Civilinė byla Nr. e2YT-5053-1150/2025

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00483-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.8.; 3.4.6.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Č. Č., Elektrėnų savivaldybės administracija. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į (duomenys neskelbtini) gręžinį (duomenys neskelbtini) (toliau – Gręžinys). Nurodo, kad:

1.1.                      Pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. TS346 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gelvita“ reorganizavimo“, vykdant UAB „Gelvita“ reorganizavimą, prijungimo būdu prie pareiškėjos, patvirtintomis UAB „Gelvita“ reorganizavimo sąlygų nuostatomis, UAB „Gelvita“ priklausantis Gręžinys, perduotas pareiškėjai.

1.2.                      Pareiškėja Gręžinį valdo, naudoja bei prižiūri kaip savo, visą naudojimo laiką, iš šio Gręžinio išgaunamą požeminį vandenį paruošia vartojimui (nugeležina) ir tiekia Pakalniškių kaimo gyventojams.

1.3.                      Pareiškėja 2024 m. spalio 10 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) su prašymu patikslinti Gręžinio vietos koordinates žemės gelmių registre (toliau – Registre), bei Gręžinio savininku Registre įrašyti pareiškėją. Tarnyba atsisakė Registre savininku įrašyti pareiškėją, o Gręžinio vietos koordinates patikslino tik 2024 m. lapkričio 27 d.

1.4.                      Pareiškėja nėra Gręžinio savininkė? Gręžinys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu? Gręžinys įgytas sąžiningai (turto priėmimo perdavimo aktu) bei sąžiningai valdomas visą laiką (pareiškėja Gręžinį prižiūrėjo, atliko einamąjį remontą)? visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, valdomas kaip savo (pareiškėja būdama geriamojo vandens tiekėja prižiūrėjo Gręžinį bei išgautą geriamąjį vandenį tiekdavo Pakalniškių k. gyventojams)? valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (nuo 2013 m. kovo 1 d.).

2.       Suinteresuotas asmuo byloje Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

3.       Suinteresuotas asmuo Č. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Tačiau byloje yra suinteresuoto asmens sutikimas „Dėl kitų asmenų įrašymo gręžinio savininkais žemės gelmių registre“, kuriuo suinteresuotas asmuo sutinka, kad Registre Gręžinio savininkė būtų įrašyta pareiškėja.

Pareiškimas tenkinamas.

4.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo reikalavimo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į Pakalniškių viešojo tiekimo vandenvietės, adresu Pakalniškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., Gręžinį, faktą, (ne)pagrįstumo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 9 punktas, 443 straipsnis, 524 straipsnis).

5.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikoje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, nuosavybės teisė gali atsirasti įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

6.       Įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) (lot. usucapio) samprata pateikta CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) nurodyta, jog įgyjamosios instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę, t. y. taikant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

7.       Teisės doktrinoje, analizavusioje įgyjamosios senaties institutą Lietuvos Respublikos teismų praktikos kontekste, nurodyta išvada, jog įgyjamosios senaties institutas, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, yra subsidiaraus pobūdžio, t. y. taikomas tik tada, kuomet nuosavybės teisės negalima pripažinti įgijus kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais (Birštonas, R. Įgyjamoji senatis: taikymas Lietuvoje. Justitia. 2011, Nr. 2 (76), p. 10; Birštonas, R. Valdymas ir nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Vilnius: MRU, 2013, p. 541; Birštonas, R. Įgyjamosios senaties taikymo patirtis ir perspektyvos. Daiktinė teisė. Ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius? Mokslinių straipsnių ir konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, Žuvėdra, 2020 m. p. 62).

8.       Teismui nusprendus, jog Gręžinio nuosavybės teisė gali būti įforminama (įteisinama) pasinaudojant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutu, teismas patikrina, ar yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose (CPK 443 straipsnio 7–8 dalys), įforminti (įteisinti) statinių nuosavybės teisę pareiškėjos vardu.

9.       CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

10.       Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), aiškindamas CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymą, išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (asmuo nėra daikto savininkas); 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį (daiktą) sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis)); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2–3 dalys)); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 7) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018). Teismas, pasisakydamas dėl aptarto teisinio reguliavimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste:

10.1.                      byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėja nuosavybės teisės į Gręžinį būtų įgijjusi kitokiu, nei CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo (nevertinama įgyjamoji senatis, kadangi pastaroji bylos objektas), būdais;

10.2.                      gręžinys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu;

10.3.                      pareiškėja CK 4.68 straipsnio kontekste buvo sąžininga Gręžinio įgijėja. Teismui nekelia abejonių tai, jog pareiškėja suvokė aplinkybę, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą. Teismas vertina ir tą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, apie tai, kad iki šios civilinės bylos pradėjimo būtų kokių nors ginčų dėl Gręžinio nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisių teismuose, ar valstybės institucijose;

10.4.                      pareiškėja visą laiką nuo to momento, kai buvo perduoti pareiškėjos žinion, Gręžinį valdė teisėtai, t. y. prižiūrėjo jį, atliko einamąjį remontą. Teismas nenustatė, o suinteresuoti asmenys ir neįrodinėjo, kad Gręžinį pareiškėja valdė panaudodama prievartą ar apgaulę;

10.5.                      pareiškėja, kuomet pradėjo valdyti (nuo 2013 m. kovo 1 d.) Gręžinį, valdė jį atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. būdama geriamojo vandens tiekėja prižiūrėjo Gręžinį bei išgautą geriamąjį vandenį tiekdavo Pakalniškių k. gyventojams. Byloje nėra kokių nors kitų objektyvių duomenų arba teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl būtų galima daryti priešingą išvadą;

10.6.                      teismas nenustatė, jog Gręžinys būtų valdytas su teisiškai reikšmingais pertrūkiais;

10.7.                      teismas         sutinka, jog pareiškėja įrodė aplinkybę, kad Gręžinį visą valdymo laiką valdė kaip savo, t. y. faktiškai naudojusi (valdžiusi) suinteresuota pareiškėja elgėsi kaip Gręžinio savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą Gręžinį, t. y. pareiškėja su nekilnojamuoju daiktu elgėsi kaip titulinis daikto nuosavybės teisės turėtojas;

10.8.                                      nenustatyta, kad Gręžinį pareiškėja faktiškai butų valdžiusi trumpiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

11.       Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pareiškėja įrodė aplinkybes, kurios teismą įgalina nustatyti faktą, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į Gręžinį.

Dėl procesinės bylos baigties

12.       Atsižvelgdamas į šiame sprendime nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į Pakalniškių viešojo tiekimo vandenvietės (duomenys neskelbtini), gręžinį (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į Pakalniškių viešojo tiekimo vandenvietės (duomenys neskelbtini), gręžinį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                 [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė