Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1424-1096/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01689-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25998-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. spalio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25998-2024 (toliau – ir Nutarimas) G. G. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 6 d., 11.53 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Tuo G. G. pažeidė KET 150.7 punktą, ir už tai jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (el. b. l. 11-12).
G. G. pateikė Vilniaus miesto apylines teismui skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą 2024 m. spalio 3 d. nutarimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su skirta administracine bauda. Gatvė yra privati, ženklai neregistruoti, automobilių parkavimo taisyklės nesuderintos. Be to, nenumatytos išsikrovimo vietos ir trumpieji sustojimai. Prašo panaikinti baudą (el. b. l. 10).
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nutarimas Nr. 10-ANR_N-25998-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET. Jos yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-329/2012). Todėl šiuo atveju G. G. argumentai dėl transporto priemonių parkavimo, privačios gatvės, bei ženklinimo įregistravimo yra paneigiami nustatytu teisinio reguliavimo pagrindu.
Vieta, kurioje buvo palikta stovėti Pareiškėjo transporto priemonė, yra važiuojamoji kelio dalis, kuri sužymėta horizontaliuoju ženklinimu. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, jog Pareiškėjas, sustojo ir paliko automobilį stovėti toje vietoje, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Pateiktose nuotraukose nustatyta, kad eismo reguliavimui (duomenys neskelbtini), naudojami kelio ženklai ir kelio horizontalusis ženklinimas bei numatytos transporto priemonių stovėjimo vietos. Akcentuotina, kad pažeidimo vietoje bendras kelio plotas yra 6,5 m., o nuo kelio borto iki horizontalaus kelio žymėjimo linijos 3,15 m., todėl akivaizdu, kad Pareiškėjas sustojęs ir palikęs transporto priemonę stovėti (duomenys neskelbtini), pažeidžia KET reikalavimus, kadangi transporto priemonės gabarito plotis yra maždaug apie 2 m., t. y. nuo Pareiškėjo paliktos transporto priemonės iki horizontalaus kelio žymėjimo lieka apie 1 metrą, pabrėžtina, kad KET numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjas pažeidė KET numatytą horizontalųjį ženklinimą.
Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnė 2024 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-25998-2024, pakanka pripažinti G. G. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas deklaratyviais ir subjektyviais samprotavimais, nepateikiant objektyvių nekaltumo įrodymų, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, mano, kad naikinti priimtą nutarimą ir tenkinti G. G. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra (el. b. l. 70-72).
Pareiškėjas G. G. į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Bylos duomenimis teismo šaukimas jam išsiųstas pareiškėjo skunde nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 2). Pareiškėjas nurodė, kad šaukimą gavo, posėdyje nedalyvaus (el. b. l. 5). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis)
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis kad jis 2024 m. rugpjūčio 6 d. 11.53 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, šiais veiksmais pažeidęs KET 150.7 punktą.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atvejui G. G.inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas grindžiamas KET 150.7 punkto reikalavimų pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 150.7 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad G. G. vairuotas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nėra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su pažeidimu, nes gatvė yra privati, ženklai neregistruoti, automobilių parkavimo taisyklės nesuderintos bei nenumatytos išsikrovimo vietos ir trumpieji sustojimai (el. b. l. 9). Pareiškėjui buvo išsiųsti Institucijos pateikti atsiliepimai į skundą (b. l. 5-6). Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sustojo išsikrauti medžiagas, kuo arčiau namo, kadangi nebuvo kur sustoti ar trumpam pastatyti automobilio. Netrukdė bendram eismui. Stovėjimo laikas tetruko apie 15 min. (el. b. l. 67).
Bylos medžiagoje esančios įvykio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ir paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), t. y. dviejų eismo juostų kelyje, kuris yra atskirtas ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas (el. b. l. 75). Automobilis stovi taip, kad tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, kadangi bendras kelio plotas yra 6,5 m, o nuo kelio borto iki horizontalaus kelio žymėjimo linijos atstumas 3,15 m. (el. b. l. 75-77, 70-72). Institucija pateikė išsamų atsiliepimą, kurio motyvai teismo sprendime nurodyti aukščiau ir nebus kartojami.
Pasirengimo nagrinėti skundą metu, teismas nusprendė į teismo posėdį kviesti liudytoją – pranešėją apie įvykį. Teismo šaukimas pranešėjui neįsiteikė. Kadangi Institucija pateikė išsamų atsiliepimą, pareiškėjas pats atsisakė dalyvauti žodiniame procese, įvykio aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, teismas vertina, kad liudytojo – pranešėjo apklausa šioje byloje yra netikslinga.
Teismas pažymi, kad KET nenumato išimtinių atvejų, kada asmeniui/ vairuotojui leidžiama nesilaikyti KET 150.7 punkto reikalavimų. Pareiškėjo skunde ir atsiliepime nurodomi argumentai nešalina jo atsakomybės, nes G. G. vis tiek privalėjo laikytis KET 150.7 punkto reikalavimų. Kaip minėta, fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti pažeidžiant KET reikalavimus, dėl to G. G. pagrįstai pripažintas kaltu pažeidęs KET 150.7. punktą, ir jo veika teisinga kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjui nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad G. G. daug kartų baustas administracine tvarka (el. b. l. 28-42). Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį baustas 2023 m. rugpjūčio 28 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)) priimtu nutarimu, paskirta bauda sumokėta 2023 m. rugsėjo 16 d. Baustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (ROIK; (duomenys neskelbtini)) 2024 m. vasario 22 d., paskirta bauda sumokėta 2024 m. vasario 25 d. (el. b. l. 31). Pagal teismų praktiką, bet kurioje konkretaus ANK straipsnio dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024).??? Tai reiškia, kad G. G. pakartotinai padarė ANK 417 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, todėl jam nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) yra aktuali sprendžiant dėl administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad nuobauda parinkta tinkamai, atsižvelgiant į baudų skyrimo taisykles ir byloje surinktus duomenis.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25998-2024, kuriuo G. G. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Tokiu būdu teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. skundą, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimą kaip pagrįstą ir teisingą palieka nepakeistą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25998-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir G. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė