Civilinė byla Nr. 2-1344-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00572-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.5; 3.3.2.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto byloje.

Teisėja

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Diana Rumbutienė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas.

2.       Kreditorė UAB „BELOR“ kreipėsi į BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydama leisti pareiškėjai atlikti dokumentų patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 65 straipsnį ir įpareigoti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nemokumo administratorių sudaryti sąlygas pareiškėjai (jos atstovams) susipažinti su juridinio asmens dokumentais bei pateikti kreditorei prašomų dokumentų kopijas už laikotarpį iki šio prašymo teismui pateikimo.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi kreditorės UAB „BELOR“ prašymą tenkino, nutarė išduoti leidimą kreditorei UAB „BELOR“ JANĮ 65 straipsnio nustatyta tvarka savo lėšomis atlikti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dokumentų, sudarytų iki 2021 m. sausio 28 d., patikrinimą, taip pat nutarė įpareigoti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto administratorę Dianą Rumbutienę sudaryti sąlygas kreditorei (jos atstovams) susipažinti su bankrutuojančio juridinio asmens dokumentais, sudarytais iki 2021 m. sausio 28 d., bei pateikti kreditorei prašomų dokumentų kopijas. Nurodė, kad nutartis neskundžiama.

4.       Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. spalio 19 d. buvo gautas UAB „BELOR“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties, kuriuo kreditorė teismo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti ir leisti kreditorei JANĮ 65 straipsnio nustatyta tvarka savo lėšomis atlikti visų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dokumentų patikrinimą, o ne tik sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde pažymėjo, kad teismo nurodymas, jog kreditorė gali susipažinti su dokumentais po bankroto bylos iškėlimo remdamasi teise gauti informaciją apie bankroto bylos eigą, yra teisiškai nepagrįsta, be to, suvaržo kreditorės teises, lyginant su JANĮ 65 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino kreditorei, kad, pasikeitus atitinkamoms 2021 m. spalio 8 d. teismo nutartyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. kreditorei prašius, tačiau bankroto administratorei nesuteikus galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, kurie buvo sudaryti jau po bankroto bylos iškėlimo, kreditorė turi teisę dar kartą kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų patikrinimą.

6.       Teismas nurodė, kad JANĮ nuostatos atskirai nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria kreditoriui leista įgyvendinti jam JANĮ 65 straipsnyje nustatytą teisę – patikrinti bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, dokumentus. Tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas.

7.       Teismas sprendė, kad kreditorė atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl atskirojo skundo nepriėmė.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde pareiškėja UAB „BELOR“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartis užkerta kelią atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą už laikotarpį po 2021 m. sausio 28 d., todėl teismo nutartis šia apimtimi užkerta kelią proceso eigai. Teismas, atmesdamas prašymo dalį dėl leidimo susipažinti su suinteresuoto asmens dokumentais, sudarytais po bankroto bylos iškėlimo, trukdo kreditorei pradėti galimus procesus dėl kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto, nemokumo administratoriaus sprendimų ir paties juridinio asmens sandorių, kurie galėjo būti sudaromi ir po bankroto bylos iškėlimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo tęsia ūkinę–komercinę veiklą. Teismas tokiu būdu užkirto kelią, įgyvendinus savo teises pagal JANĮ 65 straipsnį, ginti savo (kreditoriaus) teises.

8.2.                      Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas atsižvelgė tik į nutarties poveikį bankroto bylos eigai, tačiau JANĮ 65 straipsnio paskirtis sietina ne tik su bankroto bylos eiga, bet ir su galimybe pradėti kitus, atskirus procesus (bankroto byloje ar atskiroje byloje), ir tokiu būdu kreditoriui ginti savo teises. Todėl, skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, teismo nutartis užkerta kelią atskiriems procesams pradėti, skundžiamoje dalyje nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei proceso eigai.

8.3.                      Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja skundus dėl nutarčių, kuriomis atsisakyta leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, ir tokias nutartis vertina kaip užkertančias kelią bankroto bylos eigai, ir, atitinkamai, nagrinėja dėl to tarp šalių kilusius ginčus, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017, 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-798/2020, 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-636-1120/2021.

8.4.                      Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas akcentuoja, kad apeliacijos objektu negali būti nutartys, kuriomis kreditoriams leidžiama atlikti juridinių asmenų dokumentų patikrinimą, tačiau šiuo atveju dalies dokumentų leista tikrinti nebuvo, taigi buvo užkirstas kelias bylos eigai, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria kreditorės prašymas buvo netenkintas.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. 

Dėl ginčo esmės

11.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą kaip paduotą dėl nutarties, negalinčios būti apeliacinio apskundimo objektu, pagrįstumo ir teisėtumo.

12.       Iš civilinėje byloje esančios bylos medžiagos nustatyta, kad, nors Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog kreditorės UAB „BELOR“ prašymas dėl dokumentų patikrinimo JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka yra tenkinamas, tačiau, kaip matyti iš nutarties turinio ir motyvų, teismas šį prašymą tenkino tik iš dalies ir leido savo lėšomis atlikti ne visų BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dokumentų patikrinimą, o tik sudarytų iki 2021 m. sausio 28 d. (iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos).

13.       Teismas pažymėjo, kad informaciją, susijusią su nemokumo procesu, kreditorė turi teisę gauti remdamasi JANĮ 43 straipsnio 4 punktu, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartyje be kita ko išaiškino, kad, bankroto administratorei nesuteikus galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, atsiradusiais jau po bankroto bylos iškėlimo, kreditorė turi teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl bankrutuojančio juridinio asmens dokumentų patikrinimo. Tačiau su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.

14.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos. JANĮ nuostatos atskirai nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria kreditoriui leista įgyvendinti jam JANĮ 65 straipsnyje nustatytą teisę – patikrinti bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, dokumentus. Taigi, sprendžiant, ar nutartis, priimta JANĮ 65 straipsnio pagrindu, yra skundžiama, reikalinga nustatyti, ar tokiu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai.

15.       Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nutartis, kuria leista atlikti dokumentų patikrinimą JANĮ 65 straipsnyje nustatyta tvarka, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-512-781/2020; 2020 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1212-553/2020, 2021 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-914-407/2021 ir kt. Minėtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartys, kuria leista atlikti dokumentų patikrinimą ir kuria atsisakyta tokį prašymą tenkinti (arba prašymas tenkinamas iš dalies), sukuria skirtingas teisines pasekmes.

16.       JANĮ yra skiriamos dvi kreditoriams teikiamos informacijos rūšys: informacija, skirta kreditoriaus teisėms įgyvendinti (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir informacija, skirta dokumentų patikrinimui atlikti (JANĮ 65 straipsnis). Šiuose straipsniuose nustatytos kreditorių teisės tarpusavyje skiriasi subjektu, tikslais, objektu ir įgyvendinimo tvarka. Dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas su galimybe pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis – ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Taigi ši teisė pagal savo esmę ir prasmę yra instrumentas, skirtas aktyviam kreditoriui (jų grupei), siekiančiam ginčyti įmonės sudarytus sandorius ir įgyvendinti kitas įstatymo jam suteiktas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021 41 punktas).

17.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl teisės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą leisti atlikti dokumentų patikrinimą, buvo nevienoda. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017 sprendė, kad tokia nutartis gali būti apeliacijos objektu (proceso pagal atskirąjį skundą nenutraukė) ir, be kita ko, konstatavo, kad apeliacijos teisė atitinka vieną iš bankroto proceso tikslų – ginti kreditorių teises, siekiant kuo greičiau patenkinti jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1365-186/2018 priėjo prie priešingos išvados ir nurodė, kad yra būtinybė nukrypti nuo jau suformuoto precedento, ir laikė, jog tokia nutartis apeliacijos objektu būti negali.

18.       Nors anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo šiuo metu galiojančių JANĮ normų, nustatančių tiek leidimo atlikti dokumentų patikrinimą tvarką, tiek dokumentų kreditoriams teikimo tvarką, tačiau, nagrinėjant šį kilusį ginčą, tikslinga įvertinti ir JANĮ parengiamuosius darbus, iš kurių matyti, kad įstatymų leidėjas siekė visų pirma sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama tobulinti proceso dalyvių veiksmų, nutarimų ir teismo sprendimų apskundimo reguliavimą, užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą. Taigi šiuo metu JANĮ 65 straipsnyje įtvirtintas kreditorių teises reikia aiškinti atsižvelgiant ir į šiuos įstatymų leidėjo nustatytus tikslus.

19.       Pažymėtina, kad įgaliojimai apibrėžti dokumentų kreditoriams teikimo tvarką yra suteikiami kreditorių susirinkimui (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 6 punktas), tuo tarpu prašymus leisti kreditoriui atlikti juridinio asmens duomenų patikrinimą sprendžia teismas (JANĮ 65 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1279-450/2021 28 punktas). Galimybė (teisė) kreditoriams susipažinti su bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais nustatyta tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir pan. (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017 25 punktą, 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1637-241/2019 35 punktą). JANĮ 65 straipsnis nebegali būti tapatinamas tik su įrodymų rinkimu, kuris įtvirtintas CPK 199 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1365-186/2018 13 punktas), o vertintinas kaip specialus reguliavimas CPK atžvilgiu.

20.       Taigi JANĮ 65 straipsnis siejamas su aktyviu kreditoriaus teisių įgyvendinimu, ši teisė iš esmės realizuojama pasinaudojant teise į teisminę gynybą ir ginčijant įmonės sudarytus sandorius, kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčijant kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą leisti atlikti dalies dokumentų patikrinimą, užkerta kelią kreditoriui tinkamai realizuoti anksčiau nurodytas jo teises, užkerta kelią atskiriems procesams pradėti, taigi užkerta kelią bylos eigai.

21.       Be to, atskirajame skunde teisingai pažymima, kad, jau galiojant JANĮ, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą nagrinėjo skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo neleista atlikti bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  e2-901-798/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-636-1120/2021. Nors šiose civilinėse bylose nebuvo keliamas nutarties, kaip apeliacijos objekto, klausimas, tačiau patvirtina po JANĮ įsigaliojimo formuojamą nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad nutartis, kuria nebuvo leista atlikti bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, yra skundžiama.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės UAB „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutarties dėl to, kad ši nutartis nėra apeliacijos objektas, neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, kuris yra naikintinas.

23.       Atskirojo skundo atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas atskirojo skundo atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga atskirojo skundo (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „BELOR“ atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                Agnė Tikniūtė