Civilinė byla Nr. e2-80-470/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00956-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.1.; 2.4.2.13.; 2.4.4.9.

dalyvaujant ieškovės atstovei D. Š.,

atsakovui A. V., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

trečiajam asmeniui R. K.,

trečiojo asmens Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovams A. P., R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (ieškinio pateikimo metu prie Žemės ūkio ministerijos) ieškinį atsakovui A. V. su trečiaisiais asmenimis Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, S. K., A. J. K., A. K., K. P., N. P., A. P. dėl įpareigojimo atstatyti kelią.

Teismas

nustatė:

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Ieškovė, NŽT) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti A. V. atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę – atstatyti sunaikintą bendro naudojimo 4 m pločio kelią, įregistruotą kelio servitutu (tarnaujantis), pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsiterpusio 4 m kelio nužymėjimo schemą M1:1000.  

Atstovė D. Š. paaiškino, kad  Alytaus apskrities viršininkas 1999-01-18 sprendimu J. M. atkūrė nuosavybės teises į anksčiau nacionalizuotą žemę (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 punkte įrašyta sąlyga dėl žemės sklype esančio 4 metrų bendro naudojimo kelio servituto be teisės jį panaikinti. Atsakovas A. V. 2002-12-03 iš J. M. nusipirko iš jai grąžintinos žemės suformuotą  4,48 ha žemės sklypą pagal atliktus preliminarius matavimus, suformuoto sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini)  kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žyma apie žemės sklype nustatytą 4 m bendro naudojimo kelio be teisės panaikinti servitutą. Žemės sklypo savininkas atsakovas A. V. teismo keliu siekė panaikinti kelio servitutą, tačiau jo ieškinio reikalavimo teismai netenkino. Ieškovė 2012-09-06 nustatė, kad žemės sklype esančio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra suarta ir tokiu būdu sunaikinta, važiuoti šia kelio dalimi nėra galimybių. Žemės sklypo savininkas A. V. įsipareigojo kelią atstatyti. Tačiau sunaikintos kelio dalies A. V. neatstatė, be to aparė ir visą kitą likusią jo dalį. Dėl tokių veiksmų A. V. administracinės teisenos tvarka buvo ne kartą buvo baustas skiriant jam pinigines baudas, tačiau servitutinio kelio iki šio laiko neatstatė. Ieškovė nurodo, kad ginčo kelio vieta yra nužymėta pirminiuose žemės nuosavybės atstatymo dokumentuose, servituto lokalizacija nesikeitė, kelias neįeina į A. V. žemės naudmenas, t. y. kelio bendras plotas yra išskaičiuotas iš bendro A. V. priklausančio žemės sklypo ploto, A. V. tos dalies žemės sklypo nepirko, jo užimtas servitutinio kelio plotas yra valstybinė žemė, todėl reiškia ieškinį atsakovui gindama savo kaip savininkės teises ir keldama reikalavimą atsakovui servitutinį kelią atstatyti į buvusią padėtį iki jo suarimo. 

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimu į ieškinį, o taip pat duodamas parodymus teisme A. V. nurodė, kad 2002-12-03 jis iš J. M. nusipirko 4,48 ha žemės sklypą, suformuotą atliekant preliminarius matavimus, esantį (duomenys neskelbtini), su įrašu pirkimo – pardavimo sutartyje apie sklype esantį 4 m bendro naudojimo kelio servitutą, suteikiantį teisę tretiesiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėms ir varyti galvijus. Atsakovas nurodo, kad toks 4 m pločio bendro naudojimo kelias faktiškai yra šiaurinėje jo žemės sklypo pusėje, šis kelias nėra suartas ar kitaip sunaikintas, juo netrukdomai gali naudotis visi suinteresuoti asmenys. Jo žiniomis, servitutas, apie kurį kalba ieškovė ir kuris dalina jo žemės sklypą į dvi dalis, atsirado Alytaus  rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos seniūno 2005 m. vienašaliu administraciniu aktu (sprendimu), atsižvelgus į tai, kad Simno seniūnijos gyventojai išreiškė pageidavimą tiesesniu keliu, t. y. skersai jo sklypą patekti į jiems priklausančias sodybas. Per ilgą naudojimosi jo nuosavybe laiką natūraliu būdu susiformavo privažiavimas prie kitų sodybų pietiniame jo sklypo pakraštyje, jam įsigyjant minėtą žemės sklypą šio kelio nebuvo, jis nebuvo nužymėtas jokiuose nuosavybės dokumentuose. Šis naujai suformuota kelias jam trukdo savo nuosavybe naudotis visa apimtimi, jis negali pilnaverčiai vykdyti žemės ūkio veiklos. Kitų aplinkinių gyventojų, siekiančių važiuoti per jo sklypo pietinę dalį, pozicija pažeidžia jo nuosavybės į žemę teisę ir jo interesus.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Dzūkijos – Suvakijos saugomų teritorijų direkcija ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Atstovai teismo posėdžio metu parodė, kad visada pravažiavimui į nacionalinės direkcijos sklypus naudojosi atsakovo sklypu einančiu bendro naudojimo keliu iki jis atsakovo buvo suartas ir taip panaikintas. Šiuo metu direkcijai kyla didelių nepatogumų dėl apsunkinto patekimo į savo teritorijas, nes atsakovas servitutinį kelią sunaikino.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje R. K. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad yra ūkininkas, nuo seno gyvena (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, ten ūkininkauja. Atsakovo A. V. sklypo pietinėje dalyje kiek jis prisimena visada buvo kaimo kelias, jis ir kiti gyventojai tuo keliu daug metų naudojosi, tačiau vienu metu atsakovas buvusį kelią užarė, o savo sklypo šiaurinėje dalyje įrengė pervažą per griovį, taip suformavo naują pravažiavimą jo sklypu, taip nukreipdamas visą eismą naujai formuojamu keliu. Naujasis pravažiavimo per atsakovo sklypą jo šiaurinėje dalyje formuojamas kelias yra nepatogus, nesaugus važiuoti, nes eina kalnu, važiuoti didele žemės ūkio technika, taip pat vežti didelius krovinius, pvz. šieno ar šiaudų rulonus, tapo visiškai nesaugu dėl pavojaus transporto priemonei apvirsti. Tuo tarpu važiuoti senuoju keliu nėra galimybės, nes atsakovas jį suarė ir naudoja savo ūkininkavimo poreikiams tenkinti. 

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Atsiliepime taip pat nurodė, kad 2002-12-03 atsakovas A. V. įsigijo žemės sklypą, kuriame buvo įsiterpęs bendrojo kelio servitutas. Nuo 2005 metų atsakovas ėmėsi veiksmų, kad keliu nebūtų galima naudotis kitiems asmenims ir kad servitutas būtų panaikintas, teismams nurodė neva servituto būtinybė yra išnykusi. Teismai atsakovo reikalavimus atmetė, tačiau gyventojai keliu naudotis negali, nes jis yra suartas. Nuo 2018 metų atsakovas kelią iškultivavo ir apsėjo žemės ūkio kultūromis. Keliu dėl jo nuolatinio niokojimo visada buvo sudėtinga naudotis, šiuo metu naudotis neįmanoma. Be to, gyventojai bijo juo naudotis dėl nuolatinių gąsdinimų, išpuolių, grasinimų. Šiuo metu gretimų sklypų naudotojai negali servitutiniu keliu patekti į savo sklypus, iki jų neprivažiuoja gelbėjimo tarnybos.

Kiti tretieji asmenys A. J. K., A. K., K. P., N. P., A. P. teismo posėdyje nedalyvauja, tačiau savo prašyme nagrinėti civilinę bylą jiems nedalyvaujant nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka (2022-12-05 DOK 46764).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. V. 2002-12-03 iš J. M. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 4,48 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotą atliekant preliminarius matavimus. Pagal pirkimo - pardavimo sutarties 1 punkto sąlygą A. V. įsigytas nekilnojamasis daiktas turi apsunkinimą – servitutą – teisę kitiems asmenims naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus 4 metrų bendro naudojimo keliu, taip pat įrašytas draudimas panaikinti kelią. Atsakovas A. V. nuosavybės teisę į įsigytą žemės sklypą su nustatytu apsunkinimu įregistravo viešame nekilnojamojo turto registre, jame pagal pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą padarytas įrašas apie servitutą (tarnaujantis), servituto pagrindu nurodytas 1999-01-18 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 33-9064 ir tos pačios datos įsakymas Nr. 33-30, daiktinės teisės aprašyme nurodyta sąlyga apie 4 m bendro naudojimo kelią be teisės panaikinti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas A. V. suarė servitutu nustatytą bendro naudojimo kelią ir taip jį sunaikino, reikalauja, kad atsakovas kelią, anot ieškovės atstovės priklausantį valstybei, atstatytų į buvusią iki sunaikinimo padėtį.

Pagal galiojantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiklos teisinį reglamentavimą jos misija yra užtikrinti valstybės politikos įgyvendinimą žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro srityse. Pagal ieškovės ieškinio reikalavimą sprendžiama, kad ieškinio dalyką sudaro servituto teisę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai.

Dėl servituto

Ieškovė, kaip nurodo savo ieškinyje, kreipėsi į teismą ieškiniu, reikalaudama apginti valstybės nuosavybę, patikėtinio ir kitų piliečių teises ir teisėtus interesus naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, ir nurodo, kad jos reikalavimas atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje įtvirtintų teisės gynimo būdų – atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Kaip matyti iš ieškinio turinio ir atstovės paaiškinimo teisme, ieškovė siekia apginti savo kaip savininkės pažeistą valdymo teisę. Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutinka.

Visų pirma pastebėtina, kad valstybėje įvesta registrų sistema užtikrina nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas būtent ir užtikrina tokios informacijos duomenų teisingumą. Nekilnojamojo turto registro įstatyme yra nustatytas registro duomenų teisinis statusas, t. y. šie duomenys nuo įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnis). Ši registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija taikoma visiems įrašams apie nekilnojamąjį turtą. 

Atsakovo A. V. žemės sklypo nuosavybę patvirtinančiame nekilnojamojo turto registro įraše yra žyma apie nustatytą šiame sklype servitutą – 4 m pločio bendro naudojimo kelias be teisės jį panaikinti.

Pagal įstatyminį reglamentavimą servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, kai nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis kaip atsakovo daiktinės teisės suvaržymas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo įregistravimas atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnio nuostatas, numatančias, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Taigi, šiuo atveju įrašas nekilnojamojo turto registre apie atsakovo A. V. nuosavybės teisę reiškia jo nuosavybę į visą valdomą žemės sklypą su jame esančiu servitutu, o servituto apribojimas galioja savininkui, jis suteikia teisę 4 m pločio žemės sklypo dalimi (keliu) naudotis kitiems asmenims, atsakovui nustato pareigą netrukdyti kitiems asmenims servitutine sklypo dalimi naudotis. Toks įrašas registre iki jis nepanaikintas laikomas teisingu ir išsamiu.

Vadinasi, esant registro įrašui apie A. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl žemės sklypo dalies, kuriame nustatytas servitutas, priklausymo valstybei, nors būtent tokią poziciją savo pasisakymu ieškovė stengėsi pagrįsti pirminiais žemės nuosavybės grąžinimo aktais ir vėlesniais administraciniais aktais. Šiuo atveju, kai viešame registre nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota atsakovui A. V., ieškovė, siekdama užginčyti jo nuosavybės teisę į servitutinę žemės dalį, turi galimybę tai realizuoti ištaisant įrašą viešame registre, kur turėtų būti padarytas įrašas, kad servituto nėra, bet yra daiktas daikte, kas teismo ieškovei posėdžio metu buvo pasiūlyta ir tam reikalui padaryta proceso pertrauka (2023-02-20 teismo posėdis), tačiau ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė. Nekilnojamojo turto registre esant įregistruotai atsakovo nuosavybės teisei į visą žemės sklypą, nepaisant tam prieštaraujančios ieškovės pozicijos ir kai kurių duomenų priminiuose žemės sklypo privatizavimo dokumentuose, teismas konstatuoja, jog visas žemės sklypas, įskaitant servitutinę jo dalį, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V., taigi, šiuo atveju ieškinio dalyką sudaro ne valstybės kaip savininkės teisių gynimas, bet valstybės ir kitų asmenų teisės naudotis kito asmens nuosavybe gynimas.

Dėl teisės naudotis svetimu daiktu pažeidimo

Kadangi su ieškiniu kreipėsi į teismą servituto turėtoja (ieškovė), teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju reikia nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų turinį, t. y. ar atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atliko neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovei bei tretiesiems bylos asmenims, o taip pat kitiems asmenims naudotis jiems suteikta servituto teise.

Kaip nurodo ieškovė, NŽT Alytaus skyriaus darbuotojai 2012-09-06 patikrino vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 2ŽN-(14.2.73)-80, kuriuo konstatavo, kad A. V. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype esančio 4 m bendro naudojimo kelio dalis yra sunaikinta, t. y. suarta ir važiuoti šia kelio dalimi nėra galimybių. A. V. įsipareigojo kelią atstatyti iki spalio 1 d. Ieškovei pakartotinai 2012-10-05 patikrinus atsakovo sklypą konstatuota, kad kelias neatstatytas, tokia padėtis tęsiasi iki šiol. Atsakovas nuo ieškinio ginasi tuo, esą jo žemės sklypo pirkimo – pardavimo dokumentuose nėra fiksuota bendrojo naudojimo kelio vieta ir teigia, jog toks kelias yra jo sklypo šiaurinėje dalyje, nurodo, kad juo netrukdomai iki šiol gali naudotis bet kas, jis laiko, kad būtent kelias jo sklypo šiaurinėje dalyje yra servitutinis.  

Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka, kadangi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu parengti dokumentai, o taip pat vėliau priimti valstybės institucijų dokumentai  aiškiai parodo bendro naudojimo kelio lokalizaciją pietinėje atsakovo žemės sklypo dalyje su pasisukimu į šiaurės vakarus. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus:

1) abrise (parengtas 1999 m.) sutartiniu ženklu žemės sklypo (projektinis Nr. 133-1) vakarinėje ir pietinėje pusėje pažymėtas į šį žemės sklypą įsiterpęs vienas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias (abrisas yra prijungtoje prie civilinės bylos J. M. nuosavybės teisės atkūrimo byloje);

2) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Grąžinamo natūra sklypo Nr. 133-1, 133-2, 133-3, 133-4 planas M1:10 000 (planas yra prijungtoje prie civilinės bylos J. M. nuosavybės teisės atkūrimo byloje); 

3) privataus žemės sklypo Nr. 133-1 ((duomenys neskelbtini)) įsiterpusio 4 m. kelio nužymėjimo schema M 1:2000 (ieškinio priedas); 

4) 2012-09-06 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-80 su schema (ieškinio priedas)

5) 2018-09-18 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-123(14.2.73) (14.2.73.)-80 su schema (ieškinio priedas);

6) LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Žuvinto biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo: 2019-09-25 Nr. 977, priedas – schema, šiame plane nagrinėjamas kelias priskirtas rekonstruojamiems keliams, tą teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai.

Be to, faktą apie tai, kad ginčo servitutinis kelias yra pietinėje, bet ne šiaurinėje žemės sklypo dalyje, iš dalies pripažino pats atsakovas jo iniciatyva užvestoje ir Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-137-59/2011, kurioje jis teigė, kad per jo nusipirkto žemės sklypo kampą buvo neįrengtas kelias, yra išvažinėtas dar vienas kelias. Šios civilinės bylos sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2A-1423-390/2011) paliko nepakeistą.

Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad jo sklypas pietinėje dalyje yra suartas, pravažiuoti kiti asmenys ta sklypo dalimi neturi galimybių. Tą patį faktą patvirtina kiti į bylą su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas nurodo žemiau (2022-05-16 DOK 2358).

2012-09-06 NŽT Alytaus skyriuje buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)- 80 dėl A. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ar nesudaromos kliūtys pravažiavimui žemės sklype esančiu 4 m pločio bendro naudojimo keliu (servitutinis). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype esančio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra sunaikinta - suarta ir važiuoti šia kelio dalimi nėra galimybių. Žemės sklypo savininkas A. V. įsipareigojo kelią atstatyti iki spalio 1 d. 

2012-10-05 buvo surašytas pakartotinis Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN- (14.2.73.)-86, juo konstatuota, kad A. V. įsipareigojimas iki spalio 1 d. atstatyti sunaikintą bendro naudojimo kelio dalį neįvykdytas, nustatyta veika atitinka LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

2013-02-01 raštu Nr. 2SD-(14.2.78.)-237 Alytaus rajono apylinkės teismui buvo išsiųsta Alytaus skyriaus 2013-01-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2AT-(14.2.78.)-1 bei papildoma medžiaga. 

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-02-20 nutarimu A. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., pritaikius LR ATPK 30 1 str., paskyrė 300 litų baudą.

NŽT Alytaus skyriuje 2013-05-07 gautas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų A. J. K., A. K., S. K., R. K., B. B., A. Č. prašymas „Dėl savavališko kelio užtvėrimo ir sugadinimo“, kuriame nurodoma, kad A. V. sugadinto kelio neatstatė, jį užsėjo javais ir užtvėrė.

2013-05-22 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-25, kuriuo konstatuota, kad sklype esančio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalis neatlaisvinta, sklypo šiaurės vakarų dalyje ties bendro naudojimo keliu iškastas griovys. A. V. patvirtino, kad griovį iškasė pats.

2013-06-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. V. protokolą pasirašyti atsisakė, pradėjus jį pildyti - pasišalino.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-07-19 nutarimu A. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d., paskyrė 1500 litų administracinę baudą.

Kauno apygardos teismas 2013-09-17 nutartimi NŽT Alytaus skyriaus vedėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nutarimą pakeitė, A. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 2 d. paskirtą nuobaudą - baudą padidino iki 2200 litų.

2014-09-3 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. V. protokolą pasirašyti atsisakė, pradėjus jį pildyti - pasišalino.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-11-26 nutarimu A. V. pripažino padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d., ir paskyrė jam 2500 litų dydžio administracinę baudą.

2018-09-18 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-123-(14.2.73.). Patikrinimo pagrindas: neplaninis patikrinimas pagal gautą A. J. K. 2018­08-06 skundą Nr. 2GS27 dėl servitutinio kelio perkasimo ir suarimo. Patikrinimo metu vietovėje apžiūrėjus žemės sklype, kurio kad. Nr. 3375/0001: 34, esantį servitutinį kelią, nustatyta, kad kelias suartas, žemė išdirbta ir jo vietoje pasėti žieminiai javai, kita dalis kelio yra apaugusi peraugusia žole, kelio gale yra iškastas griovys, keliu pravažiuoti nėra galimybės.

NŽT Alytaus skyrius 2018-09-19 raštu Nr. 2SD-39-(14.2.45.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ A. V. kvietė 2018 m. spalio 8 d. atvykti į Alytaus skyrių dėl nustatyto pirmiau minėto pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį surašymo.

A. V. 2018-09-21 Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą dėl servituto panaikinimo/pabaigos nustatymo.

NŽT Alytaus skyrius 2018-11-05 raštu Nr. 2SS-54-(14.2.45.) „Dėl servituto panaikinimo“ atsakė, kad dėl servituto panaikinimo buvo atsakyta ankstesniais Alytaus skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštais ir kad pareiškėjas savo prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu.

NŽT Alytaus skyriaus atsakymą pareiškėjas A. V. 2018-11-29 apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.

NŽT direktorius 2019-01-18 rašte Nr. 1SS-99-(7.5.) „Dėl kelio įsiterpusio į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ pareiškėjui A. V. atsakė, kad Nacionalinė žemės tarnyba spręsdama klausimą dėl bendro naudojimo kelio, įsiterpusio į Jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) statuso, remiasi objektyviai egzistuojančiais duomenimis (t. y. remiasi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu parengtais dokumentais), ir jam ne kartą buvo raštu paaiškinta, kad į jo žemės sklypą yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias, kuriuo užimtas žemės plotas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatas priskirtas neprivatizuojamai žemei. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo panaikinti Alytaus skyriaus 2018-11-05 rašto Nr. 2SS-54-(14.2.45.). 

A. V. 2019-03-18 pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl NŽT Alytaus skyriaus 2018-11-05 sprendimo Nr. 2SS-54-(14.2.45.) ir NŽT 2019-01-18 sprendimo Nr. 1SS-99-(7.5.) panaikinimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad NŽT Alytaus skyrius ir NŽT priėmė motyvuotus skundžiamus sprendimus, pagrįstus faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

NŽT Alytaus skyriuje 2021-10-14 gautas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų; A. J. K., A. K., K. P., N. P., A. P., R. K. ir S. K. prašymas, adresuotas NŽT Alytaus skyriui, Alytaus rajono savivaldybės merui A. V., Alytaus rajono savivaldybės Simno seniūnijos seniūnui V. Č. dėl neplaninio valstybinio žemės kontrolės atlikimo ir kelio atstatymo. Prašyme nurodoma, kad <...> Nors servitutas nepanaikintas, A. V. nuėmęs derlių kelią sėkmingai toliau naudoja kaip žemės ūkio paskirties sklypą. 2021 m. rugsėjo 30 d. kelią vėl iškultivavo.

Visais aptartais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, trečiojo asmens R. K. ir Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovų parodymais nustatyta, kad atsakovas, valdydamas nekilnojamąjį daiktą, kuriame nustatytas servitutas, suardamas servitutinį kelią, atliko neteisėtus veiksmus, taip pažeidė CK 4.113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą nepažeisti kitų savininkų teisių, servitutas ir juo nustatyti apribojimai nėra pasibaigę, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Teismas, remdamasis šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais konstatuoja, kad iki bendro naudojimo kelio sunaikinimo jį užariant, tai buvo išvažinėtas pravažiavimas be kažkokių ypatingų sutvirtinimų, nužvyravimų ir pan., kertantis atsakovo žemės sklypą. Būtent į tokią padėtį atsakovas įpareigotinas kelią atstatyti.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

82Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Konstatuojama, kad ieškinys šiuo atveju patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas 107,00 Eur žyminis mokestis  (CPK 80 straipsnio 6, 8 punktai).

85        Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 81,27 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl, patenkinus ieškinį, jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

86        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291, straipsniais,

n u s p r e n d ė :

8        ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atstatyti sunaikintą 4 m. pločio bendro naudojimo kelią jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, pagal (duomenys neskelbtini) privataus žemės sklypo Nr. 133-1 ((duomenys neskelbtini)) įsiterpusio 4 m kelio nužymėjimo schemą M 1:2000.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 107,00 Eur žyminio mokesčio (suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) ir 81,27 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                                    Snaigė Juknevičienė