Civilinė byla Nr. e2A-2206-812/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00068-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.3.1.21; 3.3.1.19.1.;

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Klaipėdos  apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trys ąžuolai“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. E. (toliau – ir ieškovas) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trys ąžuolai“ (toliau – ir atsakovė) 1 400 Eur nuostolių, patirtų šalinant atsakovės darbo trūkumus, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalys susitarė dėl 14 vnt. langų ir durų gamybos už 4 233 Eur. Atsakovė pagamino ir pardavė langus pagal ieškovo pateiktus angų matmenis, o ieškovas už juos sumokėjo. Montuojant langus paaiškėjo, kad vienas keturių segmentų langas yra netinkamo dydžio – tarpai tarp rėmo ir angokraščio netolygūs, kai kuriose vietose jų visai nėra, todėl lango negalima tinkamai sumontuoti. Ieškovas informavo atsakovę, kurios darbuotoja pripažino galimą klaidą. Ieškovui pareikalavus ištaisyti klaidą, atsakovė pasiūlė pagaminti naują langą už 1 000 Eur, prašydama, kad ieškovas padengtų pusę sumos. Ieškovas atsisakė mokėti. Atsakovei atsisakius savo lėšomis pagaminti naują langą, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu atmetė ieškovo reikalavimą pakeisti langą tinkamos kokybės gaminiu. Kadangi langas neatitiko kokybės reikalavimų ir negalėjo būti naudojamas, ieškovas nusprendė reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovas kreipėsi į kitus gamintojus – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Termo Langai“, kuri apskaičiavo tinkamus matmenis, tačiau dėl per didelės kainos, langą už 1 400 Eur pagamino individualią veiklą vykdanti R. P.. Ieškovas šią sumą laiko patirta žala dėl atsakovės atsisakymo tinkamai įvykdyti prievolę ir reikalauja jos atlyginimo. Ieškovo teigimu, Tarnybos nutarimas yra nepagrįstas. Tarnyba nevertino lango matmenų atitikimo techniniams reikalavimams ir nepagrindė savo išvados, kad jie atitinka ieškovo pateiktus duomenis.

3.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad pagal ieškovo pateiktus angų matmenis pagamino langus ir perdavė juos ieškovui, kuris sumokėjo 4 233 Eur, tačiau nesutiko su tuo, kad ji pati turėjo pareigą nustatyti langų matmenis. 2023 m. vasario pradžioje ieškovas pateikė ranka braižytą brėžinį su langų angų matmenimis ir kiekiais, prašydamas apskaičiuoti gamybos kainą be montavimo paslaugos. Pasiteiravus dėl matmenų tikslumo ieškovas patvirtino, kad išmatavo angas pats, nurodė, jog gamintojas neturi vykti į vietą matuoti, ketino langus montuoti savarankiškai. Atsakovė parengė langų specifikacijas, brėžinius ir sąmatą pagal ieškovo pateiktus matmenis. 2023 m. vasario 15 d. el. paštu ieškovui buvo išsiųsta sąmata ir brėžiniai su prašymu patvirtinti matmenis bei nurodyti, ar jis neturi pretenzijų. 2023 m. vasario 17 d. ieškovui išsiųstas patikslintas laiškas dėl durų kainos ir papildomų detalių. Po šio laiško ieškovas telefonu patvirtino, kad viskas gerai, paprašė išankstinės sąskaitos. Tą pačią dieną buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 4 233 Eur sumai, su 1 690 Eur avansu. Ieškovas žodžiu patvirtino, kad jam viskas tinka. 2023 m. kovo 1 d. ieškovas pervedė 1 690 Eur avansą pagal išankstinę sąskaitą, taip dar kartą patvirtindamas užsakymo pagrįstumą. Pagaminti langai buvo perduoti ieškovui su galutine PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta likusi mokėtina 2 543 Eur suma. Anot atsakovės, langų matmenys buvo apskaičiuoti tinkamai, o netolygūs atskirų lango segmentų tarpai, iškreipiantys bendrą lango geometrinį vaizdą, atsirado dėl ieškovo savarankiškai atliktų ir atsakovei pateiktų angų brėžinių bei išmatavimų. Tarnyba nustatė, kad pagaminti langai atitiko ieškovo pateiktus matmenis ir turėjo reikiamus kokybės dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 400 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 642 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 8,52 Eur išlaidas.

5.       Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė pagal ieškovo užsakymą pagamino jam 14 vnt. PVC langų ir 1 vnt. PVC durų, o ieškovas su atsakove už šiuos darbus atsiskaitė, sumokėdamas 4 233 Eur. Vadovaudamasis viešai prieinamais duomenimis nustatė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimantis PVC, aliuminių, medinių langų, įvairių rūšių žaliuzių, garažo vartų ir kt. gamyba (https: (duomenys neskelbtini)).

6.       Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra verslininkė, o ieškovas – vartotojas, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, o ieškovui taikytinos visos vartotojo teisių apsaugos garantijos. Nurodė, kad ieškovas siekia pasinaudoti jam, kaip vartotojui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.678 straipsnio 1 dalyje suteikiamu teisių gynybos būdu – reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

7.       Teismas vertino, kad langų matmenis nustatė ir turėjo nustatyti būtent rangovė, kuri yra atsakinga už jos darbo rezultato kokybę. Sprendė, kad nei ieškovo dalyvavimas skaičiuojant langų matmenis, nei brėžinių su langų matmenimis pateikimas ieškovui elektroniniu paštu, negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, jog užsakovui (vartotojui) yra perkeliama atsakomybė už langų matmenų teisingumą, t. y. vartojimo rangos sutarties rezultato kokybę.

8.       Teismas pabrėžė, kad atsakovei, kaip verslą vykdančiam juridiniam asmeniui ir savo srities profesionalei, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Taigi, jei kokybiškiems langams pagaminti buvo būtinas matavimas vietoje ir (ar) projektinė dokumentacija, ir (ar) duomenys apie gaminamų langų išsidėstymą, atsakovė privalėjo šių duomenų pareikalauti arba, nesant šių duomenų, atsisakyti priimti užsakymą. Atsakovė priėmusi užsakymą, turėdama tik ieškovo pateiktus langų angų matmenis, prisiėmė ir riziką, kad šių duomenų jai užteks tinkamos kokybės, įskaitant tinkamų matmenų, langams pagaminti.

9.       Nurodė, kad byloje tarp šalių ginčas kilo ir dėl to, ar atsakovės pagaminti 4 vnt. ginčo langų (lango segmentų) iš tiesų negalėjo būti tinkamai sumontuoti. Pasisakydamas šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, kad atsakovė pagal byloje esančius namo langų angų išmatavimus, kuriuos ieškovas pateikė atsakovei, pagamino ir pardavė tinkamų matmenų langus, kurių negalima sumontuoti į nurodytą angą pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimus.

10.       Vertindamas ekspertizės išvadą teismas nurodė, kad nors atsakovės, kuri nėra Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos narė, veikloje tiesiogiai nėra taikomos Statybos taisyklės ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, patvirtintos Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovės direktoriaus įsakymu yra nurodyta vadovautis taisyklėmis, kurios atitinka Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimus. Sprendė, kad byloje atliktos ekspertizės akte padarytos išvados dėl galėjimo sumontuoti pagamintus ginčo langus pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimus taikytinos ir atsakovės veiklai pagal jos nusistatytą tvarką.

