Civilinė byla Nr. e3K-3-13-943/2025        

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19079-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.10; 3.2.6.6.5; 3.2.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl prezidiumo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, nustatančių teismo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo bei dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti juridinio asmens organų sprendimus, kaip teisės kreiptis į teismą prielaidos, ir tokio suinteresuotumo praradimo teisinių pasekmių.

2.       Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – ir asociacija) prezidiumo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą dėl asociacijos generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo ir 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą „Dėl taikos sutarties“.

3.       Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumo nutarimą dėl asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo ir 2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumo nutarimą „Dėl taikos sutarties“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, t. y. vienasmenis asociacijos valdymo organas, todėl jis veikia asociacijos interesais (įstatų 12.4, 12.1.2 punktai).

6.       2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumas priėmė nutarimą dėl asociacijos generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo. Šiuo nutarimu prezidiumas nutarė nustatyti, kad: 1) asociacijos vardu sudaromi sandoriai, kurių metinė vertė didesnė nei 1000 Eur, turi būti vykdomi konkurso būdu; 2) generalinio sekretoriaus asociacijos vardu sudaromiems sandoriams, kurių metinė vertė didesnė nei 1000 Eur, iki jų sudarymo reikalingas prezidiumo pritarimas; 3) generalinio sekretoriaus ir sekretoriato darbuotojų komandiruotėms į užsienio šalis reikalingas prezidiumo pritarimas; 4) nuo 2023 m. gruodžio 14 d. netenka galios 2018 m. sausio 10 d. asociacijos prezidiumo nutarimas Nr. 11-119. Šiuo nutarimu prezidiumas pavedė asociacijos generaliniam sekretoriui Z. B. atlikti visus veiksmus, būtinus šiam asociacijos prezidiumo nutarimui įgyvendinti. Ieškovo teigimu, ginčijamu prezidiumo nutarimu yra apribojami jo, kaip vienasmenio asociacijos valdymo organo, įgaliojimai.

7.       Prezidiumas 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl taikos sutarties“ įpareigojo ieškovą sudaryti bet kokią kitos bylos šalies (revizijos komisijos narių) pasiūlytą taikos sutartį, nedetalizuojant jos turinio ir neapibrėžiant taikos sutarties sąlygų ribų. Revizijos komisija pateikė taikos sutarties projektą, kurį turi pasirašyti ieškovas. Pagal šį taikos sutarties projektą, asociacija turėtų ne tik pripažinti, kad ji, vykdydama Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo reikalavimus, elgėsi tariamai neteisėtai, bet ir atlyginti revizijos komisijos nariams už anksčiau teiktas paslaugas ir toliau vykdyti bei sumokėti revizijos komisijos nariams už paslaugas pagal 2018 m. sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Ieškovo teigimu, tokia taikos sutartis prieštarauja asociacijos interesams ir Asociacijų įstatymui.

8.       Teismas sprendime už akių nurodė, jog asociacijoje veikia ir kolegialus priežiūros organas, kuris įstatuose yra įvardijamas kaip revizijos komisija. Ieškovo teigimu, asociacija su revizijos komisijos nariais buvo sudariusi paslaugų sutartis, pagal kurias šie nariai gaudavo atlygį už savo veiklą revizijos komisijoje, tačiau tai prieštaravo Asociacijų įstatymui, todėl ieškovas šias paslaugų sutartis 2023 m. birželio 2 d. nutraukė. Revizijos komisijos nariai kreipėsi į teismą dėl tokių asociacijos veiksmų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1152-1134/2024 pagal ieškovių A. M., A. M. ir S. C. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai ,,Linava“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktas paslaugas priteisimo. Nurodytoje byloje 2024 m. sausio 8 d. buvo gauta šalių pasirašyta taikos sutartis (pastaba – taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi). Teismas konstatavo, kad prezidiumas, priimdamas nutarimą, kuriuo įpareigojo ieškovą sudaryti tokią taikos sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įvardytų juridinio asmens valdymo organo pareigų, neužtikrino, kad juridinis asmuo veiktų laikydamasis teisės aktų reikalavimų, reikalauja, kad ieškovas pažeistų Asociacijų įstatymą.

9.       Juridinių asmenų registro duomenimis (teismo sprendimo priėmimo metu), prezidiume yra 10 narių: 1 prezidiumo narys pareigas eina nuo 2019 m. gegužės 15 d., t. y. maksimalų įstatų nustatytą terminą (4 metus) viršija daugiau nei 6 mėn.; 5 prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2018 m. vasario–rugpjūčio mėnesio, t. y. maksimalų įstatų nustatytą terminą (4 metus) viršija 1 m. ir 4–10 mėn.; 4 prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 31 d., t. y. maksimalų įstatų nustatytą terminą (4 metus) viršija 3 m. ir 6 mėn. Taigi, visų asociacijos prezidiumo narių kadencijos yra pasibaigusios. Teismas nurodė, kad priešingų duomenų neturi, atsakovė atsiliepimo nepateikė, pateiktam ieškiniui neprieštaravo. Teismo vertinimu, asociacijos prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę,  o tai reiškia, kad asociacija neturi teisėto kolegialaus valdymo organo, esama prezidiumo sudėtis neturi teisės įgyvendinti Asociacijų įstatyme ir įstatuose nustatytų kolegialaus valdymo organo teisių ir (ar) pareigų. Asociacijos prezidiumas negali priimti jokių sprendimų (nutarimų) ar kitaip įpareigoti veikti asmenis, jeigu priimant sprendimus nedalyvauja daugiau kaip 1 prezidiumo narys (Asociacijų įstatymo 7 straipsnis, įstatų 14.4 punktas). Kadangi visų prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę, tai prezidiumas nebegali būti laikomas kolegialiu valdymo organu.

10.       Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti.

11.       Atsakovė nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškinio pateikimo metu Z. B. buvo asociacijos generalinis sekretorius, t. y. šio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas (vadovas). Ieškovas veikė interesų konflikto sąlygomis, rūpinosi tik savo, kaip ieškovo, bet ne atsakovės interesais. Ieškovo vadovaujama asociacija buvo pasyvi šioje byloje, nes ieškovas yra suinteresuotas, kad jo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Ieškovas, siekdamas išvengti lojalumo pareigos pažeidimo ir interesų konflikto, turėjo pareigą oficialiai ir raštu informuoti asociacijos prezidiumą – kitą asociacijos valdymo organą – apie savo pareikštą ieškinį asociacijai ir pasiūlyti prezidiumui išrinkti asociacijos atstovą, kuris pateiktų nepriklausomą ir nešališką atsiliepimą į ieškovo ieškinį.  

12.       Atsakovės nuomone, net ir pasibaigus prezidiumo narių kadencijai jų įgaliojimai tęsiasi, kol įstatuose nustatyta tvarka nėra išrenkami nauji asociacijos prezidiumo nariai. Taigi, asociacijos prezidiumas turėjo įgaliojimus priimti ginčijamus nutarimus, todėl prezidiumo nutarimai yra teisėti. Jeigu būtų laikoma, jog prezidiumo nutarimai yra neteisėti, nes priimti „nesant legitimaus“ asociacijos kolegialaus valdymo organo, tuomet visi nuo 2018 m. gegužės 31 d. (kai pasibaigė prezidiumo nario kadencija) priimti nutarimai, įskaitant nutarimą, kuriuo pats ieškovas buvo paskirtas asociacijos generaliniu sekretoriumi, pripažintini neteisėtais.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

14.       Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti 2024 m. sausio 8 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, kadangi atsakovė yra prisijungusi prie šio portalo paskyros. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 9 dalis), tačiau ji nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

15.       Ieškovas nurodė, kad 2024 m. sausio 15 d. asociacijos prezidentas R. A. ir asociacijos prezidiumo narys R. V. jau buvo asociacijos teisinių konsultantų informuoti apie pareikštą ieškinį. Asociacijos teisinių konsultantų 2024 m. sausio 10 d. laiške buvo pateikta informacija apie ieškinio pareiškimą, nurodytas terminas atsiliepimui pateikti ir pasiūlyta pasirūpinti teisiniu atstovavimu. Taigi, atsakovė buvo informuota apie ieškinio pareiškimą.

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovei turi atstovauti prezidiumo nariai, kuriems keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jie privalo žinoti proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei bendradarbiavimo principus (CPK 7, 8 straipsniai). Šiuo atveju atsakovės atstovai nepasinaudojo teise atsiliepti į ieškovo pateiktą ieškinį.

17.       Teismas nutartyje papildomai pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumo nutarimą dėl asociacijos generalinio sekretoriaus įgaliojimų nustatymo ir 2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumo nutarimą „Dėl taikos sutarties“, nes asociacijos prezidiumas faktiškai veikia pasibaigus įgaliojimams, taigi, asociacija neturi teisėto kolegialaus valdymo organo, o esama prezidiumo sudėtis neturi teisės įgyvendinti Asociacijų įstatyme ir asociacijos „Linava“ įstatuose nustatytų kolegialaus valdymo organo teisių ir (ar) pareigų.

18.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį. 

19.       Teismas nurodė, kad atsakovė 2024 m. gegužės 7 d. pateikė 2024 m. gegužės 6 d. paaiškinimus raštu ir prašymą priimti rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 323 straipsnyje įtvirtintu draudimu keisti (papildyti) apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą; CPK 338 straipsnis), pasibaigus skundo padavimo terminui, atsisakė šiuos paaiškinimus ir įrodymus priimti. Teismas nurodė, kad nebuvo aplinkybių, trukdžiusių atsakovei per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties apskundimo terminą išdėstyti visus šiai bylai išspręsti aktualius argumentus ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Kartu su 2024 m. gegužės 6 d. paaiškinimais pateiktų įrodymų datos (išskyrus 2024 m. kovo 14 d., 2024 m. balandžio 25 d. dokumentus, kurie sudaryti po nurodytos teismo nutarties priėmimo ir negalėjo turėti įtakos skundžiamai nutarčiai) yra 2018 m. sausio 10 d. – 2024 m. vasario 7 d., todėl atsakovei nebuvo kliūčių šiuos įrodymus pateikti kartu su atskiruoju skundu (CPK 314 straipsnis).

20.       Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyti bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir sprendimo už akių panaikinimo pagrindai. Atsakovė nenuginčijo, kad jos valdymo organo – prezidiumo narys R. A. nuo 2024 m. sausio 10 d. žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltą bylą pagal ieškovo ieškinį. Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė žinojo apie iškeltą bylą, tačiau be teisėto pagrindo per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

21.       Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, teismo sprendimas už akių turi būti panaikintas ir turi būti atnaujintas bylos nagrinėjimas, kai šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei kartu su juo atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės pareiškime yra tik jos atstovo samprotavimai apie norminius aktus ir jų taikymą, bet ne įrodymai, reikšmingi bylos išsprendimui. Teismas konstatavo, kad nėra teismo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 27 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovės 841,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024 ir atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4095-599/2024 nagrinėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Kasacinio teismo praktika dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo ir įrodinėjimo standarto yra nevienoda (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, užtenka argumentų, keliančių pagristų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023). Kitose bylose nurodomas kitoks įrodinėjimo standartas – tam, kad priimtas teismo sprendimas už akių būtų naikinamas, prašančios peržiūrėti sprendimą už akių šalies įrodymai turi besąlygiškai, akivaizdžiai patvirtinti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018). Atsakovės nuomone, vertinant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto lingvistinę konstrukciją, tam, kad būtų naikinamas teismo sprendimas už akių, turi būti nustatyta pagrįsta abejonė, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas. Teismai dėl įrodinėjimo standarto, taikytino nagrinėjamoje byloje, nepasisakė.

23.2.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023). Pagrindinis atsakovės pareiškimo argumentas, kurio teismai nevertino, – teismų analogiškose, su atsakove susijusiose bylose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose išaiškinta, kad, net ir pasibaigus kadencijai, prezidiumo narių įgaliojimai tęsiasi, kol įstatų nustatyta tvarka nėra išrenkami nauji asociacijos prezidiumo nariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje nustatyta, kad, nesušaukus naujo kongreso (visuotinio asociacijos narių susirinkimo) ir neišrinkus naujų prezidiumo narių, prezidiumo nariai toliau tęsia savo įgaliojimus. Tokią išvadą lemia ir sisteminis asociacijos įstatų aiškinimas (9.3 punktas). Nors ir yra pasibaigęs prezidiumo narių kadencijų 2 metų terminas, negali būti tokios situacijos, kai asociacija lieka be prezidiumo, todėl prezidiumo narių įgaliojimai pasibaigia tik tuomet, kai įvyksta regioniniai susirinkimai ir regionuose yra išrenkami nauji prezidiumo nariai. Byloje buvo ir kitų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo už akių nepagrįstumą, pavyzdžiui: 1) ieškovas teismuose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis pripažino, kad asociacijos prezidiumo narių įgaliojimai nėra pasibaigę; 2) ieškovo ir teismo sprendime už akių pateikiami argumentai, jog nutarimai negaliojantys, nes priimti „nelegitimaus“ asociacijos kolegialaus valdymo organo, reiškia, kad visi nuo 2020 m. gegužės 31 d. (pagal ieškovą, pirmą kartą susiklostė situacija, kai pasibaigė prezidiumo narių daugumos kadencijos) priimti nutarimai, įskaitant nutarimą, kuriuo pats ieškovas buvo paskirtas asociacijos generaliniu sekretoriumi, yra neteisėti; 3) ieškovas iki pat savo atšaukimo iš generalinio sekretoriaus pareigų nesušaukė rinkiminių regioninių susirinkimų, kad būtų išrinkti nauji asociacijos prezidiumo nariai, nors turėjo asociacijos įstatų 6.7, 14 punktuose nustatytą tokią pareigą; 4) teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatsižvelgė, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-4380-996/2024, iškelta pagal ieškovo ieškinį, kuriame jis, pasitelkdamas tapačius argumentus, tvirtina, jog buvo atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų neteisėtai. Atsakovės nuomone, teismai paviršutiniškai vertino byloje esančius ir atsakovės pateiktus argumentus bei įrodymus, todėl nustatė, kad įsiteisėję Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai (asociacijos prezidiumo įgaliojimų klausimu) nebuvo pakankami, kad sukeltų abejonių dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

23.3.                      Teismai neužtikrino atsakovei tinkamo ir lygiaverčio proceso, užkirto kelią atsakovei būti išklausytai, pateikti savo argumentus dėl reikšmingų aplinkybių (CPK 42, 302 straipsniai), neužtikrino teisingo proceso (CPK 6 straipsnis), proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei rungimosi principų (CPK 12 straipsnis), tinkamo atsakovės teisės į teismą ir pažeistų teisių gynimo, o tai prieštarauja teismų formuojamai praktikai. 

24.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024, priteisti bylinėjimosi išlaidų, partirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Asociacijos prezidiumo nutarimai buvo pripažinti negaliojančiais dviem pagrindais: 1) dėl prezidiumo narių kadencijų pasibaigimo ir kvorumo nebuvimo; 2) prieštaravimo CK 2.87 straipsniui ir Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 8 daliai. Vien tai, kad atsakovė apie tai nepasisako (su tuo sutinka), yra pagrindas jos procesinių prašymų netenkinti.

24.2.                      Tarp šalių nėra ginčo dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo, kadangi teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių – egzistavo visos CPK 285 straipsnyje nurodytos sąlygos. Atsakovė atsilepimo į ieškinį nepateikė, nors jai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir apie pareikštą ieškinį ji žinojo. Kasaciniame skunde nekeliamas (ne)galėjimo priimti sprendimo už akių klausimas.

24.3.                      Lietuvos civiliniame procese egzistuoja bendras „pagrįsto įsitikinimo standartas“, pagal kurį teisėjas turi būti pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl faktinių aplinkybių. Teismai, taikydami CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir norėdami panaikinti sprendimą už akių, turėjo pagrįstai įsitikinti, kad ieškovės pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui. Teismai nustatė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas.

24.4.                      Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023 buvo sprendžiama, ar taikant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą visada būtina pateikti naujus įrodymus, ar galima remtis jau byloje esančiais įrodymais; jau byloje pateikti (esantys) įrodymai yra (gali būti) pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020 apskritai nebuvo pasisakyta nei apie CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymą, nei apie kokį nors šio straipsnio aplinkybių įrodinėjimo standartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018 nurodyta, kad nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką standartas lieka nepakitęs – tai yra pagrįsto įsitikinimo standartas. 

24.5.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, būtent – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012 apskritai nepasisakė apie asociacijos prezidiumo kadencijos pasibaigimą ir jos teisinę reikšmę, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1306/2011 nagrinėjo kitus teisinius klausimus. Papildomai pažymėtina, kad, net ir obiter dictum (pasisakyta tarp kitko) pasisakydamas dėl asociacijos prezidiumo kadencijos pabaigos, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad prezidiumo įgaliojimai, nors kadencija ir pasibaigusi, nelaikytini pasibaigusiais, nes iki skundžiamo sprendimo nevyko asociacijos kongresai. Nagrinėjamoje byloje asociacijos kongresai po eilinių prezidiumo narių kadencijų pabaigos vyko net 7 kartus. Kasaciniame skunde nurodomoje byloje asociacijos prezidiumo narių dvejų metų kadencija buvo ką tik pasibaigusi, o nagrinėjamoje byloje asociacijos prezidiumo nariai jau ketverius metus viršija kadencijos terminą ir be rinkimų baigia jau trečią kadenciją (po 2 metus) iš eilės. Asociacijos prezidento kadencija pasibaigė 2021 m. gegužės 15 d., ieškovo nuomone, po kadencijos pabaigos asociacijos prezidento veiksmai, kviečiant asociacijos prezidiumo posėdžius, organizuojant apklausas, pasirašant prezidiumo nutarimus, yra neteisėti.

24.6.                      CPK 287 straipsnio 1 dalis suteikia atsakovei teisę paduoti teismui pareiškimą dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai. Šia teise atsakovė pasinaudojo. Be to, CPK 287 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naujai pateiktų įrodymų nepriimti, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau. CPK 288 straipsnio 1 dalis nustato, kad gautą pareiškimą ir jo priedus teismas persiunčia proceso šalims, kurios privalo pateikti atsiliepimą ir nurodyti visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Šia teise (pareiga) ieškovas pasinaudojo. Todėl atsakovės argumentas, kad ieškovo pateikti įrodymai ir jų vertinimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, yra nepagrįstas. Ieškovas nei su atsiliepimu į pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą nepateikė nė vieno dokumento, kuris atsakovei nebūtų buvęs žinomas. Dauguma šių dokumentų priimti asociacijos prezidiumo narių, prezidento ir jų atstovo. Visi šie dokumentai buvo pateikti teikiant paaiškinimus į atsakovės argumentus, o ne nurodant naujus ieškovo argumentus (reikalavimus), taigi nėra pagrindo laikyti juos naujais įrodymais. Be to, ieškovo pateikti priedai (įrodymai), atsikertant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, tik papildė anksčiau teiktus argumentus ir nelėmė apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

25.       2024 m. spalio 29 d. atsakovė pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024 ir civilinę bylą nutraukti. Prašyme nurodomi šie argumentai:

25.1.                      Ieškovas savo materialinį teisinį suinteresuotumą byloje grindė tuo, kad yra asociacijos vienasmenis valdymo organas (generalinis sekretorius ir veikia jos vardu ir interesais) ir kad ginčijamais asociacijos prezidiumo nutarimais apribojama jo, kaip asociacijos valdymo organo, teisė veikti. Asociacijos prezidiumas 2024 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą atšaukti Z. B. iš generalinio sekretoriaus pareigų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1693-863/2024 konstatuota, kad Z. B. atleidimas iš pareigų yra teisėtas. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovo 2024 m. sausio 30 d. prašymas priimti teismo sprendimą už akių, 2024 m. kovo 5 d. atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kiti procesiniai dokumentai pateikti kaip materialinio teisinio suinteresuotumo neturinčio asmens. 

25.2.                      Kadangi ieškovas nėra asociacijos generalinis sekretorius (vienasmenis valdymo organas), neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti asociacijos prezidiumo nutarimus, tai ši byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtina teisme. 

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nustačiusi, kad kasacinio teismo atrankos kolegijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi yra priimtas nagrinėti ieškovo Z. B. kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1693-863/2024 peržiūrėjimo, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą, iki kasacine tvarka bus išnagrinėta nurodyta civilinė byla pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija nurodė, kad kol kasacine tvarka nėra išnagrinėta nurodyta civilinė byla ir nėra išspręstas klausimas dėl ieškovo Z. B. atleidimo iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų teisėtumo, byloje nėra galimybės priimti sprendimo dėl atsakovės pareikšto prašymo nutraukti bylą dėl ieškovo prarasto materialinio teisinio suinteresuotumo, jį atleidus iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų.

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-43-421/2025 ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo Z. B. reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo nutarimą, kuriuo jis atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, grąžinti jį į pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ši civilinė byla buvo sustabdyta (CPK 356 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų bei ieškovo teisinio suinteresuotumo kaip teisės kreiptis į teismą prielaidos

29.       Nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinama, ar ginčijamomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis pagrįstai buvo atsisakyta panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tiek teismų priimti procesiniai sprendimai (sprendimas už akių ir nutartys), tiek atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo siejami su asociacijos prezidiumo įgaliojimų priimti byloje ginčijamus nutarimus legitimumu, siejant tai su prezidiumo narių kadencijų ribojimais.

30.       Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

31.       CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

32.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, teigdama, jog jos pareiškime nurodytų argumentų bei pareiškime nurodytose bylose priimtų teismo sprendimų pakanka abejonėms dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo sukelti. Teismai, išnagrinėję pareiškime nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad atsakovė nepagrindė nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių galėtų būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Be kita ko, teismai nurodė, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kasaciniu skundu atsakovė kelia CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo klausimą, teigdama, kad jos pareiškime nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir to pakanka tokiam sprendimui panaikinti.

33.       Kasacinis skundas grindžiamas ir skirtinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant ir taikant CPK normas, nustatančias sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, užtenka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 30 punktas). Kitose bylose nurodoma, jog tam, kad priimtas sprendimas už akių būtų naikinamas, prašančios peržiūrėti sprendimą už akių šalies įrodymai turi besąlygiškai, akivaizdžiai patvirtinti, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018, 24 punktas). Esminis šių kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių skirtumas susijęs su abejonių dėl sprendimo už akių pakankamumu. Kasacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į sprendimo už akių prigimtį, įrodymų vertinimo specifiką priimant sprendimą už akių, pakankamu laikytinas pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Būtent toks minėtos proceso teisės normos aiškinimas ir taikymas yra vyraujantis kasacinio teismo praktikoje.

34.       Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik pasyviosios šalies kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime.

35.       Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu,

36.       Nagrinėjama byla buvo iškelta asociacijos generaliniam sekretoriui (juridinio asmens vadovui) pareiškus ieškinį pripažinti negaliojančiais asociacijos organo (prezidiumo) nutarimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškinį pareiškęs asociacijos generalinis sekretorius (juridinio asmens vadovas) buvo atleistas iš einamų pareigų. Šio atleidimo teisėtumas buvo ginčijamas teismine tvarka ieškovui pareiškus ieškinį atsakovei kitoje civilinėje byloje. Bylos dėl atleidimo teisėtumo įrodinėjimo dalyką sudarė ir aplinkybės, susijusios su asociacijos prezidiumo įgaliojimais priimti sprendimus, pasibaigus prezidiumo nario kadencijai. Tai, kad teisme nagrinėjama ši byla, buvo žinoma tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek Vilniaus apygardos teismui, priėmusiems ginčijamus procesinius sprendimus (ši aplinkybė buvo atskleista atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartyje apsiribojo teisiniu vertinimu, jog prezidiumo nario kadencija negali tęstis neribotą laiką, iki neišrenkamas naujas narys į jo vietą, taip pat nurodymu, kad asociacijos prezidiumas piktybiškai siekia neorganizuoti rinkimų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje apsiribojo aplinkybių, susijusių su galimu atsakovės žinojimu apie pradėtą teisminį procesą, nurodymu, pavėluotu naujų įrodymų pateikimu ir tuo, jog atsakovė, žinodama apie iškeltą bylą, be teisėto pagrindo per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovės atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su prezidiumo narių įgaliojimais, apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino. Kasacinio teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino šių atsakovės argumentų kaip sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, bylą nagrinėję teismai, nors ir turėdami duomenų apie kitą teisme nagrinėjamą bylą, kurioje įrodinėjimo dalyką sudarė aplinkybės, susijusios su ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo turėjimu bei asociacijos prezidiumo įgaliojimais priimti sprendimus, nesprendė klausimo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo vienu iš CPK 163 ar 164 straipsniuose įtvirtintų pagrindų. Kasacinio teismo vertinimu, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje keliami leistinumo reikalavimai subjektui, reiškiančiam ieškinį, yra saistomas procesinės pareigos įvertinti kitos teisme nagrinėjamos bylos dalyką ir kokią įtaką kitoje byloje priimtas teismo sprendimas galėtų padaryti nagrinėjamai bylai. Tačiau toks vertinimas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nebuvo atliktas. Byla buvo sustabdyta tik kasaciniame teisme. 

37.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1693-863/2024 pagal atsakovės asociacijos „Linava“ apeliacinį skundą, 2024 m. spalio 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo nutarimą, kuriuo jis atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, grąžinti jį į pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje nustatytais duomenimis bei tinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu pagrįstos yra apeliacinės instancijos teismo išvados, kad asociacijos prezidiumas, nors jo narių kadencijos ir baigėsi, tačiau dar nesant išrinktiems naujiems prezidiumo nariams, turėjo teisę veikti pagal įstatų jam suteiktą kompetenciją ir priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, įskaitant generalinio sekretoriaus atšaukimą iš pareigų, ir kad ieškovas iš generalinio sekretoriaus pareigų buvo atšauktas teisėtai Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose nustatyta tvarka (kasacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties 33 punktas). Toks teismo sprendimas reikšmingas  sprendžiant nagrinėjamoje byloje keliamą klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

38.       Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas nurodytoje byloje 2025 m. kovo 18 d. priimtoje nutartyje pasisakė ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendime už akių išdėstytų teiginių dėl prezidiumo narių teisės priimti sprendimus. Kasacinis teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teiginiai dėl prezidiumo narių neteisėtumo, jų teisės įgyvendinti Asociacijų įstatyme ir įstatuose nustatytas kolegialaus valdymo organo teises ir pareigas bei priimti sprendimus nebuvimo yra ne teismo nustatytos aplinkybės, o tokių aplinkybių teisinis vertinimas. Teisinis nustatytų aplinkybių vertinimas sprendime už akių negali būti pripažįstamas prejudicinių faktų nustatymu ir prejudicinių faktų taisyklė jam negali būti taikoma (pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties 44 punktas).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje kasacinio teismo byloje spręsti klausimai dėl kolegialaus valdymo organo kadencijos pabaigos teisinių padarinių laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Šie faktai atitinka kasacinio teismo praktikoje išskirtas tokias faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygas: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nurodytoje kasacinio teismo byloje dėl generalinio sekretoriaus atleidimo iš pareigų teisėtumo dalyvavo tos pačios šalys, byloje įrodinėjimo dalyką sudarė ir aplinkybės dėl asociacijos prezidiumo narių kadencijos pabaigos ir tuo sukeltų teisinių padarinių (pripažinimas, kad asociacijos prezidiumo narių kadencija buvo pasibaigusi, tačiau, dar nesant išrinktiems naujiems prezidiumo nariams, prezidiumas turėjo teisę veikti pagal įstatų jam suteiktą kompetenciją ir priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus). Prejudiciniais faktais, kad generalinis sekretorius atleistas iš pareigų teisėtai bei aplinkybe, kad prezidiumas turėjo teisę priimti sprendimus ir pasibaigus jo kadencijai,  turi būti remiamasi nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

40.       Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).

41.       Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu

42.       Juridinio asmens organo sprendimo pripažinimas negaliojančiu – savarankiškas civilinių teisių gynybos būdas, dėl kurio taikymo teisė kreiptis į teismą suteikiama ribotam asmenų ratui. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Asmenų, nepatenkančių į nurodytą sąrašą, ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo turi būti atsisakyta priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl to, kad ieškovas pagal įstatymą neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą) reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

43.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tokio teisinio suinteresuotumo egzistavimas turi būti vertinamas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir vėlesnėse civilinio proceso stadijose, taip pat ir kasaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2025, 17 punktas). Taigi tuo atveju, kai aplinkybės dėl vienos iš proceso šalių teisinio suinteresuotumo praradimo paaiškėja bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, taip pat turi būti vertinama, ar toks procesas turi būti tęsiamas, ar egzistuoja pagrindas jį nutraukti.

44.       CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė reikalauti pripažinti negaliojančiais juridinio asmens organo sprendimus, kaip minėta, suteikta ribotam ratui asmenų, saistomų su juridiniu asmeniu specifiniais ryšiais. Ieškovas, praradęs juridinio asmens vadovo teisinį statusą, prarado ir teisę reikalauti juridinio asmens organo sprendimus pripažinti negaliojančiais teismine tvarka.

45.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors CK 2.82 straipsnio 4 dalis juridinio asmens dalyvio teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus tiesiogiai nesieja su klausimo, dėl kurio šis sprendimas yra priimtas, turiniu, konkretaus sprendimo turinys neabejotinai yra reikšmingas sprendžiant dėl materialinio teisinio rezultato, kuris atsirastų pripažinus tokį sprendimą negaliojančiu, o kartu ir ieškovų teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į teismą prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 53 punktas). Nagrinėjamoje byloje galimo ieškovo teisinio suinteresuotumo nepagrindžia ir aplinkybė, kad ginčijamais nutarimais buvo spręsta dėl jo, kaip asociacijos generalinio sekretoriaus, kompetencijos priimti tam tikrus sprendimus ribojimo. Ieškovą atleidus iš generalinio sekretoriaus pareigų, šiais nutarimais ribota jo kompetencija nebesukelia ieškovui realių teisinių padarinių.

46.       Teismui nustačius, kad ieškovas nebeturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiais asociacijos prezidiumo nutarimų, teisiškai nereikšmingais laikytini kiti ieškovo nurodyti galimi nutarimų negaliojimo pagrindai (jų prieštaravimas CK 2.87 straipsnio nuostatoms). Teismo įgaliojimas aiškinti ir taikyti teisę kiekvienoje konkrečioje byloje reiškia teisės taikymą ir aiškinimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai toks aiškinimas lemia toje byloje konkrečius teisinius padarinius. Teisės aiškinimas ginčo objektui ir (ar) kasatoriaus materialiniam teisiniam suinteresuotumui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 22 punktas). Kaip minėta, asociacijos prezidiumo nutarimų pripažinimas negaliojančiais nesukelia reikšmingo teisinio rezultato.

47.       Kasacinio teismo vertinimu, vien nurodytų prejudicinių faktų egzistavimas būtų pakankamas spręsti dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų nutarčių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo (CPK 288 straipsnio 4 dalis) bei jos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau toks sprendimo už akių procedūros aiškinimas ir taikymas būtų pernelyg formalus, neįvertinus šioje byloje susiklosčiusios teisinės situacijos ypatumų. Byloje nustačius, kad, panaikinus teismų priimtas nutartis, bylos procesas pirmosios instancijos teisme būtų tęsiamas pagal bendrąsias taisykles ir pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti, ar ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikalauti asociacijos prezidiumo nutarimus pripažinti negaliojančiais, tokio proceso tęsimas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo požiūriu būtų nepateisinamas.

48.       Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo nereglamentuoja kasacinį procesą reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK III dalies XVII skyrius), taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja kasacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis pirmiau aptarta CPK 340 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjamoje byloje taikytina CPK 293 straipsnio 1 punkto norma, nustatanti teismo pareigą nutraukti bylą, jeigu ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-611/2016 16 punktą). Kasaciniam teismui nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį yra pareiškęs ieškovas, nepatenkantis į CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytų subjektų ratą, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl to, kad ieškovas pagal įstatymą neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

51.       Reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytina tai, kad nagrinėjama byla buvo pradėta ieškovui turint materialinį teisinį suinteresuotumą pripažinti asociacijos prezidiumo nutarimus negaliojančiais, bet ieškovas šį teisinį suinteresuotumą nagrinėjant bylą prarado. Ši aplinkybė galėjo būti nustatyta ankstesnėse proceso stadijose, tačiau teismams nesustabdžius bylos, jos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Bylos nutraukimą lėmė pasikeitusios faktinės aplinkybės (ieškovo atleidimas iš generalinio sekretoriaus pareigų) ir kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, todėl spręstina, jog teisingumo ir sąžiningumo principus šioje byloje atitinka bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymas tarp šalių (CK 1.5 straipsnis). Dėl šios priežasties naikintina ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. papildoma nutartis, kuria priteista ieškovui iš atsakovės 841,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, 2024 m. gegužės 27 d. papildomą nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl 2023 m. gruodžio 14 d. prezidiumo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

                                        Algirdas Taminskas

                                        Egidija Tamošiūnienė