyga. Kaip šioje nutartyje jau buvo minėta, vertindamas bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad: apeliantė (ieškovė) vėluodavo atlikti mokėjimus pagal bendradarbiavimo sutartį (taip pat nesilaikė ir sudarytų atsiskaitymo grafikų); apeliantės (ieškovės) įsiskolinimo suma buvo gana didelė; apeliantė (ieškovė) buvo nuolat raginama atlikti mokėjimus; atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. raštu informavo apeliantę (atsakovę) apie atsakovei iškeltą restruktūrizavimo bylą ir svarbą atsiskaityti laiku; atsakovė įspėjo ieškovę apie ketinimą inicijuoti sutarties nutraukimą, jei nebus atsiskaityta; atsakovė bendradarbiavimo sutartį nutraukė 2020 m. balandžio 16 d. raštu, nurodydama, jog sutartis nutraukiama nuo 2020 m. gegužės 12 d.; teiginius apie atsakovės nebendradarbiavimą su ieškove paneigia atsakovės raštų siuntimas, nuolatinis informavimas apie nevykdomus sutartinius įsipareigojimus, skolos grafikų sudarymas; sankcijų ieškovei numatymas už prievolės neįvykdymą ar ieškovės prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu nepanaikino sutarties šalies teisės nutraukti sutartį. Šių pirmosios instancijos teismo motyvų apeliantė (ieškovė) nepaneigė, tik akcentavo, kad teismas turėjo įvertinti favor contractus principo reikalavimus, kurie, apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, lemtų priešingą išvadą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.
40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas). Pripažįstant sutarties stabilumo principo svarbą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir jų panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui, šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 71 punktą ir jame nurodytą praktiką).
41. Apeliantė (ieškovė) neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės įvykdytas vienašalis bendradarbiavimo sutarties nutraukimas atitiko šioje sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) vėlavo atlikti mokėjimus, nors ne kartą buvo raginama tinkamai vykdyti įsipareigojimus bei informuota apie atsakovės restruktūrizavimo procesą ir svarbą, jog mokėjimai atsakovei būtų atliekami laiku. Minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nuo ginčo šalių nepriklausiusios aplinkybės atsiradimo, tai yra iki karantino režimo įvedimo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. Atsakovė 2020 m. kovo 25 d. rašte nurodė, jog atnaujintų bendradarbiavimo sutarties vykdymą esant tokioms sąlygoms: apeliantė (ieškovė) UAB „Švaros etalonas“ dėl gydymo įstaigų skalbinių pateiks užsakančių skalbimo paslaugą gydymo įstaigų patvirtinimus, kad skalbiniai prieš atiduodant juos ieškovei UAB „Švaros etalonas“ yra dezinfekuoti; UAB „Švaros etalonas“ pateiks Nacionalinio sveikatos centro patvirtinimą, kad skalbiant gydymo įstaigų skalbinius nėra pavojaus į skalbimo vietą įvežti Covid ligos užkrato; apeliantė (ieškovė) sumokės visus pradelstus mokėjimus bei įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė (ieškovė) būtų teikusi atsakovei atsakymą į 2020 m. kovo 25 d. raštą. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokių veiksmų apeliantė (ieškovė) ėmėsi po atsakovės sutarties vykdymo sustabdymo gavusi atsakovės pakartotinį pranešimą apie ketinimą pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, ir siekdama, kad bendradarbiavimo sutartis visgi būtų išsaugota. Atsižvelgiant į tai, kad favor contractus principas negali būti suabsoliutinamas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą dėl atsakovės įvykdyto bendradarbiavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.
Dėl nuostolių atlyginimo
42. Apeliantė (ieškovė) pareiškė reikalavimą atlyginti 18 421,49 Eur nuostolius, kuriuos sudaro nuo 2019 m. spalio 16 d. bendradarbiavimo sutarties atsakovės vykdymo sustabdymo iki 2020 m. birželio 1 d. ieškovės UAB „Švaros etalonas“ negautos pajamos.
43. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas nurodytas sąlygas, o nesant bent vienos iš sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas.
44. Apeliaciniame skunde akcentuojamas bendradarbiavimo sutarties sustabdymas, kurį, apeliantės vertinimu, atsakovė įvykdė brutaliai veikdama. Pasak apeliantės, 2020 m. balandžio 16 d. atsakovės atstovai atvyko į patalpas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kuriose UAB „Švaros etalonas“ vykdė skalbimo veiklą, ir, pateikę pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodė palikti patalpas, neleisdami baigti vykusio skalbimo proceso. Dėl šios priežasties žalą patyrė tretieji asmenys (skalbinių savininkai), buvo sugadinta dalis UAB „Švaros etalonas“ įrangos.
45. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šioje byloje ieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius pareikštas dėl tam tikru laikotarpiu po bendradarbiavimo sutarties sustabdymo ieškovės negautų pajamų. Tai reiškia, kad priežastinis ryšys nesieja atsakovės pasirinkto veikimo būdo sustabdant bendradarbiavimo sutarties vykdymą ir ieškovės negautų pajamų – bendradarbiavimo sutarties vykdymo sustabdymo būdas nelemtų ieškovės per tam tikrą laikotarpį negautų pajamų pokyčio, o reikalavimas atlyginti žalą dėl įrangos sugadinimo ar žalą dėl trečiųjų asmenų patirtų nuostolių kompensavimo šioje byloje nepareikštas. Nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo, analizuotinos tik priežastys, lėmusios ieškovės veiklos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patalpose pasibaigimą (ir pajamų negavimą), tai yra atsakovės veiksmai sustabdant bendradarbiavimo sutarties vykdymą bei nutraukiant šią sutartį.
46. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas atsakovės įvykdytą prievolių pagal bendradarbiavimo sutartį sustabdymą įvertino kaip teisėtą savigynos priemonę. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendradarbiavimo sutarties vykdymo sustabdymo atitikties CK leidžiamam savigynos panaudojimui ginant savo civilines teises (1.139 straipsnio nuostatos), nes apeliaciniame skunde kvestionuojamas tik vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumas, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
47. Byloje padarius išvadą, kad atsakovės veiksmai sustabdant bendradarbiavimo sutarties vykdymą bei nutraukiant šią sutartį buvo teisėti, konstatuotina, jog neegzistuoja būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti atsakovės veiksmai. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo negali būti tenkinamas.
48. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Atsakovė RVĮ „Mūsų amatai“ pateikė duomenis apie 1 161,60 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų dydžių (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės UAB „Švaros etalonas“ atsakovei RVĮ „Mūsų amatai“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros etalonas“ (juridinio asmens kodas 135653688) restruktūrizuojamai valstybės įmonei „Mūsų amatai“ (juridinio asmens kodas 303316138) 1 161,60 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė