Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-282/2013

Procesinis sprendimo Nr. 1-41-1-00190-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.3.; 1.2.14.6.1.; 2.3.6.7.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T AR T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 20 d.

                                                                          Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei,

gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo O. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (už S. G. piniginės ir joje buvusių pinigų vagystę) areštu 27 paroms;
• pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (už M. V. priklausančio telefono vagystę) areštu 28 paroms;
• pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (už M. V. priklausančio telefono pasisavinimą) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, O. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, O. M. paskirta galutinę bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. lapkričio 7 d.

Priteista S. G. iš O. M. 460 Lt turtinei ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys dalyje dėl papildomų išlaidų, kurias jis patyrė dėl nusikalstamų veikų, atlyginimo (išlaidos, susijusios su naujų asmens dokumentų ir banko mokėjimo kortelės išdavimu) paliktas nenagrinėtas. Pripažinta S. G. teisė į civilinio ieškinio šioje dalyje patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija

n u s t a t ė:

O. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-01-29 apie 20 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo stalo pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam S. G. priklausančią 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 140 Lt, nukentėjusiojo S. G. vardu išduoti asmens dokumentai: moksleivio pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, iš viso pagrobė svetimą, 160 Lt vertės, turtą.

Taip pat O. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-01-30 nuo 7 val. iki 12 val., tikslus laikas nenustatytas, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam M. V. priklausantį 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kuriame buvo 10 Lt vertės SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“, iš viso pagrobė svetimą, 180 Lt vertės, turtą.

Taip pat O. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-01-29, tikslus laikas nenustatytas, iš nukentėjusiojo M. V. gaudamas laikinai pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT S5230“ su SIM kortele „Tele2“ ir negrąžindamas jų sutartu laiku, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – nukentėjusiajam M. V. priklausantį 379 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT S5230“ bei 20 Lt vertės SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“, iš viso pasisavino svetimą, 399 Lt vertės, turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. M. prašo peržiūrėti jam paskirtų bausmių subendrinimą pagal BK 63 ir 64 straipsnius ir sušvelninti bausmę bei bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Nagrinėjant jo skundą prašo atsižvelgti į tai, kad prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, dirbo, išlaikė du mažamečius vaikus ir sugyventinę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas dėl O. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bei 183 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtų bausmių subendrinimu bei paskirtos bausmės dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes nuteistajam O. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas nustatė O. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino pasisavinęs M. V. turtą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrobus S. G. bei M. V. turtą nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir O. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos matyti, kad O. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baudžiamuosius nusižengimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo padarytos nusikalstamos veika yra baigtos. Nuteistasis yra vedęs, turi dukrą (2 t. 78, 79 b. l.), tačiau apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis materialiai išlaikė tiek savo sutuoktinę, tiek ir dukrą. Be to, pastebėtina, kad dukters gimimo metu nuteistasis jau buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Taip pat iš bylos matyti, kad O. M. nuo 2012-01-12 nedirba (1 t. 163 b. l.), darbo biržoje nesiregistruoja (1 t. 164 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 153–162 b. l.) bei anksčiau teistas 1 kartą už nusikalstamą veiką nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei per lygtino paleidimo iš pataisos namų laikotarpį.

Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšis, pagrįstai vadovavosi ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir parinko griežčiausią BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes O. M. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsižvelgusi į tai, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą, kad nusikalto per lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpį, kolegija daro išvadą, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, jam taikytas lygtinis paleidimas teigiamos įtakos nepadarė, jis ne tik pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, bet ir padarė tris naujas nusikalstamas veikas, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežtas sankcijose numatytas bausmes – už turto pasisavinimą laisvės atėmimo bausmę, o už padarytus du baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmes. Taigi, pirmosios instancijos teismas O. M. tinkamai parinko bausmės rūšis.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o už baudžiamąjį nusižengimą skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų (vidurkis 27 paros). Atsižvelgusi į nustatytą nuteistojo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę už turto pasisavinimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o už turto pagrobimą nesant atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo O. M. už turto pasisavinimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, o už nuteistojo padarytus du baudžiamuosius nusižengimus paskirtos arešto bausmės, kurios savo dydžiais yra artimos arešto bausmės vidurkiui, savo dydžiais taip pat nėra aiškiai per griežtos, ir O. M. paskirtų bausmių mažinti nėra pagrindo.

Nors O. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims – baudžiamieji nusižengimai ir nesunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau  pagal kėsinimosi objektą, sukeltas pasekmes labai nesiskiria pagal savo pavojingumą bei sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagrįstai apylinkės teismas O. M. paskirtas bausmes subendrino ne apėmimo būdu, o iš dalies sudėdamas (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams  yra bausmė iš viso už tris nusikalstamas veikas, daroma išvada, kad O. M. paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę subendrino su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-08 nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008-08-07 nuosprendžiu) paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, nes naujas nusikalstamas veikas O. M. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu (BK 64 straipsnis). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pranešimo matyti, kad, vykdant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį, kuria O. M. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 10 mėnesių 17 dienų (1 t. 147–148 b. l.), O. M. buvo suimtas 2012 m. birželio 11 d., ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos apeliantas atliko 4 mėnesius 27 dienas laisvės atėmimo bausmės, todėl neatliktos bausmės dalis yra 5 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas prie subendrintos bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės – 4 mėnesius, todėl paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per griežta. Pastebėtina, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog prie „paskirtos subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės“ prideda neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai tuo tarpu 2012-11-07 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė yra ne 1 metai 6 mėnesiai, o 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Ši nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašybos klaida ištaisytina, nes ištaisius šią klaidą nebus pakeista nuosprendžio esmė.

Nepagrįstas nuteistojo prašymas jam paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-11-07, o nuo jo sulaikymo dienos, nes bausmes subendrinant BK 64 straipsnio pagrindu, pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalis į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma, o paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis Nr. 2K-97/2008, Nr. 2K-66/2010). Iš bylos matyti, kad O. M. kardomoji priemonė suėmimas šioje byloje paskirtas tik paskelbus skundžiamą nuosprendį, iki tol jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taip pat iš bylos matyti, kad O. M. buvo suimtas vykdant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nutartį, kuria jam panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį. Kadangi O. M. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje nebuvo suimtas, o suimtas teismo posėdžių salėje, paskelbus nuosprendį, todėl teismas pagrįstai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ta aplinkybė, kad apeliantas buvo suimtas kitoje byloje, nėra pagrindas įskaityti nuteistojo nuo 2012-06-11 iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos atliktos bausmės dalį į šioje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo O. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo O. M. apeliacinį skundą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos klaidą ištaisyti, nurodant, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir O. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                     Virginija Žindulienė

Teisėjai                                                                                   Irena Ivanovienė

                                                                                   Nijolė Matuzevičienė