LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautu ieškovės D. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 16 d. d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnį ir nepagrįstai nepripažino rekonstruoto archeologinio kostiumo kūriniu; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kuria remiantis, ieškovės rekonstruoti archeologiniai kostiumai turi būti laikomi autorių teisės saugomais kūriniais; netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 13 straipsnyje įtvirtintus autorių teisinės apsaugos atsiradimo pagrindus; kėlė ieškovei ATGTĮ neįtvirtintus reikalavimus kūrinio apsaugai atsirasti – reikalavo kūrinio sukūrimo sutarties su atsakovu sudarymo fakto, o jos nesant, autorių teisinė apsauga teismų buvo nepagrįstai paneigta kaip neatsirandanti; pažeidė ATGTĮ 6 ir 7 straipsnius, netinkamai aiškindami ir taikydami autoriaus ir bendraautoriaus sąvoką; pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir CPK 185 straipsnio 1 dalyje įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo principų; teismai sutartis kvalifikavo kaip paslaugų, tačiau turėjo vertinti kaip autorinių kūrinių užsakymo sutartis.
Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus ne tik šiai konkrečiai bylai, bet ir vieningos teismų praktikos formavimui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys