(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE atstovei I. S.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ įgaliotam atstovui P. J.,
liudytojui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovė ERGO Insurance SE (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 047,93 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ERGO Insurance SE ieškinyje nurodo, kad laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 22 d. buvo sudaryta savanoriška transporto priemonės LEXUS NX300H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis (Kasko). Minėtos transporto priemonės valdytojas per savitarnos portalą pateikė pranešimą apie 2023 m. balandžio 30 d. įvykusį eismo įvykį Liepkalnio g., Vilniuje, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė. Pranešime buvo nurodyta, kad važiuojant tamsiu paros metu automobilis įkrito į šulinio angą, nes ant šulinio nebuvo dangčio. Apie eismo įvykį buvo pranešta ir bendruoju pagalbos telefonu, iškviesta kelių priežiūros tarnyba ir policija. Transporto priemonės valdytojas draudimo bendrovei pateikė prašymą atlyginti šio įvykio metu patirtą žalą. Pasak ieškovės, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą, ji nustatė šio įvykio metu padarytos žalos dydį ir vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiuodama pakeistų dalių nusidėvėjimą bei 125,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1 047,93 Eur draudimo išmoką. Ieškovė laikosi pozicijos, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.266, 6.1015 straipsniais išmokėjusi draudimo išmoką ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.
3. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė neįrodė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinio reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nenustatė, jog šiam ginčui aktualus automobilis būtų buvęs apgadintas dėl to, jog galimai įvažiavo į atsakovės valdomą vandentiekio ar nuotekų šulinį. Be kita ko, policijos pažymoje, pasak atsakovės, papildomai pažymėta, kad visa gatvė (Liepkalnio g.) yra tragiškos būklės, daug duobių, nelygumų. Atsakovės vertinimu, ieškovė ieškinyje dėstydama faktines aplinkybes yra nenuosekli, remiasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis, kuriose numatyta, jog kelio savininkas yra atsakingas už kelio priežiūrą, tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ nėra kelio savininkas ir negali atsakyti bei dėl to prisiimti atsakomybės. Ieškinyje aiškiai neįvardinti ir tariami UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėti veiksmai, dėl kurių galimai kilo žala. Kartu su ieškiniu nepateiktos iškart po įvykio darytos nuotraukos, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai būtų matoma įvykio vieta (lokacija), apgadinta transporto priemonė, taip pat objektas, dėl kurio galimai buvo apgadinta transporto priemonė. Iš pateiktos informacijos neaišku, kokiu greičiu ir kuria kryptimi važiavo ginčo automobilis. Anot atsakovės, taip pat nėra tinkamai pagrįstas prašomos atlyginti žalos dydis, nepateikti dokumentai, pagrindžiantys nustatytą galimą žalą automobiliui (defektinis aktas, apžiūros aktas ar kt. dokumentas), detalizuojantys, kokios konkrečios automobilio dalys buvo pažeistos būtent įvykio metu ir kurių keitimas buvo būtinas. Taip pat nėra aišku, kaip apskaičiuota išmokėta draudimo suma, kodėl taikyta būtent tokio dydžio išskaita.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš pateiktų faktinių aplinkybių apie įvykį darytina išvada, kad automobilis įvažiavo (įkrito) į neuždengtą šulinio angą. Visi šuliniai, kurie yra aplink Liepkalnio g. 61, Vilniuje, priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tame tarpe ir šulinys (Nr. 81), į kurį galimai įvažiavo ginčo transporto priemonės vairuotojas. Kadangi žala padaryta ne dėl kelio trukumo (duobės), o dėl šulinio, kuris priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, todėl atsakovės procesinė padėtis byloje yra tinkama. Trečiojo asmens manymu, nagrinėjamu atveju padarytos žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Be to, anot trečiojo asmens, byloje trūksta duomenų apie automobilio išgabenimą iš eismo įvykio vietos ir nuotraukų, kuriose matytųsi automobilis prie/ant šulinio dangčio, taip pat ir eismo įvykio schemos, kurioje tiksliai atsispindėtų automobilio važiavimo kryptis, šulinio vieta, būtų aišku, ant kurio konkrečiai šulinio buvo užvažiuota. Taip pat byloje nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Atsižvelgiant į pateiktas faktines aplinkybes, oro sąlygas, tamsų paros metą, trečiojo asmens nuomone, ginčo automobilio vairuotojas galimai nesilaikė saugaus eismo taisyklių reikalavimų, buvo neatsargus ir tai galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą.
7. Ieškovė ERGO Insurance SE pateiktame dublike papildomai nurodo, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Atsakovė, šulinio, adresu Liepkalnio 61, Vilnius, valdymo fakto nekvestionuoja ir neginčija, todėl nustačius objekto su trūkumais valdymo faktą, neteisėti veiksmai nenustatinėjami ir neįrodinėjami. Ieškovė nesutinka su atsakovės policijos duomenų interpretavimu. Anot ieškovės, policijos pažymoje nėra nurodoma kokia konkrečiai informacija nepasitvirtino, akivaizdu, kad pažyma skirta pareigūnų vidinei komunikacijai. Be to, atkreipia dėmesį, kad apgadinto automobilio vairuotojas pirminiame pranešime policijai aiškiai nurodė, kad pakilęs šulinio dangtis apgadino automobilį. Pateikiamas UAB „Grinda“ 2023 m. gegužė 10 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad bendrovė 2023 m. balandžio 30 d., 21.36 val., gavo pranešimą apie atvirą šulinį, esantį Liepkalnio g. 61, Vilniuje. 2023 m. balandžio 30 d., 22.26 val., bendrovės budintis avarinis ekipažas uždarė šulinį tuo pačiu dangčiu ir pastatė įspėjamąjį kelio ženklą. UAB „Grinda“ informaciją dėl pavojingo šulinio tą pačią dieną perdavė atsakovei elektroniniu paštu. Ieškovės nuomone, atsakovės prielaidos dėl ginčo transporto priemonės vairuotojo neatsargaus elgesio, nerūpestingumo ar kaltės yra deklaratyvūs ir nešalina atsakovės atsakomybės atlyginti žalą. Priešingai nei nurodo atsakovė, žalos dydis, anot ieškovės, yra grindžiamas UAB „Solorina“ PVM sąskaita – faktūra SOL Nr. 131669, kuri patvirtina, jog ginčo transporto priemonės remonto darbai buvo realiai atlikti. Be to, nusidėvėjimas, pasak ieškovės, yra apskaičiuotas tinkamai, t. y. pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas ir remiantis draudiko eksperto specialiomis žiniomis.
8. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktame triplike papildomai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai nuvertina į bylą pateiktą policijos pažymą ir joje užfiksuotas faktines aplinkybes. Atsakovės nuomone, policijos pažymos įrašas „Informacija nepasitvirtino“ reiškia, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nebuvo patvirtinti vairuotojo teiginiai (apie šulinį). Atsakovė nesutinka su ieškovės prielaidomis, kad neva pažymoje yra pateikiama tik darbinė policijos pareigūnų informacija, kuri neva nėra reikšminga. Be kita ko, anot atsakovės, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip ir nedetalizavo kaip buvo apskaičiuota draudimo išmoka klientui (nenurodė ir nepateikė nei konkretaus pagrindo, nei konkrečių nuostatų, nei skaičiavimų). Anot atsakovės, ieškovė sąmoningai nedetalizuoja klientui apskaičiuotos išmokėtos draudimo sumos, kadangi ji akivaizdžiai yra per didelė, korektiškai nepritaikytos nuostatos, susijusios su žalos dydžio mažinimu, esant automobilio nusidėvėjimui. Atsakovės skaičiavimais, galutinė išmoka draudėjui turėjo būti ne didesnė nei 909,55 Eur.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 30 d. apie 22 val. Liepkalnio gatvėje persirikiuodamas į dešinę kraštinę eismo juostą pajuto smūgį į automobilio dugną, paskui smūgį į galinę padangą, per galinį veidrodėlį pamatė riedantį šulinio dangtį. Iš karto pajuto, kad nuleista automobilio padanga, patraukė automobilį prie kelkraščio dešinėje, nes eismas buvo intensyvus. Apie įvykį informavo bendruoju pagalbos telefonu 112, paskui pradėjo keisti padangą, pasidarė nuotraukas. Nuotraukas jis pasidarė iškart po įvykio, kai patraukė automobilį į kelkraštį. Už 2-3 min privažiavo AUDI automobilis, kuris taip pat prakirto padangą. Apie 22.15 val. atvažiavo Grindos techninis automobilis su dviem darbuotojais, kurie apžiūrėjo šulinį ir pradėjo uždenginėti dangtį, filmuoti įvykio vietą, pažymėjo žymekliu. Už valandos atvažiavo policijos pareigūnai, kurie surašė protokolą. Jis nubaustas administracine tvarka nebuvo. Tuo metu šulinis jau buvo uždengtas. Kelio atkarpa buvo su 3 eismo juostomis, jis važiavo vidurine juosta. Jis važiavo nedideliu apie 40 km/val. greičiu, nes už 20 metrų reikėjo persirikiuoti ir nuvažiuoti nuo kelio į dešinę. Važiuojant jokių perspėjamų ženklų nebuvo, šulinys buvo uždengtas, bet ant jo užvažiavus jis staigiai pakilo. Po įvykio jis draudimo išmokos nepasirinko bei automobilį remontavo servise.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės ERGO Insurance SE atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovės atstovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra civilinės atsakomybės taikymo ginčas. Ieškinys pareikštas atsakovei kaip statinio (infrastruktūros) valdytojui, todėl šiuo atveju taikoma griežtoji atsakomybė. Pažymėjo, kad draudėjas gavo nepilną žalos atlyginimą, nes buvo padaryta išskaita. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbai buvo atlikti realiai. Apskaičiuojant žalą draudikas taikė nusidėvėjimą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų. Nusidėvėjimas (24 procentai) buvo apskaičiuotas remiantis draudimo taisyklėmis (7.1.7 punktas) bei atsižvelgiant į automobilio amžių, kuris yra 7 metai ir 8 mėnesiai. Padangos nusidėvėjimą nustatė ekspertas. Žala suadministruota labai ekonomiškai, nes faktiškai turėjo būti keistos abi padangos, esančios ant tos pačios ašies.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti arba tenkinti jį iš dalies, jei visgi teismas nustatytų pagrindą ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad byloje trūksta nuotraukų, iš kurių matytųsi pilnas įvykio vietos vaizdas. Atstovo vertinimu, žalos dydis didesnis, nei turėtų būti, nes pritaikytas per mažas nusidėvėjimas. Dėl šulinio valdymo, anot atstovo, ginčo nėra. Anot atstovo, turimais duomenimis į įvykio vietą buvo atvykę UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, kurie nustatė šulinio trūkumą ir atliko atitinkamus darbus šiems trūkumams pašalinti.
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
12. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad su ieškove ERGO Insurance SE, buvo sudaryta savanoriška transporto priemonės LEXUS NX300H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis (KASKO), draudimo laikotarpis nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 22 d. Per draudimo bendrovės savitarnos portalą buvo gautas pranešimas, kad 2023 m. balandžio 30 d. 21.30 val. apdraustas automobilis važiuodamas Liepkalnio gatve (Liepkalnio g. 61) įkrito į šulinio angą, dėl ko buvo apgadinta apatinė automobilio durelių apdaila ir prakirstas kairės pusės galinis ratas bei apgadintas rato diskas. Transporto priemonės valdytojas draudimo bendrovei pateikė prašymą atlyginti šio įvykio metu patirtą žalą, pasirinko automobilio remontą servise. Draudimo bendrovė nustatė šio įvykio metu padarytos žalos dydį ir vykdydama draudimo sutarties sąlygas išmokėjo automobilio valdytojui 1047,93 Eur draudimo išmoką. Išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, draudimo bendrovė 2023 m. birželio 7 d. pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei, kaip už žalos padarymą atsakingam asmeniui. Atsakovė atlyginti žalą atsisakė, laikydamasi pozicijos, kad nepateikta įrodymų apie įvykio priežastį, apie bendrovės tariamai neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp konkrečių neteisėtų veiksmų ir nurodomo įvykio.
13. Tarp šalių kilo ginčas, kas nagrinėjamu atveju atsakingas už ieškovės apdraustam automobiliui padarytą žalą, ar yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, taip pat dėl prašomos atlyginti žalos apskaičiavimo ir dydžio.
14. Pažymėtina, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kaip teisingai nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009 ir kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).
15. Remiantis 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12 punktu, slėginių vamzdynų (vandentiekio, dujotiekio, naftotiekio ir kitų) gedimus ir avarijas, kurie gali trukdyti naudotis keliu, likviduoja šiuos vamzdynus eksploatuojanti įmonė. Kaip matyti iš savivaldybės pateiktų viešų duomenų, visi šuliniai, kurie yra aplink Liepkalnio g. 61, Vilniuje, priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, tame tarpe ir šulinys Nr. 81, į kurį įvažiavo ginčo transporto priemonės vairuotojas. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo bei posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šulinio, adresu Liepkalnio 61, Vilnius, valdymo fakto.
16. Tokiu būdu, vandentiekio ir nuotekų tinklų šulinio, dėl kurio įvykio metu automobiliui buvo padaryta žala, valdymo faktas yra nustatytas. Remiantis minėtu tvarkos aprašo 12 punktu, atsakingu už vandentiekio ir nuotekų tinklų šulinio būklę ir eksploataciją asmeniu laikytinas šiuos tinklus eksploatuojantis asmuo, nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“.
17. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės apdraustas automobilis būtų buvęs apgadintas dėl to, kad įvažiavo į jos valdomą vandentiekio ar nuotekų šulinį. Tokią poziciją atsakovė iš esmės grindė byloje esančia policijos pažyma. Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija, kuri grindžiama selektyviu vieno dokumento turinio aiškinimu, nes ji paremta ne byloje esančių įrodymų visuma, o išimtinai pasirinktu dokumentu.
18. Kaip matyti iš ieškovės pateikto nukentėjusiojo asmens pranešimo draudimo bendrovei, jame detaliai nurodyta informacija apie įvykio aplinkybes, t. y. kad automobilis įkrito (įvažiavo) į šulinio angą. Tai, kad įvykio metu apgadintas automobilis įvažiavo į šulinį nurodyta ir UAB „Grinda“ pranešime (ieškinio priedas), kuriame pažymėta, jog Liepkalnio g. 61 atvirą šulinį bendrovės darbuotojai 22.26 val. uždarė tuo pačiu dangčiu ir pastatė įspėjamąjį kelio ženklą, be to apie pavojingą šulinį perdavė informaciją UAB „Vilniaus vandenys“. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad į įvykio vietą buvo atvykę UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, ką posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovas, be to, tai matosi ir iš ieškovės pateiktų nuotraukų. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Grinda“ vidinėje dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. balandžio 30 d. 22.32 val. gauto elektroninio laiško (DOK-125706), darbuotojai įvykio vietoje važiuojamoje kelio dalyje nustatė nestabilų šulinio dangtį, pastatė vertikalią gairę, padarė nuotrauką. Visas minėtuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino apklaustas liudytojas (transporto priemonės vairuotojas) A. K., kuris išsamiai ir nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes, kad 2023 m. balandžio 30 d. apie 22 val. Liepkalnio gatvėje persirikiuodamas į dešinę kraštinę eismo juostą pajuto smūgį į automobilio dugną, paskui smūgį į galinę padangą, per galinį veidrodėlį pamatė riedanti šulinio dangtį. Kadangi kelio atkarpa buvo trijų eismo juostų bei eismas labai intensyvus, jis po įvykio patraukė automobilį prie kelkraščio dešinėje, kur ir padarė automobilio nuotraukas. Liudytojo teigimu, apie įvykį jis informavo bendruoju pagalbos telefonu 112, apie 22.15 val. atvažiavo Grindos techninis automobilis su dviem darbuotojais, kurie apžiūrėjo šulinį ir pradėjo uždenginėti dangtį, filmuoti įvykio vietą, pažymėjo žymekliu. Už valandos ar daugiau, kai šulinio dangtis jau buvo vietoje, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie surašė protokolą, jis nubaustas administracine tvarka nebuvo.
19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nukentėjusiojo asmens automobilis buvo apgadintas įvažiavus jam į atsakovės valdomą vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinį, kuris nebuvo pritvirtintas bei automobiliui važiuojant pakilo. Teismo vertinimu, vien byloje esanti policijos pažyma, kurioje pažymėta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą informacija nepasitvirtino, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes pareigūnai į įvykio vietą atvyko 23.20 val., t. y. beveik po dviejų valandų. Be to, šioje policijos pažymoje taip pat nurodyta, kad įvykio registracijos metu buvo pranešta apie automobilį, kuriam važiuojant pakilo šulinio dangtis. Patys policijos pareigūnai pažymoje taip pat pažymėjo, kad įvykio metu dangtis buvo tiesiog nuimtas nuo šulinio ir gulėjo kažkur šalia, šiuo metu UAB „Grinda“ aptvėrė šulinį. Taigi, minėtoje pažymoje nurodytų duomenų visuma iš esmės atitinka kituose jau aptartuose dokumentuose esančius duomenis, todėl atsakovės atstovo selektyvus konkrečių duomenų priešingas vertinimas vertinamas kritiškai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pats patvirtino, kad į įvykio vietą buvo atvykę UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojai, kurie nustatė šulinio trūkumą ir atliko atitinkamus darbus šiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė, neigdama įvykio aplinkybes, neprašė byloje skirti ekspertizės įvykio priežastims nustatyti, taip pat neprašė apklausti policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, nepateikė kitokių priežasčių, dėl kurių galėjo kilti įvykis bei automobiliui būtų padaryta žala (CPK 178 straipsnis).
20. Esant byloje nustatytoms ir įrodytoms aplinkybėms, kad 2023 m. balandžio 30 d. Liepkalnio gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į atsakovės valdomą vandentiekio ar nuotekų šulinį, kurio dangtis dėl trūkumų nebuvo tvirtai pritvirtintas ir atšoko, dėl ko buvo apgadintas, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
21. Atsakovės įsitikinimu, galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojo neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Byloje nenustatyta, kad nukentėjęs automobilio vairuotojas įvykio metu buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors Kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos atsiradimo (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, įvykio atkarpoje kelias buvo trijų juostų, netoliese yra nusukimas (nuvažiavimas) į dešinę, kur nukentėjęs asmuo ir planavo nuvažiuoti, kas patvirtina apklausto vairuotojo nurodytas aplinkybes, jog faktiškai jis net negalėjo viršyti greičio ir važiavo apie 40 km/val. greičiu. Be to, įvykio metu ginčo šulinys nebuvo pažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais, įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl susidariusioje situacijoje automobilio vairuotojas faktiškai neturėjo galimybės numatyti, kad šulinio dangtis gali staigiai pakilti ir apgadinti automobilį. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė nukentėjusiojo automobilio vairuotojo neatidumo ar nerūpestingumo įvykio metu, kuris būtų galėjęs turėti tiesioginės įtakos žalos atsiradimui. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį šiuo pagrindu.
22. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos apskaičiavimo bei dydžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė į bylą pateikė apgadinto automobilio nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti automobiliui padaryti apgadinimai, kurių kiekis ir lokacija atitinka liudytojo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Remiantis byloje esančia 2023 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita-faktūra, bendrai už apgadinto automobilio darbus ir medžiagas išrašyta sąskaita 1 306,49 Eur sumai. Šioje sąskaitoje taip pat išsamiai detalizuoti atlikti darbai ir suteiktos paslaugos, jų įkainiai. Teismas nenustatė, kad į sąskaitą būtų įtraukti darbai už apgadinimus, kurie nebuvo padaryti įvykio metu, be to, tokių aplinkybių atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš draudimo bendrovės pateikto pranešimo, priskaičiuota buvo 1047,93 Eur draudimo išmoka, už transporto priemonės dėvėtų detalių pakeitimą naujomis atskaityta 24 proc. (9118,76 Eur) naujų dalių (494,83 Eur) vertės, už transporto priemonės dėvėtos padangos pakeitimą nauja atskaityta 9,8 proc. (14,80 Eur) naujos padangos (151,01 Eur) vertės, taip pat išskaičiuota 125,00 Eur dydžio draudimo sutartyje numatyta išskaita. Kaip papildomai raštu paaiškino draudimo bendrovės žalų ekspertas (DOK-148938), automobilio amžius įvykio dienai buvo 7 metai ir 8 mėnesiai (92 mėnesiai), naujos originalios detalės buvo įtrauktos į nusidėvėjimą (priekinių durų ir galinių durų apdaila viso su PVM buvo 494,83 Eur, taikytas nusidėvėjimas pagal Kasko 24 procentai, kas sudaro 118,76 Eur); padangos nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos aprašu Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos 2020 m. rugsėjo 22 d. Nr. V1-118.
23. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo išmokėta ne nukentėjusiam asmeniui, o remonto paslaugas suteikusiai įmonei. Taip pat svarbu, kad administruojant įvykį buvo keičiama tik viena automobilio padanga, nors praktikoje faktiškai keičiamos abi padangos, esančios ant tos pačios ašies. Atsakovės atstovas, nesutikdamas su draudimo bendrovės apskaičiavimu ir žalos dydžiu, bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovės byloje pateiktais rašytinais įrodymais bei juose nurodytų detalių ir/ar remonto darbų kainų pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovė automobiliui padarytą žalą apskaičiavo ekonomiškai, objektyviai ir teisingai (CPK 185 straipsnis).
24. Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas priteisint iš atsakovės ieškovei 1 047,93 Eur dydžio žalos atlyginimą.
25. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. procesines palūkanas. Pažymėtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (juridinis asmuo) privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės taip pat priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 047,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
26. CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus pilnai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
29. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, (juridinio asmens kodas 302912288) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849) 1 047,93 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt septynių eurų ir 93 ct) turtinės žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisto sumos (1 047,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė