Civilinė byla Nr. e2A-1077-614/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38516-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.1.1.; 125.1; 116.1.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 27 d
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo; išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-703-418/2010 ir 2012-08-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-920-314/2012 priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms šalių dukroms U. Č. ir A. Č., t. y. priteisti po 145 Eur (500 Lt) per mėnesį išlaikymą kiekvienai dukrai nuo 2013-04-01 (įskaitant susidariusį įsiskolinimą); pripažinti 2013-03-28 šalių sudarytą sutartį dėl išlaikymo vaikui nutraukimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, jog atsakovas dukrai U. neteikia išlaikymo, o išlaikymas dukrai A. iš atsakovo išieškomas antstolių. 2013-03-28 sutartį dėl išlaikymo dukrai U. nutraukimo nuo 2013-04-01 ieškovė pasirašė per klaidą. Nurodė, jog ilgą laiką buvo bedarbė, vėliau įgijo kirpėjo, manikiūrininko, pedikiūrininko specialybę, verslo liudijimo pagrindu pradėjo teikti paslaugas, tačiau gaunamų pinigų dukras išlaikyti nepakanka. Atsakovas turi darbą, gauna pajamas, todėl dukroms turėtų teikti didesnį išlaikymą (t. 1, b. l. 1-3).
Atsakovas A. Č. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad bent vienam iš vaikų yra atsiradusios papildomos jo priežiūros išlaidos. Atsakovas pažymėjo, jog dirba sveikatingumo centre UAB „Radnyčėlė“, jo turtinė padėtis nepasikeitė, 2014 metais atlyginimas svyravo nuo 843,08 Lt iki 1938,32 Lt. Taip pat atsakovas nurodė, jog išlaikymą abiem dukroms mokėjo visuomet, nepaisant 2013-03-28 šalių sudarytos sutarties, todėl ši sutartis šalių santykių, susijusių su išlaikymo vaikams mokėjimu, nepakeitė (t. 1, b. l. 49-50).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) išvadoje nurodyta, jog ieškovė su dukromis gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga, yra reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Mergaitės gyvena atskirame kambaryje, joms sudarytos tinkamos buities sąlygos. J. Č. nurodė, jog yra manikiūro meistrė, jos darbo pajamos - apie 380 Eur, išlaikymas dukroms - 115,77 Eur. Ieškovės dukros U. ir A. mokosi Vilniaus Antakalnio progimnazijoje, po pamokų mokykloje lanko sporto bei anglų kalbos būrelius. Pokalbio su VTAS inspektore metu U. buvo nekalbi, į klausimus neatsakė, A. pasakojo, kad su tėčiu matosi labai retai, kartais jis paskambina, žadėjo pasveikinti ją su gimtadieniu, tačiau to nepadarė, todėl ji su tėčiu bendrauti nenori. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atitinka nepilnamečių U. ir A. interesus, ir iš atsakovo kiekvienai dukrai turi būti priteistas 145 Eur išlaikymas per mėnesį (t. 1, b. l. 54-55).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-08-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-920-314/2012 dalyje dėl išlaikymo nepilnametėms A. Č. ir U. Č. priteisimo ir iš atsakovo A. Č. priteisti nepilnametėms dukroms išlaikymą kiekvienai po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-11-10) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nepilnametėms dukroms išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę atstovę (motiną) J. Č.; 3) netenkinti ieškovės J. Č. reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; 4) 2013-03-28 šalių sudarytą sutartį dėl išlaikymo vaikui nutraukimo laikyti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Teismas nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-11-24 įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko A. Č. nepilnametės dukros A. Č. išlaikymui po 69,51 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimu, patenkinus ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. Č., iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai U. Č. po 46,34 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-08-30 sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, iš A. Č. buvo priteistas išlaikymas dukroms A. Č. po 69,51 Eur, U. Č. po 46,34 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Po nurodytų sprendimų priėmimo nei viena iš šalių nekilnojamojo turto neįgijo, ieškovės gaunamos pajamos nežymiai padidėjo, atsakovo darbo užmokestis nepakito, įrodymų, apie kitas šalių gaunamas pajamas, kurios patvirtintų ieškovės ar atsakovo finansinės padėties pagerėjimą/pablogėjimą, byloje nepateikta. Taip pat teismas įvertino tai, jog ieškovė stengėsi padidinti gaunamas pajamas, įgijo naują kvalifikaciją, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, deda visas pastangas, kad galėtų išlaikyti tiek save, tiek suteikti materialinį aprūpinimą savo nepilnamečiams vaikams, kai atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog siekia susirasti labiau apmokamą ar papildomą darbą, siekiant užtikrinti savo nepilnamečių vaikų kasdienius, bent minimalius poreikius, teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas mergaitėms buvo priteistas 2009 ir 2010 metais, kai dukrai A. buvo 3 metai, o dukrai U. – 6 metai. Nuo to laiko praėjo daugiau nei penkeri metai, mergaitės pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, atsirado papildomos išlaidos maitinimui, mokyklos reikmėms, drabužiams, popamokinei veiklai, laisvalaikiui. Be to, priteistas išlaikymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ir negali garantuoti bent minimalaus, socialiai priimtino vaiko poreikių patenkinimo lygio užtikrinti būtinas vaikams vystytis gyvenimo sąlygas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms A. Č. ir U. Č. padidinimo pakeisti, priteisiant kiekvienai dukrai po 90 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Apelianto teigimu, teismas nenustatė išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų (CK 3.201 str. 1 d.). Teismas turėjo vertinti vaikų poreikius ne 2009 ir 2010 metais, o 2012 metais, kai buvo priimtas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-08-30 sprendimas, patvirtinantis, kad ankstesniais sprendimais nustatytas išlaikymo nepilnametėms dukterims dydis yra pagrįstas. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pastangas prisidėti prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo. Neįvertino, kad nuo 2009 m. iki 2015 m. atsakovas gauna nuolatines pajamas, viršijančias Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, į ieškovės sąskaitą nuolat pervedinėjo lėšas nepilnamečių dukterų išlaikymui. Atsakovas dirba nedideliame mieste, kuriame dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis už Lietuvos vidutinį darbo užmokesčio vidurkį. Tokiame mieste dėl didesnio bedarbystės lygio galimybės gauti darbą yra žymiai mažesnės. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis viršija ieškovės gaunamas pajamas. Teismas privalėjo vadovautis CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. Iš atsakovo į rankas gaunamo apie 360 Eur darbo užmokesčio atskaičiavus skundžiamu sprendimu teismo priteistą 290 Eur išlaikymą nepilnametėms dukroms, atsakovui per mėnesį pragyventi lieka tik 70 Eur. Sprendimu teismas iš esmės patvirtino, kad per dvejus metus U. Č. poreikiai padidėjo daugiau kaip 3 kartus, o A. Č. - daugiau kaip 2 kartus. Apelianto nuomone, tai prieštarauja CK 1.5 str., 3.192 str. 2 d. ir 3.201 str. 2 d.
Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas, 2012-08-30 priimdamas sprendimą, anksčiau nustatyto išlaikymo pagrįstumo nevertino. Byloje kilęs klausimas - dėl išlaikymo padidinimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2014-11-10. Todėl vertinti nepilnamečių vaikų poreikius 2009, 2010 ar 2012 metais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes tai nėra ginčo dalykas. Apeliantas neįrodė, kad 90 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai užtikrintų jų būtiniausius poreikius. Prie vaikų išlaikymo atsakovas iš esmės neprisideda, priešingai, išlaikymo mokėjimą vienai iš dukrų apskritai siekė panaikinti. Atsakovas vaikų neišlaikė net santuokos metu. Dėl šios priežasties 2009-2010 metais buvo priimti teismo sprendimai. Atsakovas gyvena ir dirba Druskininkuose – kurortiniame Lietuvos mieste. Vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas yra prioritetinis. Teismo priteistas išlaikymas vienam vaikui ir taip yra šiek tiek mažesnis už vienos minimalios mėnesinės algos dydį, kuris nustatomas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl vaikų išlaikymo sumos padidinimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ne vien nacionalinėje teisėje, bet ir tarptautiniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Neabejotinai tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams – dukrai A. ir dukrai U. iš tėvo (apelianto) buvo nustatytas šalių susitarimu, kurį 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patvirtino Druskininkų miesto apylinkės teismas. Nustatytas išlaikymo dydis A. – 240,00 Lt per mėnesį, U. – 160,00 Lt per mėnesį iki dukrų pilnametystės. Nors analizuojamoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (3 punktas) nurodoma, jog toks išlaikymas buvo nustatytas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-11-24 įsakymu ir 2010-06-15 sprendimu, nutraukdamos santuoką šalys galėjo peržiūrėti vaikams skiriamo išlaikymo dydį, tačiau tuo metu sprendė, jog poreikio tam nėra.
Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Apeliantas teigia, kad svarbių aplinkybių, patvirtinančių tėvo (apelianto) turtinės padėties pagerėjimą arba vaikų poreikių išaugimą, kurie turi būti esminiai, nebuvo, teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nepagrįstai vertino šalių turtinę padėtį 2009 ir 2009 m., o turėjo vertinti 2012 m. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams 2009 - 2010 metais priteisto ir 2012 m. teismo patvirtinto šalių susitarimu nustatyto išlaikymo (arba susitarimo nekeisti nustatyto išlaikymo) padidinimo grįstas esminiais vaikų poreikiais – jų poreikių padidėjimu. Teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog prieš tai nustatytas ir šalių susitartas nekeisti 2012 m. nutraukiant santuoką išlaikymo iš atsakovo (apelianto) vaikams dydis – A. 240,00 Lt ir U. 160,00 Lt šiuo metu neužtikrina šalių dukterų poreikių. Gegužės mėnesį A. Č. sueis dešimt metų, U. Č. yra vienuolika metų. Teismas nustatė, jog pagal esamus vaikų A. ir U. poreikius jiems patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai po 290,00 Eur (1.001,00 Lt) suma kiekvienai ir padarė išvadą, jog nėra duomenų teigti, jog vaikų poreikius būtų galima patenkinti už mažesnę sumą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien atsižvelgiant į vaikų amžių, akivaizdu, jog vaikų poreikiai padidėję. Šiuo metu mergaitės mokosi Vilniaus Antakalnio progimnazijoje, lanko būrelius. Tai, kad kai kurie būreliai šiuo metu yra nemokami, negali būti laikoma pagrindu spręsti, jog vaikų ugdymo ir laisvalaikio užtikrinimas nekainuoja. Bylos duomenimis U. Č. teikta psichologo pagalba, nes mergaitė turi bendravimo problemų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bendraujant vaikui įprastoje aplinkoje, mergaitė neatsakė nei į vieną socialinės darbuotojos klausimą (b.l. 45-55, 1 t.). A. Č. turi regėjimo korekcijos poreikį, mergaitė nešioja akinukus. Abi šalių dukros lanko sporto ir anglų kalbos būrelius. Vaikams reikalingi rūbai, mokslo ir ugdymo priemonės, maitinimas, todėl tvirtinti, kad pirmos instancijos teismo nustatyta vaikų poreikių suma yra nepagrįstai padidinta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaikų amžių, sveikatą, ugdymą, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių nurodytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nustatyta išlaikymo suma nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomos LR Vyriausybės nutarimų nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri ginčo nagrinėjimo metu sudarė 325,00 Eur. Ieškovė ir atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų minimaliems poreikiams patenkinti pakankama suma yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
Teismas sprendė, jog abu tėvai mergaitėms gali teikti vienodo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl apelianto išlaikymo nepilnametėms dukroms apimties pažymėtina, jog pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl vertintinas ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės (vaiko motinos) ir apelianto (vaiko tėvo) turinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau padidėjo vaikų poreikiai. Teismas sprendė, jog atsakovo argumentai, jog jis negali teikti dukroms po 145,00 Eur dydžio išlaikymą, objektyviai nepagrįsti ir su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš bylos dokumentų, atsakovas gauna kiek mažesnį darbo užmokestį nei ieškovė, tačiau jis nepaneigė, jog galėtų uždirbti daugiau. Apelianto argumentas, kad jis gyvena nedideliame mieste (Druskininkuose) kolegijos vertinimu šiuo atveju negali būti laikomas reikšmingu. Druskinikai kurortinis miestas ir darbo vietų pasirinkimas nėra mažas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti dukroms nustatyto dydžio išlaikymą ir apelianto teisių nepažeidė. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis realizavo savo galimybes įgyti kitą profesiją ar kad jis ieškojo bent kokių galimybių papildomai uždirbti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Vertindama bylos aplinkybes, išlaikytinių skaičių, išlaikymo prievolės trukmę, šalių turtines galimybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog pirmos instancijos teismo priteista išlaikymo suma A. ir U. būtų apeliantui nepakeliama finansinė našta. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir apelianto gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, didesnę ieškovės vaikų, gyvenančių kartu su ja, išlaikymo naštą, iš apelianto dukroms priteisto išlaikymo mokėjimo sumas, jo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti), pagrįstai nustatė lygią išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (priešingų duomenų teismui nepateikta), kad jis nepateikė objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį papildomą darbą ar kitokias pastangas gerinti finansinę būklę (pvz. keisti kvalifikaciją, susirasti dar vieną darbą ir pan). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad teismas pagrįstai bet kokias abejones vertino nepilnamečių vaikų interesų naudai, konstatuodamas, kad apeliantas gali teikti po 145,00 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad iš apelianto priteista tik dalis vaikams būtinu išlaikymo, likusi dalis, o taip pat ir pareiga užtikrinti visus papildomus dukrų poreikius, tenka ieškovei, kuri, be to, užtikrina dukroms gyvenamąjį būstą bei rūpinasi vaikų kasdieniais poreikiais, lavinimu, gydymu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikęs procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nesusidarė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai | Ona Gasiulytė |
| |
| Eglė Surgailienė |
Andrius Verikas