(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2023 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Tomerna“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

atsakovui M. L. E. P., jo atstovui advokatui Gyčiui Jaliniauskui,

vertėjoms Ingridai Nasvytei (2023 m. vasario 20 d. teismo posėdyje per ZOOM) ir Jūratei Bernotienei (2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje per ZOOM),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Tomerna“ ieškinį atsakovui M. L. E. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė mažoji bendrija „Tomerna“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. L. E. P. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 754,40 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.         

Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. liepos 30 d. sudarė motociklo nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas išsinuomojo motociklą (duomenys neskelbtini). Po nuomos laikotarpio atsakovas grąžino motociklą apgadintą, todėl priėmimo perdavimo akte buvo užfiksuoti visi motociklo defektai, atsiradę dėl atsakovo netinkamos eksploatacijos. Atsakovas nurodė, kad žalą atlygins ir paprašė ieškovės atsiųsti sąskaitą elektroniniu paštu. Tarp šalių vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais lietuvių kalba ir atsakovas pareiškė, jog nesutinkantis apmokėti žalos, nes kaltinimai atsakovo atžvilgiu atrodo neteisingi ir nepagrįsti. 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovės atstovas išsiuntė atsakovui pretenziją su reikalavimu iki 2022 m. rugsėjo 7 d. atlyginti ieškovei padarytą žalą. 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovo atstovas pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog atsakovas sutinka atlyginti tik 100 Eur dydžio padarytą žalą. 2022 m. spalio 3 d. ieškovės atstovas elektroniniu laišku pateikė atsakovo atstovui detalizavimą dėl padarytos žalos, nurodant dydžius. 2022 m. spalio 11 d. atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo pozicija nesikeičia ir žalos atlyginti jis nesutinka. Papildomai pažymėjo, kad atsakovui aiškiai ir suprantamai buvo išaiškintas sutarties turinys, naudojimosi motociklu tvarka bei jos nesilaikymo pasekmės. Pasak ieškovės, atsakovas bando įrodyti, jog lietuvių kalbos jis nesupranta, todėl neva buvo apgautas ieškovės. Atsakovas su ieškove visuomet komunikavo lietuvių kalba, kas yra matoma ir iš atsakovo rašytų elektroninių laiškų, taip pat į paslaugos teikimo vietą atsakovas atvyko su savo drauge I. U., kuri tarpininkavo tiek sutarties pasirašymo metu, tiek grąžinant motociklą ir fiksuojant jo defektus. I. U., atstovaudama atsakovą, savo ranka surašė defektus priėmimo perdavimo akte, išaiškino juos, o atsakovas pasirašė po jais savo parašu, ieškovė taip pat defektus atsakovui nurodė ir anglų kalba, kuriuos atsakovas pripažino.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad prieš pasirašant sutartį atsakovas motociklą apžiūrėjo ir dėl jokių apgadinimų nieko nesakė. Po pramogos motociklas buvo apgadintas, atsakovas su apgadinimais sutiko, tai patvirtina jo pasirašytas transporto priemonės perdavimo priėmimo faktas, kuriame užfiksuota padaryta motociklui žala. Po to pakeitė poziciją, tačiau neskundė perdavimo priėmimo akto, neginčijo nuomos sutarties. Byloje kyla ginčas, ar atsakovas yra atsakingas už ieškovės nurodytus motociklo defektus. Ieškovės vertinimu, atsakovas nepaneigė savo neteisėtų veiksmų, nepaneigė pažeidęs sutarties 4.2. punkto, atsakovas nesilaikė pareigos grąžinti motociklą be defektų, tinkamą naudoti. Pažymėjo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas negalėjo pasakyti (neatsiminė), ar motociklas turėjo, kokių pažeidimų prieš jam perduodant naudotis juo, perdavimo priėmimo akte ieškovė neužfiksavo, jokių pažeidimų, kurie galėtų egzistuoti motociklo perdavimo metu atsakovui, tai, pasak ieškovės, tik įrodo, kad motociklas atsakovui buvo perduotas be defektų, o pažeidimai atsirado atsakovui netinkamai naudojantis motociklu (nukritus nuo jo). Paaiškino, kad atsakovas neneigė, kad bevažiuodamas nukrito, dėl to, pasak ieškovės, ir atsirado žala. Jos dydį pagrindžia bendrovės, kuri remontuoja motociklus, el. laiškas ir pažyma apie defektų šalinimo kaštus. Ieškovas patikslino poziciją dėl motociklo remonto ir patikslintais paaiškinimais nurodė, kad šiam momentui motociklas nėra suremontuotas, yra naudojamas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė nesutinkąs su juo, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2022 m. liepos 30 d. su ieškove sudarė motociklo nuomos sutartį, kuria atsakovui buvo laikinai (1 val.) išnuomotas krosinis motociklas (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas yra užsienietis ir nekalba lietuviškai, todėl šalių bendravimas vyko anglų kalba, kuri taip pat nėra atsakovo gimtoji kalba ir jis ja kalba ribotai. Dar iki sutarties sudarymo ieškovė atsakovui anglų ir lietuvių kalbomis pateikė informaciją apie motociklo eksploataciją, technines savybes, saugos reikalavimus ir maršrutus. Atsakovas, pasitikėdamas ieškove ir norėdamas pasinaudoti pramoga, pasirašė lietuvių kalba sudarytą sutartį, kurios teksto nesuprato ir neturėjo galimybės suprasti. Būdama profesionali verslininkė, ieškovė turėjo pareigą, įskaitant visus jos priedus, su atsakovu sudaryti sutartį ne lietuvių, bet bent jau anglų kalba. Taip pat ir perdavimo aktas, kuriame įrašyti motociklui padaryti defektai, sudarytas lietuvių kalba. Pasirašydamas šį priėmimo perdavimo aktą, atsakovas pagrįstai manė, jog tokiu būdu patvirtina motociklo grąžinimą. Pasak atsakovo, ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip, profesionalaus verslininko, pareigą suteikti atsakovui aiškią, išsamią ir neklaidinančią informaciją, bei pasinaudodama atsakovo, kaip vartotojo, mažiau palankia padėtimi, siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovo draugė I. U. dalyvavo motociklo perdavime, vykusiame po atsakovo pasivažinėjimo. Įvykio dieną atsakovo draugė laukėsi ir didžiąją pramogos laiko dalį praleido ilsėdamasi automobilyje. Atsakovas geranoriškai pripažįsta, kad besinaudodamas ieškovės išnuomotu motociklu nukrito, tačiau nesutinka, kad jam nukritus buvo apgadintos ieškovės nurodomos motociklo detalės ir kad motociklui buvo padaryta prašomo priteisti dydžio žala.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. kartu su savo mergina I. U. nuvyko pas ieškovę, norėdamas išnaudoti dovanų kortelę panaudojant ją ieškovės siūlomai pramogai. Instruktorius kalbėjo angliškai, davė pasirašyti motociklo nuomos sutartį ir pasakė, kad jeigu važiuojant nukris, teks susimokėti 50-100 Eur, jeigu bus viskas gerai ir motociklas važiuos, nieko nereikės mokėti. Prisipažino, kad važiuodamas vidury miško parkrito ant šono, tuo metu važiavo labai lėtai, galimai dėl to ir nukrito. Instruktorius pasiteiravo ar viskas gerai, ar galima važiuoti toliau, kadangi viskas buvo gerai, jis tęsė pramogą. Po incidento pastebėjo, kad motociklo numerio lentelė sulenkta, į ką instruktorius atsakė, kad jeigu pavyks sutvarkyti, mokėti nereikės, priešingu atveju teks mokėti apie 50 Eur. Buvo padaryta fotonuotrauka. Gražinant motociklą instruktorius pakvietė pasirašyti dar vieną dokumentą, kuris buvo lietuvių kalba, paklausus kas tai, atsakė, kad dokumentas, įrodantis, kad yra grąžinamas motociklas. Atsakovas teigė neprisimena, ar tuo metu transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte buvo ranka padarytas prierašas su nurodytais defektais, tačiau labiau mano, kad kažkas buvo parašyta. Po dviejų dienų sulaukė el. laiško iš ieškovės, kuris buvo lietuvių kalba, mergina jį jam išvertė, laiške buvo atsiųsta sąskaita, kurioje buvo nurodyta labai didelė suma dėl motociklo sugadinimo, jiedu paprašė žalos dydį pagrindžiančių duomenų, foto fiksacijų, nes akivaizdu, kad tokių apgadinimų nuvirtus jis nepadarė, po nugriuvimo nieko, apart įlenktos numerio lentelės, nepastebėjo. Todėl su žalos atlyginimu nesutiko ir nesutinka.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį, 50 proc. jos skiriant atsakovui. Paaiškino, kad atsakovui, kaip vartotojui, nebuvo išaiškintos vartojimo paslaugos sąlygos, šalims pasirašant Sutartį prie jos nebuvo pridėtas esminis sutarties priedas Nr. 1, fotofiksacija, kuri daryta atsakovo iš karto po įvykio, ir ieškovės byloje pateikta fotofiksacija skiriasi, identifikuoti motociklą neįmanoma. Akivaizdu, kad ieškovės daryta fotofiksacija yra daryta vėliau nei atsakovo pasivažinėjimo dieną, kadangi numerio sugadinimas yra žymiai didesnis, negu užfiksuota atsakovo darytoje nuotraukoje.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.

Susipažinęs su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimų, teismas nerado pagrindo ir teisinių prielaidų pilnumoje sutikti su ieškovės reikalavimais ir tenkinti juos visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

CK 6.246-6.249 straipsniai nustato civilinės atsakomybės, tame tarpe ir sutartinės, taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Pagal bendrąją taisyklę civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyta šių sąlygų visuma.

CK 6.500 straipsnis numato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, įstatymu nustatyta nuomotojo atsakomybės už daikto išsaugojimą prezumpciją. Ji, kaip ir kitos prezumpcijos, gali būti paneigta, todėl nuomininko pareiga yra įrodyti, jog dėl daikto apgadinimo jo kaltės nėra.

Pagal CK 6.509 straipsnio 2 dalį, jei daikto trūkumų atsirado dėl to, kad nuomininkas pažeidė daikto naudojimo ir laikymo taisykles, nuomininkas turi atlyginti nuomotojui daikto remonto išlaidas. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių 2022 m. liepos 30 d. buvo sudaryta motociklo nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotojas) perdavė atsakovui (nuomininkui) nustatytam laikotarpiui valdyti ir naudoti motociklą, o nuomininkas įsipareigojo motociklu naudotis pagal paskirtį ir Sutarties sąlygas. Sutarties 3.7 punkte numatyta sąlyga, kad apvertus motociklą sumokama 100 Eur bauda. Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad motociklo perdavimas ir priėmimas įforminami šia Sutartimi, o jeigu yra defektai, prie Sutarties pridedamas priedas, kuriame nurodoma motociklo būklė, komplektiškumas, detaliai nurodomi trūkumai, esantys ar atsiradę nuomos metu. Sutarties 6.2 punkte numatyta nuomininko pareiga atlyginti žalą, jeigu motociklas, apranga ir inventorius bei kiti daiktai, kuriuos nuomotojas buvo perdavęs nuomininkui, buvo prarasti ar sugadinti dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomininkas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui valdant transporto priemonę, jis nuo jos nukrito ir motociklą apvertė. Byloje kyla ginčas dėl to pasėkoje atsiradusių motociklo defektų, padarytų motociklui tokiu nukritimu (jam apvirtus ant šono).

Iš transporto priemonių 2022 m. liepos 30 d. perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad transporto priemonė grąžinta apgadinta – tik tiek nurodyta akto grafoje ,,Transporto pr. būklė grąžinimo metu“. Akte ranka padarytas tokio turinio prierašas: ,,važiavimo metu apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), apgadinta stabdžių rankena, veidrodėlis, bako plastikas, numerių laikiklis, numeris“. Ginčo šalys vienodai aiškino aplinkybę, kad fotofiksacija motociklo perdavimo-priėmimo momentu po pasinaudojimo paslauga nebuvo atliekama, ji nebuvo atliekama ir jo perdavimo valdyti ir naudoti atsakovui metu. Joks priedas prie Sutarties nebuvo surašomas. Nėra ginčo ir dėl to, kad nuomai naudojamas motociklas nebuvo naujas.

Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas tuoj po nukritimo darė savo telefonu savarankišką fotofiksaciją. Iš šios atsakovo jau po pramogos darytos fotofiksacijos, kuri pateikta į bylą kartu su jo atsiliepimu (viena nuotrauka), matomas atsakovas iš nugaros su nežymiai įlenktu motociklo numeriu, kurį galimai sąlygojo nukritimas.

Iš į bylą pateiktų ieškovės fotofiksacijų nėra galimybės identifikuoti, ar joje esanti atvaizduota transporto priemonė yra ginčo motociklas (to neina identifikuoti, nes jokie transporto priemonės identifikavimo požymiai neužfiksuoti). Nėra aišku, kada ir kur darytos nuotraukos ir dėl to nėra aišku, ar nuotraukose atvaizduoti defektai yra užfiksuoti po atsakovo apvirtimo. Tikėtina, kad ne, nes iki ieškovės atsakovui 2022 m. rugsėjo 1 d. suformuotos pretenzijos, tokia foto fiksacija niekur nefigūruoja, be to, matyti, kad nuotraukos darytos patalpoje. Posėdyje dalyvavęs ieškovės atstovas plačiau paaiškinti šių momentų negalėjo. Tokiu būdu nėra patikimo ir objektyvaus pagrindo tikėti ieškovės teiginiais dėl būtent ginčo motociklui padarytos žalos apimčių, atsiradusių būtent atsakovo nukritimo pasėkoje.

Teismas kritiškai vertina ir kitus ieškovės teiginius dėl žalos padarymo apimčių bei įrodymus jiems pagrįsti.

Ieškovė atsakovui 2022 m. rugpjūčio 4 d. el. paštu atsiuntė 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 585 Eur sumai, kurioje nėra nurodomi nei taisymo darbų kaštai, nei keičiamų detalių vertė, nei informacija, kas buvo ar bus keičiama. Tik atsakovui paprašius, ieškovė el. laiške formaliai apibūdino defektus, nenurodydama jų taisymo kaštų, ieškovė nepateikė atsakovui jokių defektus detalizuojančių duomenų ir jokios su tuo susijusios informacijos, tuo, teismo manymu, iš esmės pažeisdama Sutarties 4.2 punkto sąlygas. Vėlesnė informacija, susijusi su žalos dydžiu, atsirado byloje taip pat ne su ieškiniu, o su vėlesniais ieškovės procesiniais dokumentais bei buvo teikiama į bylą teismui pareikalavimus, be to, neišsamiai ir keičiant posėdžiuose išsakytą poziciją.

Reikalavimų pagrindu esančią 2022 m. rugsėjo 21 d. detalizaciją su detalių kainomis dėl motociklo apgadinimų, kurioje nurodoma, kad yra apgadintos motociklo kojelės, stabdžių rankenėlės, plastikas, galinio sparno 2 dalys ir sparnas su laikikliu. Jie įvardinti ir šalių atstovų (teisininkų) iki kreipimosi į teismą vykusiame susirašinėjime, iš kurio matyti, kad pačių detalių suma yra 568,09 Eur.

Pagrįstas abejones dėl defektų šiuo atveju kelia ta aplinkybė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. detalizacijoje yra nurodyti kiti nei 2022 m. liepos 30 d. priėmimo akte užfiksuoti apgadinimai, o dalis priėmimo akte užfiksuotų apgadinimų šioje detalizacijoje (kaip ir minėtame šalių atstovų susirašinėjime) nėra įvardinti. Iš 2022 m. liepos 30 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ranka padarytas prierašas su išvardintais tokiais motociklo defektais: apgadinta stabdžių rankena, veidrodėlis, degalų bako apsauga, valstybinio numerio laikiklis, valstybinis numeris. Iš šio akivaizdu, kad akte nebuvo nurodyti tokie apgadinimai kaip kojelė, galinio sparno 2 dalys bei sparnas su laikikliu.

Akcentuotina ir tai, kad ieškovė, 2022 m. rugpjūčio 4 d. siųsdama atsakovui el. laišką su prašymu kompensuoti žalą nurodė, kad buvo apgadinti galinių stabdžių kojelė, priekinių stabdžių rankenėlė, dešinės pusės veidrodis, dešinės pusės bako plastikas, galinis sparnas, numerio laikiklis, nauji valstybiniai numeriai. Tai, ieškovės teigimu, bus keičiama naujomis detalėmis. Jokio galimo to pagrindimo prie šio laiško, minėta, nebuvo pridėta, fotofiksacija ir formaliai išvardinta detalizacija atsirado tik prašant atsakovui. 2022 m. rugsėjo 21 d. detalizacijoje, kaip byloja jos turinys, įvardinta daugiau defektų, nei buvo nurodyta ir atsakovui siųstame el. laiške, ir tokia nenuosekli ieškovės pozicija dėl motociklo defektų apimčių negali būti nepastebėta ir yra teismo vertinama, kaip ir ieškovės atlikta fotofiksacija, itin kritiškai.

Be to, pastebėtina, kad ieškovė duomenis apie detalių kainas gavo tik 2022 m. rugsėjo 21 d. , ką rodo ieškovės prie 2023 m. sausio 20 d. į bylą įkelto dokumento Nr. 12141 pridėtas el. laiškas. Šis el. laiškas gautas iš Honda salono, o ne iš ,,Nippon auto“ bendrovės, su kuria, ieškovės teigimu, vyko esminis bendradarbiavimas dėl motociklo remonto. Todėl visiškai neaišku, iš ko kildinama suma atsirado ieškovės atsakovui 2022 m. rugpjūčio 1 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Teismas ir šį ieškovės elgesį, kuomet pirmiau nurodomas žalos dydis, o vėliau formuojamas jos pagrindimas, vertina itin kritiškai.

Proceso metu ieškovės atstovas teigė, kad motociklas yra suremontuotas. Paprašius to duomenų, pakeitė poziciją, nurodydamas, kad motociklas nėra suremontuotas, ir pateikė į bylą 2023 m. vasario 27 d. taip pat Honda salono tik 2023 m. vasario 27 d. išrašytą užsakymą, kuriame įvardintos jau kitos sumos ir kiti įkainiai motociklo defektų šalinimui bendrai 588,67 Eur sumai, taip pat yra neatitikimų detalėse. Suprantama, kad paklausimą pasiūlymui siuntė pati ieškovė, tad kritiškai vertintina aplinkybė dėl tokio jos pačios nenuoseklumo.

Be to, nė viename dokumente nėra įvardinta, kokio motociklo remontui (transporto priemonė nėra identifikuojama) nurodomos detalės turi būti keičiamos. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad motociklas nebuvo remontuojamas ir, tikėtina, toliau yra eksploatuojamas. Tai rodo, kad jokie defektai (esminiai ir trukdantys jį eksploatuoti) atsakovo nuvirtimu transporto priemonei nebuvo padaryti.

Esant esminiams prieštaravimams ir abejonėms dėl žalos dydžio, nenuosekliai ieškovės pozicijai dėl šio, neabejotinų įrodymų trūkumui, esant nustatytai motociklo naudojimo aplinkybei jo neremontavus, konstatuotina, jog atsakovo apvirtimu ieškovės nurodomi defektai motociklui nebuvo padaryti, atsakovas neturi pareigos dėl to atsakyti.

Kadangi nėra ginčo dėl to, jog atsakovas apvirto važiuodamas pramogai išsinuomotu ir ieškovės jam patikėtu motociklu, šio nustatyto fakto pagrindu sutinkamai su Sutarties 3.7 punkto nuostata iš jo išieškotina 100 Eur bauda, kuri išnagrinėtos bylos aplinkybių kontekste vertintina kaip minimalūs ieškovės nuostoliai, apimantys to pasėkoje patirtus transporto priemonės defektus.

Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie, teismo manymu, neturi esminės teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Vadovaujantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes pagrindo manyti, kad ši ieškinio reikalavimo dalis nepagrįsta, teismas neturi.

Dėl prašymo skirti baudą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 95 straipsniu 2 dalimi, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui.

Teismas netenkina atsakovo prašymo dėl baudinių sankcijų ieškovei taikymo.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalies pateiktų dokumentų ir paaiškinimų vertinimą atlieka teismas. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas mano, kad ieškovė teikia faktines aplinkybes, neatitinkančius paaiškinimus ir dokumentus, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis - tai sistemingas neleistinas naudojimasis turimomis procesinėmis teisėmis, kai teisėmis besinaudojantis asmuo suvokia, kad toks naudojimasis procesinėmis teisėmis trukdo įstatymu nustatyta tvarka išspręsti ginčą. Kitaip tariant, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Konstatuoti tokį ieškovės elgesį pakankamo ir objektyvaus pagrindo šiam momentui, teismo manymu, nėra.

Teismas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis),  o formalių ir nepagrįstų prašymų teikimas gali būti pagrindas baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimui kiekvienai iš bylos šalių. Ieškinio pareiškimo aplinkybė savaime nerodo piktnaudžiavimo fakto, o tik patvirtina savo galimai pažeistos teisės gynimą. Šalis negali būti baudžiama už tokios teisės realizavimą, nors teismas ir pripažino ieškinį didžiąja jo dalimi nepagrįstu.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė šioje byloje patyrė 1 057,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 040,60 Eur advokato teisinės pagalbos ir 17 Eur žyminio mokesčio), o atsakovas 1 161,60 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Teismas patenkino 13,25 proc. ieškinio reikalavimų (100 Eur x 100/754,40 Eur). Tokiu būdu teismas priteisia ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 140,13 Eur (1 057,60 Eur x 13,25 proc.), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, kas sudaro 1 007,68 Eur (1 161,60 Eur x  86,75 proc.).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos minimalios (5 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, todėl nepriteistinos.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės mažosios bendrijos „Tomerna“, j. a. k. 303046098, naudai 100 Eur sutartinės baudos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2022 m. lapkričio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 140,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Tomerna“, j. a. k. 303046098, atsakovo M. L. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 007,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Natalija Daškovienė