Civilinė byla Nr. e2-396-464/2025
Teisminio proceso numeris 2-56-3-00445-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.6; 3.3.1.11; 3.5.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Carbon invest“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui I. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Carbon invest“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. L. 190 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teisme 2024 m. spalio 25 d. gauta tarp šalių ir trečiųjų asmenų sudaryta 2024 m. rugsėjo 19 d. sudaryta taikos sutartis. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė byloje dalyvaujantiems asmenis terminą 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarytos taikos sutarties trūkumams pašalinti. Šalys ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Carbon invest“ 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui patvirtinti rašytinio proceso tvarka 2024 m. gruodžio 5 d. jų sudarytą taikos sutartį. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino tarp šalių ir trečiojo asmens UAB „Carbon invest“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
3. Ieškovas T. K. 2025 m. sausio 9 d. pateikė teismui prašymą išduoti jam du vykdomuosius raštus dėl 65 916 Eur skolos ir 25 000 Eur netesybų išieškojimo solidariai iš atsakovo I. L. ir trečiojo asmens UAB „Carbon invest“.
4. Prašyme nurodė, kad buvo pažeistos taikos sutarties sąlygos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 30 d. nebuvo pastatytas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas, todėl ieškovas įgijo teisę iš atsakovo ir trečiojo asmens (laiduotojos) UAB „Carbon invest“ reikalauti 25 000 Eur baudos. Kadangi dalį skolos laiduotoja apmokėjo iki ir po taikos sutarties pasirašymo, liko nesumokėta 65 916 Eur (190 000 Eur – 40 000 Eur – 84 084 Eur) skola ir 25 000 Eur netesybos.
5. Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 17 d. gautas ieškovo T. K. prašymas dėl įvykusio reikalavimo teisės perleidimo pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-1244-413/2024 ieškovą (pradinį kreditorių) T. K. naująja ieškove UAB „Juridiniai asmenys“, nurodant, kad reikalavimo teisę į solidarius bendraskolius I. L. ir UAB „Carbon invest“ sudaro 65 916 Eur skola ir 25 000 Eur netesybos, iš viso – 90 916 Eur, bei išduoti vykdomuosius raštus naujajai ieškovei (kreditorei).
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdyje žodine protokoline nutartimi pakeitė ieškovą T. K. jo teisių perėmėja UAB „Juridiniai asmenys“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino naujosios ieškovės UAB „Juridiniai asmenys“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė naujajai ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ vykdomuosius raštus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, vykdomuosiuose raštuose nurodant išieškoti ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ solidariai iš atsakovo I. L. ir trečiojo asmens UAB „Carbon invest“ 65 916 Eur skolą ir 25 000 Eur baudą.
8. Nurodė, kad teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtinta 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad:
„1.1. Šalys, siekdamos teisminį ginčą išspręsti taikiai ir operatyviai, susitarė dėl reikalaujamos pinigų sumos dydžio (Ieškovo reikalaujamos sumos iš Atsakovo) – 190 000 Eur (šimtas devyniasdešimt tūkstančių eurų) (toliau - Skola). Atsakovas šį įsipareigojimą Ieškovui patvirtina.
1.3. Taikos sutarties vykdymą papildomai užtikrina UAB „Carbon invest“ ((duomenys neskelbtini)) savo turtu, kaip solidarus bendraskolis bei laiduotojas kartu su Atsakovu visai Taikos sutarties 1.1 punkte nurodytai sumai. Laidavimas galioja iki visiško prievolės pagal šią Taikos sutartį įvykdymo. Laiduotojo atsakomybė yra neribojama jokiais terminais.
1.4. Iki Taikos sutarties pasirašymo dienos, Laiduotojas už Atsakovą perdavė Ieškovui 40 000 Eur vertės 2022 metų gamybos (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio VIN kodas: (duomenys neskelbtini), todėl Šalys susitaria, kad atsakovo skola ieškovui mažintina 40 000 Eur suma.
1.6., 1.6.1. Laiduotojas užtikrindamas, jog Taikos sutarties 1.5. punkte prisiimti įsipareigojimai yra realūs ir įgyvendinami, kartu pareiškia ir garantuoja, kad laiduotojas ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 30 d. įsipareigoja pilnai užbaigti pastatyti (sumontuoti) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statomo ant žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), stogą. Šiam kriterijui vertinamas 2024 m. gruodžio 30 d. faktinės situacijos atitikimas daugiabučio projektinei dokumentacijai.
1.8. Laiduotojui nesilaikant Taikos sutarties 1.6. punkte nurodytų pareiškimų ir garantijų nurodytais terminais (t. y. pažeidžiant įsipareigojimų įvykdymo terminus nors 1 diena), Ieškovas turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo Atsakovo ir Laiduotojo atžvilgiu dėl visos neįvykdytos prievolės sumos.
1.9. Atsakovui ir (ar) Laiduotojui pažeidus šioje Taikos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant ir Taikos sutartyje nurodytų terminų nesilaikymą, Atsakovas kartu su Laiduotoju solidariai įsipareigoja sumokėti Ieškovui papildomai 25 000 Eur baudą, kuri laikoma minimaliais Ieškovo nuostoliais už naudojimąsi Ieškovo piniginėmis lėšomis nuo piniginių lėšų Atsakovui pervedimo iki šios dienos.“
9. Iš antstolio R. B. 2025 m. sausio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0085/25/01 teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) statomas statinys buvo be stogo. Susisiekimo komunikacijų ir statybos techninės veiklos nepriklausomas teismo ekspertas V. Š. ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 25/01/08-1 yra nurodytas toks pats faktas, t. y., kad statomo daugiabučio namo stogas nėra pastatytas (įrengtas) taip, kaip tai numatyta techninėje dokumentacijoje.
10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir trečiasis asmuo savo nesutikimą dėl vykdomojo rašo išdavimo grindžia tokia aplinkybe, jog ieškovas 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimu buvo suteikęs atsakovui papildomą terminą dėl taikos sutarties 1.6.1 papunkčio įgyvendinimo, taip pratęsiant stogo statybos terminą keturiems mėnesiams – iki 2025 m. balandžio 30 d. (DOK-2712), tačiau šis sutikimas net nepriklausomai nuo to, ar jis yra suklastotas ar ne, buvo sudarytas dar iki šalių 2024 m. gruodžio 5 d. pasirašytos taikos sutarties, kurią teismas patvirtino 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi.
11. Atsižvelgęs į tai, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė, teismas pripažino, kad taikos sutarties 1.6.1 papunktyje šalių sulygtas stogo darbų pabaigos terminas – iki 2024 m. gruodžio 30 d., atsakovui bei jo laiduotojai (trečiajam asmeniui) yra privalomas. Atitinkamai, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties pažeidimo ir vykdomojo rašto išdavimo.
12. Vertindamas atsakovo argumentus dėl 84 084 Eur paskolos suteikimo ieškovui, kurią pastarasis įskaitė į skolą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, taip sumažindamas savo reikalavimo dydį į atsakovą (jo laiduotoją), teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, jog atsakovas ginčija ar kitaip siekia modifikuoti 2024 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį dėl 84 084 Eur paskolos suteikimo. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, tačiau negali pasisakyti ir nuspręsti dėl kitų šalis siejančių materialinių teisinių santykių (pavyzdžiui, dėl paskolos). Todėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą procese taikos sutartyje nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami.
13. Teismas padarė išvadą, kad taikos sutarties 1.6.1, 1.8 papunkčiuose nustatyti terminai yra suėję, tačiau taikos sutartis laiku nėra įvykdyta, trečiajam asmeniui pažeidus taikos sutarties 1.1.6 papunkčio reikalavimus, todėl yra pagrindas išduoti vykdomuosius raštus, kartu atsižvelgiant į taikos sutarties 1.1, 1.3, 1.4, 1.9 papunkčiuose nustatytas sąlygas dėl skolos dydžio, jos dalinio apmokėjimo, sankcijas už sutarties pažeidimą ir ieškovo nurodytą kaip sumokėta skolos dalį. Todėl ieškovo teisių perėmėjai išduotini vykdomieji raštai dėl 65 916 Eur skolos ir 25 000 Eur baudos išieškojimo, vykdomuosiuose raštuose nurodant, kad šios pinigų sumos išieškomos iš solidarių skolininkų atsakovo I. L. ir trečiojo asmens UAB „Carbon invest“ kreditoriaus UAB „Juridiniai asmenys“ naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Trečiasis asmuo UAB „Carbon invest“ atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį ir naujosios ieškovės UAB „Juridiniai asmenys“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti; 2) priimti naują įrodymą – 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Esminę reikšmę nustatant tikrąją šalių valią ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius turi pirmoji 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutarties redakcija, jos sudarymo aplinkybės ir po jos sekusi įvykių chronologija. Teismo patvirtinta 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutartis buvo tik pirmosios sutarties formaliai atnaujinta redakcija – atnaujintų terminų sutartis pagal pirmosios instancijos teismo įpareigojimus. Esminė ir byloje likusi neatskleista aplinkybė yra ta, kad laiduotoja UAB „Carbon invest“ su pradiniu ieškovu T. K. pirmosios 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutarties sudarymo dieną kartu sudarė ir 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria detalizavo taikos sutartimi numatytą laiduotojo įsipareigojimą ieškovui perleisti butą, kuris bus pastatytas adresu (duomenys neskelbtini).
14.2. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nutarus išduoti vykdomuosius raštus, susiklosto tokia situacija, kai naujajai ieškovei yra išduodami 90 916 Eur vertės vykdomieji raštai – piniginis reikalavimas į trečiąjį asmenį bei atsakovą (solidariai), iš kurių net 25 000 Eur yra bauda už taikos sutarties pažeidimą, nors trečiasis asmuo pagal minėtą preliminariąją sutartį pradiniam ieškovui T. K. pagal tą patį taikos sutartimi aptartą kreditorinį įsipareigojimą yra įsipareigojęs neatlygintinai iki 2025 m. spalio 31 d. perleisti butą su parkavimo viena, kurių vertė 105 616 Eur. Taigi, pagal tą pačią prievolę du subjektai (T. K. ir UAB „Juridiniai asmenys“) turės lygiavertę teisę į kreditorinio reikalavimo įvykdymą – vienas pagal išduodamą vykdomąjį raštą šioje byloje, kitas – pagal 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją sutartį, kuria įformintas atsiskaitymas už perleidžiamą turtą. Todėl trečiasis asmuo arba turi neatlygintinai papildomai perleisti dar ir nekilnojamąjį turtą, arba dar kartą gražinti (sumokėti) jo faktiškai taip ir negautas lėšas už nekilnojamąjį turtą.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2024 m. lapkričio 29 d. pradinio ieškovo išduoto sutikimo dėl taikos sutartyje nustatytų terminų pakeitimo. Nors pradinis ieškovas teigia, kad šis dokumentas suklastotas, tačiau šiuo metu nėra jokio teismo sprendimo (nuosprendžio), kuris šį sutikimą darytų negaliojančiu. Vien tai, kad bylos šalys, vykdydamos teismo įpareigojimą, teismui pateikė 2024 m. gruodžio 5 d. formaliai atnaujintos redakcijos sutartį su kitais terminais, nelemia 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimo, kaip sandorio, negaliojimo.
14.4. Trečiajam asmeniui tik šioje proceso stadijoje atsirado būtinybė, ginant savo pažeistas teises ir interesus, pateikti naują įrodymą byloje – 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją sutartį, kadangi: 1) trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje nebuvo atstovaujamas advokato, o jam teisines paslaugas – procesinius dokumentus, teisines konsultacijas teikė UAB „Juridiniai asmenys“, kuri galimai byloje veikė prieš savo kliento laiduotojos UAB „Carbon invest“ interesus, nes turėjo asmeninį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; 2) preliminariosios sutarties pateikimo būtinybė iš esmės atsirado tik tada, kai byloje tapo žinoma apie T. K. reikalavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį perleidimą UAB „Juridiniai asmenys“, sau pasiliekant tą pačią reikalavimo teisę dar ir pagal preliminariąją sutartį ir taip sudvigubinant reikalavimus pagal tą pačią prievolę; 3) trečiasis asmuo negalėjo iš anksto numatyti, kad pradinis ieškovas T. K. nesąžiningai sieks 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutarties 1.6.1 papunktyje numatyto termino pagrindu pradėti priverstinį vykdymą, nors pats dėl statybos terminų yra davęs 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimą, kad pretenzijų neturi ir neturės; 4) trečiasis asmuo taip pat negalėjo iš anksto numatyti, kad ieškovas T. K. nesąžiningai sieks pasipelnyti, perleisdamas reikalavimo teisę pagal teismo nutartimi patvirtintą 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutartį, nors jį ir trečiąjį asmenį saisto dar ir 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminarioji sutartis bei įsipareigojimas iki 2025 m. spalio 31 d. neatlygintinai už prievolę perleisti sulygtą turtą.
2. Naujoji ieškovė (naujoji kreditorė) UAB „Juridiniai asmenys“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Šalys 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė dėl taikos sutarties sąlygų bei joje nurodytų terminų. Pasirašyta 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis nebuvo teismo patvirtinta būtent dėl terminų, kurie jau buvo pasibaigę, todėl šalys 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutartimi iš naujo susitarė dėl naujų terminų. Nėra ginčo, kad iki 2024 m. gruodžio 30 d. namo stogas nebuvo uždengtas, todėl neabejotinai taikos sutarties sąlygos buvo pažeistos, atitinkamai, pradinis ieškovas T. K. pagrįstai kreipėsi dėl vykdomo rašto išdavimo. Taikos sutartyje aptariamus terminus neabejotinai nurodė trečiasis asmuo, kuris yra minimo nekilnojamo turto vystytojas.
15.2. Trečiojo asmens argumentai dėl 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutarties sudarymo neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi šis sutarties variantas nebuvo teismo patvirtintas. Šalių valia galutinai buvo išreikšta ir patvirtinta Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi.
15.3. Atskirojo skundo teiginys, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminarioji sutartis yra teisėta ir galiojanti, neatitinka tiesos, nes abi 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, įskaitant ir trečiojo asmens pateiktą 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją sutartį, yra nutrauktos ir negaliojančios. Dėl šios priežasties nepagrįsta atskirajame skunde išdėstyta prielaida, kad pradinis ieškovas T. K. bei naujoji ieškovė turės po lygiavertę teisę į kreditorinio reikalavimo įvykdymą.
15.4. Trečiasis asmuo pažeidė ir 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties sąlygas, neįvykdydamas savo įsipareigojimų neįkeisti 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminarioje sutartyje nurodyto turto.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo, rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų ir jais grindžiamų argumentų
3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 28 punktas). Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas).
4. CPK 314 straipsnis, apribojantis naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme (nebent būtų pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė objektyviai iškilo vėliau), yra viena iš proceso operatyvumo, jo koncentruotumo išraiškų. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
5. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas visgi neturi pareigos priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais šalis siekia pagrįsti vienokias ar kitokias, jos nuomone, bylai svarbias aplinkybės. Kitoks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Tokiu atveju nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).
6. Atsižvelgiant į nurodytą procesinį teisinį reguliavimą, iki labai išskirtinių situacijų apribojantį naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, ir įvertintini proceso dalyvių prašymai, susiję su naujų duomenų (įrodymų ir rašytinių paaiškinimų) priėmimu.
7. Apeliantė su atskiruoju skundu teikia tarp jos ir ieškovo 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, teigdama, kad ši preliminarioji sutartis turi būti priimta apeliacinės instancijos teisme, kadangi ji patvirtina aplinkybes, jog pradinį ieškovą ir apeliantę siejo dar ir kiti sutartiniai įsipareigojimai, kurie yra reikšmingi sprendžiant vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą.
8. Kaip matyti iš prašomo priimti naujo įrodymo (2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties), ši sutartis parengtas iki skundžiamos nutarties priėmimo (2025 m. vasario 26 d.). Apeliantė nenurodė, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos ji šio dokumento neturėjo ar nebuvo susipažinusi su jo turiniu ar dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių, aplinkybių neturėjo galimybės šio dokumento pateikti pirmosios instancijos teismui iki jam priimant skundžiamą nutartį. Tokia aplinkybė, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą apeliantė nebuvo atstovaujama advokato, taip pat nesuponuoja išvados, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo. Kaip minėta, apeliantės prašomas priimti naujas įrodymas jau egzistavo iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Apeliantė nenurodė, kad tokiam įrodymui gauti buvo reikalinga advokato pagalba. Aktualu ir tai, kad pirmosios instancijos teisme 2025 m. sausio 30 d. gautas apeliantės atsiliepimas į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-2712) buvo pasirašytas apeliantės vadovo I. L., o ne naujosios ieškovės UAB „Juridiniai asmenys“, taigi būtent apeliantė nusprendė, kokios pozicijos laikytis sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą ir kokius įrodymus ir (ar) argumentus pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, nors apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje jai teisines paslaugas teikė naujoji ieškovė UAB „Juridiniai asmenys“, tokioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų ji nepateikė (CPK 178 straipsnis),
9. Nesutiktina ir su tokia apeliantės pozicija, kad naujo įrodymo (2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties) pateikimo būtinybė atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliantė tik 2024 m. gruodžio 19 d. sužinojo apie pradinio ieškovo reikalavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį perleidimą naujajai ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pradinio ieškovo prašymas dėl reikalavimo perleidimo naujajai ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2025 m. vasario 17 d. ir pirmosios instancijos teismo patenkintas 2025 m. vasario 19 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi. Taigi, apie įvykusį reikalavimo perleidimą ir naujosios ieškovės UAB „Juridiniai asmenys“ siekį gauti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties įvykdymo, nepaisant pradinį ieškovą T. K. ir apeliantę saisčiusios 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties, apeliantė sužinojo iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį (2025 m. vasario 26 d.). Nei argumentų, susijusių su 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties įtaka, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nei prašymo suteikti terminą papildomiems atsikirtimams pateikti apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė.
10. Aptariamo naujo įrodymo priėmimo į apeliacinę bylą būtinybės nepagrindžia ir tokia apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji negalėjo iš anksto numatyti, jog pradinis ieškovas T. K. 2024 m. gruodžio 5 d. taikos sutarties 1.6.1 papunktyje numatyto termino pagrindu sieks pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą, nepaisant jo paties 2024 m. lapkričio 29 d. duoto sutikimo dėl ilgesnio statybos darbų termino ir garantijos, kad pretenzijų neturi ir neturės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad apie tai, jog pradinis ieškovas siekia pradėti priverstinį vykdymą, apeliantė sužinojo (turėjo sužinoti) 2025 m. sausio 16 d., kai jai buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir šio ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Todėl akivaizdu, kad apie pradinio ieškovo ketinimus siekti priverstinio taikos sutarties vykdymo apeliantė sužinojo anksčiau nei buvo priimta skundžiama nutartis (2025 m. vasario 26 d.).
11. Šiame kontekste aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos toje konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
12. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su apeliantės ir ieškovo tarpusavio santykiais, atsiradusiais 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties pagrindu, atitinkamai, ir su tokių aplinkybių įrodinėjimu susijęs apeliantės pateiktas naujas įrodymas nepatenka į klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo ribas, nes, kaip minėta, įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos jau negali būti keičiamos. Todėl apeliantės prašymas neatitinka ir CPK 180 straipsnyje įtvirtintos sąsajumo taisyklės.
14. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad apeliantė neįrodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, bei nepagrindė naujo įrodymo sąsajumo su apeliacine tvarka nagrinėjamu procesiniu klausimu, todėl jos teikiamą 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją sutartį atsisakoma priimti.
15. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 338 straipsnio reikalavimus, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas draudžia remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė ir nevertino) pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, apeliantė nenurodė argumentų ir neteikė įrodymų, susijusių su, apeliantės manymu, 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties įtaka vykdomojo rašto (ne)išdavimui, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Tokio pobūdžio argumentų apeliantei nenurodžius nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teisme, apeliantė jais negali remtis ir apeliaciniame procese, nes jie objektyviai negali patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2024 m. rugsėjo 19 d. preliminariosios sutarties įtaka vykdomojo rašto (ne)išdavimui.
16. Bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantė pateikė dar ir prašymą įvertinti reikalavimo perleidimo sandorio galiojimą ex officio (pagal pareigas). Apeliantės teigimu, reikalavimo perleidimo sandoris galėjo pažeisti kreditorių interesus ir imperatyviąsias įstatymo normas, kadangi pradinio ieškovo T. K. turtui yra taikomi areštai, įskaitant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apygardos prokuratūros reikalavimams užtikrinti. Kartu su šiuo prašymu apeliantė pateikė išrašus iš Turto arešto aktų registro.
17. Pažymėtina, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis (CPK 302 straipsnis). Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti ir į apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.
18. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi (nauji) nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Kasacinis teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, yra pažymėjęs, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų bei faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Tokie patys reikalavimai taikytini ir atsiliepimui į apeliacinį (atskirąjį) skundą. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašyme nurodo naujus, atskirajame skunde nenurodytus, argumentus, kuriais grindžia skundžiama nutartimi išduoto vykdomojo rašto apeliantės atžvilgiu neteisėtumą. Kadangi minėtu prašymu, pateiktu po atskirojo skundo padavimo termino pabaigos, apeliantė iš esmės siekia papildyti atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis, šis apeliantės procesinis dokumentas ir su juo pateikti nauji įrodymai (išrašai iš Turto arešto aktų registro) į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo išaiškinta, kad bet koks apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, atsižvelgiant į CPK 323 straipsnyje nustatytą draudimą leidžiamas tik iki apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-464/2023; 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024).
20. Kita vertus, šiame apeliaciniame procese sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo sąlygas ir ar pagrįstai išdavė naujajai ieškovei UAB „Juridiniai asmenys“ vykdomąjį raštą. Apeliantės prašyme įvardytais argumentais nepagrįstai siekiama išplėsti nagrinėjamo procesinio klausimo ribas, nes nurodytos aplinkybės apie reikalavimo perleidimo sandorio (ne)galiojimą nepatenka į šioje byloje nagrinėjimo klausimo ribas ir negali būti analizuojamos nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atitinkamai, ir apeliantės pateikti nauji įrodymai (išrašai iš Turto arešto aktų registro) nėra susiję su šioje byloje nagrinėjimu procesiniu klausimu dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei peržengia šio apeliacinio proceso ribas, todėl juos, kaip netenkinančius CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sąsajumo reikalavimo, taip pat atsisakoma priimti.
21. Naujoji ieškovė UAB „Juridiniai asmenys“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė savo atsikirtimus į apeliantės prašymą įvertinti reikalavimo perleidimo sandorio galiojimą. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naują įrodymą – reikalavimo perleidimo sutartį.
22. Šiame kontekste Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo išaiškinta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti aiškiai apibrėžti procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 26 punktas).
23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad naujoji ieškovė UAB „Juridiniai asmenys“ rašytinius paaiškinimus pateikė kaip atsikirtimus į apeliantės prašymą, kurį atsisakoma priimti, nepriimami ir apeliantės rašytiniai paaiškinimai bei su jais pateiktas įrodymas (reikalavimo perleidimo sutartis).
Dėl vykdomojo rašo išdavimo sąlygų
24. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja ir realų joje sulygtų sąlygų įgyvendinimą – priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).
25. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
26. Remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte, nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t. (CPK 648 straipsnio 4 dalis).
27. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1.6.1 papunktyje apeliantė įsipareigojo ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio 30 d. pilnai užbaigti pastatyti (sumontuoti) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statomo ant žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), stogą. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis R. B. 2025 m. sausio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0085/25/01 nustatė, jog 2025 m. sausio 2 d., 15 val. 30 min., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti šiuo adresu statomas statinys yra be stogo. Analogiška išvada ir eksperto V. Š. 2025 m. sausio 8 d. ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 25/01/08-1, kurioje nurodyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), statomo daugiabučio namo stogas nėra pastatytas (įrengtas) taip, kaip yra numatyta pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Taigi, minėti įrodymai teikia pagrindą vertinti, kad apeliantė neįvykdė taikos sutarties 1.6.1 papunktyje solidarių bendraskolių prisiimto įsipareigojimo.
28. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.8 papunktį laiduotojai UAB „Carbon invest“ nesilaikant taikos sutarties 1.6.1 – 1.6.3 papunkčiuose nurodytų pareiškimų ir garantijų nurodytais terminais (t. y. pažeidžiant įsipareigojimų įvykdymo terminus nors 1 diena), ieškovas turi teisę kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo atsakovo ir laiduotojos atžvilgiu dėl visos neįvykdytos prievolės sumos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad taikos sutarties 1.6.1 papunktyje nustatytas terminas yra suėjęs, o įsipareigojusios šalys nėra įvykdžiusios to, kas nurodyta taikos sutartyje, padarė teisingą išvadą, kad egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal šią taikos sutartį.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad taikos sutarties 1.1.6 papunktyje nustatytas konkrečių darbų (stogo sumontavimo) atlikimo terminas šiuo atveju nėra reikšmingas, nes 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimu pradinis ieškovas sutiko pratęsti apeliantei aptartų darbų atlikimo terminą iki 2025 m. balandžio 30 d. Kaip matyti iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 29 d. sutikimo, kad pradinis ieškovas buvo sutikęs pratęsti kitos – 2024 m. rugsėjo 19 d. pasirašytos taikos sutarties 1.6.1, 1.6.2, 1.6.3 papunkčiuose nurodytus terminus 4 mėnesiams. Nagrinėjamos bylos procesinė eiga leidžia įsitikinti, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartis pirmosios instancijos teismo nebuvo patvirtinta, teismui nustačius jos trūkumus. Pirmosios teismas įsiteisėjusia 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino tarp šalių ir trečiojo asmens (apeliantės) 2024 m. gruodžio 5 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 1.6.1 papunktyje yra aiškiai nurodyta konkreti šiame papunktyje įvardyto įsipareigojimo įvykdymo kalendorinė data – 2024 m. gruodžio 30 d. Kitaip tariant, į pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, įgijusią privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis), nebuvo įtraukta sąlyga dėl kitokio termino, skirto apeliantei įvykdyti 1.6.1 papunktyje nurodytą prievolę, pabaigos momento. Tokios sąlygos šalims savo valia į pirmosios instancijos teismo patvirtintą taikos sutartį neįtraukus, nėra ir pagrindo pripažinti, kad taikos sutarties 1.6.1 papunktyje nurodytiems darbams atlikti apeliantei buvo suteiktas terminas iki 2025 m. balandžio 30 d.
30. Pažymėtina, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 3.1 papunktyje šalys ir apeliantė patvirtino, kad visas taikos sutarties sąlygų turinys joms yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų tikrąją valią <...>, su visomis taikos sutarties sąlygomis kiekviena jos aiškiai sutinka ir taikos sutarties sąlygos šalių geranorišku ir laisvu susitarimu nebus traktuojamos kaip netikėtos (siurprizinės) <...>, taikos sutarties sudarymo metu jos neveikia neapdairiai ir turi reikiamą derybų patirtį; taikos sutarties 3.2 papunktyje sutarties šalys taip pat sulygo, kad joms pasirašius šią taikos sutartį, bet apeliantei ir (arba) atsakovui įvykdžius taikos sutarties sąlygas pažeidžiant terminus, taikos sutartis laikoma susitarimu dėl laidavimo 1.3 ir 2.1 papunkčiuose nurodytomis sąlygomis. Taigi, tiek šalys, tiek apeliantė Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį (įskaitant taikos sutarties 1.1.6 papunkčio sąlygą dėl apeliantės prievolės įvykdymo termino pabaigos) pripažino kaip aiškų ir atitinkantį jų valią teisinį dokumentą bei prisiėmė atsakomybę už taikos sutarties sąlygų neįvykdymą.
31. Atsižvelgiant į aptartas visiškai aiškias ir nedviprasmiškas taikos sutarties sąlygas, apeliantė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad ieškovas (jo teisių perėmėja), pasibaigus 1.1.6 papunktyje įtvirtintam terminui ir apeliantei neįvykdžius prievolės, nesieks vykdomojo rašto išdavimo, kaip tai numatyta taikos sutarties 1.8 papunktyje, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos, vadovausis kitu, nei nurodytas taikos sutarties 1.1.6 papunktyje, prievolės įvykdymo terminu.
32. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, esant teismo patvirtintos taikos sutarties res judicata galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik atnaujinus procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-248/2016, 13 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra tokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinys (įskaitant 1.1.6 papunkčio sąlygą, kurioje įtvirtintas apeliantės prievolės įvykdymo terminas) būtų pakeistas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose įtvirtinta tvarka ir apeliantę saistytų kitoks, nei 1.1.6 papunktyje įtvirtintas, prievolės įvykdymo terminas.
33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu jau yra suėjęs ir apeliantės akcentuojamas papildomas terminas (2025 m. balandžio 30 d.) apeliantės prievolei įvykdyti, taigi, su terminu susiję atskirojo skundo argumentai dar ir dėl šios priežasties nėra reikšmingi. Nei aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad vykdomojo rašto išdavimo procesinį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė