AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 12 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,
dalyvaujant pareiškėjai Z. M., jos atstovei advokatei I. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė:
pareiškėja Z. M. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos B. V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė likusį palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, jog po mamos mirties palikimas atsirado į 1,5200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris mamos įsigytas 2001 m. gruodžio 5 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po mamos mirties pasiliko jos asmeninius daiktus, o žemės sklypą leido neatlygintinai naudotis kaimynams, tokiu būdu priėmė visą motinos palikimą. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti paveldėjimui.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos B. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. M. paveldimo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra. Teismui nustačius, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytinos svarbiomis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priežastimis, su pareiškimu sutiktų. Prašo bylą nagrinėti NŽT prie ŽŪM Akmenės skyriaus atstovui nedalyvaujant
Teismo posėdyje pareiškėja Z. M. prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad yra vienintelė po mamos mirties likusi įpėdinė. Po mamos mirties jos bute, kuriame gyveno ir mama B. V., liko mamos daiktai: baldai, knygos, indai, sagės, kuriuos ji pasiliko kaip palikimą ir iki šiol naudoja. Po mamos mirties likusį žemės sklypą – pievą, leido neatlygintai naudotis greta gyvenantiems kaimynams, nusipjauti žolę, prižiūrėti, kad nebūtų apaugęs žole. Periodiškai nuvažiuoja pasižiūrėti, ar pieva yra nušienauta ir tinkamai prižiūrėta.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. M. parodė, jog po sutuoktinės Z. M. mamos B. V. mirties likęs žemės sklypas – pieva, skirta gyvuliams ganyti, šienauti žolę, dar anytai esant gyvai jos sprendimu buvo perduotas neatlygintinai naudoti kaimynams. Po B. V. mirties tuo žemės sklypu ir toliau neatlygintinai naudojasi kaimynai, o jis su žmona – pareiškėja Z. M., periodiškai nuvažiuoja pasižiūrėti, kad pieva būtų nušienauta ir žemės sklypas tinkamai prižiūrėtas. Patvirtino, kad visi po B. V. mirties likę jos asmeniniai daiktai: žiedai, papuošalai, patalynė ir kt., iki šiol tebėra pas pareiškėją ir ji jais naudojasi.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. Ž. parodė, jog B. V. buvo jos močiutė. Nuo 2007 m. močiutė gyveno kartu jais. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., močiutė dar būdama gyva leido neatlygintinai naudoti kaimynams. Patvirtino, kad po močiutės B. V. mirties jos mama – pareiškėja Z. M., taip pat leido kaimynams ir toliau naudoti tuo žemės sklypu neatlygintinai, periodiškai nuvažiuoja pasižiūrėti ar tas žemės sklypas yra nušienautas ir prižiūrėtas. Po močiutės mirties likusiais jos asmeniniais daiktais: papuošalai, kėdės, indai, baldai, naudojasi jos mama – pareiškėja Z. M.. Jos žiniomis pareiškėja į notarą per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl prastos sveikatos, taip pat dėl to, jog buvo įsitikinusi, kad terminui priimti yra nustatytas šešių mėnesių terminas.
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos Z. M. mama B. V.. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž. 2016 m. balandžio 12 d. išduodamas liudijimą paliudijo, jog notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota B. V..
Byloje esantys įrodymai, pareiškėjos ir liudytojų išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. M. po B. V. mirties priėmė velionei priklausius jos asmeninius daiktus bei žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju Z. M. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, nes ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Z. M. po B. V. mirties, paveldėtą turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad Z. M. po B. V. mirties faktinio valdymo būdu priėmė B. V. palikimą.
Pažymėtina, jog nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos Z. M. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į B. V. turtą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė B. V. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos Z. M. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į B. V. turtą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Daiva Maneikienė