Administracinė byla Nr. eAS-309-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00876-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:             

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. kovo 14 d. pateikė skundą (b. l. 1), prašydamas teismo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją (toliau – Peticijų komisija) išsiųsti pareiškėjui Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Teisės komitetas) nuomonę dėl peticijos siūlymo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Peticijų komisijai nagrinėti pareiškėjo peticiją, kol nebus įvykdytas teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą arba kol įsiteisės teismo sprendimas pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 5).

Pareiškėjas paaiškino, kad Peticijų komisija 2018 m. kovo 12 d. raštu atsisakė pareiškėjui išsiųsti Teisės komiteto nuomonę dėl pareiškėjo peticijos siūlymo. Pareiškėjas nurodė, kad Peticijų komisija paskyrė pareiškėjo peticijos nagrinėjimo posėdį 2018 m. kovo 21 d. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, nežinodamas suinteresuotos institucijos nuomonės dėl peticijos, jis negalės tinkamai dalyvauti peticijos nagrinėjime, negalės pilnavertiškai paneigti prieštaravimus peticijos siūlymui, peticija gali būti išnagrinėta nevisapusiškai ir peticijos siūlymas atmestas. Pareiškėjas pažymėjo, kad galutinio sprendimo dėl peticijos esmės Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas (toliau – Peticijų įstatymas) skųsti neleidžia.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (b. l. 7–8).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Peticijų komisijos 2018 m. kovo 12 d. raštu, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. vasario 23 d. prašymą pateikti Teisės komiteto nuomonę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis Peticijų komisijos raštas yra tarpinis aktas, o galutinis sprendimas dėl pareiškėjo peticijos dar nėra priimtas. Be to, būsimas sprendimas dėl peticijos pagal Peticijų įstatymo 16 straipsnį yra neskundžiamas.

Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III.

Pareiškėjas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (b. l. 9). Pareiškėjas taip pat prašo iki 2018 m. kovo 20 d. įskaitytinai pritaikyti jo prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Pasak pareiškėjo, tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) ir ABTĮ 5 straipsnio 1 daliai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 13) ir 2018 m. kovo 20 d. perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b. l. 14). Pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsisakymą (b. l. 15). Pareiškėjas nurodė, kad Peticijų komisija 2018 m. kovo 21 d. išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, todėl pareiškėjas pateikto prašymo (laikinai uždrausti Peticijų komisijai nagrinėti pareiškėjo peticiją) atsisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Seimo Peticijų komisijos įpareigojimo pateikti pareiškėjui Teisės komiteto išvadą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, manydamas, kad jo skundą teismas turėjo priimti nagrinėti. Pasak pareiškėjo, buvo pažeista jo teisė į teismą.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad Seimo Peticijų komisija būtų įpareigota pateikti jam Teisės komiteto išvadą dėl pareiškėjo pateikto kreipimosi, kuris buvo priimtas ir pripažintas peticija.

Specialusis įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką, yra Peticijų įstatymas, kurio 6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją sudaro Seimas. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Peticijų komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo veiklos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, be kita ko, suponuoja tai, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimus.

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad Seimo Peticijų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas. Jai suteikti įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir ji įgyvendina valstybės valdžią, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčų, susijusių su Peticijų komisijos veikla (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-91/2014).

              Teisminės kontrolės galimybę, išnaudojus privalomą išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme tvarką, Peticijų įstatymas suteikia tik Peticijų komisijos sprendimams, priimtiems pirminėje piliečių kreipimosi padavimo stadijoje, t. y. tik dėl kreipimosi pripažinimo peticija ir jos priėmimo nagrinėti klausimų. Anksčiau minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisminė kontrolė Seimo Peticijų komisijos veiksmų atžvilgiu vertintina kaip itin ribota ir sietina tik su esminiais konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais.

              Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimasis buvo pripažintas peticija ir buvo nuspręsta ją nagrinėti (nustatyta peticijos nagrinėjimo data ir laikas). Kaip minėta, pareiškėjo norimas teisme inicijuoti ginčas yra susijęs su pareiškėjo siekiu, jog Seimo Peticijų komisija iki peticijos nagrinėjimo atsiųstų pareiškėjui Teisės komiteto išvadą, kad pareiškėjas galėtų tinkamai pasiruošti paneigti prieštaravimus peticijos siūlymams. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas kyla iš tolesnių Peticijų komisijos procedūrų, susijusių su peticijos nagrinėjimu, o ne su Peticijų komisijos atsisakymu nagrinėti peticiją, užkertančiu galimybę piliečiui realizuoti savo konstitucinę peticijos teisę, todėl galinčiu būti administracinės bylos dalyku.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Šios nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai               Stasys Gagys

                            Gintaras Kryževičius

                            Ramutė Ruškytė