Administracine byla Nr. I-130-583/2012 m.

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00711-2010-7 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 17.2; 73

KLAIPEDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 10 d.

Klaipeda

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju   Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Aušreles Mažrimienes, Vidos Stonkuvienes, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškejo atstovui advokatui Deividui Poškai, atsakovo Palangos miesto savivaldybes atstovui Svajunui Bradunui, Palangos miesto savivaldybes administracijos atstovui Vytautui Korsakui, atsakovo Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Budvyciui, treciojo suinteresuoto asmens savivaldybes imones „Vilniaus planas“ atstovui Justinui Kulakauskui, 2012 m. sausio 31 d. viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo uždarosios akcines bendroves sveikatos centras „Energetikas“ prašyma atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybes tarybai, Palangos miesto savivaldybes administracijai, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (atsakovo Klaipedos apskrities viršininko administracijos teisiu peremejas), treciajam suinteresuotam asmeniui savivaldybes imonei „Vilniaus planas“ del norminiu administraciniu aktu teisetumo ištyrimo.

Teiseju kolegija išnagrinejusi byla

n u s t a t e:

pareiškejas uždaroji akcine bendrove sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiškejas arba UAB „Energetikas“) 2010 m. balandžio 26 d. prašymu kreipesi i teisma (b.l. 15-30) prašydamas teismo iniciatyva ištirti, ar Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybes tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ atitinka:  Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo (toliau – ir Teritoriju planavimo istatymas, TPI) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkta, 3 straipsnio 2 dali, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkta, 10 straipsnio 4 dali, 11 straipsnio 8 dali, 9 dali, 11 dali, 12 straipsnio 3 dali; Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 14 straipsnio 1 dali, 71 straipsnio 5 dali;  Lietuvos Respublikos visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatu, patvirtintu 1996 m. rugsejo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1079 (2007-03-14 Vyriausybes nutarimo Nr. 247 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 20.4 punkta, 21 punkta, 27 punkta; Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinta Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos apraša (toliau – ir Aprašas).

Pareiškejas prašyme nurode, kad Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimti grubiai pažeidžiant ABTI itvirtintus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, todel šie aktai prieštarauja ABTI 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 2009 m. sausio 10 d. UAB „Energetikas“ iš vietines spaudos publikacijos (laikraštis „Vakarine Palanga“, 2009 m. sausio 10-14 d., Nr. 1) atsitiktinai sužinojo, jog Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas visa apimtimi ir tokiu budu buvo grubiai pažeistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovams Palangos miesto savivaldybes administracijai ir Klaipedos apskrities viršininko administracijai pritaikytos reikalavimu užtikrinimo priemones. Nurode, jog UAB „Energetikas“ dar 2007 m. gruodžio 19 d. skundu kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma del teismines pažeistu teisiu ir teisetu interesu gynybos. LVAT 2008 m. birželio 3 d. prieme nutarti, kuria pakeista Klaipedos apygardos administracinio teismo nutartis ir uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybes administracijai ir Klaipedos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybes teritorijos bendrojo plano dalies, apimancios UAB „Energetikas“ 148 433 kv.m. teritorija, del kurios kyla gincas, teises aktu nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) proceduras. Pažymejo, jog Klaipedos apygardos administracinio teismo ir LVAT nutartys del reikalavimo užtikrinimo priemoniu taikymo, su ipareigojimais Palangos miesto savivaldybes administracijai ir Klaipedos apskrities viršininko administracijai buvo nedelsiant iteiktos per UAB „Energetikas“ pasirinkta antstoli. LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. isakymu Nr. D1-354 buvo pakeistos Savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužes 7 d. isakymu Nr. D1-263 „Del Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestu ir miesteliu bendruju planu rengimo taisykliu patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir išdestytos nauja redakcija. Vadovaujantis LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, Palangos miesto savivaldybes administracija neturejo teises Klaipedos apskrities viršininko administracijai teikti patikrinti, ar Bendrojo plano visa apimtimi sprendiniai atitinka planavimo salygas ir kitu teises aktu reikalavimus; Klaipedos apskrities viršininko administracija neturejo teises atlikti Bendrojo plano visa apimtimi tikrinimo proceduros; Bendraji plana nebuvo galima tvirtinti Palangos miesto savivaldybes tarybai ir patvirtinta Bendraji plana skelbti vietineje spaudoje, interneto tinklapyje, teikti registruoti savivaldybes teritoriju planavimo dokumentu registro tvarkytojam. Pažymejo, jog atsižvelgiant i tai, kad Klaipedos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybes administracija, Palangos miesto savivaldybes taryba ignoravo teismo draudimus ir atliko veiksmus, kurie salygojo Bendrojo plano patvirtinima. 2009 m. vasario 26 d. UAB „Energetikas“ iš Palangos miesto savivaldybes interneto svetaines atsitiktinai sužinojo (informacija Palangos miesto savivaldybes interneto svetaineje patalpinta 2009 m. vasario 23 d.), jog Palangos miesto savivaldybes taryba 2009 m. sausio 29 d. prieme sprendima Nr. T2-20, kuriuo nusprende papildyti Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendima Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, nurodant: „Nustatyti, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalu ŠI ir Š2 reglamentai dalyje, apimancioje UAB sveikatos centras „Energetikas“ 148433 kv.m. teritorija, negalioja“. Priimant ši sprendima taip pat buvo pažeistas Savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo taisykliu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. isakymu Nr. Dl-354, 58.1 punktas, Teritoriju planavimo istatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipedos apskrities viršininko administracija pripažino, jog UAB ,,Energetikas“ teritorijos dalies, patenkancios i Bendrojo plano sprendinius, netyre. Teritoriju planavimo istatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybes teritorijos dalies plano parengima ir patvirtinima, taciau ne teritorijos dalies išskyrima iš jau rengiamo miesto Bendrojo plano. Savivaldybes teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybes miestas ir miesteliai. Priešingu atveju, Bendruoju planu numatyti keliai, tramvajaus linijos, infrastruktura, daugelis kitu sprendiniu dirbtinai butu nutraukiami prie tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos ir toliau testusi už tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos - tokiu budu pažeidžiami tiek tariamai nesuplanuotos teritorijos naudotojo ar savininko teiseti interesai ir teises, o taip pat ir suplanuotos teritorijos asmenu teiseti interesai ir teises.

Ivardijamais sprendimais patvirtinto norminio akto sprendiniai prieštarauja Teritoriju planavimo istatymo 11 straipsnio 8 daliai bei 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytam vienam iš bendruju teritoriju planavimo tikslu - „suderinti fiziniu ir juridiniu asmenu ar ju grupiu, visuomenes, savivaldybiu ir valstybes interesus del teritorijos ir žemes sklypu naudojimo bei veiklos pletojimo šioje teritorijoje salygu“, o taip pat Teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 2 daliai. Palangos miesto savivaldybes taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendima Nr. T2-317 prieme neatsižvelgusi i pakartotinai teiktus pareiškejo pasiulymus ir pastabas del Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metu sprendiniu, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendiniu su UAB „Energetikas“ interesais. Palangos miesto savivaldybes taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritoriju planavimo tikslus, neatsižvelge i visuomenes poreikius, žemes ir kito nekilnojamojo turto savininku teises, todel visas Palangos miesto bendrojo teritoriju planavimo procesas prieštarauja Teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 2 daliai. Bendruoju planu numatytos dvieju lygiu sankryžos, sankirtos, tiltu, tramvajaus linija ant pajurio juostos ribos visai šalia juros, nauji magistraliniai keliai virš sklypo Kuršiu takas 1, Palangoje, visai šalia pajurio juostos ribos (Bendrojo plano brežinys 3, Susisiekimo sistema), o taip pat Šventosios uosto teritorijos prapletimas, ypac pagal uosto juros pakrantes ruoža dešiniajame Šventosios juros krante, neatitinka Teritoriju planavimo istatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu itvirtintos optimizavimo užduoties, todel prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB ,,Energetikas“ veikla, esama infrastruktura, jos vystymu, o taip pat visos visuomenes interesais, viešuoju interesu. Pažeista Teritoriju planavimo istatymo 11 straipsnio 9 dalis, nes teigiama išvada del Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo išduota nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendiniu. Teritoriju planavimo istatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iš dalies ar su salygomis, išimtimis, ypac išimtimis tokio pobudžio, kokios buvo igyvendintos atsakovu. Teritoriju planavimo istatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes Bendrojo plano keitimai turi buti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pacia tvarka kaip ir Bendrasis planas. Pažeistos LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. isakymu Nr. D1-151 itvirtintos imperatyvios nuostatos, ipareigojancios Bendrojo plano spalvinius žymejimus ir kitas specifikacijas (kodu sistema ir kita) numatyti isakymo nustatyta tvarka. Dar 2008 m. Klaipedos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabu, Bendrasis planas pagal pastabas pataisytas nebuvo, taciau Klaipedos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo valstybines priežiuros skyriaus viršininkas M. Mockus jau 2008 m. gruodžio 18 d. pateike teigiama išvada Bendrajam planui, o Klaipedos apskrities viršininkas patvirtino išvada. Patvirtinus Bendraji plana, savavališkai nustatyta kita sistema, kuri leis savo nuožiura atsakingoms institucijoms nurodyti žemes naudojimo paskirtis, budus, pobudžius, galimai iteisinti ankstesnius pažeidimus, neteisetai manipuliuoti Bendruoju planu galimai tikslingai sudarytomis spragomis. Pavyzdžiui, šalia UAB ,,Energetikas“ teritorijos esanti teritorija pažymeta apskritai neegzistuojancia (tamsiai ruda), t. y. nenumatyta LR aplinkos ministro isakymu patvirtintoje sistemoje spalva, ivairios paskirties teritorijos žymimos ta pacia spalva, o taip pat priešingai - skirtingomis spalvomis žymimos tos pacios paskirties teritorijos. Tai vienas iš esmingiausiu pažeidimu rengiant ir tvirtinant Bendraji plana. Gincijami norminiai teises aktai prieštarauja Teritoriju planavimo istatymo 11 straipsnio 8 daliai. Pažeisti Visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsejo 18 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybes nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo taisykliu 40 - 42.5 punktai. 2008 m. liepos 3 d. Klaipedos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabu, pasiulyta bendrojo plano projekta pataisyti ir pakartotinai teikti tikrinti. Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo proceduros buvo pradetos, taciau atliekamos pažeidžiant nustatyta tvarka ir nebaigtos. Laikraštyje ,,Vakarine Palanga“ buvo paskelbta, kad 2008 m. lapkricio 19, 20, 21 dienomis bus eksponuojamas Bendrasis planas, patikslintas pagal LR aplinkos ministerijos ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos pastabas. Taciau jau 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipedos apskrities viršininkas pasiraše patikrinimo akta su teigiama išvada Bendrojo plano sprendiniams. Visuomenes supažindinimo procedura su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei menesi; Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris dienas; Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime, nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas. Pareiškejas nurode, jog viešojo administravimo institucijos del nežinomu priežasciu ypatingai skubejo patvirtinti Bendraji plana 2008 m., todel ir ignoravo aukšciau paminetas svarstymo su visuomene ir derinimo proceduras. Pažeisti Aprašo normos, Savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo taisykliu 44 punktas. Savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo taisykliu 38 punktas nustato, kad Bendrojo plano procedurinius dokumentus sudaro ne tik sprendiniu poveikio vertinimo ataskaita, taciau ir visi kiti dokumentai, kurie buvo pateikti i byla. Bendrasis planas buvo parengtas praleidus viena Bendrojo plano rengimo etapa - Bendrojo plano sprendiniu poveikio vertinimo etapa, o tai yra esminis Bendrojo plano rengimo proceduros pažeidimas (TPI 10 str. 4 d., Aprašas).

Pareiškejo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atstovas prašyma palaiko ir prašo teisma tiriama normini akta pripažinti prieštaraujanciu aukšciau nurodytiems istatymams ir Vyriausybes norminiams aktams ir laikyti ji panaikintu.

Atsakovai Palangos miesto savivaldybe, Palangos miesto savivaldybes taryba ir Palangos miesto savivaldybes administracija atsiliepime (prijungta administracine byla 4 t. (buves bylos Nr. I-564-163/2010) b.l. 147 ir 155) nurode, jog ju argumentai nepasikeite, kaip buvo nurodyta administracineje byloje Nr. I-195-163/2009, ir praše šia administracine byla prijungti. Minetoje byloje šie atsakovai nurode, jog Palangos bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens, nei specialiojo planavimo dokumentu sprendiniams, taip pat teritoriju planavima reglamentuojanciu teises aktu nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybine teritoriju planavimo priežiura atliekancios institucijos, t.y. Klaipedos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada del Palangos bendrojo plano tvirtinimo. Atsakovai taip pat nesutiko, jog Palangos miesto savivaldybes tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keiciamas Palangos bendrasis planas, nes minetas sprendimas tik sustabdo tam tikra jo dalies galiojima, todel negali buti reikalaujama išlaikyti atitinkamas proceduras. Atstovai teismo posedžio metu akcentavo, kad ginco teritorijai Bendrojo plano sprendiniai nera taikomi, todel Bendrojo plano patvirtinimas negali pažeisti pareiškejo teisiu, o pareiškejui nera suteikti igalinimai pasiakyti del sprendiniu, kurie nera taikytini jo teritorijai. Atsakovo atstovai prašo pareiškejo prašymo netenkinti ir pareiškejo prašyma atmesti.

Atsakovas Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (Klaipedos apskrities viršininko administracijos teisiu peremejas) atsiliepimu (prijungta administracine byla 4 t. (buves bylos Nr. I-564/163/2010) b.l. 164-167) praše pareiškejo prašyma atmesti. Inspekcija nurode jog tam, kad butu pradeta norminio administracinio akto teisetumo patikros byla, turi buti nustatyta, jog šis norminis teises aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu budu nuleme realu ar tariama asmens teisiu pažeidima. Asmens teisiu pažeidimas turi buti siejamas su teises akte numatytu elgesio taisykliu realiu pritaikomumu, o ne vien su teises akto buvimu. Pateiktas pareiškejo reikalavimas tiesiogiai susietas tik su Palangos miesto bendrojo plano (norminio akto) teisetumu ir kildinamas iš jo, todel nera pagrindo pradeti normine administracine byla, remiantis ABTI 111 straipsniu, kadangi prašymas ištirti Palangos miesto bendrojo plano sprendiniu atitikti istatymams nera susijes su teisme nagrinejama konkrecia byla del pareiškejo teisiu pažeidimo. Pareiškeju reiškiami reikalavimai individualioje byloje nera savarankišku reikalavimai, kurie galetu buti nagrinejami teisme. Pareiškejo individualioje byloje gincijami atsakymai i jo teiktus pasiulymus del bendrojo plano sprendiniu yra procedurinio pobudžio ir negali buti savarankišku ginco nagrinejimo dalyku. Pareiškejas teismui savarankišku reikalavimu nagrinetinu individualioje byloje nesuformulavo, todel šiuo atveju teismas iš esmes atlieka abstraktu norminio akto tyrima. Atstovas teisminio nagrinejimo metu prašo pareiškejo prašymo netenkinti.

Treciojo suinteresuotojo asmens Savivaldybes imones „Vilniaus planas“ atstovas prašo pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Teiseju kolegija konstatuoja.

Norminio administracinio akto teisetumo tyrimo byla nutrauktina.

Del proceso eigos.

Kad ivertinti norminio akto tyrimo apimti ir teisiniu prielaidu buvima ar nebuvima norminio administracinio akto tyrimui pradeti, butina išsamiau aptarti teismo procesiniu veiksmu eiga individualioje administracineje byloje Nr.I-86-386/2012 iš kurios kildinamos salygos norminio akto tyrimo pradejimui ir 2010 m. gegužes 5 d. bei 2010 m. rugsejo 29 d. nutartimis nutarta pradeti norminio administracinio akto teisetumo tyrima.

2009 m. sausio 28 d. pareiškejas UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma skundu (prijungta administracine byla 1 t. (buves bylos Nr. I-48/2010, b.l .6-16), reikšdamas reikalavimus del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo bei ipareigojimo atsakova (planavimo organizatoriu) – Palangos miesto savivaldybes administracija pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal pareiškejo UAB „Energetikas“ pateiktus pasiulymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybes tarybai. 2009 m. vasario 27 d. pareiškejas patikslines skundo reikalavimus (prijungta administracine byla 1 t. (buves bylos Nr. I-48/2010, b.l.141-153), papildomai pareiške reikalavima panaikinti Palangos miesto savivaldybes tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendima Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“. 2009 m. kovo 31 d. patikslintu skundu pareikštas dar vienas reikalavimas – panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipedos apskrities viršininko administracijos teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akta Nr. PL-589-(14.16).

2009 m. gegužes 5 d. gautas UAB „Energetikas“ prašymas (prijungta administracine byla 1 t., (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 227-232) ištirti ar 2008 m. gruodžio 30 d.  Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos  sprendimas Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

Teismas 2009 m. gegužes 6 d. nutartimi (prijungta administracine byla 1 t. (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 241-243) pradejo norminio administracinio akto teisetumo tyrima ir 2009 m. spalio 5 d. sprendimu (prijungta administracine byla 2 t. (buves bylos Nr. I-48-163/2010), b.l.146-153) konstatavo, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-20 sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo 11 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinejes atsakovu Palangos miesto savivaldybes bei Palangos miesto savivaldybes administracijos apeliacini skunda, 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (prijungta administracine byla 3 t. (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 100-109) panaikino Klaipedos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendima ir prieme nauja sprendima – pareiškejo UAB „Energetikas“ prašyma atmete. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškejas nera tinkamas subjektas paduoti abstraktu prašyma ištirti norminio administracinio akto teisetuma ABTI 110 straipsnio prasme, taip pat pareiškejo prašymas nebuvo susijes su teisme nagrinejama konkrecia byla, todel pareiškejas neturejo teises pateikti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisetuma.

Klaipedos apygardos administraciniam teismui 2010 d. kovo 26 d. nutartimi (prijungta administracine byla 3 t., (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 111) atnaujinus individualios bylos nagrinejima, 2010 m. balandžio 26 d. gautas pareiškejo UAB „Energetikas“ prašymas (prijungta administracine byla 3 t., (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 113-131) del individualios administracines bylos sustabdymo visa apimtimi bei teismo iniciatyva pradeti norminio administracinio akto teisetumo tyrima - ar 2008 m. gruodžio 30 d.  Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos  sprendimas Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos  teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatu, patvirtintu 1996 m. rugsejo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybes nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto  bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 920 patvirtinta Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos aprašo reikalavimams. Klaipedos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužes 5 d. nutartimi (prijungta administracine byla 3 t., (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 146-147), vadovaujantis ABTI 110 straipsnio 1 dalimi, pradejo norminio administracinio akto – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ dalies, kiek tai liecia UAB „Energetikas“ naudojama teritorija tyrima, išskirdamas ja i atskira byla, suteikiant bylos Nr. I-564-163/2010 (prijungta administracine byla 4 t. (buves bylos Nr. Nr. I-564-163/2010), o individualia administracine byla (prijungta administracine byla 1-3 tomai (buves Nr. I-48-163/2010) sustabde.

Teismas 2010 m. rugpjucio 9 d. nutartimi (prijungta administracine byla 3 t., (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 158-162) vel atnaujino individualios bylos (prijungta administracine byla 1-3 tomai (buves Nr. I-48-163/2010) nagrinejima. Tos pacios dienos nutartimi (prijungta administracine byla 3 t., (buves bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 163) mineta byla sujungta su kita administracine byla (prijungta administracine byla 5-6 tomai (buves Nr.I-21-386/2010) pagal UAB „Energetikas“ skunda atsakovams Palangos miesto savivaldybes administracijai, Klaipedos apskrities viršininko administracijai del 2007 m. spalio 4 d. Palangos miesto savivaldybes administracijos sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkricio 30 Klaipedos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-4642-(2.20) panaikinimo bei su administracine byla (prijungta administracine byla 4 t. (buves Nr. I-564-163/2010) del norminio akto tyrimo, suteikiant bylai Nr. I-21-386/2010 (prijungta administracine byla 1-6 tomai, dabartinis Nr. I-89-386/2012).

Teismas 2010 m. rugsejo 29 d. nutartyje motyvuojamojoje dalyje nurode, kad pradeda norminio administracinio akto – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d.  Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ sprendiniu atitikimo galiojantiems teises aktams tyrima bei administracine byla (prijungta administracine byla (buves bylos Nr. I-21-386/2010) dalyje del norminio administracinio akto teisetumo tyrimo išskiria i atskira byla, suteikiant jai bylos Nr. I-897-368/2010 (dabartinis bylos numeris I-130-583/2012).

Teismas išnagrinejes administracine byla Nr. I-897-386/2010 del norminio administracinio akto teisetumo, 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b.l.50-69) konstatavo, kad tiriamas norminis administracinis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos  teritoriju planavimo istatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatu, patvirtintu 1996 m. rugsejo 18 d. Lietuvos respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybes nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto  bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 920 patvirtinta Teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjucio 29 d. nutartimi (b.l.123-137) Klaipedos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendima panaikino ir byla perdave pirmos instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Del tiriamo akto priskyrimo norminiu teises aktu grupei.

Nagrinejamo ginco esme - Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ bei 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Del Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniu atitiktis istatymams ir Vyriausybes norminiams aktams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas administracinius gincus del teritoriju planavimo, ne karta pasisake, kad bendrasis teritorijos planas atitinka Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos (toliau – ABTI) 2 straipsnio 13 dalyje itvirtintus norminio teises akto požymius, todel laikytinas norminiu administraciniu teises aktu. Kaip yra išaiškines Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracines bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teises aktai – tai rašytine forma išreikšti teisekuros subjektu sprendimai (oficialus rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teises normu. Juose itvirtinami bendro pobudžio nurodymai tam tikru visuomeniniu santykiu dalyviams, kurie orientuojami i ateiti ir numatyti taikyti daug kartu. Šie aktai adresuoti neapibrežtam asmenu ratui arba adresuoti asmenu, apibudintu rušiniais požymiais, ratui. Teises aktu priskyrimas prie norminiu teises aktu grupes apibudina ju taikymo apimti ir privalomuma (norminiai teises aktai turi visuotinio privalomumo pobudi), o administraciniu bylu teisenoje – ju teisetumo tyrimo specialia procesine tvarka, pasireiškiancia tuo, jog yra ribojamas subjektu, galinciu tiesiogiai kreiptis i teisma del norminiu aktu teisetumo, ratas, skirtinga kreipimosi i teisma del akto neteisetumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisines pasekmes ir pan. Bendrasis planas yra bendrojo teritoriju planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai del teritorijos naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmiu ir salygu. Teritoriju planavimo istatymo bendrasis teritoriju planavimas apibrežiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonems nustatyti. Todel, teismo nuomone, bendrajame plane išreiškiamos abstrakcios bendrosios teises normos (elgesio taisykles), juo nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nukreiptas individualiais požymiais neapibudintu subjektu grupei.

Norminiu administraciniu aktu teisetumo ištyrima reglamentuoja ABTI šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminiu administraciniu aktu teisetuma“. Šiame skirsnyje yra išskiriamos dvi normines kontroles formos: abstrakcioji ir incidentine. Apeliacines instancijos teismui byla perdavus nagrineti iš naujo, pirmosios instancijos teismas dalyje del pradeto proceso eigos yra saistomas procesiniu sprendimu, kuriais yra priimtas nagrineti prašymas del norminio akto teisetumo tyrimo. Del norminio akto tyrimo apimties ir ribu pasisakyta 2010 m. gegužes 5 d. ir 2010 m. rugsejo 29 d. nutartimis. Iš šiu teismo procesiniu dokumentu, pareiškejo pateikto prašymo tirti normini akta turinio, pareiškejo atstovo išdestytos pozicijos teisminio nagrinejimo metu (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 b.l.2, 5-6, 15-32, 152-153) akivaizdu, kad teismas administracine byla pradejo abstrakciaja norminio administracinio akto teisetumo kontroles forma.

Abstrakciaja normines kontroles forma su pareiškimu i administracini teisma prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka istatyma ar Vyriausybes normini akta, turi teise kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisiu apsaugos kontrolierius, lygiu galimybiu kontrolierius, Valstybes kontroles pareigunai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesines savivaldos asociacijos, isteigtos pagal istatyma vykdyti viešasias funkcijas. Kad butu ištirta, ar savivaldybiu administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka istatyma ar Vyriausybes normini akta, su pareiškimu i administracini teisma turi teise kreiptis ir savivaldybiu veiklos priežiura vykdantys Vyriausybes atstovai (ABTI 110 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pagal ši teisini reguliavima, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teise kreiptis i teisma su abstrakciu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisetuma. Del teismo galimybes buti abstrakciosios norminiu administraciniu aktu kontroles subjektu dar vienas žymiausiu teises mokslintininku M. Romeris, yra pažymejes, <...> „kad klausima del valdžios akto teisetumo ar neteisetumo gali iškelti pats sprendžias byla teismas (teisejas ar teiseju kolegija). Žinoma, teismas tai gali iškelti ne abstrakciai, bet tik saryšy su kuriuo nors sprendžiamu esamos (nagrinejamos) bylos klausimu, kai kuriuo nors budu atsirado reikalas padaryti iš to valdžios akto kuria nors teisine išvada arba pritaikyti to akto imperatyvas“  (šaltinis: Römeris M. Konstitucines ir teismo teises pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994. P.42.). Taigi vertinant teisini reguliavima, suformuota tesimine praktika norminiu aktu teisetumo tyrimo bylose, akivaizdu, kad teismas negali buti abstrakcios normines kontroles subjektu jeigu nera nagrinejama individuali byla. Šioje byloje norminio akto tyrimo procedura 2010 m. gegužes 5 d. teismo nutartimi pradeta butent abstrakciaja forma, vadovaujantis ABTI 110 straipsnio 1 dalimi, nurodant, kad teismas savo iniciatyva prades norminio administracinio akto tyrima (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 b.l.2). Todel vertinant šias aplinkybes butina nustatyti ar buvo teisines prielaidos norminio akto teisetumo tyrimui kitu pagrindu, t.y. ryšium su individualia byla (ABTI 111 straipsnis).

Incidentine normines kontroles forma (norminio administracinio akto teisetumo tyrimo ryšium su individualia byla) prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka istatyma ar Vyriausybes normini akta, turi teise šio istatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinejama konkreti byla del ju teisiu pažeidimo (ABTI 111 straipsnis). ABTI 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialus reikalavimai, kuriu turi buti laikomasi sprendžiant šio istatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu konkrecioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisetuma priemimo klausima.

ABTI 111 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisetuma priemimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 daliu nuostatos suponuoja išvada, jog tokia teismo nutartimi gali buti priimami dvieju rušiu procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašyma; arba 2) pradeti norminio administracinio akto teisetumo tyrima. Nurodyti istatymo reikalavimai del teismo priimamu procesiniu sprendimu rušiu bei prašymo ištirti norminio administracinio akto teisetuma priemimo klausimo nagrinejimo apimties suponuoja dar viena išvada, kad norminio administracinio akto teisetumo tyrimo pradejimo atveju lemiama procesine reikšme turi ne atitinkamas suinteresuoto asmens prašymas, o teismo nutartis pradeti norminio administracinio akto teisetumo tyrima. Nors formalus pagrindas pradeti norminio administracinio akto teisetumo tyrima yra suinteresuoto asmens prašymas, taciau atitinkamo tyrimo pradejima ir jo dalyko apibrežima lemia teismo nutartis. Butent teismo nutartyje pradeti norminio administracinio akto teisetumo tyrima turi buti konkreciai apibrežta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisetumas bus tiriamas; turi buti konkreciai nurodytos istatymu ar Vyriausybes norminiu aktu nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi buti pateikta konkreti teisine motyvacija, kuria teismas prieme domen ir kuri sudaro pagrinda abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms istatymu ar Vyriausybes norminiu aktu nuostatoms. Butent tokio pobudžio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrežia iškeliamos normines administracines bylos nagrinejimo dalyka bei ribas ir pagal kuri ši byla turi buti nagrinejama (žr.: LVAT nutartis administracineje byloje Nr. A-442-3065/2011).

Kaip jau mineta norminio akto tyrimo procesas pradetas 2010 m. gegužes 5 d. nutartimi nurodant, kad teismas norminio akto tyrima pradeda abstrakciaja tyrimo forma. 2010 m. rugsejo 29 d. nutartimi ivardijamo norminio akto atitikties tyrimas nurodoma pradedamas vadovaujantis ABTI 111 straipsnio 3 dalimi, tai reiškia, jog vada pradeti norminio administracinio akto tyrimui yra individuali teisme nagrinejama administracine byla. Norminio akto tyrimas pradetas nurodant jog butina ištirti norminiu administraciniu aktu atitikima galiojantiems teises aktams, taciau nebuvo apibrežtas normines administracines bylos nagrinejimo dalykas ir ribos, todel teismas nagrinedamas byla iš naujo turi nuspresti ar yra teisines prielaidos tirti norminio administracinio akto teisetuma ryšium su individualia byla.

Del teisiniu prielaidu norminio administracinio akto tyrimui ryšium su individualia byla.

Pareiškejas individualioje byloje 2010 m. liepos 9 d. pateike patikslinta skunda, kuriuo siekia, kad butu panaikintas Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritoriju planavimo dokumentas Patikrinimo aktas Nr. PL-589-(14.16); 2007 m. spalio 4 d.  Palangos miesto savivaldybes administracijos sprendimas Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkricio 30 Klaipedos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-4642-(2.20) bei atsakovas (planavimo organizatorius) ipareigotas pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal UAB „Energetikas“ pateiktus pasiulymus ir pastabas bei pateikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybes tarybai.

