Civilinė byla Nr. e2-21856-960/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16629-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.8.; 2.6.20.1.; 3.1.7.6. 3.2.6.1; 3.2.4.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dori darbai“ ieškinį atsakovui UAB „Buresta“ dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 92,00 Eur skolą, 0,86 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas 2021 m. kovo 13 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini), suteikė nuotekų vamzdžių plovimo paslaugas. 2021 m. kovo 16 d. ieškovas atsakovui el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07790 52,00 Eur sumai, o 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07869 40,00 Eur sumai, kurias atsakovas turėjo apmokėti per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitų gavimo dienos. Atsakovas iki pat šios dienos nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis, kurios sąlygas šalys suderino telefoninio skambučio metu.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutinko. Prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių susiklostę santykiai turi būti kvalifikuojami kaip rangos teisiniai santykiai. Atsakovas pas ieškovą užsakė nuotekų išsiurbimo ir išvežimo darbus, kuriuos sudarė nuotekų šulinėlių išsiurbimo nuo dumblo, nuotekų išvežimo ir vamzdžių paviršių apiplovimo darbai. Atsakovas siekė ne tik išvalyti vamzdynus, bet ir išsiurbti nuotekas bei jas išvežti, t. y. konkretaus rezultato ir tai buvo esminė šalių susitarimo sąlyga. Apiplovimas nebuvo esminė ir svarbiausia darbų dalis. Ieškovo direktorius susirašinėjimo metu patvirtino, kad šalims buvo svarbus galutinis rezultatas. Ieškovas veikė savo jėgomis ir rizika, o darbų pobūdis buvo vienkartinis, kas atitinka rangos darbų bruožus. Šalis siejusių santykių pobūdis yra svarbus dėl to, kad nebuvo pasiektas rezultatas, kurio tikėjosi atsakovas, darbai buvo atlikti su trūkumais, dėl ko atsakovas už juos neprivalo mokėti. Darbų pobūdis buvo vienkartinis, tačiau ieškovas darbų atlikti važiavo antrą kartą, kadangi pirmu kartu darbų neatliko tinkamai ir už tai išrašė antrą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas dėl tų pačių darbų atlikimo buvo priverstas kreiptis į kitą rangovą UAB „Baltijos puta“, kuris 2021 m. balandžio 19 d. atliko nuotekų išsiurbimo darbus ir išrašė 2021-04-19 PVM sąskaitą faktūrą serija BP Nr. 21059A, kurią atsakovas apmokėjo. Visa tai parodo, kad ieškovas darbus atliko netinkamai ir nepasiekė sutarto rezultato, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų reikėję samdyti kito rangovo tiems patiems darbams atlikti. Be to, atsakovas nesutinka, kad darbai buvo priimti žodžiu ir tai padarė atsakovo direktoriaus sutuoktinė, kaip savo laiškuose nurodo ieškovo direktorius, kadangi paslaugas užsakė atsakovas, o ne jo namiškiai. Rangos teisinių santykių atveju, įstatymas nenumato darbų priėmimo žodžiu. Ieškovas nekvietė atsakovo priimti darbų rezultato, nepateikė pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo akto, kuriame atsakovas būtų galėjęs nurodyti darbų rezultatų trūkumus. Atsakovas nepriėmė darbų faktiniu valdymu, kadangi kaip tik negalėjo naudotis darbų rezultatu dėl trūkumų ir buvo priverstas samdyti kitą įmonę darbams iš naujo atlikti. Pačiose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyti konkretūs atlikti darbai, nenurodytas objektas / jo adresas, taip pat nesuprantama, kodėl skiriasi darbų kaina – už 2021 m. kovo 13 d. netinkamai atliktus darbus išrašyta sąskaita 52,00 Eur sumai, o 2021 m. balandžio 7 d. – 40,00 Eur sumai. Tai tik patvirtina, kad PVM sąskaitos faktūros yra nepagrįstos ir išrašytos už netinkamai atliktus darbus. Taip pat nežinoma, kodėl ieškovas vienašališkai nusprendė, kad jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra privalu apmokėti per 14 dienų, kas turi įtakos palūkanų skaičiavimo laikotarpiui. Jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Ieškovas galėjo iš atsakovo reikalauti apmokėti PVM sąskaitas faktūras, su sąlyga, kad darbai būtų buvę atlikti tinkamai ir be trūkumų, tik per 30 dienų nuo jų gavimo dienos, dėl ko kompensuojamųjų palūkanų ieškovas negali skaičiuoti nuo nurodomų dienų.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis), dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07790 52,00 Eur sumai, o 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 07869 40,00 Eur sumai už atliktą vamzdžių plovimą adresu (duomenys neskelbtini), kurias ieškovas atsakovui išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose nurodytas 14 dienų apmokėjimo terminas. Rašytinė sutartis, su aiškiomis sąlygomis, tarp šalių sudaryta nebuvo. Iš šalių susirašinėjimo 2021 m. balandžio 15-16 d. matyti, kad atsakovas nebuvo patenkintas ieškovo atliktų darbų kokybe, atsisakė mokėti už ieškovo atliktus darbus, juos priimti, buvo priverstas samdyti kitą įmonę. Bylos šalys pripažįsta tarpusavio egzistavusius santykius, tačiau nurodo skirtingą jų teisinį pobūdį, t. y. ieškovas nurodo, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų santykiai, o atsakovas, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir atsakomybės taikymo būdas: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. [...] Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Atsakovas nurodo, kad siekė ne tik išvalyti vamzdynus, bet ir išsiurbti nuotekas bei jas išvežti, t. y. konkretaus rezultato ir tai yra esminė susitarimo sąlyga, darbų pobūdis buvo vienkartinis, o tai atitinka rangos darbų bruožus. Teismas su atsakovo vertinimu nesutinka. Iš pateikto bylos šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys susitarė dėl nuotekų vamzdžių išplovimo. Duomenų dėl sutarto nuotekų išvežimo nėra. Nuotekų išsiurbimas yra neatskiriamas nuo pačios ieškovo atliekamos veiklos, t. y. natūrali veiksmų seka. Vien tai, kad plaunant vamzdžius, yra būtina išsiurbti nuotekas savaime nereiškia, kad yra sukuriamas atskirą vertę turintis rezultatas ir šalių santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai. Rangos sutarties atveju rangovui atlygis mokamas už sukurtą objektą, turintį savarankišką vertę ir atsakomybė kyla dėl sukurto netinkamo darbo rezultato (objekto). Paslaugų atveju paslaugos teikėjas deda maksimalias pastangas paslaugas suteikti tinkamai, bet ne įsipareigoja dėl tam tikro rezultato sukūrimo ir jo, kaip atskiro objekto perdavimo užsakovui. Rezultatas paslaugų teikimo atveju yra galimas, tačiau neatskiriamas nuo pačių paslaugų teikėjo veiksmų, o atlygis paslaugų teikėjui mokamas už tinkamai suteiktas paslaugas. Dėl sukuriamo ar pagaminamo atskiriamo nuo pačių veiksmų objekto, turinčio savarankišką vertę, šalys nesusitarė, susitarė dėl atsakovui priklausančių vamzdžių išplovimo, plovimo paslaugų, kurias ieškovas privalėjo suteikti tinkamai, todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė paslaugų teikimo sutartis sudaryta nebuvo. CK nėra nustatyta privaloma rašytinė sutarties forma atlygintinų paslaugų teikimo atveju, o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui suteiks vamzdžių plovimo paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo fakto, kad ieškovo darbuotojai teikė paslaugas, tačiau nurodo, kad jos suteiktos nekokybiškai ir ne visa apimtimi, t. y.,  jog vamzdynai neišplauti ar išplauti netinkamai, išsiurbta tik maža nuotekų dalis. Dėl šios priežasties teko antrą kartą kviesti ieškovo darbuotojus, tačiau ir antrojo atvykimo atveju paslaugos suteiktos netinkamai. Byloje nėra jokių duomenų / įrodymų apie atsakovo iš ieškovo priimtas paslaugas ar tokių įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą ir kokybišką jų suteikimą (CPK 178 straipsnis). Vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas ar susirašinėjime minimas trečiasis asmuo (žmona), kuris galimai priėmė darbus, nesuponuoja išvados, jog paslaugos yra suteiktos tinkamai ir kokybiškai. Be to, pirmuoju atveju paslaugas suteikus netinkamai, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.724 straipsniu, ieškovas turėjo teisę neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus, sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ar neatlygintinai atlikti darbą iš naujo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad galimai ieškovo paslaugos pirmuoju atveju buvo suteiktos netinkamai, todėl atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą. Kaip minėta, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas atsakovui tiek išrašant 2021 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, tiek išrašant 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai suteikė paslaugas, todėl jo reikalavimas dėl užmokesčio už šias paslaugas priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Netenkinus reikalavimo priteisti skolą, išvestinis iš šio reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo taip pat laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš kurio matyti, kad atsakovas už advokato teisinę pagalbą patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 150,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Dori darbai“, j. a. k. 302342799, atsakovo UAB „Buresta“, j. a. k. 302698877, naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                        Dariuš Lučinski