Administracinė byla Nr. A-1892-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01906-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja S. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 16–18), prašydama priteisti iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės (toliau – ir savivaldybė), atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkino jos skundą ir panaikino Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“. Šis teismo sprendimas paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. S. R. teigė dėl neteisėto atsakovo sprendimo patyrusi žalą, kuri privalo būti priteista iš atsakovo. S. R. nuo 2016 m. sausio 5 d. iki skundo padavimo dienos netaikomos kompensacijos už šildymą ir karštą bei šaltą vandenį, taip pat netaikyta privaloma kompensacija už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Joniškio m., vykdytą renovaciją, už kurią pareiškėja buvo priversta mokėti pilną kainą. Pareiškėja prašė priteisti 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2017 m. spalio 1 d.

3.       Pareiškėja nurodė, kad neteisėtas 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1 sukėlė jai ir neturtinę žalą, nes ji serga nepagydoma liga, jai suteiktas tik 30 procentų darbingumas, atsakovo veiksmai dar labiau pablogino jos sveikatą. Mokėdama visą sumą už šildymą, šaltą bei karštą vandenį, renovaciją, ji patyrė daug streso, išgyvenimų, jautė pažeminimą savo giminaičių, draugų ir kaimynų akyse, nes ilgai tęsėsi teisminiai procesai dėl nurodyto akto nuginčijimo. Pareiškėja negalėjo nusipirkti būtinų vaistų, nes visą gaunamą invalidumo išmoką sumokėdavo būsto išlaikymui. Pareiškėja neturtinę žalą vertino 10 000 Eur, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teismų formuojamą praktiką.

4.       Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime (b. l. 22–25) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas sutiko, kad priimdamas 2015 m. sausio 5 d. sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo nutraukimo pasielgė neteisėtai. Pripažindamas, kad neteisėtu sprendimu padarė pareiškėjai turtinę žalą, atsakovas 2017 m. rugsėjo – spalio mėnesiais ją atlygino. Piniginė parama gyventojams yra teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-13. Atsakovas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijoje (seniūnijose) nebuvo ir nėra gauta pareiškėjos prašymų-paraiškų piniginei socialinei paramai gauti, todėl pareiškėja, neįvykdžiusi pareigos pateikti prašymą-paraišką socialinei paramai gauti, neturi teisės reikalauti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. kovo 31 d. yra nepagrįstas, nes atsakovas ją yra atlyginęs, o laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. neegzistavo jokie atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu.

6.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai po 2016 m. balandžio 1 d. Joniškio savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriuje buvo žodžiu paaiškinta, kad ji privalo pateikti prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, jei pageidauja pasinaudoti teise į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas, taip pat ir į būsto renovacijos išlaidų kompensaciją. Atsakovas pažymėjo, jog tam, kad jis turėtų galimybę įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, pareiškėja privalo įvykdyti ir jai priskirtą pareigą – kreiptis į kompetentingą instituciją, pateikti nustatytos formos prašymą ir kitus būtinus dokumentus.

II.

7.       Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 71–76).

8.       Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 6 d. S. R. užpildė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama skirti būsto šildymo, karšto vandens bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo spalio iki balandžio mėn. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3283 nustatė, kad S. R. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Joniškis. 2016 m. sausio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė sprendimą Nr. 1, kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. kompensacijų už būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidas skaičiavimą S. R. nutraukė. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1 panaikino. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi palikus jį nepakeistą. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2393 nustatė, kad S. R. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Joniškis. Vadovaudamasi Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pateiktais duomenimis apie S. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Joniškio m., teisę į geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., uždaroji akcinė bendrovė Joniškio butų ūkis 2017 m. spalio mėn. pritaikė kompensaciją ir perskaičiavo mokestį už geriamąjį vandenį. Uždaroji akcinė bendrovė „Fortum Joniškio energija“ perskaičiavo S. R. kompensaciją už karštą vandenį ir būsto šildymą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ir sąskaitą už 2017 m. rugsėjo mėn. pateikė su pritaikyta perskaičiuota kompensacija. 2017 m. spalio 30 d. S. R. užpildė prašymą dėl savo lėšomis apmokėtos 44,57 Eur kredito ir palūkanų įmokos grąžinimo, šią sumą Joniškio rajono savivaldybės administracija į jos sąskaitą pervedė 2017 m. spalio 31 d. 

9.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, kuriuo panaikintas Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1 dėl kompensacijų už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį nutraukimo, buvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimą, pažeidė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tačiau 2016 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1 kompensacijų mokėjimas buvo nutrauktas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., taigi teismo sprendimu neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti tik už šį laikotarpį. Byloje nebuvo ginčo ir dėl to, kad pareiškėja nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki teismo posėdžio dienos dėl kompensacijų už būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidas skyrimo į atsakovą nesikreipė, prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti nepildė. Atsakovas, neturėdamas pareiškėjos prašymo, negalėjo priimti sprendimo dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, todėl už šį laikotarpį konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus nebuvo pagrindo.

10.       Pareiškėja, prašydama priteisti jai 5 000 Eur dydžio turtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2017 m. spalio 1 d., nurodė, kad jai nuo 2016 m. sausio 5 d. iki šios dienos netaikomos kompensacijos už šildymą, karštą bei šaltą vandenį, taip pat už būsto renovaciją, už kurią ji priversta mokėti pilną kainą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tokio dydžio turtinę žalą patyrė. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad dėl neteisėto kompensacijų nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjos patirta žala sudarė 180,29 Eur (135,72 Eur kompensacija už būsto šildymą, karštą bei geriamą vandenį ir 44,57 Eur už renovaciją) ir kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimui šią žalą pareiškėjai atlygino. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Kredito, paimto daugiabučiui namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. DI-174/A1-116 (2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. D1-665/A1-508 redakcija), teisė į kredito, paimto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), ir palūkanų apmokėjimą nustatoma laikotarpiui, kuriam nustatoma buto savininko teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad atlikus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Joniškio m., atnaujinimo (modernizavimo) darbus, šio namo gyventojų kreditavimo sutarties vykdymas, t. y., kredito ir palūkanų grąžinimas, pradėtas nuo 2016 m. kovo 1 d. Kadangi S. R. teisė į šildymo kompensaciją buvo nustatyta tik iki 2016 m. kovo 31 d., teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą ji turėjo taip pat tik už 2016 m. kovo mėn. Už kitus laikotarpius pareiškėja dėl šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo į atsakovą nesikreipė, todėl neturėjo teisės ir į kredito bei palūkanų kompensaciją. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė prašomos turtinės žalos dydžio, o dėl neteisėto kompensacijos nutraukimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. jos patirtą žalą atsakovas pilnai atlygino.

11.       Dėl pareiškėjos prašymo priteisti jai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas pripažino, kad atsakovui priėmus vėliau neteisėtu pripažintą sprendimą nutraukti pareiškėjai kompensacijų mokėjimą, pareiškėja galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau atsakovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjai žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, nebuvo pagrindo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai kilo jos nurodyta neturtinė žala.

12.       Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimai šiuo sprendimu netenkinami, pareiškėja netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

13.       Pareiškėja S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą  ir tenkinti jos skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 80–82).

14.       Pareiškėja nesutinka, kad ji kas tris mėnesius turėjo teikti vis naujas paraiškas gauti lengvatą šildymui, karštam ir šaltam vandeniui. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendime dėl to nieko nepasisakė. Todėl pareiškėja teigia, kad visą laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., o ne tris mėnesius, iš jos buvo atimta teisė gauti lengvatas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Taip pat S. R. netaikyta privaloma kompensacija už būsto renovaciją, už kurią pareiškėja buvo priversta mokėti visą kainą. Pareiškėja nurodo, kad visi šie nuostoliai sudaro 5 000 Eur.

15.       Pareiškėja teigia, kad dėl neteisėto Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 1 ji patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja nurodo, kad mokėdama visą sumą už šildymą, šaltą bei karštą vandenį, renovaciją, ji patyrė daug streso, jautė pažeminimą. Dėl to žymiai pablogėjo jos sveikata, be to, ji nebegalėjo nusipirkti jai būtinų vaistų.

16.       Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į posėdį ji atvyko viena be atstovo. Ji, nurodydama, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama be atstovo, nesuvokė, ką sako. Tai įvyko dėl patirto streso, kuris buvo sukeltas ligos. Pareiškėjos teigimu, teismas ir atsakovas pasinaudojo jos bejėgiška padėtimi ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Tai esminiai procesiniai pareiškėjos teisių pažeidimai, kurie sudaro teismo sprendimą niekiniu ir naikintinu.

17.       Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 89–92).

18.       Atsakovas pažymi, jog pareiškėja nepateikė įrodymų dėl apeliaciniame skunde minėtos kitos (atsakovo neatlygintos) turtinės žalos padarymo, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos prašymu atlyginti 5 000 Eur turtinę žalą už šildymą ir karštą bei šaltą vandenį ir renovaciją.

19.       Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjos S. R. kildinamos iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojų veiksmų, nutraukus kompensacijų už būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens bei renovacijos išlaidas mokėjimą, atlyginimo priteisimo.

