Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-16][nuasmenintas nutarimas byloje][A18.-1762-834-2019].docx
Bylos nr.: A18.-1762-834/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka (ANK 497-555 straipsniai)

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1762-834/2019                                                                                                        

                                                         Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00649-2019-5

                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 19.10 

 (S)

 

 

 

 

img1 


VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

        

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Aurelijai Pečiukevičienei, Ugnei Rėkutei, Martynai Tumėnei,

dalyvaujant institucijos atstovui L. Ž.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V.,

išnagrinėjusi administracinio teisės nusižengimo bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. V. dėl to, kad ji 2019 m. rugsėjo 4, apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini), bendraujant su pranešėju R. S., prie policijos pareigūnų pradėjo artintis neblaivi (nustatytas neblaivumas 1,15 promilės), agresyviai nusiteikusi M. V. garsiai šūkavo, telefono žibintuvėliu švietė patruliui L. S. į veidą, į reikalavimą atsitraukti ir netrukdyti vykdyti tarnybinių pareigų – nereagavo, todėl patruliui teko atstumti ranka ir patraukti saugiu atstumu. Po kiek laiko M. V. vėl prisiartino, dešine ranka pradėjo stumti į kairį petį, bandant ją atstumti, pastaroji įsikibo į šviesą atspindinčią liemenę. Surašant administracinio nusižengimo protokolą M. V. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

M. V. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad nebuvo liepta atsitraukti. Kai pareigūnai atvyko ji kalbėjo telefonu, kurį nurodė. Ten buvo bendrauta 6 min., jie (pareigūnai) nesiartino. Po to priėjo vienas pareigūnų, nežino pavardės. Pridėjo ausį ir sako ji nekalba, meluoja. Tada patempė ją (M. V.), kur daugiau šviesos. Aukštesnis pareigūnas saugojo ją, o žemesnis pradėjo gaudyti jos vyrą. Su sūnumi nelabai geri santykiai. Gyvena su sūnumi kartu. Kaip prieš ją panaudotas smurtas, taip ir prieš jį (M. V. sūnų). Sūnus su neįgalumu, ji onkologinis, sergantis žmogus. Sūnus kodėl iškvietė policiją, nežino. Tą vakarą jie (M. V. ir jos sūnus) net nebendravo. Už liemenės griebė ji, nes pareigūnas trenkė su ranka jai į veidą. Į medikus ji nesikreipė. Ji krito, o jis (pareigūnas) nepadėjo jai, atbėgo sūnus padėti. Ji stovėjo ant šaligatvio. Pareigūnas nesakė jai atsitraukti. Jis (pareigūnas) spardė ją. Šaukė ,,Palauk", nes jis sudavė jai per veidą. Ji laukė kol vyras atneš asmens dokumentą. Pareigūnas nebendravo su ja, kai liko viena, jis jai trenkė. Prašo nutraukti jos atžvilgiu bylą, nes pareigūnai surašė protokolą, kuris neatitinka tikrovės. Ji viešoje vietoje netriukšmavo. Pareigūnai turėjo pagarbiai elgtis, prisistatyti, nešaukti ir nerėkti “Tu”. Jauni pareigūnai buvo labai agresyvūs. Nesvarbu ar ji išgėrusi, kokia jos tvora. Ji turi teises, kiekvienas žmogus turi savo teises. Kaip elgiasi pareigūnas, piliečio atžvilgiu, taip ir ji elgėsi. Iš pradžių ji gražiai elgėsi.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko protokolą. Protokolą surašė pagal surašytus tarnybinius pareiškimus. Pareigūnų reikalavimų nevykdymas remiasi tuo, kad ji trukdė pareigūnams dirbti savo darbą. Pranešėjas pranešė, kad prieš jį smurtaujama, ketinama smurtauti. Vaizdinės medžiagos nebuvo. Buvo kalbėta su M. V.. Ji minėjo, kad buvo vaizdo įrašas. Kai atvežė į policijos komisariatą ar turėjo telefoną, negali atsakyti. Visų sulaikytųjų telefonai paimami apžiūros metu. Kas buvo atimta, nežino. Atvykus pareigūnams, jei jų prašoma prisistatyti, turi visi pareigūnai prisistatyti. Taip pat pas pareigūną kabo lentelė su numeriu, pagal kurį galima identifikuoti pareigūną. Gaila, kad dėl nieko įvyko tokia situacija. Pareigūnai atvyko padėti, o tie asmenys trukdė policijos pareigūnams.

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamos M. V. parodymus, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs administracinės bylos medžiagą, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, išklausęs garso įrašus daro išvadą, jog M. V. inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalyje, nepasitvirtino, todėl administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutrauktina.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte (Vilniaus apygardos 2019 m. balandžio 5 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-177-891/2019). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 16 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. V. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo neigė nurodydama, kad policijos pareigūnai tinkamai reiškė savo reikalavimus, o ji minėtų reikalavimų nevykdė.

Nagrinėjamu atveju nors M. V. ir buvo neblaivi, tačiau iš pateiktos vaizdo medžiagos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ji vengė vykdyti pareigūnų reikalavimų. Matyti, jog M. V. bandė pirmiausiai išsiaiškinti dėl ko pareigūnai buvo iškviesti. Tiek vaizdo įraše, tiek garso įraše aiškiai girdėti, kad policijos pareigūno balso tonas ir vartojamų žodžių formuluotės ,,Aš tau įsakau“, ,,Tu turi vykdyti“ nėra pagarbios, M. V. atžvilgiu. Taip pat kelis policijos pareigūnui pakartojus reikalavimą atnešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jį pasisiūlė atnešti M. V. vyras, kuris kaip matyti iš paaiškinimų netrukus buvo pargriaustas ant žemės ir sulaikytas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad statutinio valstybės tarnautojo, kuriam tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje EI-2945-362/2016), todėl tokios vartojamos formuluotės, kaip ,,Tu“ ,,Atnešk pasą“ ir pakeltas be priežasties balso tonas, negali būti traktuojami, kaip tinkami. Juolab, tiek vaizdo įraše, tiek garso įraše buvo girdėti, kad toks pareigūno kalbėjimo tonas provokavo administracinėn atsakomybėn traukiamą M. V. aiškintis labiau, ne tik kokiu tikslu jie atvyko, bet ir kokiu pagrindu, pareigūnas su ja elgėsi nepagarbiai. Tai gi šiuo atveju matyti, jog konfliktinė situacija dėl bendravimo tono plėtojosi toliau.

Asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-606/2019). Administracinį nusižengimą įrodyti turi policijos pareigūnai – pareiga įrodyti savo nekaltumą asmeniui negali būti perkelta (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-581/2018). 

Iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kokių teisėtų reikalavimų nevykdė M. V., kai pareigūnams pareikalavus jos tapatybę patvirtinančio dokumento, pasisiūlė atnešti jos vyras, kuris iš karto buvo sulaikytas ir pargriautas ant žemės. Tuo metu iš vaizdo įrašo ir paaiškinimų matyti, kad pati M. V. taip pat tuoj buvo sulaikyta. Nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, jog M. V. tyčia įsikibo pareigūnui į liemenę. Kaip matyti iš paaiškinimų pareigūnui ją atstūmus ranka ir įvertinus, jog M. V. buvo neblaivi, pagrįstai manytina, jog ji susvyravusi kai ją atstūmė stvėrėsi už liemens. Tai viena. Antra, kaip jau teismas buvo nurodęs, kad pareigūnų vartojamos formuluotės ir kalbėjimo tonas, neatitinka jų einamų pareigų, todėl negali būti pateisinamas. Trečia, iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais šioje administracinio nusižengimo byloje dėl minėto nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo grindžiama M. V. kaltė, yra pačių M. V. reikalavimus išsakiusių pareigūnų L. S. ir T. M. tarnybiniai pranešimai, pagal juos surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Posėdžio metu apklaustas liudytoju pareigūnas P. L. parodė, jog kai jie atvyko M. V. buvo neagresyvi tik nepatenkinta. Darant išvadas dėl šio nusižengimo buvimo svarbu vertinti situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto priežastys, tikslas. Pateiktame vaizdo įraše neužfiksuota, kokių būtent reikalavimų nevykdė M. V., kad būtų nustatytas ir subjektyvusis kaltės požymis. 

Kaip paminėta aukščiau, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kaip ir kokių teisėtų policijos reikalavimų M. V. 2019 m. rugsėjo 4 d. nevykdė. Nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti pagrįstas neginčytinais įrodymais, o ne spėliojimais ir abejonėmis. Visos abejonės sprendžiamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl taikytinas ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir byla nutrauktina.

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Administracinio nusižengimo bylą M. V. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

 

Teisėja                                         Vaida Sinkevičienė

 


Paminėta tekste:
  • AN2-187-606/2019
  • AN2-80-581/2018