Civilinė byla Nr. e2A-1819-880/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11229-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Linėja transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linėja transport“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naurida“ dėl neteisėto įskaitymo ir skolos, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos polistirenas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Palis LT“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės vienašališkai atliktą įskaitymą dalyje dėl 1 391,00 Eur (1 150,00 Eur + PVM) sumos neteisėtu, priteisti iš atsakovės 1790,80 Eur skolą, 18,30 Eur palūkanų, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E-053724 (N053724) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti krovinio, kurio siuntėja yra trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos polistirenas“, vežimo paslaugas. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. gavo UAB „Baltijos polistirenas“ pretenziją Nr. 82 „Dėl krovinio pažeidimo“, kurioje yra nurodyta, kad vežant krovinį dalis jo buvo sugadinta. Klientas sugadintą pakuotę atsisakė priimti ir grąžino trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“. Trečiasis asmuo atsakovei nurodė, kad dėl minėto įvykio jis patyrė 1 514,41 Eur + PVM nuostolių. Atsakovė 2020 m. gruodžio 22 d. bankiniu pavedimu sumokėjo UAB „Baltijos polistirenas“ 1 650,94 Eur sumą. Atsakovė 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė pretenziją, o vėliau ir patikslintą pretenziją, ieškovei reikalaudama atlyginti atsakovei 1 732,62 Eur nuostolius. Ieškovė neneigė dalinio krovinio sugadinimo, pažymėjo, kad po pretenzijų gavimo su atsakove susitarė, kad sugadintą krovinį ieškovė pasiims ir jį realizuos pati. Atsakovei informavus ieškovę, kad UAB „Baltijos polistirenas“ sugadintą produkciją utilizavo, ieškovės atstovas 2021 m. sausio 25 d. nurodė atsakovės atstovui, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė negali prisiimti visos nuostolių sumos, nes nėra įrodymų, kad sugadintos plokštės tikrai buvo utilizuotos, o ne parduotos kitam pirkėjui, taip pat nurodė, kad ieškovė nesutinka su pretenzija ir joje nurodyta nuostolių suma. Atsakovė 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad vadovaujantis patvirtintos sąskaitos–pretenzijos sąlygomis, ji įskaito 1 732,62 Eur nuostolių sumą nuo ieškovei mokėtinų sumų ir nurodė, kokias ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ji užskaito. Atsakovė be teisinio pagrindo atliko įskaitymą. Gavusi atsakovės pretenziją, ieškovė iš karto informavo atsakovę, kad per 2 savaites pasiims sugadintas plokštes, surado šių plokščių pirkėją, aiškiai komunikavo, kad nesutinka su atsakovės atsiųsta patikslinta pretenzija, nes plokštės buvo utilizuotos, o ieškovė apie utilizavimą nebuvo laiku informuota. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad apgadintos plokštės iš tikrųjų buvo utilizuotos, o ne perduotos kitiems asmenims. Taip pat nurodo, kad atsakovė, apmokėjusi trečiajam asmeniui už sugadintas plokštes, tapo atsakinga už šių plokščių perdavimą ieškovei, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė nėra apmokėjusi 6 ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Bendra atsakovės skola pagal neapmokėtas sąskaitas siekia 1 790,80 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už šias sąskaitas.
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė iš esmės ginčija vienašališką priešpriešinių prievolių įskaitymą tik toje dalyje, kurioje ji neva tai planavo parduoti transportavimo metu sugadintą krovinį už 1150 Eur, tačiau neginčija nei vienos įskaitymo sąlygos, todėl akivaizdu, kad reiškiamas reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovės atliktas įskaitymas buvo neteisėtas, kadangi atsakovės pateikto pranešimo apie įskaitymą metu abi šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių teisių ir pareigų, prievolių dalykas sutapo. Abiejų šalių reikalavai buvo galiojantys bei vykdytini. Ieškovės reiškiamas ieškinys dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė, laikydamasi teisės aktų, pretenzijoje informavo ieškovę apie galimą įskaitymą ir ieškovei geranoriškai nepadengus pretenzijoje nurodytų nuostolių, 2021 m. vasario 11 d. el. laišku informavo ieškovę, kad vadovaudamasi pretenzija įskaito nuostolių sumą į ieškovei mokėtinas sumas. Ieškovė neginčijo įskaitymo galimybės, taip pat atsakovės turimo reikalavimo į ieškovę. Į bylą pateikta pažyma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė tikrai buvo susitarusi su UAB „Aruodas“ dėl sugadintų plokščių įsigijimo. Atsižvelgiant į tai, kad esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu, konstatuotina, kad atsakovės atliktas įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi ieškovei pažeidus šio nurodytas sutarties sąlygas, jai turi būti taikoma sutartinė atsakomybė ir ji turi pareigą atlyginti atsakovės trečiajam asmeniui atlygintą žalą. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų, neįvykdė sutartinės pareigos pristatyti nesugadintą krovinį. Trečiajam asmeniui kilusią žalą ir jos dydį patvirtina trečiojo asmens pateikta pretenzija bei nurašymo aktas ir trečiojo asmens pateiktos krovinio sugadinimo nuotraukos. Atsakovė atlygino žalą trečiajam asmeniui įgijo regreso teisę į ieškovę, dėl kurios neteisėtų veiksmų ir kilo žala. Pati ieškovė pateiktą Pretenziją patvirtino ir skolą pripažino. Atsakovės vertinimu, žalos dydis byloje yra įrodytas, nes ieškovė neginčijo ir šiuo metu neginčija važtaraštyje nurodytų pastabų apie krovinio sugadinimą bei to, kad ji yra atsakinga už krovinio pažeidimą. Apie tai, kad norės perimti sugadintą krovinį savo nuosavybėn informavo tik 2021 m. sausio 14 d., priešpaskutinę termino dieną, kuomet turėjo būti padengiama atsakovės atlyginta žala. Atsakovės vertinimu, nėra galimybės pripažinti žalos fakto ir dydžio su kažkokiomis sąlygomis, kaip nurodo ieškovė ieškinyje, t.y. kad ji žalą pripažįsta tik tuo atveju, jeigu galės į savo nuosavybę perimti sugadintas plokštes ir jas realizuoti jai priimtinu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti skolą iš atsakovės, kurią atsakovė teisėtai ir pagrįstai yra įskaičiusi, atsakovė dėl skolos priteisimo plačiau nepasisako, o reikalavimo dėl skolos iš atsakovės priteisimo nėra pagrindo tenkinti, nes skola yra teisėtai ir pagrįstai įskaityta į atsakovės patirtus nuostolius.
3. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ atsiliepime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovei gabenant trečiojo asmens krovinį, dalis krovinio buvo sugadinta, todėl trečiasis asmuo patyrė 1514,41 Eur (be PVM) nuostolių. Dėl nurodyto 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija Nr. 82 dėl nuostolių atlyginimo bei pateikti nuostolius patvirtinantys duomenys. Atsakovė pripažino nuostolius ir juos pilnai atlygino, o sugadintas krovinys teisės aktų nustatyta tvarka buvo utilizuotas. Byloje kilus ginčui dėl krovinio neišsaugojimo, trečiasis asmuo paaiškina, kad neturėjo jokios prievolės sugadintą krovinį išsaugoti, perduoti ieškovei ir (ar) kitiems asmenims. Ginčo plokštės nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui ir būtent šiam asmeniui priklauso teisė laisvai disponuoti turtu (CK 4.37 straipsnis), tame tarpe ir utilizuoti sugadintas prekes. Jis nuostolius patyrė būtent netinkamo pervežimo, t. y. netinkamai transportuojant krovinį (jo tinkamai nepritvirtinus) dalis jo buvo nepataisomai sugadinta, dėl ko krovinio tolimesnis panaudojimas tapo neįmanomas. Dėl netinkamo krovinio gabenimo sugadinus trečiajam asmeniui priklausiusį krovinį, pastarasis pagrįstai reikalavo nuostolių, lygių krovinio vertei ir gavo šių nuostolių atlyginimą. Trečiasis asmuo neturėjo pareigos išsaugoti netinkamos kokybės prekių ar juo labiau jų perduoti ieškovei, kuri nėra įgijusi nuosavybės teises į šias prekes ir su kuria trečiasis asmuo neturi jokio tiesioginio santykio. Atitinkamai, nesutinka su atsakovės 2021 m. rugsėjo 9 d. prašyme išdėstytais teiginiais, kad trečiasis asmuo galimai turėjo išsaugoti krovinį, kas šis galėtų būti perduotas ieškovei. Priešingai, ieškovė neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti sugadinto krovinio perleidimo, net jei šis krovinys nebūtų utilizuotas.
4. Trečiasis asmuo UAB „Palis LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovė nesikreipė į UAB „Palis LT“ su reikalavimu atlyginti žalą dėl vežimo metu sugadinto krovinio, nes ieškojo sprendimų su atsakove ir trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, kad praktikoje visada, esant krovinio daliniam ar visiškam sugadinimui, jei už sugadintą krovinį ar jo dalį vežėjas skiria kompensaciją (padengia nuostolius), užsakovas tokį krovinį ar jo dalį privalo perduoti vežėjo nuosavybėn. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo atveju trečiasis asmuo ne tik gavo kompensaciją (nuostolių atlyginimą), bet ir pasiliko savo nuosavybėje plokštes, kurias, labai tikėtina, realizavo rinkoje. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų išspręsti susidariusiai situacijai ir užėmė poziciją, kad visi pokalbiai nėra dokumentai dėl susitarimo. Mano, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad plokštės buvo utilizuotos, nes trečiojo asmens pateikti dokumentai to nepatvirtina. Pažymėjo, kad ieškovė pretenziją patvirtino turėdamas užtikrinimą, kad plokštes galės pasiimti, atsakovė apie plokščių utilizavimą žinojo jau 2020 m. gruodžio 21 d., tačiau ieškovei teikė kitą informaciją, dėl ko pretenzija buvo patvirtinta, o plokštės su apgadinimais yra paklausios rinkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Linėja Transport“ ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Naurida“ ieškovės UAB „Linėja Transport“ naudai 58,18 Eur skolą, 0,34 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė atsakovei UAB „Naurida“ iš ieškovės UAB „Linėja Transport“ 2633,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ iš ieškovės UAB „Linėja Transport“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB „Naurida“ į valstybės biudžetą 10,56 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad šalys sudarė ginčo krovinio pervežimo sutartį. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pervežimo santykiuose veikė kaip ekspeditoriai, o faktinis krovinio vežėjas buvo trečiasis asmuo UAB „Palis LT“. Ginčo dėl žalos padarymo fakto byloje nekilo. Taip pat nekilo ginčo, kad vežėjas dėl jo kaltės vežimo metu padarytų nuostolių dėl dalies krovinio sugadinimo ieškovei neatlygino, o atsakovė atlygino siuntėjo nurodytų nuostolių dydį.
7. Byloje nustatyta, kad faktinio vežėjo vairuotojas patvirtino, kad sutinka, kad sugadinto krovinio kiekis yra 10 vnt. plokščių, kas sudaro 94,60 kv.m., 1 kv.m. įsigijimo savikaina nurodyta 14,4229 Eur, o bendra nuostolių suma nurodyta 1364,41 Eur (94,60 kv.m. x 14,4229 Eur/kv.m.), todėl teismas vertina, kad ginčo dėl sugadintos krovinio dalies nėra. Ginčas kilo dėl sugadintos krovinio dalies likutinės vertės, krovinio siuntėjui (kuris buvo ir prekių gamintojas/pardavėjas) sunaikinus krovinį, t.y. jį utilizavus po to, kai vežėjas jam krovinį grąžino. Teismas, įvertinęs ieškovės, trečiojo asmens – faktinio vežėjo argumentus dėl krovinio (ne)sunaikinimo, vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, sprendė, kad nebuvo paneigti trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ pateikti įrodymai dėl ginčo krovinio dalies utilizavimo (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnis). Dėl nurodyto teismas neturi pagrindo nesivadovauti faktu dėl ginčo krovinio sugadintos dalies sunaikinimo (utilizavimo).
8. Ginčo atveju, į bylą pateikus duomenis apie sugadinto krovinio dalies savikainos kainą toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti, ir nesant kitų įrodymų, paneigiančių krovinio savikainos kainą nuostoliams apskaičiuoti bei ieškovei nepateikus skaičiavimų, kad atsakovės atlyginta nuostolių suma viršija CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje pateiktą nuostolių paskaičiavimą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti nurodyta sugadintų prekių savikaina ir sprendžia, kad nuostolių suma yra 1364,41 Eur (su PVM – 1650,94 Eur).
9. Atsakovė nurodė, kad nuostolių sumą dėl sugadinto krovinio dalies sudarė ne tik sugadinta krovinio dalis, bet ir siuntėjui atlygintos transporto išlaidos – 150 Eur be PVM (181,50 Eur su PVM). Atsakovė prašė atlyginti mažesnę dalį transporto išlaidų nei pasiūlė pati ieškovė, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės paskaičiuotu nuostolių atlyginimo skaičiavimu dėl transporto išlaidų.
10. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji sutiko su atsakovės nurodyta sugadinto krovinio dalies nuostolių suma tik su sąlyga, kad galės perimti sugadinto krovinio dalį, teismo vertintina kritiškai. Visų pirma dėl to, kad jei ieškovė ir siekė perimti sugadintą krovinio dalį, tai turėjo tartis ne su atsakove, kuri buvo vežėja/ekspeditore krovinio siuntėjo atžvilgiu ir nebuvo krovinio savininke, o su trečiuoju asmeniu. Be to, į bylą pateiktas susirašinėjimas dėl nuostolių derinimo, kuriame ieškovė išreiškė valią perimti sugadintą krovinį, patvirtina, kad tokia pozicija buvo išreikšta anksčiausiai 2021 m. sausio 12 d., t.y. jau po krovinio utilizavimo. Trečiojo asmens vadovas posėdžio metu paaiškino, kad į juos vežėjas nesikreipė dėl krovinio perėmimo, o atvirkščiai, atvežė sugadintą krovinį ir paliko.
11. Dėl atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumo ir teisėtumo teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai sąlygoja išvadą, kad (i) prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas (atsakovė ieškovei skolinga buvo už suteiktas vežimo paslaugas, ieškovė nebuvo atlyginusi vežimo metu sugadinto krovinio dalies nuostolių); (ii) šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. jos turėjo reikalavimus viena kitai (atsakovė buvo atlyginusi krovinio siuntėjo patirtus nuostolius); (iii) šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas buvo sumokėti pinigus; (iv) abiejų reikalavimai galiojo (atsakovė neginčijo ieškovės jai išrašytų sąskaitų-faktūrų už suteiktas vežimo paslaugas, o atsakovė turėjo pareigą atlyginti padarytus nuostolius); (v) abiejų reikalavimai buvo vykdomi; (vi) abiejų reikalavimai buvo apibrėžti.
12. Pažymėtina, kad atsakovė atliko įskaitymą 1732,62 Eur (1650,94 Eur krovinio sugadinimas + 81,68 Eur už transporto išlaidas) sumai. Ieškovė ginčija įskaitymą dalyje – dėl 1391 Eur su PVM (1150 Eur + PVM), t.y. ta suma, už kurią ketino parduoti vežimo metu sugadintas plokštes. Nors ieškovė ginčija įskaitymo teisėtumą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė savo pareigos atlyginti padarytus nuostolius dėl krovinio dalies sugadinimo, ne(nu)ginčijo nuostolių apskaičiavimo pagrįstumo, neįrodė, kad atsakovė atlygino per didelius nuostolius trečiajam asmeniui vadovaujantis CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, niekaip neginčijo pareigos atlyginti krovinio transporto išlaidų kompensavimo, kai pati buvo siūliusi atlyginti didesnę nei atsakovės prašoma atlyginti transporto išlaidų suma, atsakovės reikalavimas įskaitymo metu buvo galiojantis, vykdomas ir apibrėžtas. Dėl nurodyto naikinti atsakovės atliktą įskaitymą dalyje dėl 1391 Eur sumos nėra pagrindo.
13. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1790,80 Eur skolą pagal 6 į bylą pateiktas sąskaitas-faktūras. Paskutinė sąskaita LIN Nr. 2021/020254 (kliento užsakymo Nr. E-056463 (N056463) – 2021 m. vasario 10 d. 181,50 Eur sumai buvo apmokėta nepilnai, liko neapmokėta 58,18 Eur suma (1790,80 Eur – 1732,62 Eur). Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad 58,18 Eur likusi suma pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą yra apmokėta, į bylą nepateikė, o pačios atsakovės pateiktas 2021 m. vasario 11 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atlikus atsakovės 1732,62 Eur įskaitymą, neapmokėtos skolos suma sudaro 58,18 Eur. Dėl nurodyto ši suma priteistina iš atsakovės (CK 6.1. 6.2. 6.200, 6.813 straipsniai).
14. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 18,30 Eur palūkanų. Ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už 36 kalendorines dienas, todėl priteistinų palūkanų suma nuo neapmokėtos sumos sudaro 0,34 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
15. Ieškinį patenkinus 3,27 proc. (58,18 x 100/1790,80), ieškovei priteistina 107,27 Eur advokato atstovavimo išlaidų (3280,60 x 3,27 proc./100) ir 1,28 Eur žyminio mokesčio (39 x 3,27 proc. /100), viso 108,55 Eur. Atsakovei priteistina iš ieškovės 2633,47 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2722,5 x 96,73 proc. / 100). Trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ patirtos advokato atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės, viso 363 Eur, nes reikalavimas dėl nuostolių įskaitymo buvo atmestas (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė (apeliantė) UAB „LINĖJA TRANSPORT“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti 2022 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria nuspręsta ieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog nors ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji nesutiko su atsakovės nurodyta nuostolių suma, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (valios).
16.2. Teismas, priimdamas sprendimą tik formaliai nurodė taikytinas teisės normas, tačiau neatliko gilesnio visų pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių teiktų paaiškinimų įvertinimo.
16.3. Ieškovė, gavusi pretenziją iš atsakovės iškart informavo, kad per dvi savaites pasiims apgadintas plokštes. Sprendime Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė pati tik 2021 m. sausio 12 d. išreiškė poziciją dėl sugadinto krovinio perėmimo iš trečiojo asmens. Atvirkščiai elektroniniame laiške išdėstyta pozicija aiškiai patvirtina, kad šalys buvo suderinusios poziciją telefonu (nes įprastas operatyvus bendravimas ir vyko telefonu) ir 2021-01-12 yra tik pakartotinis pozicijos išdėstymas.
16.4. Teismas neatsižvelgė ir į ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog tarp vežėjų ir užsakovų yra įprasta praktika, jog atlyginęs nuostolius užsakovui vežėjas pasiima visiškai ar iš dalies sugadintą krovinį ir disponuoja juo savo nuožiūra. Akivaizdu ir tai, kad gavęs nuostolių atlyginimą ir šiuo atveju trečiasis asmuo pasidengė patirtus nuostolius, o pasilikęs plokštes savo žinioje dar ir praturtėjo arba plokštes realizavęs (įrodymų, jog jos buvo utilizuotos nėra) arba, jei laikytume, kad plokštės tikrai buvo utilizuotos, trečiasis asmuo gavo papildomas lėšas iš UAB „Arvimeta“.
16.5. Teismas neatsižvelgė į tai, jog draudimo bendrovė 2021 m. sausio 25 d. nurodė 2020-12-21 UAB „Baltijos polistirenas“ aktas Nr. N_UT20/41 negali būti laikomas patikimu įrodymu, kad vežimo metu sugadintas krovinys buvo faktiška utilizuotas.
16.6. Ieškovė susirado plokščių pirkėją, kuris būtų nupirkęs plokštes už 1.150,00 Eur + PVM. Nei atsakovė nei trečiasis asmuo byloje neteikė įrodymų, jog ieškovo pateiktame pasiūlyme dėl plokščių pardavimo nurodyta nepagrįsta kaina. Nepaisant to, jog pažyma buvo kritikuota, jos teisėtumą ir teisingumą paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas taip pat neturėjo duomenų tam, kad pažyma būtų vertinta kritiškai. Atvirkščiai nei nustatė Teismas byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad ginčo plokštės buvo utilizuotos. Trečiojo asmens pateiktos sąskaitos iš atliekų surinkimo bendrovių (Tomas I, b.l. 163-164) yra datuotos 2021-01-26 ir 2021-03-16, nėra jokių duomenų, kad šios sąskaitos išrašytos ir dėl ginčo plokščių atliekų.
16.7. Tai, kad plokštės yra neva tai utilizuotos atsakovė žinojo ir privalėjo Ieškovę informuoti jau 2020 m. gruodžio 21 d. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nebendradarbiavo ir siekė kuo greičiau pasitvirtinti pretenziją, nevykdydama savo įsipareigojimų.
16.8. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas ir atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti vienašalį įskaitymą: (i) prievolės šalys neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas (atsakovė ieškovei skolinga buvo už suteiktas vežimo paslaugas, ieškovė nebuvo ir nesutiko atlyginti vežimo metu sugadinto krovinio dalies nuostolių); (ii) šalys neturėjo priešpriešinių reikalavimų, t. y. nepaisant to, kad atsakovė atlygino trečiajam asmeniui nuostolius, krovinio paėmimo klausimas nebuvo išspręstas; (iii) šalių reikalavimai nebuvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas buvo sumokėti pinigus, tačiau atsakovė dar turėjo pareigą perduoti arba suorganizuoti, kad sugadintos plokštės buvo perduotos ieškovei; (iv) galiojo tik ieškovės reikalavimai (atsakovė neginčijo ieškovės jai išrašytų sąskaitų-faktūrų už suteiktas vežimo paslaugas, buvo susitarta dėl 50 proc. dydžio apmokėjimo už paslaugas); (vi) abiejų reikalavimai buvo apibrėžti (ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė, jog sugadintos plokštės turi atsidurti Ieškovo nuosavybėje, taigi ir ši sąlyga nebuvo tenkinama). Nepaisydama šių aplinkybių atsakovė atsiuntė su skolų suderinimo aktus ir neteisėtai ir nepagrįstai atliko vienašalį įskaitymą. Esant ginčui tarp šalių dėl patikslintoje pretenzijoje nurodytos sumos, atsakovas be teisinio pagrindo atliko vienašalį įskaitymą.
16.9. Laikydama, kad atsakovės įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš atsakovės priteistina 1 790,80 Eur skola pagal 6 PVM sąskaitas faktūras.
17. Atsakovė UAB „NAURIDA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės UAB „LINĖJA TRANSPORT“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-883-600/2022 ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės argumentais dėl tariamai neteisėto atsakovės įskaitymo ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertino bei išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu duotus tiek ieškovės atstovo ir ieškovės darbuotojo, atsakovės atstovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus, priimdamas sprendimą vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normos ir jas tinkamai taikė nagrinėjamos bylos kontekste, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei turi būti paliktas nepakeistas.
17.2. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė 2021-02-11 el. laišku informavo ieškovę, kad vadovaudamasi ieškovei pateikta pretenzija įskaito nuostolių sumą į ieškovei mokėtinas sumas. Ieškovė šios aplinkybės neginčija, o ginčija tik tai, jog tariamai neužtenka vienos šalies valios atlikti įskaitymo ir įskaitymas turi būti suderintas. Atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovės pozicija, akcentuoja, jog priešingai negu teigia ieškovė, atsakovės atliktas įskaitymas yra teisėtas, ieškovės valios atsakovės atliktam įskaitymui nereikėjo, o atsakovės pranešimas apie ketinamą įskaityti nuostolių sumą aiškiai atspindėjo atsakovės valią įskaityti prievolę ir šią atsakovės teisę patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta kasacinio teismo praktika, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas spendimą.
17.3. Atsakovės įsitikinimu, paremtu kasacinio teismo suformuota praktika, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisę atlikti ir teisėtai atliko įskaitymą 1732,62 Eur (1650,94 Eur krovinio sugadinimas + 81,68 Eur už transporto išlaidas) sumai, todėl atsakovės prievolę sumokėti ieškovei dalį skolos už vežimą, laikė pasibaigusia įskaitymu. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė, siekdama nuginčyti atliktą įskaitymą, turi įrodyti, kad įskaitymo atlikimo metu nebuvo įskaitymo sąlygų, dėl ko atliktas įskaitymas negali būti laikomas teisėtu, tačiau to nepadarė, o ir apeliaciniu skundu remiasi tik deklaratyviais teiginiais dėl įskaitymo negalimumo bei nepaneigė savo pareigos atlyginti padarytus nuostolius dėl krovinio dalies sugadinimo, ne(nu)ginčijo nuostolių apskaičiavimo pagrįstumo, neįrodė, kad atsakovė atlygino per didelius nuostolius trečiajam asmeniui, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu.
17.4. Vien tai, jog įvertinęs byloje esančių įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu šalių teiktų paaiškinimų visumą, teismas nekonstatavo, kad apeliantės pateikti įrodymai pagrindžia jos įrodinėjamas aplinkybes, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.
17.5. Atsakovė papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė iš esmės ginčija vienašališką priešpriešinių prievolių įskaitymą tik toje dalyje, kurioje ji neva tai planavo parduoti transportavimo metu sugadintą krovinį. Ieškovės nurodytas pirkėjo UAB „Aruodas“ pasiūlymas dėl sugadintų plokščių įsigijimo, kaip teisingai pažymėjo sprendime pirmosios instancijos teismas, vertintinas kritiškai, visų pirma dėl to, jog tariamas pasiūlymas įsigyti prekes nėra sutartis, kurios pagrindu šalys vienos kitos atžvilgiu prisiima įsipareigojimus, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepatvirtina ir negarantuoja, jog ieškovė tikrai būtų pardavusi sugadintą krovinį. Pažymėtina ir tai, kad priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, ji tik 2021 m. sausio 12 d. išreiškė poziciją dėl sugadinto krovinio perėmimo iš trečiojo asmens ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai, kurių ieškovė nepaneigė.
17.6. Ieškovės nurodomi teiginiai, dėl plokščių pardavimo UAB „Aruodas“ ir jų panaudojimo rinkoje yra visiškai nepagrįsti, kadangi sugadintos plokštės neatitiko LST EN 14509 standarto ir tariamas plokščių panaudojimas yra tiesiog neįmanomas ir neatitinkantis statybos norminių techninių reikalavimų, todėl joks objektas, kuriame tariamai būtų buvusios realizuotos apgadintos plokštės, negalėtų būti priduotas pagal statybos norminius bei techninius reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, tai yra apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka pripažinęs, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Linėja Transport“ ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatytos aplinkybės
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškove 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. E-053724 (N053724), pagal kurią ieškovė turėjo paimti siuntėjo UAB „Baltijos polistirenas“ krovinį „Sandvičiai, svoris 7 t., LDM 13.6, Palečių sk. 33“, ir nuvežti adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Krovinių vežimo sutartį Nr. JA/0011 ieškovė pavedė minėtą krovinį pervežti trečiajam asmeniui UAB „Palis LT“.
22. UAB „Palis LT“ vežant krovinį, buvo sugadinta krovinio dalis, nes plokštės nebuvo pritvirtintos ir viena plokščių pakuotė nuvirto, dėl ko klientas atsisakė priimti dalį atvežto krovinio (sugadintą pakuotę) ir grąžino atgal į Uteną. UAB „Baltijos polistirenas“ nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė žalą (1364,41 Eur + PVM už plokštes ir 150 Eur + PVM – transporto paslaugos) ir paprašė atsakovės ją atlyginti.
23. 2020 m. gruodžio 3 d. trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ informavo atsakovę apie sugadintą krovinį ir nurodė, kad nuostolis yra 1464,41 Eur.
24. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nesutinka su pretenzija atlyginti 1464,41 Eur + PVM nuostolių ir 150 Eur + PVM vežimo mokestį, kurių reikalauja siuntėjas, nes nepateikti įrodymai dėl nuostolių atlyginimo, taip pat neįrodyti nuostoliai (nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis savikaina – be PVM), o taip pat nurodė, kad vadovaujantis šalių Sutarties 6 punktu, ekspeditorius neturi teisės į visišką transportavimo išlaidų reikalavimą.
25. 2020 m. gruodžio 22 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 205366 atsakovė pervedė UAB „Baltijos polistirenas“ 1650,94 Eur pagal UAB „Baltijos polistirenas“ 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktą pretenziją. 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 181,50 Eur sumai.
26. 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovė išsiuntė ieškovei sąskaitą-pretenziją (patikslintą) apie sugadinto krovinio ir nuostolių atlyginimą, kurioje nurodė, kad dėl krovinio sugadinimo prašo atlyginti 1514,41 Eur + PVM nuostolių sumą ir kad jeigu iki 2021 m. sausio 15 d. nuostoliai nebus atlyginti, vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsnių nuostatomis, nuostolių suma gali būti vienašališkai įskaityta į vežėjui mokėtinas sumas.
27. 2021 m. sausio 12 d. ieškovės atstovas elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad reikia pakoreguoti pretenziją – pretenzijos nuostolių suma turi būti jau su PVM, t.y. 1650,94 Eur bei nurodė, kad sugadintas plokštes norės pasiimti sau, tai padarys po pretenzijos pasirašymo per dvi savaites.
28. Ieškovės atstovas Vytautas Gliaubicas elektroniniu laišku 2021 m. sausio 14 d. informavo atsakovę, kad pretenziją patvirtina, nurodė, kad ji bus įtraukta į apskaitą ir sudengta su atsakovės skola ieškovei, bei paklausė su kuo kontaktuoti dėl sugadinto krovinio paėmimo iš Utenos.
29. Atsakovė 2021 m. sausio 20 d. informavo ieškovę, kad plokštės utilizuotos ir persiuntė utilizavimo aktą, nurodant, kad atsakovė nebuvo informuota.
30. 2021 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovui ir draudiko atstovui ieškovės atstovas nurodė, kad prisiimti visos nuostolių sumos negali, nes niekas negali įrodyti tai, kad šios plokštės nebuvo parduotos kažkam kitam, o dokumentas surašytas tik tam, kad atrodytų, jog brokuotos prekės buvo utilizuotos. Ieškovės atstovas nurodė, kad buvo minėjęs iš anksto, jog sugadintas plokštes ieškovė kaip savininkė pasiims sau per dvi savaites. Šių prekių reikalauja ieškovės draudimas. Jis taip pat nurodė, kad apie tai atsakovę buvo informavęs iš anksto. Šiuo atveju ieškovė visiškai nesutinka su pretenzija bei jos suma.
31. 2021 m. vasario 11 d. atsakovė informavo ieškovę, kad įskaito 1732,62 Eur sumą (1650,94 Eur su PVM krovinio savikaina bei 81,68 Eur už transportą, nes dalis krovinio buvo pristatyta tvarkingai) nuo vežėjui mokėtinų sumų ir buvo užskaitytos šios PVM sąskaitos-faktūros – 2020 m. gruodžio 15 d. 375,10 Eur, 2021 m. sausio 7 d. 326,70 Eur, 2021 m. sausio 20 d. 387,20 Eur, 2021 m. sausio 25 d. 435,60 Eur, 2021 m. sausio 29 d. 84,70 Eur, 2021 m. vasario 10 d. 181,50 Eur.
32. 2021 m. vasario 11 d. ieškovė elektroniniu laišku atsakovei, nurodė, kad nesutinka su atsakovės vienašališku įskaitymu, o 2021 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku ieškovė dar kartą informavo atsakovę, kad nesutinka su pretenzija, nes krovinys sunaikintas ir atskiru tos pačios dienos elektroniniu laišku, adresuotu atsakovei bei UAB „Finarta“, informavo, kad šios pretenzijos netraukti, nes nesutariama dėl nuostolių sumos.
Dėl žalos atlyginimo ir įskaitymo teisėtumo
33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys buvo sugadintas ir kad ieškovė atsakinga dėl ginčo krovinio sugadinimo. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos dydžio sugadinus krovinį ir dėl atlikto įskaitymo teisėtumo.
34. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti visą krovinio vertę, o krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį privalo asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis).
35. Pažymėtina, kad kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Krovinio sugadinimo atveju žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal išlaidas siekiant atstatyti krovinį į pradinę padėtį, o taikant nuvertėjimo principą – vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Vežėjas taip pat privalo kompensuoti ir kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas, tačiau šios išlaidos priežastiniu ryšiu turi sietis su krovinio vertės sumažėjimu.
36. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ sumokėjo viso krovinio vertę ir dalį transporto išlaidų, o vėliau sumokėtą kompensaciją už sugadintą krovinį įskaitė su skola ieškovei. Ieškovė nesutinka su atliktu įskaitymu ir nurodo, kad atlyginus visą žalą ieškovei turėjo atitekti sugadintas krovinys, kurį ji būtų pardavusi už 1150 Eur + PVM.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad atsakovė galėjo atlikti įskaitymą, tačiau mažesnei sumai.
38. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis, o jį buvo galima parduoti. Tai patvirtina byloje pateiktos apgadinto krovinio nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys nebuvo visiškai sugadintas, o taip pat UAB „Mersona“ elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad „pažeistos plokštės dėl mažesnės kainos yra labai paklausios rinkoje, o apžiūrėjus apgadinto krovinio nuotraukas, matyti, kad apgadinti praktiškai tiktai galai, kurie nupjaunami apie 0,5 m ir plokštės toliau naudojamos“.
39. Antra, byloje pateikti UAB „Baltijos polistirenas“ 2020 m. gruodžio 21 d. nurašymo aktas, 2021 m. sausio 26 d. UAB „Baltijos polistirenas“ pavedimo kopija UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui“ bei 2021 m. kovo 13 d. UAB „Arvimeta“ mokėjimo pavedimas UAB „Baltijos polistirenas“ už priduotą metalą neįrodo, kad ginčo krovinys buvo utilizuotas, kadangi šiuose pavedimuose egzistuojančios sumos neatitinka krovinio dydžio. Be to, UAB „Baltijos polistirenas“ nurodė kad UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui“ buvo mokama už ženkliai didesnį, per kurį laiką susikaupusių atliekų priėmimą, o UAB „Arvimeta“ sumokėjo UAB „Baltijos polistirenas“ už ženkliai didesnį metalo kiekį, nei galėjo būti išardžius plokštes.
40. Trečia, teismo vertinimu, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neatliko veiksmų, kurie būtų padėję išvengti šio ginčo. Nors atsakovė neigia, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė anksčiau nei 2021 m. sausio 12 d. buvo informavusi atsakovę, jog ketina pasiimti krovinį. Be to, iš 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovės atsakymo į pretenziją matyti, kad ieškovė informavo atsakovę, kad nesutinka su pretenzija atlyginti 1464,41 Eur + PVM nuostolių ir 150 Eur + PVM vežimo mokestį, kurių reikalauja siuntėjas, nes nepateikti įrodymai dėl nuostolių atlyginimo bei neįrodyti nuostoliai (nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis savikaina – be PVM). Be to, šiame atsakyme į pretenziją ieškovė nurodė, kad ekspeditorius atlyginęs nepagrįstus ir neįrodytus nuostolius neįgyja teisės atlyginti šiuos neįrodytus nuostolius iš vežėjo.
41. Teismo vertinimu, iš šios pretenzijos atsakovė turėjo suprasti, kad ieškovė nesutinka su nuostolių dydžiu, todėl turėjo dėti pastangas, kad būtų nustatyti realūs nuostoliai, t. y. nuostoliai, kuriuos sudaro krovinio vertė atėmus krovinio vertę po jo apgadinimo, o ne padengti visą krovinio vertę nesiaiškinus, kaip sumažėjo krovinio vertė arba turėjo imtis priemonių, kad krovinys būtų perduotas ieškovei. Padengdama visą krovinio vertę ir nesiaiškindama realių padarytų nuostolių, atsakovė prisiėmė visą riziką, kad jai gali būti atlyginti ne visi apmokėti nuostoliai.
42. Apie tai, kad nesutinka su nuotolių dydžiu ieškovė atsakovę informavo 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. dviem savaitėmis anksčiau nei UAB „Baltijos polistirenas“ surašė plokščių nurašymo aktą, todėl atsakovė, elgdamasi apdairiai, žinodama, kad yra ginčas su ieškove dėl sugadinto krovinio vertės, turėjo kreiptis į UAB „Baltijos polistirenas“ bei ieškovę ir kartu įvertinti krovinio po apgadinimo vertę arba pasiūlyti krovinį pasiimti ieškovei.
43. Nustačius, kad kroviniui buvo padaryta mažesnė žala negu atlygino atsakovė, atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti tik realiai padarytą kroviniui žalą.
44. Ieškovė nurodo, kad UAB „Aruodas“ jai už apgadintas plokštes siūlė sumokėti 1150 Eur +PVM ir pateikia UAB „Aruodas“ 2021 m. balandžio 9 d. pažymą, adresuotą ieškovės advokatei, kurioje UAB „Aruodas“ nurodo, kad 2020 m. pabaigoje iš UAB „Linėja Transport“ ketino įsigyti pažeistas gabenimo metu sienų daugiasluoksnes plokštes PIR80NF1100WP už 1150 Eur + PVM.
45. Tačiau, teismo vertinimu, šia pažyma nustatant apgadinto krovinio vertę remtis nėra pagrindo, nes tai nėra sutartis dėl plokščių pirkimo, o tik pasiūlymas, pateiktas net nepžiūrėjus plokščių gyvai. Kitų įrodymų, patvirtinančių krovinio po sugadinimo vertę, byloje nėra.
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
47. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad po apgadinimo likutinė krovinio vertė yra lygi 50 proc. naujo krovinio vertės ir yra lygi 825,47 Eur (1364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nuotraukose užfiksuotais krovinio apgadinimais ir UAB „Mersona“, kuri gamina panašias plokštes, raštu, kuriame nurodoma, kad transportuojant, keliant pakrovėju, dažnai pažeidžiamos plokštės, tačiau jos neutilizuojamos, o parduodamos su apgadinimais ir yra labai paklausios rinkoje dėl to, kad jų vertė 40-50 proc. mažesnė nei neapgadintų.
48. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ji prašo atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą pripažinti neteisėtu dalyje dėl 1 391,00 Eur sumos, t. y. paties įskaitymo galimumo neginčija. Nustačius, kad ieškovė už krovinio sugadinimą turėjo atlyginti 907,15 Eur (1 732,62 Eur - 825,47 Eur), atsakovės įskaitymas dalyje dėl 825,47 Eur sumos laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu.
49. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagal byloje esančias 6 sąskaitas-faktūras buvo skolinga ieškovei 1 790,80 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus atsakovės vienašalį įskaitymą iš dalies negaliojančiu, ieškovei iš atsakovės priteistina 883,65 Eur (1790,80 Eur - 907,15 Eur) skolos.
50. Atsižvelgiant į tai, palūkanos skaičiuotinos už paskutines keturias ieškovės ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LIN Nr. 2021/011026, kurios suma 387,20 Eur, tačiau tik sumos 181,85 Eur dalyje už 56 dienas (181,50 Eur x 0,06 /365x56), ir iš viso sudaro 1,67 Eur palūkanų, o už likusias tris PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2021 m. sausio 25 d. Serija LIN Nr. 2021/011463, 2021 m. sausio 29 d. Serija LIN Nr. 2021/012, 2021 m. vasario 9 d. Serija LIN Nr. 2021/020254, palūkanos priteisiamos pilna apimtimi. Taigi iš viso priteistina palūkanų suma sudaro 7,04 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties.
51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
52. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
53. Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
54. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (nurodyto straipsnio 2 dalis).
55. Teismas išnagrinėjęs, ieškovės (apeliantės) UAB „Linėja transport“ apeliacinį skundą, jį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 883,65 Eur skolos bei 7,04 Eur palūkanų, iš viso 890,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys yra patenkintas 49,23 proc. (890,69 Eur x 100/1809,10). Atitinkamai perskaičiuotinos šalių patirtos išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
56. Ieškovei priteistina 1615,04 Eur advokato atstovavimo išlaidų (3280,60 x 49,23 proc./100) ir 19,23 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (39 x 49,23 proc. /100) bei 19,23 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (39 x 49,23 proc. /100), iš viso 1653,50 Eur. Atsakovei priteistina iš ieškovės 1382,21 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2722,5 x 50,77 proc. / 100). Taip pat atsakovei priteisiama 460,73 Eur advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą (907,50 x 50,77 proc. / 100). Iš viso atsakovei priteistina 1842,94 Eur byinėjimosi išlaidų. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 189,44 Eur bylinėjimosi išlaidos.
57. Trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ patirtos advokato atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 184,30 Eur advokato atstovavimo išlaidų (363 x 50,77 proc. / 100) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
ieškovės UAB „Linėja Transport“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pripažinti atsakovės UAB „Naurida“ 2021 m. vasario 11 d. atliktą vienašalį 1 732,62 Eur įskaitymą dalyje dėl 825,47 Eur sumos įskaitymo neteisėtu ir negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės UAB „Naurida“, j. a. k. 126314849, ieškovės UAB „Linėja Transport“, j. a. k. 302626917, naudai 883,65 Eur skolą, 7,04 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei UAB „Naurida“, j. a. k. 126314849, iš ieškovės UAB „Linėja Transport“, j. a. k. 302626917, 189,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“, j. a. k. 160421364, iš ieškovės UAB „Linėja Transport“, j. a. k. 302626917, 184,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Linas Zinkevičius