Del vieno iš reiškiamu reikalavimu - Klaipedos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritoriju planavimo dokumento Patikrinimo akto Nr. PL-589-(14.16) panaikinimo, jau pasisake ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracineje byloje Nr. A662-1285/2010 (prijungta administracine byla 3 t. (buves bylos Nr. I-48-163/2010) b.l. 100-109). LVAT nurode, kad Teritoriju planavimo istatymo 10 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad bendrojo teritoriju planavimo procesa sudaro parengiamasis etapas, teritoriju planavimo dokumento rengimo etapas, sprendiniu pasekmiu vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal šio straipsnio 5 dali baigiamaji etapa sudaro: 1) teritoriju planavimo dokumentu sprendiniu svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, gincu nagrinejimas; 2) teritoriju planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybine teritoriju planavimo priežiura atliekancioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritoriju planavimo registre. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo tikrinimas valstybine teritoriju planavimo priežiura atliekancioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritoriju planavimo dokumento rengimo sudetine dalis, todel atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas del gincijamo patikrinimo akto panaikinimo negali buti reiškiamas. Šiuo aktu nera formuluojamas valdingas ir vienašališkas nurodymas teisiniu santykiu dalyviams, juo nenustatomos konkrecios administracines teises normos bei teisiniu santykiu dalyviu pareigos, nera reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo administravimo srityje. Be to, pažymetina, kad nagrinejamojoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, tai yra bendrojo teritoriju planavimo procesas yra pasibaiges.

Kaip jau mineta, pareiškejas siekia ir 2007 m. spalio 4 d.  Palangos miesto savivaldybes administracijos sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkricio 30 d. Klaipedos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-4642-(2.20), kuriais atsakyta del pateiktu bendrojo plano sprendiniu pasiulymu, panaikinimo. Teritoriju bendrojo plano bei jo rengimo tikslams ir uždaviniams (Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis) suformuoti ir suteikti jiems norminio akto galia skirta pati bendrojo teritoriju planavimo procedura, kurioje, kaip jau mineta, numatyti atskiri tarpusavyje suderinti ir bendrojo teritorijos planavimo organizatoriui privalomi etapai, kuriu eigoje yra pateikiami visu suinteresuotu asmenu pasiulymai (Teritoriju panavimo istatymo 10 straipsnis, 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas administraciniu teismu praktika bylose, susijusiose su visuomenes dalyvavimu teritoriju planavimo procese Teritoriju planavimo istatymo 32 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009) yra pažymejes, kad visuomenes pateikti pasiulymai planavimo organizatoriui nera privalomi, planavimo organizatorius turi diskrecija i juos atsižvelgti ar neatsižvelgti. Taciau ši istatymo norma planavimo organizatoriui ir valstybine priežiura atliekanciai institucijai nustato privalomo elgesio modeli – laikytis nustatytos pasiulymu nagrinejimo proceduros bei atmetus gautus pasiulymus, motyvuotai raštu apie tai pranešti pasiulymus pateikusiam asmeniui. Taigi, aiškinant tokiu pasiulymu teisine reikšme sisteminiu paminetu Teritoriju planavimo istatymo nuostatu aiškinimo budu, darytina išvada, kad bendrojo teritoriju planavimo proceso eigoje pateikti suinteresuotu asmenu pasiulymai materialiaja prasme neturi privalomojo pobudžio planavimo organizatoriui ir savaime negali nulemti atitinkamo bendrojo plano sprendinio priemima. Pareiškejui tai sukelia tik procedurines, bet ne materialiasias teisines pasekmes. Tuo tarpu konkrecias teisines pasekmes teritoriju planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas del teritoriju planavimo dokumento tvirtinimo. Taigi akivaizdu, jog pareiškejo gincijami sprendimai tera tarpiniai (proceduriniai) dokumentai, tai yra, tik vieni iš aptariamos administracines proceduros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrecias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamu dokumentu. Todel pareiškejo gincijami sprendimai yra procedurinio pobudžio tarpiniai dokumentai bendrojo plano rengimo metu, kuriais atsakyta i pateiktas pastabas del teritoriju planavimo dokumento ir priemus sprendimus del bendrojo plano patvirtinimo, tokie reikalavimai negali buti vertinami kaip savarankiški reikalavimai individualioje byloje, kuriu pagrindu gali buti pradedama norminio akto teisetumo tyrimo procedura.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracineje byloje Nr. A662-1285/2010 (prijungta administracine byla 3 t. (buves bylos Nr. I-48-163/2010) b.l. 100-109) yra konstataves, kad pareiškejo pateiktas skundas del 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-20  „Del 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ bei ipareigojimo pakeisti bendrojo plano sprendinius, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS17-301/2007, LVAT 2007 m. rugsejo 6 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS5-324/2007) iš esmes laikytinas prašymu ištirti norminio administracinio akto teisetuma, nors toks reikalavimas tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas. Tokio reikalavimo pareiškimas reikštu, jog teismas turi pasisakyti del bendrojo plano (norminio administracinio akto) teisetumo, nes tik konstatavus sprendimo neteisetuma butu galima ji panaikinti ir ipareigoti pakeisti. Tai reiškia, jog pareiškejo individualioje byloje reiškiamas reikalavimas del ipareigojimo atsakovus koreguoti Palangos bendrojo plano sprendinius yra išvestinis reikalavimas, taip pat negalintis buti savarankišku reikalavimu individualioje byloje. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad išnagrinejus norminio akto teisetumo klausima teismas iš esmes pasisakytu ne tik del norminio akto teisetumo, bet iš esmes išsprestu ginca individualioje byloje. Todel akivaizdu, kad vien pagal ši požymi individualioje byloje nera pareikšta reikalavimu, kurie butu teisine prielaida ir pagrindu norminio akto tyrimo procesui pradeti.  

Atsižvelgdamas i aukšciau išdestytas aplinkybes ir istatymo nuostatas, teismas konstatuoja, individualioje byloje pareiškejo keliami reikalavimai negali buti savarankišku administracines bylos nagrinejimo dalyku, nes gincijami sprendimai, nors ir atitinka individualiems teises aktams keliamus reikalavimus, taciau pareiškejui jie nesukelia materialiniu teisiniu pasekmiu iš kuriu butu galima kildinti prašyma del norminio akto tyrimo. Kito individualaus ginco buvimo, išskyrus ginca del Palangos miesto savivaldybes teritorijos – Palangos miesto bendrojo plano sprendiniu, kurie netenkina pareiškejo, nera. Šias aplinkybes iš esmes pripažista ir pareiškejo atstovas, teigdamas, kad norminio akto tyrimas pradetas pacio teismo iniciatyva (abstrakciaja forma) (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 teismo posedžio protokolai b.l.41-49, 152-153).

Pažymetina, kad ABTI nuostatos del prašymo ištirti norminio administracinio akto teisetuma ryšium su individualia byla suponuoja situacija, jog prašomas ištirti norminis administracinis aktas turetu buti taikomas nagrinejamojoje byloje (ABTI 111 straipsnio 3 dalis, 112 straipsnio 1 dalis). Individualioje byloje nera pareikšta reikalavimu, susijusiu su norminio teises akto taikymu pareiškejo atžvilgiu tuo aspektu, kad del jo taikymo realiai butu pažeistos pareiškejo teises ar pareiškejas gintu tariama teisiu pažeidima. Taigi, galimas, hipotetinis pareiškejo teisiu pažeidimas ir gincijamo akto galimas pritaikymas ateityje nera pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisetumo tyrimas yra susijes su pareiškejo teisiu ar saugomu interesu pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštu nukrypima nuo norminio administracinio akto teisetumo patikra siekiamo tikslo ir taip, kad butu nepaisoma kitu ABTI 111 straipsnio 1 dalyje keliamu bylos nagrinejimo administraciniame teisme salygu, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus gincas (o ne gincas del norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisetuma (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-02 nutartis administracineje byloje Nr. A822-1415-2011). Pažymetina ir tai, kad 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-20 nuspresta papildyti Palangos miesto savivaldybes tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendima Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, juo nustatant, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalu Š1 ir Š2 reglamentai dalyje, apimancioje UAB Sveikatos centras „Energetikas“ 148 433 kv. m. teritorijoje (LVAT 2008-06-03 nutartis administracineje byloje Nr. AS63-337/2008), negalioja. Taigi bendrojo plano sprendiniai pareiškejo teritorijai nera taikomi ir norminis aktas galioja tik su tam tikromis išimtimis.   

Teiseju kolegija, atsižvelgusi i paminetus argumentus, konstatuoja, kad nagrinejamoje byloje pareiškejas nera pareiškes reikalavimu individualioje byloje, kurie butu teisine prielaida ištirti norminio administracinio akto teisetuma ryšium su individualia byla, o pareiškejo siekiamybe yra per norminio akto teisetumo tyrima panaikinti normini akta - Palangos miesto savivaldybes teritorijos bendraji plana. Atsižvelgus i tai, kad pareiškejo individualioje byloje reiškiami reikalavimai tiesiogiai susije tik su 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-20  „Del 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ (norminio akto) panaikinimu, išsprendus ginca norminio akto byloje išsprendžiamas gincas ir individualioje byloje, akivaizdu, kad nebuvo teisiniu prielaidu pradeti normine administracine byla, remiantis ABTI 111 straipsniu. Kadangi prašymas ištirti ar Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai atitinka istatymams nera susijes su teisme nagrinejama konkrecia individualia byla del pareiškejo teisiu pažeidimo (o tai reiškia, kad nera tenkinama viena iš butinu salygu reikalingu pradeti norminio administracinio akto patikra remiantis ABTI 111 straipsniu), teismas savo iniciatyva abstrakciosios norminio akto kontroles nesant individualios bylos inicijuoti negalejo, todel pareiškejo prašyma ištirti norminio akto teisetuma teismas turejo atsisakyta priimti (ABTI 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi prašymas buvo priimtas ir norminio akto teisetumo byla buvo pradeta nagrineti teisme kai prašymas yra nesusijes su nagrinejamoje individualioje byloje reiškiamais reikalavimais, normine administracine byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai (ABTI 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. I-7-04/2007).

Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

administracine byla Nr. I-130-583/2012 del norminio administracinio akto - Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Del Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimu Nr. T2-20  „Del 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybes tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisetumo ištyrimo, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali buti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskiraji skunda paduodant per Klaipedos apygardos administracini teisma.

Teisejai                                                                                             Remigijus Arminas

                                                                Aušrele Mažrimiene                                                                                                

                        Vida Stonkuviene