Civilinė byla Nr. e2A-446-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32975-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technasta“ dėl permokėto avanso ir kompensacijos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Synergy Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo arba įpareigoti atsakovę UAB „Technasta“ pašalinti ekspertų vertinimo akte nurodytus darbų trūkumus, arba priteisti ieškovei kompensaciją už atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas – 14 613,86 Eur, taip pat prašo priteisti 647,62 Eur permokėtą avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo reikalavimo atlyginti žalą pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad UAB „Synergy Solutions“ 2019 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su atsakove UAB „Technasta“ dėl statybos rangos darbų vienbučiame gyvenamajame name su pirtimi, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Atsakovė vykdė Objekte darbus ir 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0488, pagal 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą, kurios suma be PVM 20 500 Eur ir 2020 m. vasario 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0494, pagal 2020 m. vasario 23 d. atliktų darbų aktą, kurios suma be PVM 3 695 Eur.
3. Ieškovė atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0488 sumokėjo 7 500 Eur iš anksto avansu ir 13 000 Eur 2020 m. sausio 28 d. bankiniu pavedimu; pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0494 ieškovė sumokėjo atsakovei 2 000 Eur avansu 2020 m. vasario 7 d. bankiniu pavedimu ir dar sumokėjo 1 000 Eur 2020 m. kovo 2 d. banko pavedimu. Iš viso, iki ieškinio padavimo dienos sumokėjo 21 000 Eur avansu.
4. Ieškovės manymu, 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. aktuose nurodytų atsakovės atliktų darbų kokybė neatitinka tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, jie turi akivaizdžių trūkumų, o dalis šių darbų apskritai nėra atlikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės permokėtą 647,62 Eur avansą bei įpareigoti atsakovę pašalinti atliktų darbų trūkumus arba priteisti 14 613,86 Eur kompensaciją už atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
5. Atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. aktuose nurodytų darbų nebaigė, dėl to ieškovė darbų nepriėmė, aktų nepasirašė, tačiau sumokėjo už darbus avansą, kadangi atsakovė reikalavo (avansiniai mokėjimai buvo reikalingi darbams vykdyti). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Synergy Solutions“ darbuotojos I. Č. 2020 m. kovo 18 d. elektroninis laiškas atsakovės vadovui A. B..
6. Ieškovė ne kartą nurodė atsakovei, kad Objekte atlikti darbai turi trūkumų, nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Atsakovei nereaguojant į pastabas ir nepašalinant nurodytų trūkumų, ieškovė darbų Objekte trūkumams užfiksuoti pasitelkė nepriklausomus ekspertus. Statybos inžinierių I. G. ir V. B. atlikto tyrimo akte nurodyti konkretūs atsakovės atliktų darbų trūkumai – šlaitinio stogo konstrukcijoje buvo nustatyti nukrypimai nuo projekto: stogo mediniame paklote panaudotų OSB plokščių storis vietomis yra mažesnis už projektinį (faktinis – 18 mm, projektinis – 22 mm); stogo šilumos izoliacijos viršutiniame sluoksnyje panaudota mineralinė vata SSB1, kurios šilumos laidumo koeficientas viršija projektinį (faktinis – 0,035 W/m K, projektinis – 0,033 W/m K); stogo parapeto medinio karkaso konstrukcija neatitinka projekto. Taip pat lietaus vandens nuvedimo sistemoje aptikti nukrypimai nuo projekto ir normatyvinių dokumentų: lietaus nuotekų stovo padėtis plane sienos atžvilgiu neatitinka projekto, nėra galimybės tinkamai apšiltinti stovą ir sklandžiai sujungti su pirmame aukšte esančiu stovu; stogo parapete netinkamai įrengtas vandens persipylimo vamzdis, įlajos našumo sumažėjimo atveju (dėl lapų ar kitų sąnašų) persipylimo vamzdis taps ne avariniu, o pagrindiniu vandens nuo stogo nuvedimu, gadinant fasado apdailą; stogo įlajos atstumas nuo parapeto (< 500 mm) netenkina reglamento STR 2.04.01:2018 47.5. punkto reikalavimo; sandarumo membrana ties perdangos atramomis įrengta netinkamai; mūrinių pertvarų garso izoliavimo tarpinei panaudota medžiaga neatitinka projekto. Ekspertų vertinimu buvo nustatyta atsakovės padarytos žalos ištaisymo skaičiuojamoji statybos kaina – 14 613,86 Eur, kurią sudaro 10 749,88 Eur už garso izoliacijos po pertvaromis įrengimą, OSB3 stogo pakloto keitimą 22 mm storio paklotu, su tinkamu šilumos laidumo koeficientu šilumos izoliacijos tarp STEICO sijų SJ45x240 įrengimą, įlajos ir stogo persipylimo vamzdžio permontavimą, demontuotą stogo hidroizoliacinės – lauko defektai ir 3 863,98 Eur už vidaus pertvarų demontavimą, garso izoliacijos įrengimą ir pertvarų bei sandarinimo membranos atstatymą.
7. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 13 d. pateikė į atsakovei pretenziją, kurioje buvo nurodytas 10 dienų terminas statybos darbų trūkumams Objekte pašalinti. Atsakovė į pretenziją nereagavo ir jokio atsakymo nepateikė, nurodytų trūkumų nepašalino. Šiuo metu dėl žemos lauko temperatūros nėra galimybės pašalinti atsakovės atliktų darbų trūkumų, kadangi stogo remonto darbai atliekami šiltuoju metų laiku. Dabar pradėjus stogo remonto darbus dėl sniego tikimybės ir žemos lauko temperatūros būtų padaryta didelė žala Objekto vidinėms konstrukcijoms ir atliktiems vidaus statybos darbams. Dėl to ieškovė objektyviai neturi galimybės pasamdyti kito rangovo ir yra priverstas laukti iki pavasario, kada bus galima remontuoti Objekto stogą.
8. Pagal ekspertų vertinimą, atsakovė Objekte atliko darbų už 20 352,38 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atsakovei bankiniais pavedimais yra sumokėjusi 21 000 Eur avansą, todėl ieškovė yra permokėjusi atsakovei už Objekte atliktus darbus 647,62 Eur (21 000 Eur – 20 352,38 Eur). Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus (rangos ir statybos rangos) teisės normos. Pagal pridedamą atliktų darbų vertinimo aktą, atsakovė nukrypo tiek nuo ieškovės pateikto Projekto reikalavimų, tiek nuo teisės aktų reikalavimų (STR 2.04.01:2018 47), be to dalies darbų, nurodytų 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. atliktų darbų aktuose, atsakovė apskritai neatliko. Atsakovės atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti juos atlikus, apie atliktų darbų trūkumus ieškovė atsakovę informavo žodžiu bei elektroniniu paštu. Iš atliktų darbų trūkumų pobūdžio akivaizdu, kad šie darbų trūkumai egzistavo jų atlikimo metu (OSB plokščių storis vietomis yra mažesnis už projektinį, stogo parapeto medinio karkaso konstrukcija neatitinka projekto, lietaus nuotekų stovo padėtis plane sienos atžvilgiu neatitinka projekto, nėra galimybės tinkamai apšiltinti stovą ir sklandžiai sujungti su pirmame aukšte esančiu stovu ir kt.). Atsakovės atliktų darbų trūkumai nustatyti nesuėjus garantiniam terminui, todėl atsakovė yra atsakinga už nustatytus trūkumus.
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė dėl argumento, kad stogo mediniame paklote panaudotų OSB plokščių storis vietomis yra mažesnis už projektinį (faktinis - 18 mm, projektinis 22 mm), nurodė, kad OSB plokštės objekte buvo naudojamos ne tik stogo paklotui įrengti, bet ir steiko sijų tvirtinimo vietose prie murloto bei kelių steiko sijų sutvirtinimo viena su kita steiko sijų vidų reikėjo išpildyti, nes dėl netaisyklingos steiko sijos formos kitaip nebuvo įmanoma jų sutvirtinti. Steiko sijų užpildymui buvo naudojami keli sluoksniai skirtingų storių OSB plokščių juostų, kad būtų atkartotas steiko sijos reikalingą išpildymo storį. Bet kažkuriuo metu ant kažkurio stogo dėl, pasak užsakovės, konstrukciškai pakankamo stiprumo vietoje 22 mm storio OSB plokščių nurodė naudoti 18 mm storio OSB plokštes.
11. Dėl argumento, kad stogo šilumos izoliacijos viršutiniame sluoksnyje panaudota mineralinė vata SSR, kurios šilumos laidumo koeficientas viršija projektinį (faktinis – 0,035 W/Mk, projektinis – 0,035 W/Mk), nurodo, kad vykdant rangos darbus apatiniame apšiltinimo sluoksnyje vietoje projekte nurodytos mineralinės vatos, kurios storis 400 mm ir šilumos laidumo koeficientas 0,033 W/mK per visą stogo plotą buvo pakeista į polistorolinį neoporą, taip pat 400 mm storio, kurio šilumos laidumo koeficientas yra 0,031 W/mK. Įrenginėjant antrą termoizoliacijos sluoksnį, kurio storis 250 mm, tik steiko sijų netaisyklingų formų užpildymui iš abiejų pusių steiko sijų buvo panaudota priešvėjinė Izover vata 30 mm storio, kurios šilumos laidumo koeficientas yra 0,035 W/mK. Tarp užpildytų sijų, kaip ir numatyta projekte, buvo sumontuota Izover vata, kurios šilumos laidumo koeficientas yra 0,033 W/mK. Priklausomai nuo stogo dalies, kurioje pagal užsakovės pateiktus nurodymus, priklausomai kokiu žingsniu montavosi antros eilės medinės, kas 600 arba kas 500 mm, tai maždaug kas 600 mm per visą stogo ilgį 250 mm aukščio buvo sumontuotos 60 mm pločio netinkamos mineralinės vatos plokštės ir likęs 600 mm pločio 250 mm aukščio buvo sumontuotos tinkamos mineralinės vatos plokštės. Įrenginėjant pirmą 400 mm storio termoizoliacinį sluoksnį per visą stogo plotą buvo įrengta geresnė šilumos izoliacija pagerinant 0,002 šilumos laidumo koeficientą, o įrenginėjant antrą 250 mm storio termoizoliacijos sluoksnį, buvo įrengta blogesnė pabloginant šilumos laidumo koeficientą 0,002, bet tik stogo dalies, kuri sudaro apie 10 procentų stogo ploto. Taigi, tam, kad būtų nustatyta, ar skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas pagerėjo ar pablogėjo, reikia atlikti skaičiavimus, tačiau šilumos laidumo koeficientas turėjo pagerėti, o ne pablogėti.
12. Rangovė visas pakeistas šilumos izoliacijas sumontavo, prieš montuodama viską suderinusi su užsakove. Visi šių sprendinių patvirtinimai yra užsakovės ir rangovės susirašinėjimų laiškuose.
13. Dėl to, kad stogo medinio karkaso konstrukcija neatitinka projekto, paaiškino, kad stogo parapeto medinio karkaso konstrukcija gal ir neatitinka projekto, nes pagal projekto sprendinius įrengus parapeto konstrukciją, netenkintų pagrindinių statinio reikalavimų STR2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Kadangi rangovė visada stengiasi atlikti rangos darbus, kad nesulauktų pretenzijų iš užsakovės, šiuos darbus atliko kiek įmanoma besilaikydama projekte numatytų sprendinių, tačiau įrengdama, kad būtų išlaikyti esminiai statinio reikalavimai.
14. Pasisakydama dėl to, kad lietaus nuotekų stovo padėtis plane sienos atžvilgiu neatitinka projekto ir nėra galimybės tinkamai apšiltinti ir sklandžiai sujungti su pirmame aukšte esančiu stovu, nurodo, kad rangovė šiame objekte įrenginėjo tik stogo konstrukcijų ir vėliau mūrinių pertvarų mūro darbus, todėl rangovei nebuvo aktualu išstudijuoti užsakovės vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų brėžinius ir suprasti, kaip yra išvedžiojami lietaus nuotekų tinklai. Kadangi rangovei kilo klausimų dėl vidaus interjero, lietaus pajos pajungimo vietos ir pirmame aukšte išvesto lietaus nuotekų vamzdžio vietos, todėl elektroniniu paštu rangovė paprašė užsakovės patikslinti, kaip, kurioje vietoje statinio viduje eina lietaus nuotekų stovas, kad suprastų, kurioje vietoje reikia sumontuoti pają. Užsakovė savo kompiuteryje turi visus pastato brėžinius, nubraižytus 3D formatu ir viską puikiai mato. Kad rangovei būtų aiškiau, užsakovė iškirpo aktualios statinio vietos dalį su pavaizduotu prie sienos pritvirtintu lietaus nuotekų stovu ir atsiuntė jį rangovei. Rangovė, gavusi brėžinius, pagal brėžinius suprato, kad lietaus nuotekų stovas tvirtinamas prie sienos, kaip įprasta daugumoje statinių, ir kadangi šiais laikais yra kampinės įlajos, sumontavo kampinę pają ir viską padarė technologiškai teisingai ir pagal užsakovės pateiktus patikslintus brėžinius.
15. Atsikirsdama į argumentus, kad dėl stogo parapete netinkamai įrengto vandens persipylimo vamzdžio, pajos našumo sumažėjimo atveju (dėl lapų ar kitų sąnašų) persipildymo vamzdis taps ne avariniu, o pagrindiniu vandens nuo stogo nuvedimu, gadinant fasado apdailą, paaiškina, kad užsakovės pateiktuose projektiniuose sprendiniuose, kaip reikalauja STR reikalavimai, buvo parodyta viena pagrindinė, kita papildoma paja lietaus nuo stogo nuvedimui. Kadangi papildoma persipildymo paja turi tarnauti tik avariniu atveju ir apie laiku neatliktus stogo priežiūros bei avarijos grėsmės susidarymo atvejus turi informuoti statinio naudotojus bei likviduoti perteklinį susidarantį vandens kiekį ant stogo, kad nebūtų viršytos stogo skaičiuojamosios apkrovos ir nebūtų pažeistas STR2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bei neįvyktų statinio griūtis. Užsakovės abi suprojektuotos pajos buvo numatytos montuoti horizontalioje padėtyje, viena nuo kitos nutolusios per 80 cm atstumu, abi sumontuotos žemiausiose stogo vietose, pajungtos abi į vieną stovą. Jei rudenį užsakovė laiku neišvalytų stogo ir dėl susikaupusių lapų per liūtį užsikimštų viena, horizontali paja, beveik visas vanduo išbėgtų per antrą įlają ir užsakovė to net nepastebėtų. Sekantį rudenį užsakovei, neišvalius stogo, per liūtį dėl susikaupusio dar didesnio lapų kiekio, užsikimštų antra horizontali paja ir tada vanduo nebeturėtų kur išbėgti ir kauptųsi ant stogo, viršydamas visas leistinas skaičiuotinas stogo apkrovas ir pažeisdamas STR2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus ir galbūt net sukeldamas stogo griūtį. Tokia pati pavojinga situacija gali susidaryti ir iš pirmo karto, nes lapai ar kitos šiukšlės gali užkimšti ne pają, o lietaus nuotekų stovą. Kadangi abi pajos pagal projektą sujungiamos į vieną lietaus nuotekų stovą, tokiu atveju iš karto nustotų veikti abi pajos iš karto ir iškiltų grėsmė statinio stabilumui. Todėl daugumoje atvejų, avarinės papildomos vandens persipildymo pajos projektuojamos ir montuojamos per parapetą, tada jos būna horizontalios, todėl jų neužkemša rudeniniai lapai ar kitos šiukšlės. Taip pat persipildymo pajos projektuojamos, kad veiktų tik avariniu atveju, todėl pro jas įprastai nebėga vanduo, nesuneša šiukšlių, jų neužkemša, o suveikus avarinėms persipildymo pajoms, statinius naudojantys žmonės iš karto pastebi neįprastą vandens bėgimą ir sutvarko įvykusius nesklandumus. Tokiu būdu automatiškai yra užtikrinamas tinkamas statinio eksploatavimas.
16. Kadangi rangovė daug kartų apie šį persipildymo sprendinį aiškino profesionaliam projektuotojui ir užsakovei, tačiau užsakovė šio sprendinio nepatvirtino, rangovė šioje vietoje norėdama kokybiškai atlikti rangos darbus, ne pagal projektą parapeto žemiausioje vietoje sumontavo vertikalią vandens persipylimo pają. Šis sprendinys yra atliktas savavališkai, tačiau užsakovei reikalaujant jis gali būti ištaisytas rangovės sąskaita.
17. Pasisakydama dėl to, kad stogo pajos atstumas nuo parapeto (<500 mm) netenkina reglamento STR 2.04.01:2018 47.5. punkto reikalavimo, nurodo, kad rangovė pajos įregimo vietą, pają priglaudžiant prie parapeto įrengė vadovaudamasi užsakovės atsiųstu brėžiniu.
18. Dėl argumento, jog sandarumo membrana ties perdangos atramomis įrengta netinkamai, teigia, kad kadangi ankstesnių šio nagrinėjamo statinio statybininkų sandarumo membrana buvo montuojama įrengiant monolitinę perdangą ir norint ją pilnai kokybiškai sumontuoti bei tinkamai išsaugoti reikėjo atlikti papildomus veiksmus. Kadangi sandarumo membranos ankstesni statybininkai laiku nepriklijavo, todėl vykdant visus antro aukšto išorinių mūro bei vykdant kitus rangos darbus, sandarumo membrana voliojosi ant grindų. Nuo sandarumo membranos įrengimo iki rangovės (nuo UAB „Technasta“ darbų pradžios praėjo dar keli metai), o sandarumo membrana voliojosi ant perdangos deginama saulės spindulių ir veikiama lietaus kritulių, šalčio bei kitų atmosferos veiksnių. Prieš darbų pradžią ši membrana jau buvo baisios būklės. Rangovė į objektą atėjo atlikti stogo konstrukcijų įrengimo darbus ir juos vykdė nekreipdama į gulinčią membraną dėmesio, nes dėl jos atlikimo jokių įsipareigojimų ji neturėjo. Rangovė, pradėjusi vykdyti pertvarų įrengimo darbus, gavo iš užsakovės nurodymus, kad prieš mūrijant pertvaras ir jas glaudžiant prie lauko sienų, sandarumo membrana turi būti priklijuota prie sienos. Prieš derinant mūro darbų įkainius, apie kažkieno nepilnai įrengtą sandarumo membraną ir jos įrengimo užbaigimo darbų kainą niekas nieko nederino ir neįsipareigojo. Kaip įmanoma technologiškai teisingai, rangovė tose vietose, kur mūrijamos pertvaros, tvarkingai paimdama šiek tiek plačiau nei pertvaros plotis, atlenkė membranas ir jas priklijavo užsakovės nurodytais klijais prie mūrinių lauko sienų. Visos kitos sandarumo membranos liko nepaliestos, nes jokių įsipareigojimų sutvarkyti visas sandarumo membranas rangovė neturėjo ir iki šiol neturi.
19. Pasisakydama dėl to, kad mūrinių pertvarų garso izoliavimo tarpinei panaudota medžiaga neatitinka projekto, nurodo, kad rangovės ir užsakovės susirašinėjimo laiškuose dėl mūro darbų matyti, kad rangovė klausia užsakovės, ar mūrijant pirmo aukšto pertvaras reikia daryti hidroizoliaciją, nes jau ankstesnių statybininkų sumūrytose pirmo aukšto sienose ir pertvarose jokios hidroizoliacijos nebuvo įrengta. Užsakovė liepė naudoti hidroizoliaciją, kuri yra padėta Objekto statybiniame vagonėlyje. Su šia hidroizoliacija sumūrijo vieną eilę blokelių pertvaros, kad užsakovė peržiūrėtų, ar viskas tinka. Užsakovė nurodė, kad hidroizoliaciją panaudota ne tokia, kokios norėjo užsakovė. Kadangi buvo sumūryta tik pirma eilė blokelių, rangovė nurodė užsakovei, kad duotų tinkamą. Užsakovė nurodė rangovei neardyti pirmo aukšto pertvarų, nes pasak jos, pirmame aukšte bus gerai, o į antrą aukštą atveš kokybiškos hidroizoliacijos ir ją reikės naudoti po pertvaromis. Todėl pertvarų įrengimo darbai atlikti tinkamai. Užsakovės nurodymai iš vagonėlio paimti ir naudoti hidroizoliaciją yra užfiksuoti elektroniniuose laiškuose.
20. Rangovei įrenginėjant prilydomą stogo dangą virš antro aukšto patalpų ant įrengtų OSB plokščių, rangovės darbuotojams klijuojant prilydomą stogo dangą viskas atrodo lygiai ir gražiai, tačiau darbuotojams pasitraukus į kitą stogo vietą, lygiai priklijuota stogo danga kažkodėl pasidaro su nedidelėmis pūslėmis. Gali būti, kad užsakovės suprojektuotos ir į objektą pristatytos „Steiko sijos“ yra paskaičiuotos su per maža apkrova, todėl darbuotojams užlipus ant stogo ir klijuojant bituminę dangą, stogas tose vietose, kur vykdomi statybos darbai, truputį prasėda, o darbuotojams užbaigus darbą ir nuėjus į šoną, sijos grįžta į pirminę padėtį (pakyla) ir todėl gaunasi stogo dangos pūslelės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Synergy Solutions“, juridinio asmens kodas 302781077, atsakovei UAB „Technasta“, juridinio asmens kodas 300624910, 5 541,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės UAB „Synergy Solutions“, juridinio asmens kodas 302781077, valstybei 7,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
22. Sprendime nurodyta, kad tarp šalių rašytinės statybos rangos sutarties sudaryta nebuvo, šalys dėl statybos darbų susitarė žodžiu. Tarp šalių kilo ginčas dėl rangovo atsakomybės už galimai netinkamos kokybės atliktą darbą taikymo bei permokėto avanso pagal statybos rangos sutartį grąžinimo. Ieškovė teigia, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodytų atsakovo atliktų darbų kokybė neatitinka tos rūšies darbams keliamų reikalavimų, jie turi akivaizdžių trūkumų, o dalis šių darbų apskritai nėra atlikti.
23. Teismas atkreipė dėmesį, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atliktus statybos darbus perdavė ieškovei pagal 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Tas faktas, jog aktai nėra pasirašyti ieškovės, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų atsakovei neteikė, apmokėdavo atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo numatytos atliktų statybos rangos darbų aktai, kas reiškia jos sutikimą su atliktais statybos rangos darbais bei jų trūkumų nebuvimu (paskutinis ieškovo atliktas mokėjimas 2020 m. kovo 2 d. – 1 000 Eur). Su pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę tik 2020 m. rugsėjo 11 d.
24. Sprendime pažymėta, kad darbų trūkumus ieškovė grindžia byloje pateikta 2020 m. liepos mėn. surašyta statybos inžinieriaus (konstrukcijų) I. G. ir statybos inžinieriaus (statybos skaičiuojamos kainos nustatymo) V. B. tyrimo ataskaita, tačiau teismo posėdžio metu nustatyta, kad minėtą ataskaitą parengė galimai šališki asmenys (neobjektyviai), t. y. I. G. – ieškovės darbuotojas, V. B. – buvęs ieškovės darbuotojas, todėl ši tyrimo ataskaita negali būti laikytina leistinu, objektyviu rašytiniu įrodymu. Per visą bylos nagrinėjimą ieškovė teismo neprašė skirti ekspertizę.
25. Teismas kaip įrodymu vadovavosi atsakovės užsakymu parengta 2021 m. balandžio 2 d. UAB Statybos tyrimų instituto parengta konsultacine išvada Nr. 21-25, kurią atliko teismo ekspertai prof. S. M. ir A. P. (įrašyti į teismo ekspertų sąrašą), kuri laikytina leistinu, objektyviu rašytiniu įrodymu. Jos turinys neprieštaringas, išsamus, išvados padaromos iš tyrimo eigos, atsakyta į konkrečius su ginču susijusius (tyrimo) klausimus. Ekspertai padarė išvadą, jog pastatas dėl nustatytų nukrypimų nuo Projekto atitinka norminius reikalavimus ir gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį.
26. Sprendime nurodyta, kad ieškovė savo reikalavimą kildina pagal CK 6.665 straipsnyje įtvirtintas užsakovo teises, tačiau minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbai turi būti tokie, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta - pagal normalią paskirtį. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog ginčo objektas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį ar pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), nėra. Priešingai, jau minėta konsultacinė išvada nurodo, jog darbai pagal žodinę statybos rangos sutartį ir 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. atliktų darbų aktus yra atlikti, o nežymūs neatitikimai projektui neturi neigiamos įtakos pastato kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių, pastatas gali būti tinkamas naudojamas pagal paskirtį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimų turinio matyti, kad pati ieškovė nurodė nukrypti nuo projekto arba pats projekto brėžinys buvo su tam tikrais netikslumais. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog nesudarius rašytinės statybos rangos sutarties, kurioje šalys būtų sutarusios dėl užsakovės teisės pašalinti trūkumus pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl nagrinėjamu atveju užsakovei tokia teisė nesuteikta. Ieškovė turėjo teisę prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ar sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje duomenų, jog žodinė tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis būtų nutraukta, nėra.
27. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl kompensacijos trūkumams pašalinti, o atsakovė įrodė, jog dėl nežymių nukrypimų (iš esmės dėl ieškovės nurodymų) pastatas dėl nustatytų nuokrypių nuo Projekto atitinka norminius reikalavimus ir gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos trūkumams pašalinti atmestas. Teismas prašymą priteisti atsakovei permokėtus 647,62 Eur už Objekte atliktus darbus taip pat nelaikė pagrįstu, kadangi apskaičiavimas nėra grindžiamas leistinu įrodymu.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui nusprendus neperduoti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tekinti UAB „Synergy Solutions“ ieškinį.
29. Apeliantės teigimu, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla buvo išspręsta neįtraukus į bylą namo savininko ir statytojo T. K. (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ginčo namas nuosavybės teise priklauso T. K., Projekte T. K. nurodytas kaip statytojas. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad T. K. davė nurodymus atsakovei nukrypti nuo Projekto. Tokiu būdu T. K. prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi tampa neįmanoma įrodyti atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų (nukrypimo nuo Projekto) kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1183-254/2009).
30. Apeliantės teigimu, neatskleista bylos esmė:
30.1. Projektas nebuvo keičiamas ir nebuvo duodami užsakovės (ieškovės) nurodymai nukrypti nuo Projekto. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip padaryta išvada, kad visi ginčo darbų trūkumai buvo atlikti ieškovės nurodymu. Teismas įvertino tik vieną T. K. 2019 m. spalio 29 d. el. laišką, kuriame nėra duodami atsakovei jokie nurodymai. Taip pat negalima daryti išvados, kad nurodymai duoti dėl visų nustatytų trūkumų, nes elektroniniame laiške kalbama tik apie sijų išdėstymą. Teismas nevertino ir niekaip nepasisakė dėl to, ar buvo keičiamas Projektas, kaip tai numato statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktas. Byloje net nėra pateiktas visas Projektas, netinkamai išaiškinta ir pritaikyta CK 6.689 str. 3 d. numatyta materialiosios teisės norma. Teismui konstatavus, kad nuo Projekto buvo nukrypta ieškovės nurodymu, ji netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo;
30.2. šalys žodinėje sutartyje buvo susitarusios, kad ieškovė turi teisę pašalinti trūkumus. Vien tai, kad sutartis žodinė, nereiškia, kad šalys negali žodžiu sutarti dėl kitų sutarties sąlygų. Ieškovė pateikė pretenziją atsakovei būtent su reikalavimu sumokėti ieškovei 14 613,86 Eur rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, o dėl šio reikalavimo atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų. Poziciją, kad neva šalys nėra sutarusios, kad ieškovė turi teisę ištaisyti trūkumus, atsakovė pasirinko tik vėlyvoje bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje;
30.3. teismas nevertino darbų perdavimo aplinkybių, nevertino, ar buvo pateiktas rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (CK 6.694 str. 1 d.). Tokio pranešimo nebuvo. Ieškovė darbų nepriėmė, darbų aktų nepasirašė, o atsakovė darbų aktuose nurodytų darbų pilnai neatliko. Mokėjimai buvo atliekami tam, kad atsakovė tęstų darbus;
30.4. teismas nesivadovavo namo tyrimo ataskaita, o atsakovės pateikta konsultacinė išvada patvirtino, kad buvo nukrypta nuo Projekto. Apeliantės teigimu, namo tyrimo ataskaita nesivadovauta nepagrįstai, nenurodyta, kodėl tai negali būti laikoma leistinu įrodymu, CPK neįtvirtintas draudimas ataskaitą parengti statybos inžinieriams, susijusiems su viena iš šalių. V. B., nei I. G. namo tyrimo ataskaitos parengimo metu nebuvo ieškovės darbuotojai. Tyrimo ataskaita yra objektyvi visų pirma dėl to, kad atsakovė net neneigė, kad ginčo darbai atlikti nukrypus nuo Projekto. Namo tyrimo ataskaitoje buvo pateiktos ir ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nesusijusios su specialiomis žiniomis, pavyzdžiui, atliktų darbų name nuotraukos ir kt.;
30.5. atsakovės pateikta konsultacinė išvada padaryta konsultantams neturint ir neįvertinus viso Projekto, visas minėtas projektas nebuvo pateiktas ir teismui;
30.6. teismas atsisakė priimti bylai reikšmingus įrodymus – patvirtinančius ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su dalies ieškinyje nurodytų atsakovės darbų trūkumų šalinimu, taip pat 2021 m. gegužės 10 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-21-2735 ir nevertino faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad 2021 m. gegužės 10 d. vyko namo stogo ardymo ir remonto darbai, per stogą bėgo vanduo, namo konstrukcijos buvo sušlapusios, garso izoliacija po pertvaromis sumontuota netinkamai, neužtaisytos siūlės tarp perdangos plokščių, netinkamai sumontuotas kanalizacijos vamzdis, membrana.
31. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė, o taip pat dėl to, jog egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
32. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsiliepime nurodo, kad objektyvūs rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantės teiginiai apie darbų nepriėmimą ir pinigų pervedimą iš anksto avansu, o ne už atliktus darbus, yra visiškai nepagrįsti, nes bylos medžiagoje pateikti įrodymai leidžia teigti, kad apeliantė atsakovei iš anksto avansu sumokėjo tik 5 000 Eur, o kitus mokėjimus atliko pagal pateiktas sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos pagal atliktų darbų aktus, už atliktus rangos darbus. Darbai pagal žodinę statybos rangos sutartį, namo projektą bei 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. atliktų darbų aktus yra pilnai atlikti, tą įrodo 2021 m. balandžio 2 d. konsultacinė išvada. Fragmentiškos elektroninių laiškų ištraukos šių faktų nepaneigia.
34. Ieškovė už atliktus darbus sumokėjo 21 000 Eur, o prašė priteisti 14 613,86 Eur už tariamus trūkumus, kurie, kaip patvirtina ekspertų surašyta konsultacinė išvada, net negali teisine prasme būti laikomi trūkumais, aiškiai neturi jokios neigiamos įtakos pastato kokybei, nesukels neigiamų pasekmių ir pastatas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, todėl ieškovės reikalavimas neracionalus ir nepagrįstas.
35. Atsakovė teigia, kad skundžiamas sprendimas neturi jokios įtakos savininkui T. K.. T. K. skundžiamame sprendime yra minimas vos du kartus ir tik aprašomaisiais teiginiais. Apeliantė nepagrįstai nurodo, neva pirmosios instancijos teismas aiškiai nusprendė, kad T. K. davė nurodymus atsakovei nukrypti nuo projekto. Minimas T. K. yra ieškovės darbuotojas arba atstovas. Dėl to akivaizdu, jog T. K. byloje nagrinėjamame santykyje veikė kaip ieškovės darbuotojas. Minėtus el. laiškus T. K. siuntė iš UAB „Synergy Solutions“ elektroninio pašto adreso. T. K. atstovavo ieškovę kaip laikinas vadovas, taigi, neveikė kaip atskiras subjektas.
36. Atsakovė dėl tariamai neatskleistos ginčo esmės nurodo:
36.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog skundžiamame sprendime konstatavus, kad nukrypimas nuo projekto įvyko iš esmės dėl pačios ieškovės nurodymų, buvo neatskleista bylos esmės. Nors teismo sprendime yra cituojama tik viena šalių tarpusavio susirašinėjimo dalis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad teismas tokią išvadą padarė įvertinęs tik vieną el. laišką, tokių įrodymų byloje yra pateikta ir daugiau, teismas neprivalėjo sprendime aprašyti jų visų. Tokie atsakovės veiksmai atitinka CK 6.689 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad kuris nors trūkumas turėtų neigiamą įtaką statiniui. Ekspertams pakako gautų duomenų atlikti išsamų tyrimą ir pateikti išvadą, todėl viso Projekto nepateikimas ar nebuvimas byloje neturi esminės reikšmės;
36.2. skunde nepagrįstai ir deklaratyviai teigiama, kad šalys buvo žodžiu susitarusios, kad ieškovė turi teisę pašalinti darbų trūkumus. Šalys neturėjo sudariusios rašytinės statybos rangos sutarties, kurioje būtų numatyta apeliantės teisė pašalinti trūkumus, kaip tai reglamentuota CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Įstatymas nereikalauja statybos rangos sutarties privalomos rašytinės formos, tačiau tai reiškia, kad esant šiai situacijai, ieškovė pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas galėjo prašyti atsakovės tik neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; arba atitinkamai sumažinti darbų kainą (t. y. negalėjo prašyti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas). Aplinkybė, kad ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. rugsėjo 11 d. pretenziją, kuria neteisėtai ir nepagrįstai prašė neatlygintinai pašalinti trūkumus per dvi savaites arba sumokėti trūkumų šalinimo išlaidas, o atsakovė į ją nepateikė prieštaravimų, neįrodo, kad šalys žodžiu buvo susitarusios, jog ieškovė turi teisę pašalinti darbų trūkumus. Negali būti laikoma, kad atsakovė tylėjimu išreiškė susitarimą dėl to, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas;
36.3. apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino darbų perdavimo aplinkybių. CK 6.694 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti darbų perdavimą ir priėmimą, nenumato, kad rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą būtų įforminamas išimtinai raštu. Esant žodinei sutarčiai, nėra pagrindo abejoti, jog ir pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą buvo pateiktas žodžiu. Apeliantė remiasi į civilinės bylos medžiagą nepriimtais rašytiniais įrodymais, atsakovė nesutinka, kad teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovės teiktų įrodymų. Skunde teigiama, kad ieškovė negalėjo priimti akivaizdžiai netinkamai atsakovės atliktų darbų, tačiau tokia pozicija visiškai prieštarauja bylos medžiagoje pateiktiems rašytiniams įrodymams, jog apeliantė 2020 m. sausio 28 d. atliko mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. THN 0488, išrašytą už atliktus rangos darbus pagal 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą. Ieškovė negalėjo nurodyti nei vieno neatlikto darbo;
36.4. teismas pagrįstai sprendė, kad namo tyrimo ataskaita negali būti laikytina leistinu, objektyviu rašytiniu įrodymu, nes posėdžio metu buvo nustatyta, kad minėtą ataskaitą parengė tikėtinai šališki asmenys - I. G. (ieškovės darbuotojas) ir V. B. (buvęs ieškovės darbuotojas, dabar teikiantis įmonei paslaugas civilinės sutarties pagrindu), ataskaita visiškai neatitinka ekspertizei keliamų reikalavimų. Nors skunde nurodoma, kad nei vienas šių asmenų namo tyrimo ataskaitos parengimo metu (2020 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 15 d.) nebuvo ieškovės darbuotojai, tačiau toliau paaiškinama, kad I. G. darbuotoju tapo 2018 m. sausio 11 d., nėra nurodoma, kada darbo santykiai baigėsi. Posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog I. G. yra ieškovės darbuotojas. Konsultacinė išvada patvirtina, jog darbai yra atlikti tik su nežymiais neatitikimais projektui, kurie neturi neigiamos įtakos pastato kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių, taip pat, jog šie neatitikimai projektui buvo padaryti pagal pačio ieškovės nurodymą. Ekspertams buvo pateiktas pakankamas kiekis projekto lapų, susijusių su tyrimo Objektu, kurių teismo ekspertams užteko atlikti tyrimą ir surašyti pagrįstą išvadą, nepagrįstai šiuos argumentus apeliantė kelia tik apeliacinės instancijos teisme;
36.5. teismas pagrįstai atsisakė priimti į bylą nurodomus įrodymus, nes jie buvo pateikti visiškai nesavalaikiai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą. Per teismo nustatytus terminus ieškovė šių įrodymų neteikė. Apeliantė turėjo procesinę teisę ir pareigą iki parengiamojo posėdžio, jo metu arba nedelsiant po jo pateikti į civilinę bylą įrodymus, tačiau prašymą priimti 2021 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu, prieš baigiamųjų kalbų sakymą. Be to, įrodymas nėra aktualus, faktinės aplinkybės jau yra konstatuotos kituose dokumentuose, faktinės aplinkybės konstatuotos po 1,5 nuo atliktų darbų.
37. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
38. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
39. Apeliantė teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto T. K., kuris yra Objekto savininkas ir statytojas, kadangi skundžiamame sprendime aiškiai nusprendė, kad T. K. davė nurodymus atsakovei nukrypti nuo Projekto. Tokiu būdu T. K. prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi tampa neįmanoma įrodyti atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų (nukrypimo nuo Projekto) kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatyme nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ ,,Du broliai“ v. UAB ,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.).
41. Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).
42. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę, be kita ko, teikti prašymus, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Ieškovė prašymo, kad T. K. būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškusi, nors nuo pat civilinės bylos inicijavimo apie pastarąją aplinkybę žinojo, todėl elgesys, kuomet tokia aplinkybė nurodoma kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas tik apeliaciniame skunde, negali būti laikoma sąžiningu šalies procesiniu elgesiu. Be to, susipažinus su teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje T. K. atstovavo ieškovę kaip jos darbuotojas, tą patvirtina ir byloje esančių jo elektroninio pašto adresas, ieškovės direktoriaus įsakymas T. K. paskirti laikinai eiti vadovo pareigas. Taigi, tiek ieškovei, tiek pačiam T. K., tiesiogiai dalyvaujant byloje, buvo žinoma apie procesą, o ieškovei būnant atstovaujamai profesionalaus teisininko – advokato taip pat turėjo būti suvokiamos ir anksčiau nurodytos aplinkybės, kurios nepagrįstai ir nesavalaikiai dėstomos tik apeliaciniame skunde.
43. Pažymėtina ir tai, kad susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu, nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendimu nuspręsta dėl teisių ir pareigų, apie jokias nustatytas pareigas nėra kalbama, šį asmenį paminint tik epizodiškai. Aplinkybė, jog neva teismo sprendime teigiama, kad T. K. davė nurodymus nukrypti nuo Projekto, neatitinka tikrovės, kadangi teismas to nekonstatavo, tiksli sprendimo citata yra ši: „pats ieškovas nurodė nukrypti nuo projekto arba pats projekto brėžinys buvo su tam tikrais netikslumais“. Kaip žinoma, ieškovė šioje byloje yra UAB „Synergy Solutions“, veikianti per savo įgaliotus atstovus, o ne T. K.. Vien deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu užkertamas kelias T. K. reikalauti nuostolių atlyginimo, grindžiami tik tikimybe, ir niekaip nekeičia pirmosios instancijos padarytų išvadų. Dėl šių priežasčių tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
44. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl permokėto avanso ir kompensacijos priteisimo.
45. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Synergy Solutions“ 2019 m. rugpjūčio mėnesį susitarė su atsakove rangove UAB „Technasta“ dėl statybos rangos darbų vienbučiame gyvenamajame name su pirtimi, adresu (duomenys neskelbtini).
46. Atsakovė už Objekte atliktus darbus pateikė ieškovei 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0488 pagal 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktą, kurios suma be PVM sudaro 20 500 Eur bei 2020 m. vasario 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0494 pagal 2020 m. vasario 23 d. atliktų darbų aktą, kurios suma be PVM sudaro 3 695 Eur.
47. Atsakovės atlikti darbai ieškovei perduoti pagal 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Minėti aktai pasirašyti tik atsakovės.
48. Ieškovė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei pervedė 21 000 Eur: 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 5 000 Eur „avansas pagal sutartį“; 2020 m. sausio 28 d. - 13 000 Eur „PVM sąskaita faktūra THN0488“; 2020 m. vasario 7 d. – 2 000 Eur „mokėjimas pagal sutartį“; 2020 m. kovo 2 d. – 1 000 Eur „mokėjimas pagal sutartį“.
49. 2020 m. liepos mėn. statybos inžinierius (konstrukcijų) I. G. ir statybos inžinierius (statybos skaičiuojamos kainos nustatymo) V. B. parengė pastato, (duomenys neskelbtini) tyrimo ataskaitą. Joje nustatyti šie Objekto trūkumai: šlaitinio stogo konstrukcijoje buvo nustatyti nukrypimai nuo projekto: stogo mediniame paklote panaudotų OSB plokščių storis vietomis yra mažesnis už projektinį (faktinis – 18 mm, projektinis – 22 mm); stogo šilumos izoliacijos viršutiniame sluoksnyje panaudota mineralinė vata SSB1, kurios šilumos laidumo koeficientas viršija projektinį (faktinis – 0,035 W/m K, projektinis – 0,033 W/m K); stogo parapeto medinio karkaso konstrukcija neatitinka projekto. Taip pat lietaus vandens nuvedimo sistemoje aptikti nukrypimai nuo projekto ir normatyvinių dokumentų: lietaus nuotekų stovo padėtis plane sienos atžvilgiu neatitinka projekto, nėra galimybės tinkamai apšiltinti stovą ir sklandžiai sujungti su pirmame aukšte esančiu stovu; stogo parapete netinkamai įrengtas vandens persipylimo vamzdis, įlajos našumo sumažėjimo atveju (dėl lapų ar kitų sąnašų) persipylimo vamzdis taps ne avariniu, o pagrindiniu vandens nuo stogo nuvedimu, gadinant fasado apdailą; stogo įlajos atstumas nuo parapeto (< 500 mm) netenkina reglamento STR 2.04.01:2018 47.5. punkto reikalavimo; sandarumo membrana ties perdangos atramomis įrengta netinkamai; mūrinių pertvarų garso izoliavimo tarpinei panaudota medžiaga neatitinka projekto. Ekspertų vertinimu buvo nustatyta atsakovo padarytos žalos ištaisymo skaičiuojamoji statybos kaina – 14 613,86 Eur, kurią sudaro 10 749,88 Eur už garso izoliacijos po pertvaromis įrengimą, OSB3 stogo pakloto keitimą 22 mm storio paklotu, su tinkamu šilumos laidumo koeficientu šilumos izoliacijos tarp STEICO sijų SJ45x240 įrengimą, įlajos ir stogo persipylimo vamzdžio permontavimą, demontuotą stogo hidroizoliacinės – lauko defektai ir 3 863,98 Eur už vidaus pertvarų demontavimą, garso izoliacijos įrengimą ir pertvarų bei sandarinimo membranos atstatymą.
50. 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl statybos rangos darbų trūkumų ir žalos atlyginimo, kuria reikalavo, vadovaujantis CK 6.665, 6.695 straipsniais nedelsiant, bet ne vėliau kaip 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, grąžinti į UAB „Synergy Solutions“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB 647,62 Eur permokėtą avansą; neatlygintinai pašalinti pretenzijoje ir ekspertų tyrimo akte nurodytus statybos rangos darbų trūkumus per dvi savaites nuo pretenzijos gavimo dienos arba sumokėti užsakovui į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, 14613,86 Eur rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų; atsižvelgiant į tai, jog darbams Objekte vykdyti T. K. buvo perdavęs rangovui statybinių medžiagų, reikalaujame nedelsiant, bet ne vėliau nei per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, pateikti ataskaitą apie tai, kiek perduotų statybinių medžiagų buvo faktiškai panaudota bei grąžinti nepanaudotą jų likutį klientui.
51. Atsakovės užsakymu 2021 m. balandžio 2 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ parengė konsultacinę išvadą Nr. 21-25 dėl Objekte nustatytų trūkumų, kurioje nurodoma, kad trūkumai neturi neigiamos įtakos pastato kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių; Objektas atitinka norminius reikalavimus ir gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį.
52. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu: Projektas nebuvo keičiamas ir nebuvo duodami užsakovės (ieškovės) nurodymai nukrypti nuo Projekto. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip padaryta išvada, kad visi ginčo darbų trūkumai buvo atlikti ieškovės nurodymu, byloje nėra pateiktas visas Projektas, teismas neteisingai įvertino netiesioginius įrodymus, jog šalys žodinėje sutartyje buvo susitarusios, kad ieškovė turi teisę pašalinti trūkumus, teismas nevertino darbų perdavimo aplinkybių, nevertino, ar buvo pateiktas rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Taip pat nesutinka su tuo, kad teismas nesivadovavo namo tyrimo ataskaita, o vadovavosi atsakovės pateikta konsultacinė išvada, kurią rengiant nebuvo vadovautasi pilnos apimties Projektu, joje nurodant, kad buvo nukrypta nuo Projekto. Apeliantė nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nepriėmė apeliantės teikiamų įrodymų.
53. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
54. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
55. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti šios nutarties 21 punkte įvardyti klausimai.
56. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
57. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji nedavė nurodymų atsakovei nesilaikyti Projekto. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė pavyzdinį elektroninį laišką, kuris atspindi, jog šalys dažnai komunikavo dėl Projekte išdėstytų sprendinių pritaikomumo įrenginėjant Objektą. Įvertinus anksčiau nurodytas principines nuostatas dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas sprendime nėra ir negali būti įpareigotas pasisakyti, aprašyti visus įrodymus, kuriuos įvertina priimdamas konkretų sprendimą ir susiformuodamas savo vidinį įsitikinimą, toks aiškinimas nebūtų suderinamas su koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Byloje pateikti susirašinėjimai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės atsakingas asmuo duodavo nurodymus rangovei, tokia buvo įprasta tarp šalių susiformavusi bendravimo praktika, aktyviai susirašinėjant elektroniniais laiškais derinti Objekto rengimo niuansus. Dėl šių priežasčių apeliantė nepagrįstai teigia, jog pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktą turėjo būti parengtas, nors nebuvo, Projekto pakeitimas. Pastaroji aplinkybė nepaneigia, kad tarp šalių vyko darbų derinimai, ir tarp šalių nebuvo įprasta praktika tokiais klausimais rengti papildomos techninės užduoties, pastarasis – formalus – teisės aktų nesilaikymas nepaneigia to, kad ieškovė duodavo nurodymus atsakovei.
58. Priešingai, nei nurodo apeliantė, ieškovės nurodymus atsakovei patvirtina ir kiti byloje esantys elektroniniai laiškai - T. K. 2019 m. rugsėjo 17 el. laiškas, kuriuo jis nurodė, kad reikia dėti 18 mm OSB plokštes, taigi pastarasis nurodymas pagrindžia, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės nurodymų (kaip trūkumas įvardijamas tai, kad stogo mediniame paklote panaudotų OSB plokščių storis vietomis yra mažesnis už projektinį (faktinis – 18 mm, projektinis – 22 mm)). 2019 m. rugsėjo 18 d. el. laiške nurodoma, kad tiks blogesnė vata, pastarasis nurodymas atitinka šį konstatuotą trūkumą - stogo šilumos izoliacijos viršutiniame sluoksnyje panaudota mineralinė vata SSB1, kurios šilumos laidumo koeficientas viršija projektinį.
59. Pastarieji veiksmai visiškai atitinka CK 6.689 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Šios išimtys byloje nebuvo įrodinėjamos, taigi konstatuotina, kad rangovas turėjo įtvirtintą pareigą vykdyti užsakovo nurodymus. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šią nuostatą išaiškino ir pritaikė, tačiau tokių savo teiginių nedetalizavo, todėl pastarieji argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
60. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas neteisingai įvertino netiesioginius įrodymus, jog šalys žodinėje sutartyje buvo susitarusios, kad ieškovė turi teisę pašalinti trūkumus. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
61. Taigi, iš šio teisinio reguliavimo darytina išvada, kad bendroji taisyklė, kad užsakovas (ieškovė) neturėjo teisės pati šalinti trūkumų, nebent tokia jos teisė būtų numatyta rangos sutartyje. Šiuo atveju, rangos sutarčiai esant žodinei, būtent užsakovei teko pareiga paneigti prezumpciją ir įrodyti, kad toks susitarimas šalių buvo sulygtas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, kad užsakovė turėjo teisę pati šalinti trūkumus, įrodinėja netiesioginiais įrodymai (paaiškinimais), kad pretenzijoje buvo suformuluotas reikalavimas sumokėti 14 613,86 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, tačiau atsakovė į šią pretenziją niekaip nereagavo, neteikė argumentų ir atsiliepime į ieškinį, t. y. neprieštaravo teiginiams, jos užsakovė galėjo savo nuožiūra trūkumus pašalinti, o vėliau atsakovės pateikiama versija laikytina gynybine pozicija.
62. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005 Prienų rajono policijos komisariatas v. O. T. ir kt.). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009. Teismų praktika. 2009, 32).
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė niekaip nesureagavo į jai pateiktą pretenziją, nelaikytina pakankamu įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad šalys buvo susitarusios, kad ieškovė turi teisę šalinti trūkumus (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Laikytis pasyvios pozicijos yra šalies teisė, priklausanti nuo jos pasirinkimo, todėl nepagrįsta teigti, kad tokiu būdu atsakovė iš esmės pritarė (pripažino) ieškovės teisę pačiai pataisyti Objekto trūkumus. Jokių kitų įrodymų apeliantei nepateikus, neįrodinėjus kitomis priemonėmis, laikytina, kad vienas netiesioginis įrodymas byloje yra nepakankamas ir negali įrodyti šios faktinės aplinkybės egzistavimo.
64. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu darbų perdavimo aplinkybių vertinimu ir teigiama, kad šiuo atveju nebuvo parengtas pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (CK 6.694 str. 1 d.). Apeliantės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė darbų nepriėmė, darbų aktų nepasirašė, o mokėjimai buvo atliekami tam, kad atsakovė tęstų darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, atsakovė atliktus statybos darbus perdavė ieškovei pagal 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. vasario 23 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus, teismas nurodė, kad faktas, jog aktai nėra pasirašyti ieškovės, nepaneigia, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų atsakovei neteikė, apmokėdavo atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Apeliantės teigimu, apmokama būdavo tam, kad ieškovė toliau tęstų vykdyti rangos darbus.
65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinus šiuos skundo paaiškinimus, daro išvadą, kad jie stokoja loginio pagrindimo – jeigu apeliantė matė, kad darbai, už kuriuos atsakovė prašė sumokėti yra neatlikti arba atlikti nekokybiškai, nėra suprantama, kodėl tokiu atveju vis tiek nusprendė už juos sumokėti, kad užsakovė toliau tęstų, kaip apeliantė nurodo, nekokybiškus darbus. Pažymėtina, kad užsakovė yra juridinis asmuo, kuriam natūraliai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, minėtuose aktuose nepadariusi atžymos apie pastebimus trūkumus, prisiėmė tokio veiksmo pasekmes. Aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).
66. Aplinkybę, kad ieškovė buvo verčiama apmokėti sąskaitas, nes nebus atliekami darbai, grindžia 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 18 d. elektroniniais laiškais. Susipažinus su elektroninių laišku turiniu nėra pagrindo daryti išvados apie kokį nors vertimą. Nurodytų elektroninių laiškų autorė yra ieškovės darbuotoja, atsakovės pozicija šiuo klausimu nėra nurodoma, juo labiau, nėra pagrindo daryti išvadą apie kokį nors vertimą. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių pasinaudoti savo CK įtvirtintomis teisėmis, bent jau apie trūkumus, nusiskundimus pažymėti aktuose. Priešingai, ieškovės paraleliai vykdomi mokėjimai pagal atsakovės pateikiamas PVM sąskaitas faktūras gali tik patvirtinti, kad ieškovė jokių trūkumų, nusiskundimų nematė ir jų nefiksavo. Apeliantė nurodo, kad nebuvo CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, tačiau sistemiškai skaitant ir vertinant šią teisės normą, o būtent ją vertinant ne atskirai, o susietai su CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad toks perdavimas yra įforminamas aktu, kuris byloje egzistavo, nesant būtinybės pagal to paties straipsnio 1 dalį formuoti dar atskiro naujo pranešimo apie pasirengimą perduoti. Juo labiau, šias teisės nuostatas vertinant atsižvelgus į šalių bendravimo specifiką (žodžiu, elektroniniais laiškais), kaip jau prieš tai minėta, formalus pranešimo nebuvimas nekeičia fakto, kad ieškovė už perduotus darbus atsiskaitydavo, tokiu būdu juos priimdama ir savalaikiai nusiskundimų nereiškė.
67. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo namo tyrimo ataskaita, nenurodyta, kodėl tai negali būti laikoma leistinu įrodymu, CPK neįtvirtintas draudimas ataskaitą parengti statybos inžinieriams, susijusiems su viena iš šalių. Tuo tarpu, net ir atsakovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad buvo nukrypta nuo Projekto sprendinių.
68. Visų pirma pažymėtina, kad eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Minėta išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.). Pažymėtina, kad privačių nuomonių gali būti daug ir įvairių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-52/2009).
69. Aptariamoje tyrimo ataskaitoje yra pareikšta asmeninė specialistų nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių, todėl ši ataskaita nepripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).
70. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, įrodymais galima remtis tik tokiu atveju, jeigu jie yra objektyvūs. Kaip matyti, ataskaitą parengė I. G. ir V. B., kurie darbiniais santykiais buvo arba yra susiję su ieškove. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad CPK neįtvirtintas draudimas ataskaitą rengti statybos inžinieriams, esamiems arba buvusiems šalies darbuotojams, kadangi toks teiginys neatitinka laisvo įrodymų vertinimo taisyklės, pagal kurią teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pastarasis įrodymas negali būti laikomas nešališku, kadangi parengtas su ieškove darbo santykiais šiuo metu arba anksčiau susijusių asmenų, taigi grindžiamas pavaldumo santykiu, kas jau savaime negali suponuoti apie nešališkumą. Iš pačios apeliantės apeliacinio skundo teiginių matyti, kad namo tyrimo ataskaita parengta 2020 m. liepos mėnesį, o I. G. pas ieškovę pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 11 d., taigi bent jau ataskaitos rengimo metu, galimai ir šiuo metu, yra susijęs su ieškove darbiniais santykiais. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo teisę konstatuoti, kad pastarasis įrodymas nelaikytinas objektyviu ir juo nesivadovauti, tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
71. Be to, apeliantė nenurodo iš esmės jokių argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis atsakovės pateikta konsultacine išvada, pakartotinai pažymėtina, kad joje konstatuota, kad pastatas dėl nustatytų nuokrypių nuo Projekto atitinka norminius reikalavimus ir gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį. Apeliantės teigimu, ši konsultacinė išvada turėtų būti įvertinta kritiškai, kadangi tyrimui nebuvo pateiktas pilnos apimties Projektas, tačiau nenurodo, kokių aplinkybių ataskaitos rengėjai neištyrė, ar kurias ištyrė neobjektyviai, ką būtų ištyrę kitaip, jei būtų turėję visą Projektą, kokių duomenų neva pritrūko. Dėl šios priežasties nurodyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
72. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jos teikiamų įrodymų, susijusių su ieškinyje nurodytų atsakovės darbų trūkumų šalinimu, taip pat 2021 m. gegužės 10 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-21-2735. Visų pirma pastebėtina, kad tokius įrodymus apeliantė galėjo teikti kartu su apeliaciniu skundu pagal CPK 314 straipsnį, jų priėmimo tikslingumas būtų pakartotinai vertinamas ir sprendžiamas nagrinėjant apeliacinį skundą, tačiau apeliantė jų neteikė, taigi, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą abejoti nurodytų įrodymų byloje būtinumu. Susipažinus su 2021 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio garso įrašu matyti, kad teismas motyvuotai atsisakė įrodymus prijungti kaip neišsamius, negalinčius pagrįsti jokių byloje įrodinėtinų aplinkybių, be to nurodė, kad įrodymai pateikti nesavalaikiai. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas.
73. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidas neįgijo, tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovė (CPK 98 straipsnis). Kartu su atsiliepimu pateiktas prašymas atlyginti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomos priteisti išlaidos realiai patirtos (2021 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra, 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymas), prašomos priteisti išlaidos proporcingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės ieškovės UAB „Synergy Solutions“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Synergy Solutions“, juridinio asmens kodas 302781077, atsakovei UAB „Technasta“, juridinio asmens kodas 300624910, 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė