Baudžiamoji byla Nr. 1S-192-579/2019

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00761-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.; 2.5.19.                

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 8 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-25 taikyti nuteistajam K. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       K. C. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pakeistas 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis, galutinė bausmė nustatyta 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi subendrintos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 8 (aštuoneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pabaiga 2020 m. birželio 25 d.

3.       2019 m. sausio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-25 nutarta taikyti nuteistajam K. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, mokėsi Marijampolės suaugusių mokymo centre ir įgijo vidurinį išsilavinimą, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus, kas jį apibūdina kaip susiformavusią kriminalinę asmenybę. Padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Be to, nuteistasis pataisos namuose nedirba, yra baustas drausmine tvarka už neigiamos įtakos darymą kitiems nuteistiesiems, kas rodo, jog jo elgesys nėra nepriekaištingas.

5.       Skunde nuteistasis K. C. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują, jam palankesnį sprendimą.

5.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas vadovavosi turima išankstine nuostata ir stereotipais. Teismas veikė „kaip linčiuotojas“, o jis tapo „linčiuotojo subjektu“. Nuteistasis pažymi, kad lytinius nusikaltimus įvykdę nuteistieji yra pažeidžiama kalinių grupė dėl savo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, šie nuteistieji yra stigmatizuojami, dažnai tampa kitų nuteistųjų smurto aukomis.

5.2.                       Skunde K. C. pažymi, kad nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra septynis kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jis du kartus buvo išleistas trumpalaikių išvykų į namus, abu kartus į pataisos namus sugrįžo laiku. Be to, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo profesiją, lankė socialinės reabilitacijos programas. Pataisos namų administracijai yra pateikęs pažymą, kad paleistas lygtinai, bus priimtas į darbą vadybininko pareigose. Nuteistasis nurodo ir tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, jo motina neprieštarauja, kad namuose būtų įrengta elektroninio stebėjimo įranga. Nuteistojo teigimu, Komisija pagrįstai atsižvelgė į žemą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją toliau mažinti, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.       Nuteistojo K. C. skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. K. C. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, jis priklauso ne žemos, o vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (54 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

10.       K. C. yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau šis teistumas jam jau penktasis. Pirmą kartą buvo teisiamas vos sulaukęs pilnametystės ir nuo tada neteisėti, nusikalstami jo veiksmai kartojasi. Pirmąjį kartą skundo autoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, tačiau K. C. nesugebėjo tinkamai vykdyti teismo paskirtų įpareigojimų, todėl buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Atlikęs bausmę, netrukus, vos po kelių mėnesių vėl padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios padarymo dar kartą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Tačiau ir po antrojo teistumo nuteistasis išvadų nepadarė, atvirkščiai, jo daromi nusikaltimai sunkėjo ir įžūlėjo – turto prievartavimas, pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir kt. Paskutiniai K. C. padaryti seksualinio pobūdžio nusikaltimai, nors ir nėra jam būdingo nusikaltimo modelio dalis (dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), tačiau yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti turint galiojantį teistumą, kas patvirtina, jog bent kiek ilgesnį laikotarpį išlaikyti teisės aktams neprieštaraujantį elgesį K. C. nepavyksta. Nors aptartos aplinkybės yra nuteistojo praeitis, kurios negalima sureikšminti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau būtent šie duomenys padeda identifikuoti sritis, kurias K. C. turi keisti, siekdamas sėkmingos probacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią.

11.       Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, darbo stažo ir darbinės patirties neturi. 2018 m. liepos 10 d. jis kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ su prašymu suteikti darbą, gaunant ne mažesnį nei Lietuvos Respublikoje numatytą minimalų darbo užmokestį, ir apdrausti jį privalomuoju sveikatos draudimu. Nuteistasis įdarbintas nebuvo. Vertindama šiuos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę K. C. atlieka nuo 2013 m. sausio 25 d., tačiau dėl darbo suteikimo kreipėsi tik po daugiau nei penkerių metų, atėjus laikui spręsti lygtinio paleidimo klausimą, kas rodo, jog nuteistojo darbinė motyvacija nėra stipri. Be to, K. C. nesutinka dirbti bet kokį finansinę naudą teikiantį darbą, kelia sąlygas darbo užmokesčio dydžiui ir pan., kas patvirtina, kad darbui nuteistasis yra išrankus, jo teikiamos naudos nesupranta ir realaus darbinio užimtumo nesiekia. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinio nuteistojo svarstymo Komisijoje metu jam buvo nustatytos šios rekomendacijos: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; pradėti dirbti. Nors K. C., jau minėta, vieną kartą kreipėsi dėl darbo suteikimo, tačiau faktiškai neįsidarbino, todėl Komisijos rekomendacijas jis įvykdė nepilnai, kas patvirtina, jog didelių pastangų įgyvendinti teikiamus siūlymus skundo autorius nededa.

12.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo skunde nurodomus teiginius, kad laisvėje jis turi galimybę įsidarbinti vadybininko pareigose. Atkreiptinas dėmesys, kad reikiamo išsilavinimo, kaip ir darbinės patirties, K. C. neturi. Būdamas laisvėje, jis gaudavo bedarbio pašalpą, finansiškai jam padėdavo artimieji, taip pat ankstesni teistumai liudija, jog finansines problemas nuteistasis spręsdavo ir nusikalstamu būdu. Pažymėtina ir tai, kad K. C. turi priteistą 1174,90 Eur ieškinį, iš kurio yra atlyginęs 477,18 Eur. Pagal tai, kiek laiko nuteistasis jau atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, spręstina, jog ieškinį, kuris nėra didelis, buvo galimai pilnai padengti, tačiau nuteistasis vengia tai daryti, sąmoningai nesiekia darbinio užimtumo, gyvena iš artimųjų jam siunčiamų pinigų. Taigi, nepastovios pajamos bei negebėjimas jų racionaliai tvarkyti laikytina K. C. artimu kriminogeniniam veiksniu, kuris nėra efektyviai sprendžiamas.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingai probacijai trukdo ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, ydinga mąstysena. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukurdavo situacijas nusikalsti. Pataisos namuose jis puikiai sutaria su kitais nuteistaisiais. 2018 m. birželio 26 d. pataisos namų drausmės komisijos sprendimu K. C. už neigiamos įtakos darymą kitiems nuteistiesiems buvo pervestas į kitą būrį. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik pats renkasi priešingą įstatymams elgesį, tačiau tai daryti skatina ir kitus asmenis, kas nerodo jo pasiryžimo savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtomis priemonėmis. Be to, K. C. planuoja grįžti gyventi pas motiną, t. y. į tą pačią aplinką, kurioje pastoviai darė nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad motina jam nėra autoritetas ar, juo labiau, veiksnys, galintis apsaugoti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Todėl turimos tinkamos sąlygos gyventi laisvėje nėra besąlyginė aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui.

14.       Aukštesnysis teismas įvertina aplinkybę, kad nusikalstamą veiką K. C. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tačiau nuteistasis šio fakto nesureikšmina, teigia, kad būdamas laisvėje, alkoholį vartodavo saikingai. Nors pataisos namuose nėra užfiksuota K. C. alkoholio vartojimo faktų, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą yra pakankamai atsakingas. Be to, nuteistojo nuostatos prieštarauja jo veiksmams. Jau minėta, kad nuteistasis neigia piktnaudžiaujantis alkoholiu, jokios problemos dėl svaigiųjų gėrimų netinkamo vartojimo neįžvelgia, tačiau 2015 m. jis dalyvavo Suvalkijos regiono anoniminių alkoholikų programoje. Darytina išvada, jog šios programos lankymas tebuvo formalus veiksmas, siekiant palankesnio vertinimo bei charakteristikos. Pažymėtina, jog vien sudalyvavimas vienoje ar kitoje programoje savaime jokių rezultatų neduoda, jei asmuo nesistengia išgirstų patarimų, žinių pritaikyti praktiškai. Nors nuteistasis lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau jo mąstysena nepakito.

15.       Socialinio tyrimo išvados duomenimis K. C., išėjęs iš struktūruotos aplinkos, gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Jis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau sprendimus priima vadovaujantis savo įsitikinimais, jo savivertė aukštoka. Šios aplinkybės patvirtina, kad ydingą mąstyseną nuteistajam koreguoti sudėtinga, juo labiau, kad jis nėra linkęs bendradarbiauti su kitokias pažiūras išreiškiančiais asmenimis. Nesugebėjimas priimti ir kitų asmenų nuomonės, neleidžia rinktis tinkamus elgesio modelius, gerinti emocinę gerovę. Nuteistojo mąstysenos ydingumą patvirtina ir skundo apygardos teismui teiginiai, kuriuose jis apylinkės teismą įvardija kaip „linčiuotoją“, o save apibūdina „linčiuotojo subjektu“. Tokie išsireiškimai liudija, kad nuteistasis nesuvokia lygtinio paleidimo svarstymo procedūros eigos bei probacijai keliamų tikslų.

16.       Nors nuo praėjusio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dešimt balų (nuo 64 iki 54), tačiau ji vis dar išlieka vidutinė. Be to, rizika padaryti pakartotinį smurtinį nusikaltimą pagal HCR-20 vertinimą taip pat išlieka vidutinė, tik pakartotinio seksualinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema. Atkreiptinas dėmesys, kad su smurtinio elgesio prevencija susijusių socialinės reabilitacijos programų K. C. nelankė. Visos jo lankytos socialinės reabilitacijos programos yra iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, vėliau jokiose programose nuteistasis nedalyvavo. Taigi, vien noras tęsti bausmės atlikimą būnant neizoliuotam nuo visuomenės, be akivaizdžios nusikalstamumo rizikos mažinimo pažangos nėra įmanomas.

17.       Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisija savo nutarime pernelyg sureikšmino nuteistojo gautus paskatinimus, mokymąsi, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo galimybės. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad K. C. nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo K. C. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai           Evaldas Gražys

           Svetlana Jurgaitienė

           Jurgis Kiškis