Civilinė byla Nr. e2S-1335-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09404-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.8.2; 3.1.14.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4

            (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. V. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16434-1107/2022 pagal ieškovių G. V. ir D. S. ieškinį atsakovams antstoliui V. K., antstolei J. Ž., antstolei R. S., antstoliui R. B. dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros atnaujinimo ir likvidatoriaus paskyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės G. V. ir D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos atnaujinti UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūrą tikslu atsiskaityti su UAB „Dekogrita“ kreditoriais bei paskirstyti likusį UAB „Dekogrita“ turtą jos akcininkams, proporcingai nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, atnaujinus UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūrą likvidatoriumi paskirti D. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

3.       Teismas nurodė, kad įstatymo numatytais atvejais, juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Tarp numatytų atvejų yra juridinių asmenų registro tvarkytojo nustatytas faktas, kad juridinis asmuo nepateikė Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridinių asmenų registro tvarkytojas taip pat turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra nustatomas faktas, kad juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo (CK 2.70 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4.       Teismas nustatė, kad remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis juridinių asmenų tvarkytojas, CK 2.70 straipsnio 2 d. numatyta tvarka, 2020 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė ieškovių prašomo atnaujinti likvidavimo procedūrą juridinio asmens UAB „Dekogrita“ pranešimą apie numatomą inicijuoti likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva. Įstatymu numatyta, kad jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo, ar viešo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia CK 2.70 straipsnio 1 dalyje, ar juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų dokumentų, paneigiančių CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą, registro tvarkytojas juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir juridinis asmuo įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Apie tai registro tvarkytojas viešai paskelbia juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytame šaltinyje.

5.       Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. registro tvarkytojas priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens UAB „Dekogrita“ likvidavimą. Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis juridinių asmenų tvarkytojas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį UAB „Dekogrita“. 2021 m. gruodžio 30 d. juridinių asmenų registro tvarkytojas išregistravo uždarąją akcinę bendrovę „Dekogrita“ iš juridinių asmenų registro.

6.       Teisės aktai numato, kad inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo (CK 2.70 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovių kreipimosi į teismą dėl juridinio asmens UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūros atnaujinimo ir likvidatoriaus paskyrimo dieną, t. y. 2022 m. liepos 1 d. nuo juridinio asmens UAB „Dekogrita“, kuriam buvo inicijuotas likvidavimas 2020 m. gruodžio 21 d., yra praėjęs įstatymo numatytas vienerių metų terminas.

7.       Teismas taip pat konstatavo, kad juridinis asmuo UAB „Dekogrita“ yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro įstatymo nustatyta tvarka ir yra praėję įstatymo nustatyti terminai tokioms procedūroms ginčyti. Dėl to, ieškovių ieškinyje reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teisme ir ieškinys yra atsisakytinas priimti, kadangi reiškiami reikalavimai negali sukelti byloje minimų civilinių santykių subjektams teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

8.       Atskiruoju skundu ieškovės G. V. ir D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovės iš esmės reiškia reikalavimą dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros atnaujinimo ir likvidatoriaus paskirstymo, tikslu atnaujintos likvidavimo procedūros metu atsiskaityti su kreditoriais ir po atsiskaitymo su kreditoriais paskirstyti likusį turtą akcininkams. Taigi neabejotina, kad tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). Šiuo atveju teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai įvertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą, ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išnagrinėjo ieškinį iš esmės, nors ieškinio priėmimo stadijoje ieškovei ieškinio faktinį pagrindą užtenka tik nurodyti.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą, nes kaip minėta, bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Teismas, nurodydamas, kad yra praėję įstatymo nustatyti terminai likvidavimo procedūroms ginčyti, nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl materialinio pobūdžio aplinkybių.

9.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių ieškinį dėl juridinio asmens likvidavimo procedūros atnaujinimo ir likvidatoriaus paskyrimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės (apeliantės) G. V. ir D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos atnaujinti UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūrą tikslu atsiskaityti su UAB „Dekogrita“ kreditoriais bei paskirstyti likusį UAB „Dekogrita“ turtą jos akcininkams, proporcingai nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, atnaujinus UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūrą likvidatoriumi paskirti D. S.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovių ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi juridinis asmuo UAB „Dekogrita“ yra išregistruotas iš juridinių asmenų registro įstatymo nustatyta tvarka ir yra praėję įstatymo nustatyti terminai likvidavimo procedūroms ginčyti. Apeliantės, nesutikdamos su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamos jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme, taip pat pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą, nes bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.

14.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15.       CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant teismas atsisako priimti ieškinį, vienas iš jų – jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (1 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu atsisakė priimti apeliančių reiškiamus reikalavimus – atnaujinti UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūrą, likvidatoriumi paskirti D. S., t. y. ieškovės iš esmės siekia, kad būtų grįžtama į jau išregistruoto juridinio asmens Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pradėto likvidavimo stadiją, su tikslu paskirstyti įmonei priklausantį turtą.

16.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) reglamentuoja juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš CK 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Juridinių asmenų registro tvarkytojui priėmus sprendimą likviduoti juridinį asmenį, jo valdymo organai netenka įgaliojimų (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Vadovaujantis Nuostatų 194 punktu, Juridinių asmenų registro tvarkytojas, negavęs Nuostatų 192 ir (ar) 193 punktuose nurodytų teismo pranešimų arba jeigu teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, ne vėliau kaip per tris darbo dienas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoja juridinio asmens teisinį statusą „likviduojamas“ ir išregistruoja juridinio asmens valdymo organus ir jų narius. Kai juridinis asmuo likviduojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka, Juridinių asmenų registro tvarkytojas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo juridinio asmens teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo likviduojamą juridinį asmenį išregistruoja (Nuostatų 200 punktas). CK 2.70 straipsnyje nustatyti Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.70 straipsnio 10 dalis).

17.       Byloje esantys duomenys patvirtinta ir dėl to byloje ginčo nėra, kad 2020 m. gruodžio 21 d. registro tvarkytojas priėmė sprendimą inicijuoti juridinio asmens UAB „Dekogrita“ likvidavimą. Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį  ir išregistruoti jį iš Juridinių asmenų registro. UAB „Dekogrita“. 2021 m. gruodžio 30 d. juridinių asmenų registro tvarkytojas išregistravo UAB „Dekogrita“ iš juridinių asmenų registro. Ieškovei D. S. siųstu pranešimu dėl numatomo inicijuoti juridinio asmens likvidavimo taip pat nurodyta, kad priėmus sprendimą likviduoti įmonę, ji bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o, pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį, išregistravus įmonę, ji bus laikoma pasibaigusia, todėl atitinkamai bus pasibaigusios ir jos dalyvių turtinės teisės gauti tam tikrą dalį likviduojamo įmonės turto, o įmonės kilojamasis ir nekilojamasis turtas, vadovaujantis CK 4.57 straipsnio 1 dalį, taps bešeimininkiu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Dekogrita“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išregistravus Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduotą juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia ir pats juridinio asmens likvidavimo procesas bei tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės likvidavimo procedūrų atnaujinimo negali būti inicijuojami. Likviduotą UAB Dekogrita“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tai reiškia, kad nuo įmonės išregistravimo dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigęs, tuo pačiu pasibaigė ir įmonės likvidavimo procedūra ir teisminiai nagrinėjimai dėl šios procedūros atnaujinimo nėra galimi. Apeliančių ieškinio reikalavimas – atnaujinti UAB „Dekogrita“ likvidavimo procedūrą, pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi UAB „Dekogrita“ 2021 m. gruodžio 30 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2021 m. gruodžio 27 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo priimto sprendimo likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti jį iš Juridinių asmenų registro pagrindu, kuris yra teisėtas ir nenuginčytas.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dekogrita“ yra pasibaigusi, tuo pačiu pasibaigė ir pats juridinio asmens likvidavimo procesas, išregistruoti ir juridinio asmens valdymo organai bei jų nariai, dėl ko tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės likvidavimo procedūrų atnaujinimo negali būti inicijuojami, darytina išvada, kad apeliančių reikalavimas atnaujinti jau pasibaigusios įmonės likvidavimo procesą negali būti savarankišku reikalavimu byloje, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas, kaip pagrįstai tai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, nesukeltų joms jokių materialinių teisinių pasekmių. Akcentuotina ir tai, kad įstatymas nenumato galimybės atkurti jau išregistruoto juridinio asmens (nebeegzistuojančio), tiesiog atnaujinus vykdytas likvidavimo procedūras.

20.       Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑453/2013). Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi šiuo konkrečiu atveju materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

21.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

22.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliančių atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23.       Apeliančių atskirojo skundo netenkinus, joms jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, nepriteisiamos. 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas