ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. birželio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-224-841/2022 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl įpareigojimo pateikti ataskaitą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. M. dėl įpareigojimo pateikti ataskaitą. Teismo prašė pareigoti atsakovą pateikti ieškovei ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą pagal 2018-02-27 išduotą įgaliojimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys yra sutuoktiniai, šiuo metu yra nagrinėjama šalių ištuokos byla. Ieškovė yra ūkininkė, atsakovas taip pat yra ūkininkas. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas yra sudarę povedybinę sutartį, kurioje numatę, jog po sutarties sudarymo įgyjamas turtas ir prievolės yra atskiros.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji rūpinosi dukrų auginimų, priežiūra ir ugdymų, namų ruošos ir buities darbais, todėl realiai ūkininkės veiklos pati savarankiškai nevykdė. Ieškovės vardu visą veiklą vykdė atsakovas, kuris organizuodavo žemės nuomos sutarčių sudarymą, žemės apsėjimą, derliaus nuėmimą ir pardavimą, gautų lėšų paskirstymą, trąšų įsigijimą, pasėlių trešimą, jų deklaravimą Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, technikos įsigijimą, apskaitos tvarkymą, kreditų iš kredito įstaigų ėmimą, atstovaudavo VSDFV, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kitose įstaigose bei santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovas sugalvodavo ir suorganizuodavo, kokius veiksmus reikia atlikti, vėliau ieškovei būdavo pateikiami pasirašyti atitinkami dokumentai. Tokie veiksmai be jokio įgaliojimo, bendro sutarimo pagrindu buvo atliekami iki 2018 m. vasario mėnesio. Dėl patogumo atsakovas 2018 m. vasario mėn. paprašė, kad ieškovė išduotų jam įgaliojimą tvarkyti reikalus jos vardu bei suorganizavo tokio įgaliojimo parengimą ir patvirtinimą. 2018-02-27 notaro biure buvo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo atsakovui buvo suteiktos įvairios teisės veikti ieškovės vardu ir ją atstovauti dešimties metų laikotarpiui. Turėdamas įgaliojimą, atsakovas ir toliau tvarkė ieškovės reikalus.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. viduryje pašlijo šalių santykiai, santuoka faktiškai iširo, pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Kadangi atsakovas nustojo tvarkyti ieškovės ūkio reikalus, o ieškovė jų faktiškai niekada nebuvo tvarkiusi, todėl jos padėtis tapo gana kebli. Ieškovė nedisponavo jokiais savo turto ir veiklos dokumentais, jai atsakovas jų neperdavė, kaip ir neužtikrino reikalų tvarkymo tęstinumo. Ieškovė pradėjo domėtis savo ūkio reikalais ir faktine padėtimi pati. 2021-03-29 pareiškimu ieškovė panaikino atsakovui 2018-02-27 išduotą įgaliojimą, kad konfliktinių santykių bei santuokos nutraukimo metu atsakovas nepakenktų ieškovei.

5.       Ieškovė nurodė, kad per atstovą 2021-06-09 pateikė atsakovui reikalavimą pateikti ataskaitą apie atliktus veiksmus, naudojantis įgaliojimu ir svetimu turtu. Reikalavime atsakovui buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2021-06-18 raštu pateikti: 1) detalią ataskaitą apie veiklą, vykdant pavedimą ir naudojantis įgaliojimu, nenutylint ir nenuslepiant jokių reikšmingų veiksmų, ypač susijusių su ieškovės atstovavimu, tvarkant jos ūkio reikalus, užsakant prekes ir paslaugas bei darbus, organizuojant atsiskaitymus, derantis dėl sutarčių sąlygų, sudarant sutartis, perduodant ieškovės veiklos ir apskaitos dokumentus ir pan., nurodant konkrečių ieškovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vietą ir asmenis, kurių žinioje yra ieškovės turtas ir dokumentai; 2) detaliai paaiškinti, kokie susitarimai ieškovės vardu sudaryti su EVPA dėl ieškovės apskaitos tvarkymo ar kitų paslaugų teikimo; 3) detaliai paaiškinti, kurios sutartys dėl žemės nuomos, sudarytos tarp ieškovės ir žemės savininkų, naudojantis įgaliojimu ar atsakovo iniciatyva, buvo nutrauktos ir sudarytos atsakovo vardu (jei tokių atvejų buvo); 4) detaliai paaiškinti aplinkybes naftos produktų įsigijimo, naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM išduotu 2020-07-02 leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti gazolių, naudojimų žemės ūkyje, ir jo panaudojimu ir apskaita (iš kur įsigyta, kokie kiekiai įsigyti, kur panaudoti, kaip apskaityti bei kokiuose dokumentuose tai užfiksuota); 5) detaliai paaiškinti aplinkybes, susijusias su įsigytų ieškovės vardu iš UAB „Baltic Agro“, UAB „Agrokoncernas“, AB „Lytagra“ prekių panaudojimu; 6) informuoti apie tai, ar atsakovo žinioje yra koks nors ieškovės turtas (be 2021-06-09 apžiūrėtų mineralinių trąšų barstytuvo RAUCH AXIS-H 30.2 EMC+W, pagaminimo metai 2016, Serijos Nr. (duomenys neskelbtini); NEW HOLLAND JAVŲ KOMBAINO CX 8.85, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); Sėjamosios SPIRIT 400S, Serijinis Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovui buvo nurodyta, kad visi prašomi duomenys ir ataskaita reikalinga per laikotarpį nuo 2018-02-27 iki 2021-03-29, taip pat ir vėlesnį laikotarpį, jei vėliau buvo atlikti kokie nors veiksmai ieškovės vardu, dėl jos ar atsakovo interesais, tačiau darant įtaką ieškovės teisėms ir interesams. Atsakovas informuotas, kad ieškovės įsipareigojimai viršija 300000,00 Eur, o turimo turto nepakanka skoloms padengti. Atsakovo turimi duomenys ir ataskaita yra itin reikšmingi, kadangi kai kurie kreditoriai yra pradėję priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Atsakovas informuotas, kad tuo atveju, jei nepateiks prašomų duomenų ir ataskaitos, dėl ko ieškovė negalės tinkamai organizuoti savo veiklos bei atsiskaitymų su kreditoriais, atsakovui kils žalos atlyginimo rizika.

7.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas į prašymą nesureagavo. Atsakovas yra iniciavęs santuokos nutraukimo bylą, kurioje ieškovė, tiksliai nežinodama savo reikalų padėties, sudarytų sandorių, neturi galimybės nei pareikšti turtinių reikalavimų atsakovui, nei pareikšti žalos atlyginimo reikalavimų. Atsakovas, neteikdamas ataskaitos, yra supainiojęs savo asmeninius interesus su ieškovės interesais. Naudodamasis savo susikurta padėtimi ir tuo, kad ieškovė yra mažiau informuota apie savo padėtį bei siekdamas kuo greičiau nutraukti santuoką, atsakovas elgiasi neteisėtai, pažeidžia ieškovės teises.

8.       Ieškovė nurodė, kad atsakovui, kaip jos sutuoktiniui, visiškai juo pasitikint, buvo suteikta veiksmų laisvė, tikintis, kad jo veiksmai bus atliekami ieškovės, jų bendrų vaikų bei šeimos interesais. Atsakovas galėjo priimti tokius sprendimus, kokius manė būtina priimti. Įgaliojimą panaikinus anksčiau termino (2021-03-29), atsakovas privalėjo atsiskaityti už savo veiklą bei perduoti viską, ką yra gavęs (įskaitant turtą, dokumentus). Atsakovui ignoruojant ieškovės reikalavimą pateikti ataskaitą bei perduoti tai, ką yra gavęs, atsakovas daro žalą ieškovei bei teisės pažeidimą, kuris šalintinas teismine tvarka. Atsakovas turi įstatyme numatytą pareigą pateikti ieškovei ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Tokią pareigą jis privalėjo įvykdyti nedelsiant po to, kai buvo panaikintas įgaliojimas, ir tai yra ypač svarbu, atsižvelgiant į santuokos iširimą, priešingų interesų turėjimą bei jo turimos informacijos ir dokumentų apie ieškovės ūkį ir jo veiklą svarbumą.

9.       A. Ž. M. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo pateikti ataskaitą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra ūkininkė, užsiimanti grūdinių kultūrų auginimo veikla. 2011-06-09 ieškovė sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su B. N., šalys susitarė žemės ūkio veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad grūdinių, ankštinių ir aliejinių sėklų augalų auginimo veikla ieškovė užsiima nuo 2011-06-10. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ūkininkavimo veiklą ieškovė vykdė dar iki santuokos sudarymo. Visus su savo ūkio veikla susijusius sandorius sudarydavo pati ieškovė.

11.       Atsakovas nurodė, kad 2018-02-27 ieškovė išdavė notarinės formos įgaliojimą atsakovui. Ieškovė įgaliojo atsakovą: atstovauti ieškovę bet kuriuose atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose; ieškovės vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškinių pareiškimus dėl bet kokių dalykų, atsiliepimus, prašymus bei skundus ir atstovauti ieškovės interesams visose teismo įstaigose, visose civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose; iš Lietuvos Respublikos pašto ir kitų įstaigų gauti ieškovei priklausančias pašto siuntas ir pašto perlaidas. Įgaliojime taip pat numatyta, jog šiems nurodytiems tikslams atsakovas yra įgaliojamas atstovauti ieškovę VĮ „Registrų centras“, antstolių kontorose, visų instancijų teismuose, Gyventojų registro tarnyboje, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Hipotekos įstaigoje bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gaunant bei pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus), daryti ieškovės vardu pareiškimus, už ją pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas atsakovui suteikė teisę ieškovės vardu atlikti labai konkrečius ir aiškius veiksmus, t.y., atstovauti ikiteisminiuose tyrimuose, teismuose (civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose) bei pašte atsiimti siuntas. Akivaizdu, jog šis įgaliojimas nėra niekaip susijęs su ieškovės ūkio veikla, ir šiuo įgaliojimu atsakovui nebuvo suteikti įgaliojimai pasirašyti kokias nors sutartis ar pan.

12.       Atsakovas nurodė, kad įgaliojimas iš esmės buvo naudojamas vienintelį kartą (dėl ko jis ir buvo išduotas), kada Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje vienu iš dalyvaujančiu byloje asmenų buvo ieškovė (byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo perleidimo sandorio). Šioje civilinėje byloje įgaliojimo pagrindu savo sutuoktinę atstovavo atsakovas.

13.       Atsakovas pažymėjo, kad įgaliojimo pagrindu jis, veikdamas kaip ieškovės atstovas, negavo visiškai jokio turto, todėl jam neabejotinai ir nekilo pareiga, susijusi su turto perdavimu atstovaujamajai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymą tarp atstovo bei atstovaujamojo, nereikalauja rašytinės atsiskaitymo formos, taip pat nėra ir reikalavimo privalomai prievolės atsiskaityti įvykdymą patvirtinti rašytine forma. Atsakovas akcentavo, jog ne kartą ieškovę informavo apie tai, kad įgaliojimo pagrindu jis veikė vieną kartą bei iškart po atstovaujamosios vardu atliktų veiksmų jai atsiskaitė, kokie veiksmai buvo atlikti. Taip pat ne kartą informavo, jog įgaliojimo pagrindu jis jokio turto negavo, todėl turto perdavimo pareiga jam neatsirado. Darytina išvada, kad įgaliojimas faktiškai buvo naudotas vos kartą, o apie visus veiksmus, kurie atsakovo buvo atlikti įgaliojimo pagrindu, ieškovė buvo informuota (pateikta ataskaita) iškart po šių veiksmų atlikimo (atsižvelgiant į artimus santykius su atstovaujamąja), visa informacija buvo pateikta žodžiu. Ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti pateikti ataskaitą yra visiškai nepagrįstas, kadangi apie visų veiksmų (kurių faktiškai buvo itin nedaug) atlikimą atstovaujamoji jau buvo ne kartą informuota ir dėl šių veiksmų jai buvo atsiskaityta.

14.       Atsakovas pažymėjo, kad įgaliojime nėra nurodyta, jog juo būtų suteikiama teisė atsakovui atstovaujamosios vardu sudaryti bei nutraukti sandorius, taip pat tvarkyti ieškovės ūkio reikalus. Ieškiniu ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.150 straipsnio nuostatomis, reikalauja įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą apie veiksmus, kurie nėra nurodyti įgaliojime. Esant tokiai situacijai, ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi ji reikalauja įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą apie tokius veiksmus, kurių įgaliojimas nenumatė ir kurių įgaliojimo pagrindu atsakovas neatliko.

15.       Atsakovas nurodė, kad nei iki įgaliojimo išdavimo, nei jį išdavus, jis nepasirašė jokių sutarčių ieškovės (ir/ar jos ūkio) vardu ir jokių ieškovės reikalų įgaliojimo pagrindu netvarkė. Visus sprendimus dėl savo ūkio veiklos priimdavo, visus sandorius sudarinėjo ir pasirašinėjo tik pati ieškovė, todėl atsakovas neturi (ir negali) pateikti jokios ataskaitos apie ieškinyje nurodomus veiksmus (sandorius).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės 1231,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17.       Teismas nurodė, kad pagal šalių įgaliojimą atsakovas buvo įgaliotas atstovauti ieškovę konkrečiose įstaigose ir tik įgaliojime nurodytam tikslui pasiekti. Įgaliojimas nebuvo išduotas vykdyti ūkininko ūkio veiklai už ieškovę.

18.       Teismas nurodė, kad dėl atsakovo gautų siuntų ar perlaidų ginčo tarp šalių nėra, ieškovė neįrodinėjo, kad yra negavusi įgaliojimo galiojimo laikotarpiu jai siųstų siuntų, dokumentų ar perlaidų, todėl teismas darė išvadą, kad pagal įgaliojimo punktą dėl ieškovės pašto siuntų ir pašto perlaidų gavimo atsakovas su ieškove taip pat yra atsiskaitęs.

19.       Teismas pažymėjo, kad atstovo teisės įgaliojime yra aiškiai apibrėžtos, detaliai išvardintos įstaigos, kuriose atsakovas gali atstovauti ieškovę ir pareigos bei teisės, kurios yra sutektos įgaliotiniui. 

20.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, sudarydamas sandorius, veikė atsakovės vardu įgaliojimo pagrindu.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovė turi pakankamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, suprato ar privalėjo suprasti sandorių sudarymo esmę ir reikšmę. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, viršydamas jam įgaliojimu suteiktas teises, vykdė ūkininko ūkio veiklą ieškovės vardu ir privalo apie tą veiklą pateikti ataskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

22.       Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) D. M. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato teismo pareigą teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Pirmosios instancijos teismas šios procesinės pareigos neįvykdė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nurodė ne visas teisės normas, kuriomis vadovaujantis turėjo išnagrinėti ginčą, taip pat nurodė nepagrįstus teisinius argumentus. Teismas nepasisakė dėl ieškovės teisinių argumentų, susijusių su CK 2.150 straipsnio turinio aiškinimu.

22.2.                      Ieškovės suformuluotas reikalavimas pateikti ataskaitą pagal įgaliojimą turėtų būti suprantamas pakankamai plačiai, t.y., taip, kad atsakovas privalo pateikti ataskaitą ir dėl savo veiksmų, kuriuos atliko viršydamas įgaliojime suteiktas teises. Atsakovas, atlikdamas veiksmus, net ir viršijančius įgaliojime jam suteiktas nurodytas teises, t.y., veikdamas ultra vires, vis tiek privalo pateikti atliktų veiksmų ataskaitą (įvykdyti informacinę pareigą). Ataskaitos pateikimas dėl tų sandorių, kurie buvo sudaryti viršijant įgaliojimus, yra ypatingai svarbi atstovo pareiga, kadangi įgaliojimu suteiktų teisių peržengimas ir sandorių sudarymas lemia gerokai sudėtingesnes teisines pasekmes. Įgaliojime numatytų teisių peržengimas, sudarant sandorius, lemia trečiųjų asmenų ir atstovaujamojo įvairius elgesio variantus, tam tikrais atvejais suteikia atstovaujamam teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių ieškovės nurodytų teisinių argumentų nepaneigė, jais nesirėmė ir apskritai dėl jų nepasisakė, nors šie teisinio ginčo aspektai sudaro bylos esmę. Ieškinys yra pareikštas dėl vidinių atstovo ir atstovaujamojo santykių, su tuo susijusių atstovo pareigų pateikti ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino (visai neaiškino) atstovavimo teisės normų, kurios taikytinos ieškovės iškeltam ginčui išspręsti.

22.3.                      Teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi netinkamai taikytos įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios CPK normos. Faktinės aplinkybės nustatytos netinkamai. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas vertino tam tikrus neįvardintus sandorius, kitoje byloje ieškovės duotus paaiškinimus, ieškovės išsilavinimą, tačiau neaišku, kaip šios aplinkybės yra susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais ir ką galėtų reikšti tokie teismo motyvai. Ieškovė reikalauja, kad atsakovas pateiktų ataskaitą už tuos veiksmus, kuriuos yra atlikęs pats, bet ne už tuos veiksmus, kuriuos yra atlikusi ieškovė.

22.4.                      Teismas sprendime nurodė, kad pagal 2018-02-27 (duomenys neskelbtini) patvirtintą ieškovės suteiktą įgaliojimą atsakovas yra atsiskaitęs, todėl ieškovės ieškinys atmestinas. Teismas sprendė ginčą dėl atsiskaitymo, bet ne dėl ataskaitos pateikimo. Byloje buvo pareikštas reikalavimas įvykdyti informacinę pareigą – pateikti ataskaitą. Minėta teismo išvada patvirtina teismo sprendimo motyvų prieštaringumą ir tai, kad teismas galimai nagrinėjo bylą ir įrodymus vertino ne pareigos pateikti ataskaitą pagal CK 2.150 straipsnį, bet pareigos atsiskaityti aspektais. Tai reiškia, kad teismas ieškovės reikalavimų iš esmės nenagrinėjo, o nagrinėjo tariamus reikalavimus. Darytina prielaida, kad buvo padarytos reiškiamų reikalavimų vertinimo klaidos, juos vertinant galimai kaip turtinius (kaip reikalavimas vykdyti atsiskaitymo pareigą), bet ne kaip neturtinius (kaip reikalavimas įvykdyti informacinę pareigą). Nurodytos įrodymų vertinimo klaidos lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, kartu vertinant ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Ž. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1.                      Įgaliojimas nėra niekaip susijęs su ieškovės ūkininkės ūkio veikla ir šiuo įgaliojimu atsakovui nebuvo suteikti jokie įgaliojimai sudaryti kokias nors sutartis su trečiaisiais asmenimis ar pan. Įgaliojimas nebuvo išduotas vykdyti ūkininko ūkio veiklą už ieškovę, jis niekaip nebuvo susijęs su ieškovės ūkio veikla. Apie galimybę sudaryti ieškovės vardu kokius nors sandorius, tvarkyti jos ūkio reikalus ir kt. įgaliojime nėra net užsimenama. Įgaliojimas atsakovui buvo išduotas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pradėtos nagrinėti civilinės bylos Nr. e2-2331-907/2018 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ ieškinį atsakovei D. M.. Posėdžiuose pati D. M. dalyvauti nenorėjo, prašė, kad už ją tai padarytų sutuoktinis. Šį faktą patvirtina tiek įgaliojimo išdavimo data (2018-02-27, t.y., praėjus 18 dienų nuo teismo procesinių dokumentų įteikimo D. M.), tiek ir šiame įgaliojime įgaliotiniui Ž. M. suteiktų teisių apimtis ir turinys (atstovavimas teismuose bei ikiteisminiuose tyrimuose). Išduotas įgaliojimas buvo pateiktas į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2331-907/2018, kurioje Ž. M. šio įgaliojimo pagrindu kartu su D. M. advokate atstovavo D. M. trijuose vykusiuose teismo posėdžiuose. Jokių procesinių dokumentų D. M. vardu atstovas Ž. M. nepasirašė. Apie visus atliktus veiksmus, atstovaujant D. M. 2018 m. balandžio 11 d., gegužės 7 d. ir 30 d. teismo posėdžiuose, taip pat ir apie priimtą palankų teismo sprendimą, Ž. M. atstovaujamąją (savo sutuoktinę) informuodavo (pateikdavo žodinę ataskaitą) iškart po kiekvieno įvykusio teismo posėdžio, grįžęs į namus, kuriuose jis gyveno kartu. Įgaliojimo pagrindu veikęs Ž. M. nedelsdamas pateikė savo atstovaujamajai ataskaitą bei ją tinkamai informavo apie visus atliktus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Atstovaujamajai buvo viskas žinoma tiek apie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje jos interesus išduoto įgaliojimo pagrindu atstovavo sutuoktinis, eigą, tiek apie priimtą jai palankų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2331-907/2018, tiek ir apie tai, jog šį teismo sprendimą ieškovė teisės aktuose nustatyta tvarka apskundė Šiaulių apygardos teismui, po ko D. M. pasirūpino savo interesų atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, sudarydama teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu ir pati atsiskaitydama už jai suteiktas paslaugas. Po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai baigė nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2331-907/2018, įgaliotinis Ž. M. įgaliojimo pagrindu daugiau jokių veiksmų neatliko, jokiose civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose bei ikiteisminiuose tyrimuose savo sutuoktinės neatstovavo, todėl daugiau ir neturi už ką atsiskaityti įgaliojimą išdavusiai sutuoktinei. Įgaliojime net neužsimenama, jog Ž. M. šio įgaliojimo pagrindu galėtų sudarinėti kokius nors sandorius D. M. vardu ar tvarkyti jos ūkio reikalus. Tokių veiksmų įgaliojimo pagrindu atsakovas neatliko ir negalėjo atlikti, todėl šiuo klausimu ir negali pateikti jokios ataskaitos. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis dar 2018 metais yra tinkamai įvykdęs CK 2.150 straipsnyje nustatytą atstovo pareigą atsiskaityti bei atstovaujamajai pateikęs žodinę ataskaitą apie visus savo atliktus veiksmus, atstovaujant D. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2331-907/2018.

23.2.                      Ieškovė kelia prielaidą, jog atsakovas galbūt galėjo viršyti įgaliojime jam suteiktas teises. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių jos nurodytų deklaratyvių teiginių įrodymų (t.y., nei, kad atsakovas nuo ko nors nuslėpė faktą apie sudarytą povedybinę sutartį, išviešintą teisės aktuose nustatyta tvarka, nei, kad įgijęs trečiųjų asmenų pasitikėjimą jis sudarinėjo kokius nors sandorius ieškovės vardu, tretiesiems asmenims pateikdamas nieko bendro su sandorių sudarymu neturintį įgaliojimą). Ieškovė kelia prielaidą, jog galėjo susiklostyti tam tikra situacija, kurioje atsakovas galbūt galėjo sudarinėti sandorius ieškovės vardu, apie kuriuos ji nežinojo, ir šios niekuo nepagrįstos prielaidos pagrindu prašo įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą už veiksmus, kurie hipotetiškai galėjo būti atlikti įgaliojimo pagrindu. Tai yra tik niekuo nepagrįstos ir neįrodytos ieškovės prielaidos, kurių pagrindu ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.

23.3.                      Nesuprantama, kokią ataskaitą atsakovas galėtų pateikti, jeigu jis daugiau jokių veiksmų įgaliojimo pagrindu neatliko, o ieškovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų (įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog atsakovas įgaliojimo pagrindu atliko kokius nors konkrečius veiksmus ir/ar sudarė sandorius, už kuriuos turėtų atsiskaityti ieškovei).

23.4.                      Atsakovas yra atlikęs ne vieną mokėjimą už savo sutuoktinę jos kreditoriams, tačiau šie atlikti mokėjimai sutuoktinės kreditoriams neturi nieko bendro su įgaliojimu. CK 6.50 straipsnyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, kuriam vėliau pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tokiam mokėjimui nėra reikalingas joks įgaliojimas, be to, kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, jog trečiasis asmuo prievolę įvykdyti už skolininką gali dėl įvairių priežasčių, tiek skolininko prašymu, tiek ir savo iniciatyva. Remdamasis CK 6.50 straipsnio nuostatomis (o ne ieškovės išduoto įgaliojimo atstovauti ikiteisminiuose tyrimuose bei teismuose pagrindu), atsakovas yra sumokėjęs ieškovės skolas kai kuriems jos kreditoriams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš mokėjimą atlikusio atsakovo reikalauti CK 2.150 straipsnyje įtvirtintos ataskaitos.

23.5.                      Negali būti priimtas toks teismo sprendimas, kurio realiai įgyvendinti nebūtų įmanoma. O iš esmės būtent tokia situacija ir susiklostytų, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkintų ieškovės skundą ir įpareigotų atsakovą pateikti ataskaitą dėl įgaliojimo pagrindu atliktų veiksmų. Atsakovas, pakartotinai teikdamas ataskaitą už veiksmus, atliktus pagal įgaliojimą, negalėtų nurodyti ir nenurodytų nieko daugiau, nei jis atstovaujamai nurodė dar 2018 metais žodžiu pateiktoje ataskaitoje (kurios pateikimą pirmosios instancijos teisme pripažino ieškovė), ar raštu išdėstė šios civilinės bylos procesiniuose dokumentuose. Net ir priverstine tvarka vykdant, tokį teismo sprendimą nebūtų įmanoma įgyvendinti – ieškovės pageidavimas iš atsakovo gauti tokio turinio ataskaitą, kurioje būtų nurodyti tokie veiksmai, kurie realiai nebuvo nei numatyti įgaliojime, nei pagal šį įgaliojimą atlikti.

23.6.                      Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pagal 2018-02-27 ieškovės suteiktą įgaliojimą yra atsiskaitęs, reiškia tai, jog atsakovas yra tinkamai įvykdęs visas CK 2.150 straipsnyje nustatytas atstovo prievoles, įskaitant ir informacinę pareigą. Ieškovės išvada, jog pirmosios instancijos teismas esą sprendė ginčą dėl atsiskaitymo, bet ne ataskaitos pateikimo, yra visiškai niekuo nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. M. ir atsakovas Ž. M. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), šalys turi du nepilnamečius vaikus.

26.       (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį dėl esamo, būsimo turto, įgyto tiek santuokos, tiek gyvenant susituokus, tiek nutraukus santuoką teisinio režimo, kuri buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre.

27.       2018-02-27 (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas D. M. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo Ž. M.: atstovauti ieškovei bet kuriuose atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, bet kuriose jų stadijose, su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, liudytojui, specialiajam liudytojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui tuo tikslu, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti apklausose ir kituose atliekamuose proceso veiksmuose, apskųsti proceso veiksmus, nutarimus; ieškovės vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškinių pareiškimus (įskaitant dublikus bei triplikus) dėl bet kokių dalykų, atsiliepimus, prašymus bei skundus ir atstovauti ieškovės interesams visose teismo įstaigose, visose civilinėse (įskaitant, bet neapsiribojant ir dėl ieškovės, kaip fizinio asmens bankroto), baudžiamosiose ir administracinėse bylose, su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui bei nukentėjusiajam, su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškinių (skundų, prašymų) reikalavimų, pripažinti ieškininių (skundų, prašymų) reikalavimus, keisti ieškinio (skundo, prašymo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą trečiųjų teismui (arbitražui), taip pat apskųsti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą apeliacine, taip pat ir kasacine tvarka, gauti vykdomąjį raštą, jį pateikti vykdymui, gauti priteistą turtą, konkrečiai imant ir pinigus, už ieškovę pasirašyti, apskųsti antstolių veiksmus, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, savo nuožiūra sudaryti sutartis su advokatais dėl atstovavimo visose teismo įstaigose bet kuriose aukščiau minėtose bylose ir dėl bet kurių aukščiau minėtų veiksmų atlikimo; iš Lietuvos Respublikos pašto ir kitų įstaigų gauti ieškovei priklausančias siuntas, pašto perlaidas (tame tarpe pinigus, laiškus, teismo šaukimus, pranešimus ir kitokius siuntinius bei dokumentus); aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti ieškovei valstybės įmonėje Registrų centre, antstolių kontorose, visų instancijų teismuose, Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Hipotekos įstaigoje bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gaunant bei pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus), daryti ieškovės vardu pareiškimus, už ją pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas įregistruotas, jam suteiktas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

28.       2021-03-29 (duomenys neskelbtini) patvirtintas D. M. pareiškimas, kuriuo ji 2018-02-27 išduotą įgaliojimą panaikino.

29.       Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. M. nuo 2011-06-10 vykdo individualią veiklą: grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejinių sėklų augalų auginimas. 2021-06-15 ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą, kuriame nurodė savo kontaktinius duomenis – elektroninį paštą ir mobiliojo telefono numerį, minėtame prašyme užfiksuota, kad iki 2021-06-14 VMI ji buvo pateikusi Ž. M. elektroninio pašto ir kito mobilaus telefono kontaktinius duomenis.

30.       2021-06-09 ieškovė pareiškė atsakovui reikalavimą pateikti ataskaitą apie atliktus veiksmus, naudojantis įgaliojimu ir svetimu turtu.

Dėl ginčo esmės

31.       Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

32.       Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Atstovavimo teisės gali atsirasti tuo pačiu pagrindu kaip ir atstovavimo teisinis santykis, pavyzdžiui, kai atstovavimo pagrindas yra įstatymas ar administracinis aktas, tačiau kitais atvejais santykiams su trečiaisiais asmenimis reikalingas papildomas juridinis faktas – įgaliojimas. Iš esmės atskirti, kuris atstovavimo santykis – vidinis ar išorinis – susiklosto pirmiau, nėra labai svarbu, nes šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių. Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017).

33.       Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas gali būti sudaromas ir informacinių technologijų priemonėmis ir duodamas jį įregistruojant Įgaliojimų registre (CK 2.137 straipsnio 1 dalis).

34.       Įgaliojimas yra vienašalis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes išreiškia įgaliotojo valią būti atstovaujamam įgaliotinio. Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys.

35.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-02-27 (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas D. M. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo Ž. M.: atstovauti ieškovei bet kuriuose atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, bet kuriose jų stadijose, su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, liudytojui, specialiajam liudytojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui tuo tikslu, įskaitant, bet neapsiribojant, dalyvauti apklausose ir kituose atliekamuose proceso veiksmuose, apskųsti proceso veiksmus, nutarimus; ieškovės vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškinių pareiškimus (įskaitant dublikus bei triplikus) dėl bet kokių dalykų, atsiliepimus, prašymus bei skundus ir atstovauti ieškovės interesams visose teismo įstaigose, visose civilinėse (įskaitant, bet neapsiribojant ir dėl ieškovės, kaip fizinio asmens bankroto), baudžiamosiose ir administracinėse bylose, su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui bei nukentėjusiajam, su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškinių (skundų, prašymų) reikalavimų, pripažinti ieškininių (skundų, prašymų) reikalavimus, keisti ieškinio (skundo, prašymo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą trečiųjų teismui (arbitražui), taip pat apskųsti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą apeliacine, taip pat ir kasacine tvarka, gauti vykdomąjį raštą, jį pateikti vykdymui, gauti priteistą turtą, konkrečiai imant ir pinigus, už ieškovę pasirašyti, apskųsti antstolių veiksmus, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo, savo nuožiūra sudaryti sutartis su advokatais dėl atstovavimo visose teismo įstaigose bet kuriose aukščiau minėtose bylose ir dėl bet kurių aukščiau minėtų veiksmų atlikimo; iš Lietuvos Respublikos pašto ir kitų įstaigų gauti ieškovei priklausančias siuntas, pašto perlaidas (tame tarpe pinigus, laiškus, teismo šaukimus, pranešimus ir kitokius siuntinius bei dokumentus); aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti ieškovei valstybės įmonėje Registrų centre, antstolių kontorose, visų instancijų teismuose, Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Hipotekos įstaigoje bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gaunant bei pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus), daryti ieškovės vardu pareiškimus, už ją pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas įregistruotas, jam suteiktas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

36.       CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-470-701/2016).

38.       Atsakovas nurodė, jog minėtas įgaliojimas jam buvo išduotas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose pradėtos nagrinėti civilinės bylos Nr. e2-2331-907/2018 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ ieškinį atsakovei D. M.. Posėdžiuose pati D. M. dalyvauti nenorėjo, įgaliojimas buvo išduotas 2018-02-27 (praėjus 18 dienų nuo teismo procesinių dokumentų įteikimo D. M.), įgaliojimas buvo pateiktas į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje Ž. M. šio įgaliojimo pagrindu kartu su D. M. advokate atstovavo D. M. trijuose vykusiuose teismo posėdžiuose. Apie visus atliktus veiksmus, atstovaujant D. M. 2018 m. balandžio 11 d., gegužės 7 d. ir 30 d. teismo posėdžiuose, taip pat ir apie priimtą palankų teismo sprendimą, Ž. M. atstovaujamąją (savo sutuoktinę) informavo (pateikė žodinę ataskaitą) iškart po kiekvieno įvykusio teismo posėdžio. Įgaliojimo pagrindu veikęs Ž. M. nedelsdamas pateikė savo atstovaujamajai ataskaitą bei ją tinkamai informavo apie visus atliktus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Atstovaujamajai buvo viskas žinoma tiek apie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje jos interesus išduoto įgaliojimo pagrindu atstovavo sutuoktinis, eigą, tiek apie priimtą jai palankų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2331-907/2018, tiek ir apie tai, jog šį teismo sprendimą ieškovė teisės aktuose nustatyta tvarka apskundė Šiaulių apygardos teismui, po ko D. M. pasirūpino savo interesų atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, sudarydama teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu ir pati atsiskaitydama už jai suteiktas paslaugas. Po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai baigė nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2331-907/2018, įgaliotinis Ž. M. įgaliojimo pagrindu daugiau jokių veiksmų neatliko, jokiose civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose bei ikiteisminiuose tyrimuose savo sutuoktinės neatstovavo, todėl daugiau ir neturi už ką atsiskaityti įgaliojimą išdavusiai sutuoktinei.

39.       Į nagrinėjamą bylą pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad atsakovas buvo įgaliotas atstovauti ieškovę bet kuriuose atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose; ieškovės vardu pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškinių pareiškimus dėl bet kokių dalykų, atsiliepimus, prašymus, skundus ir atstovauti ieškovės interesams visose teismo įstaigose; iš Lietuvos Respublikos pašto ir kitų įstaigų gauti ieškovei priklausančias siuntas; minėtiems tikslams atstovauti ieškovę įstaigose.

40.       Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal šalių įgaliojimą atsakovas buvo įgaliotas atstovauti ieškovę konkrečiose įstaigose ir tik įgaliojime nurodytiems tikslams pasiekti. Atstovo (atsakovo) teisės įgaliojime aiškiai apibrėžtos, detaliai išvardintos įstaigos, kuriose atsakovas gali atstovauti ieškovę, pareigos ir teisės, kurios yra sutektos įgaliotiniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įgaliojimas nebuvo išduotas tam, kad atsakovas šio įgaliojimo pagrindu galėtų sudaryti sandorius ieškovės vardu ar tvarkyti jos ūkio reikalus. Tokias išvadas patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas ieškovės vardu vykdė ūkinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovas, viršydamas jam įgaliojimu suteiktas teises, vykdė ūkininko ūkio veiklą ieškovės vardu ir privalo apie tą veiklą pateikti ataskaitą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

41.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato teismo pareigą teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios procesinės pareigos neįvykdė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą; teismas nurodė ne visas teisės normas, kuriomis vadovaujantis turėjo išnagrinėti ginčą, taip pat nurodė nepagrįstus teisinius argumentus.

42.       Įstatyme nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.

43.       Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje H. ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013).

45.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos duomenis bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad reikalavimas pateikti ataskaitą pagal įgaliojimą turėtų būti suprantamas pakankamai plačiai, t.y., taip, kad atsakovas privalo pateikti ataskaitą ir dėl savo veiksmų, kuriuos atliko viršydamas įgaliojime suteiktas teises. Atsakovas, atlikdamas veiksmus, net ir viršijančius įgaliojime jam suteiktas nurodytas teises, t.y., veikdamas ultra vires, vis tiek privalo pateikti atliktų veiksmų ataskaitą (įvykdyti informacinę pareigą). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių ieškovės nurodytų teisinių argumentų nepaneigė, jais nesirėmė ir apskritai dėl jų nepasisakė. Ieškinys yra pareikštas dėl vidinių atstovo ir atstovaujamojo santykių, su tuo susijusių atstovo pareigų pateikti ataskaitą. 

47.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą apie tokius veiksmus, kurių įgaliojimas nenumatė, bei apie tokius veiksmus, kurių, atsakovo esą atliktus įgaliojimo pagrindu, ieškovė neįrodė. Į nagrinėjamą bylą nepateikta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog atsakovas įgaliojimo pagrindu atliko kokius nors konkrečius veiksmus ir/ar sudarė sandorius, už kuriuos turėtų atsiskaityti, o dėl veikimo įgaliojimo pagrindu atsakovas paaiškino, jog nedelsdamas pateikė savo atstovaujamajai ataskaitą bei ją tinkamai informavo apie visus atliktus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą, dėl kurios įgaliojimas ir buvo išduotas.

48.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi netinkamai taikytos įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios CPK normos. Faktinės aplinkybės nustatytos netinkamai. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas vertino tam tikrus neįvardintus sandorius, kitoje byloje ieškovės duotus paaiškinimus, ieškovės išsilavinimą, tačiau neaišku, kaip šios aplinkybės yra susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais ir ką galėtų reikšti tokie teismo motyvai.

49.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

50.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal 2018-02-27 (duomenys neskelbtini) patvirtintą ieškovės suteiktą įgaliojimą atsakovas yra atsiskaitęs, todėl ieškovės ieškinys atmestinas. Ieškovės vertinimu, teismas sprendė ginčą dėl atsiskaitymo, bet ne dėl ataskaitos pateikimo, teismas galimai nagrinėjo bylą ir įrodymus vertino ne pareigos pateikti ataskaitą pagal CK 2.150 straipsnį, bet pareigos atsiskaityti aspektais, o tai reiškia, kad teismas ieškovės reikalavimų iš esmės nenagrinėjo, o nagrinėjo tariamus reikalavimus. Ieškovė darė prielaidą, kad buvo padarytos reiškiamų reikalavimų vertinimo klaidos, juos vertinant galimai kaip turtinius (kaip reikalavimas vykdyti atsiskaitymo pareigą), bet ne kaip neturtinius (kaip reikalavimas įvykdyti informacinę pareigą).

52.       Nustatyta, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2018-02-27 (duomenys neskelbtini) patvirtintą D. M. suteiktą įgaliojimą Ž. M. yra atsiskaitęs, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atmestinas.

53.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 2.150 straipsnio pavadinimas – „Atstovo pareiga atsiskaityti“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-470-701/2016).

54.       Atsižvelgiant tiek į CK 2.150 straipsnio pavadinimą, kasacinio teismo išaiškinimus, tiek į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, spręstina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pagal 2018-02-27 ieškovės suteiktą įgaliojimą yra atsiskaitęs, reiškia tai, jog atsakovas yra tinkamai įvykdęs visas CK 2.150 straipsnyje nustatytas atstovo prievoles, įskaitant ir informacinę pareigą.

Dėl bylos procesinės baigties

55.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2022-04-11 sąskaita faktūra už teisines paslaugas (teisinė dokumentų analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 2178,00 Eur, 2022-04-13 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad už advokatės paslaugas sumokėta 2178,00 Eur suma.

58.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59.       Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, bei į atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokatės pagalbai (1231,00 Eur (teisinė dokumentų analizė, atsakovo interesų atstovavimas)), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis.

60.       Minėtų rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių); už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 1,3 (8.11 punktas). Nors nurodyta suma (2178,00 Eur) neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, tai, kad atsakovas iš esmės nurodė ir argumentus, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad minėta suma yra per didelė, ir šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovui apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir atsakovui iš ieškovės priteistina 1089,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.