21.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. spalio 6 d. užpildė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama skirti būsto šildymo, karšto vandens bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo spalio iki balandžio mėn. (b. l. 20–22). Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3283 nustatė, kad S. R. turi teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 23). Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius priėmė 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1, kuriuo nuo 2015 m. gruodžio 1 d. nutraukė kompensacijų už būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidas skaičiavimą (b. l. 24). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017 paliko nepakeistą, Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1 panaikino (b. l. 35–40).

22.       Pareiškėjos teigimu, dėl neteisėto Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 1 ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą: nuo 2016 m. sausio 5 d. iki skundo padavimo dienos jai nebuvo skiriamos kompensacijos ir ji turėjo mokėti visą kainą už šildymą, vandenį bei būsto renovaciją, dėl to ji patyrė daug streso ir išgyvenimų.

23.       Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/13, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-684/13).

24.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjai turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3283 buvo nustatyta pareiškėjos teisė į kompensacijas nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Taigi Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 1 buvo nutrauktas kompensacijų pareiškėjai skaičiavimas už tą laikotarpį, kurį jos buvo nustatytos 2015 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3283, t. y. iki 2016 m. kovo 31 d. Todėl Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu panaikinus kaip neteisėtą Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1, buvo konstatuoti neteisėti atsakovo neteisėti veiksmai neskiriant pareiškėjai kompensacijų būtent už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

25.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl nepagrįsto kompensacijų neskyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjai jau buvo atlyginta: Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 2393 (SKS) S. R. buvo nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ir pareiškėjai buvo pritaikytos už šį laikotarpį susidariusios kompensacijos už geriamąjį vandenį (b. l. 49), šildymą ir karštą vandenį (b. l. 52) bei grąžinta savo lėšomis apmokėta kredito ir palūkanų įmoka už daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) (b. l. 55–58). Taigi pareiškėjai jau yra atlyginta už nepagrįstą kompensacijų skaičiavimo nutraukimą susidariusi turtinė žala (180,29 Eur). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji per šį laikotarpį būtų patyrusi didesnę turtinę žalą, kuri liko neatlyginta.

26.       Nors pareiškėja taip pat prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą ir už vėlesnį laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d., nėra duomenų, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu prašė skirti jai kompensacijas, o atsakovas nepagrįstai tokio jos prašymo netenkino. Taigi nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų už šį laikotarpį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja teikė prašymą skirti šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas už laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio (b. l. 20–22). Tačiau nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi prašymus skirti kompensacijas ir už vėlesnius laikotarpius. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ji neturtėjo nuolat teikti vis naujus prašymus-paraiškas. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 2 dalį pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Pagal šio straipsnio 3 dalį jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. spalio 6 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pareiškėja pažymėjo, kad dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų ji kreipiasi ne pirmą kartą (b. l. 20), taip pat į atsakovo paaiškinimus, jog po 2016 m. balandžio 1 d. pareiškėjai buvo žodžiu paaiškinta, kad ji privalo teikti naują prašymą-paraišką, jei ji pageidauja toliau naudotis teise į kompensacijas, darytina išvada, jog pareiškėjai turėjo būti žinoma apie nustatytą prašymų-paraiškų teikimo tvarką. Taigi pasibaigus kompensacijų skyrimo laikotarpiui (2016 m. kovo 31 d.) pareiškėja, pageidaudama, kad ir toliau jai būtų skiriamos kompensacijos, turėjo teikti prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti.

27.       Dėl pareiškėjos prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

28.       Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012).

29.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašydama priteisti jai neturtinę žalą (10 000 Eur) iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jos patirtus išgyvenimus. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ar teisiškai pagrįstų argumentų, jog atsakovo neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ar pabloginta jos sveikata ir šią žalą būtų galima įvertinti jos nurodyta suma. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai šiuo atveju atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo.

30.       Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ji dalyvavo viena be atstovo, pažymėtina, kad proceso šalies atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje nėra besąlyginis pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą ar esminė kliūtis, trukdanti bylos nagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-105-261/2016; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-257-858/2015). Byloje nustatyta, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui buvo pranešta tinkamai (b. l. 61) ir nėra duomenų, kad pareiškėjos atstovas būtų informavęs teismą apie savo neatvykimą ar prašęs atidėti teismo posėdį. Be to, pati pareiškėja teismo posėdyje dalyvavo, ji sutiko nagrinėti bylą nedalyvaujant atstovui (b. l. 67). Todėl konstatuotina, jog aplinkybė, kad teismo posėdžio metu nedalyvavo pareiškėjos atstovas, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

31.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.).

32.       Sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė

        Skirgailė Žalimienė