11.       Teismas vertino ir atsakovės į bylą pateiktą ataskaitą. Laikėsi pozicijos, kad joje užfiksuoti rezultatai nesudaro pagrindo paneigti ekspertizės išvadą, kad ginčo langai negali būti tinkamai sumontuoti į nurodytas angas. Teismas laikė, kad atsakovės pateikta ataskaita patvirtina, jog ginčo langai galėtų būti sumontuoti į langų angas išlaikant minimalius deformacinius tarpus, tik naudojant suspaustą sandarinimo juostą. Naudojant sandarinimo medžiagą, to padaryti nebūtų buvę įmanoma. Laikėsi pozicijos, kad rangovės darbų rezultatas turėjo būti toks, kad jį būtų galima sumontuoti bet kuriuo iš galimų montavimo būdų, t. y. tiek naudojant sandarinimo medžiagą, tiek suspaustą sandarinimo juostą. Taipogi atliekant ekspertizę buvo vertinami ne tik minimalūs deformaciniai tarpai, kurie šiuo atveju neišlaikomi, bet ir konstatuota, kad, esant atsakovės pagamintų langų matmenims, nėra išlaikoma lango geometrijos atitiktis angos geometrijai. Atsakovės pateikta ataskaita neįrodo, kad tokia geometrija būtų išlaikyta, montuojant su suspausta sandarinimo juosta. Be to, ekspertas teismo posėdyje parodė, kad atsakovės darytame brėžinyje lango matmenys (lyginant su angos matmenimis) sumažinti per mažai, kvadratiniam langui toks skaičiavimas būtų buvęs tinkamas, bet trikampio formos langui reikia mažinti daugiau, o geriausia - modeliuoti vietoje. Teismas sprendė, kad atsakovė, nustatydama gaminamų langų matmenis, apskritai neįvertino jų formos įtakos jų matmenims, todėl šiuos matmenis nustatė netinkamai.

12.       Darė išvadą, kad 4 vnt. ginčo langų (lango segmentų) buvo pagaminti su kokybės trūkumais, t. y. netinkamų matmenų, dėl kurių jie negali būti naudojami pagal paskirtį – tinkamai sumontuojami į jiems numatytas angas. Teismas, atsižvelgdamas į trūkumų pobūdį – kad jie gali būti ištaisyti tik pagaminant naujus langus, sprendė, jog ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas – prašyti priteisti iš rangovės 1 400 Eur trūkumų šalinimo (naujų langų pagaminimo) išlaidas, yra pagrįstas, todėl vadovaudamasis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi tenkino šį reikalavimą.

13.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 642 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Trys ąžuolai“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovas yra vartotojas, savo išvadas grindė deklaratyviais motyvais, neįvertinęs visumos aplinkybių. Teismas nesiaiškino ar ieškovas anksčiau turėjo verslo santykių su atsakove, nors byloje yra duomenų, jog ieškovas ne pirmą kartą sudarė užsakymus su atsakove. Šios aplinkybės galėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl šalių bendradarbiavimo pobūdžio ir ieškovo statuso kvalifikavimo.

14.2.                      Teismas nukrypo nuo sutarties aiškinimo esmės ir konstatavo buvus tarp šalių susitarimą dėl matavimo, montavimo ir kitų dalykų, kurių sutartyje nebuvo numatyta ir šalys dėl to nesusitarė. Susitarimo dalykas buvo tik ieškovo nurodytos formos langų pagaminimas iš gamybinių profilių, pagal suteiktą ieškovo užduotį, t. y. tarp ginčo šalių esminės sutarties sąlygos buvo daikto pagaminimas iš atsakovės medžiagos, t. y. langų pagaminimas.

14.3.                      Teismas neteisingai interpretavo ekspertizės išvadą. Ekspertizės akte teisingai konstatuota, kad langai buvo pagaminti kokybiškai. Ekspertizė nustatė, kad pagaminti langai atitiko ieškovo pateiktus matmenis. Kokių matmenų langus reikia pagaminti, informaciją suteikė ieškovas. Langai buvo pagaminti pagal ieškovo pateiktą brėžinį ir atitiko tuos matmenis, kaip nurodyta ekspertizėje. Tai reiškia, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą pagaminti langus pagal pateiktą užsakymą. Teismas nevertino bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstas prielaidas apie tariamai netinkamą langų montavimo galimybę, kurios nepatvirtino nei ekspertizės aktas, nei kiti bylos įrodymai. Langų matmenų skirtumai neturėjo esminės reikšmės tinkamam jų sumontavimui. Atsakovės pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad langus buvo galima montuoti ne tik naudojant suspaudžiamą juostą, bet ir su montavimo putomis.

14.4.                      Teismas neįvertino ar pats ieškovas atskleidė visą reikiamą informaciją rangovui. Pagamintų langų montavimo galimybės ribojimai atsirado ne dėl neteisingų matavimų, o dėl to, kad ieškovas nepateikė visų būtinų duomenų (pvz., kad langai formuos vientisą konstrukciją), kas objektyviai trukdė tinkamai nustatyti langų formą ir montažo galimybes. Aplinkybės, kad langų segmentai bus jungiami į vieną konstrukciją paaiškėjo tik nagrinėjant bylą, o atsakovė sutarties sudarymo metu apie šią aplinkybę nebuvo informuota. Šios aplinkybės teismas nevertino, todėl pažeidė CPK 176 straipsnyje numatytas įrodinėjimo taisykles.

14.5.                      Teismas neįvertino esminės aplinkybės – kad ieškovas savarankiškai nusprendė atsisakyti matavimo paslaugos. Montavimo nepatogumai susiję su tuo, kad langų forma reikalavo papildomų tarpų, kurių poreikio neišreiškė užsakovas. Tai nėra kokybės trūkumas CK 6.333 straipsnio prasme, o labiau techninis ypatumas, kurį ieškovas, kaip patyręs asmuo, privalėjo numatyti. Šiuo atveju teismas nenumatė jokios atsakomybės vartotojui. Teismas nevertino aplinkybių, kad šioje byloje vartotojas buvo pakankamai patyręs asmuo statybų srityje, todėl aiškiai suvokiantis rizikas ir pasekmes dėl to, kad pats nusprendė montuoti langus, bei pats pateikė savo brėžinius. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog langai buvo pagaminti tiksliai pagal ieškovo pateiktus brėžinius – suformuotą užduotį, tačiau aplinkybės, dėl kurių langų nebuvo galima sumontuoti į vietą, galėjo pasikeisti nepriklausomai nuo atsakovės. Teismas konstatavo, jog rangovas turėjo atsisakyti vykdyti užsakymą, jei duomenų trūko, tačiau toks požiūris nepagrįstai perkelia atsakomybę už užsakovo pasirinkimus verslininkui ir faktiškai paneigia šalių laisvės principą. Be to, toks vertinimas prieštarauja CK 6.681 straipsnio 1 daliai.

14.6.                      Teismas, vertindamas aplinkybę, kad ieškovas nepageidavo matavimo paslaugos, turėjo įvertinti šią aplinkybę ir per CK 6.38 ir 6.200 straipsnių prizmę, t. y. ar tokie veiksmai atitinka bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų laikymąsi. Teismas nevertino, kad po ginčo langų įsigijimo iš atsakovės ieškovas kreipėsi į kitą įmonę, siekdamas įsigyti naujus langus, užsakydamas ir matavimo paslaugą bei įtraukdamas ją į bendrą paslaugų sąmatą. Tokie veiksmai patvirtina, kad ieškovas, vadovaudamasis jau įgyta patirtimi, suprato matavimo paslaugos reikšmę ir vertę, bei žinojo, kad tai yra savarankiška ir atskirai apmokama paslauga, kuri nėra savaime įtraukta į langų gamybą. Atsakovės teigimu, šios naujos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą. Šios papildomos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą naikinti teismo sprendimą, kaip pagrįstą iš esmės klaidingu faktinių duomenų ir teisinių santykių vertinimu.

15.       Ieškovas M. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė apeliacijos pagrindų. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nuosekliai pasisakė dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

15.2.                      Nesutinka su atsakove, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Vartojamosios rangos santykių pripažinimą iš abiejų šalių pusės patvirtina ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį turinys.

15.3.                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nesuteikė ekspertizės aktui išskirtinio dėmesio ir vertino jį visų byloje esančių įrodymų kontekste. Atsakovės argumentai dėl teismo ydingo ekspertizės akto vertinimo yra nepagrįsti.

15.4.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik neprivalėjo, bet negalėjo numatyti atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kad po ginčo langų įsigijimo iš atsakovės, ieškovas kreipėsi į kitą įmonę, siekdamas įsigyti naujus langus, tačiau ši kartą užsakė ir matavimo paslaugą, įtraukė ją į bendrą paslaugų sąmatą, kas, pasak atsakovės, patvirtina, kad ieškovas, remdamasis jau įgyta patirtimi, suprato matavimo paslaugos reikšmę ir vertę, bei žinojo, kad tai yra savarankiška ir atskirai apmokama paslauga, kuri nėra savaime įtraukta į langų gamybą. Ieškovo teigimu, šios aplinkybės atsakovė niekada nebuvo nurodžiusi, jos reikšmės ieškinio pagrįstumui neįrodinėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18.       Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys dėl nuostolių, patirtų šalinant darbo trūkumus, atlyginimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. E. ir atsakovė UAB „Trys ąžuolai“ susitarė dėl 14 vnt. langų ir durų gamybos 4 233 Eur vertės. Ieškovas M. E. pateikė atsakovei angų, į kurias turėjo būti montuojami langai, matmenis, pagal kuriuos atsakovės vadybininkė apskaičiavo langų matmenis. Atsakovė pagamino ir pardavė langus ieškovui, ieškovas už juos sumokėjo. Ieškovui montuojant langus paaiškėjo, kad keturi atsakovės pagaminti langai – du trikampio formos ir du netaisyklingos trapecijos formos - yra netinkamo dydžio – įstačius langus į angas, tarpai tarp rėmo ir angokraščio buvo netolygūs, ties trikampėmis langų viršūnėmis nebuvo pakankamai vietos langų montavimui. Ieškovas pranešė atsakovei apie gaminių trūkumus, pareikalavo pagaminti naujus langus, tačiau atsakovė atsisakė šalinti trūkumus, jų nepripažino. Šalys taip pat nesusitarė dėl naujų langų pagaminimo kaštų pasidalinimo. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimu atmetė ieškovo reikalavimą pakeisti langus tinkamos kokybės gaminiais. Ieškovui naujus langus už 1 400 Eur pagamino individualią veiklą vykdanti R. P.. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovės atsisakymo tinkamai įvykdyti prievolę ir patirtų nuostolių atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Apeliantė teigia, kad teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad ieškovas yra vartotojas, savo išvadas grindė deklaratyviais motyvais, neįvertinęs visumos aplinkybių, nesiaiškino aplinkybių ar ieškovas anksčiau turėjo verslo santykių su atsakove, nors byloje yra duomenų, jog ieškovas ne pirmą kartą sudarė užsakymus su atsakove.

21.       CK 6.228-1 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Straipsnio 2 dalis numato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo atliktu šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimu vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriuose – ieškovas M. E. – vartotojas, o atsakovė UAB „Trys ąžuolai“ ((duomenys neskelbtini)) – verslininkė. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė UAB „Trys ąžuolai“ ((duomenys neskelbtini)) verčiasi PVC, aliuminių, medinių langų, įvairių rūšių žaliuzių, garažo vartų ir kt. gamyba, taigi, yra verslininkė. Ieškovo M. E. paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad jis atliko savo tėvų gyvenamojo namo remontą/ renovaciją, kurios metu reikėjo sumontuoti angose langus, kad jis atvyko pas atsakovę užsakyti langus turėdamas tik angų matmenis, langų matmenis turėjo apskaičiuoti atsakovė, kuri verčiasi langų gamyba, nes ieškovas tokių skaičiavimų atlikti nemoka, kad ieškovas dirba statybų sektoriuje, verčiasi individualia veikla, todėl moka sumontuoti langus į angas, patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas užsakė gaminius kaip fizinis asmuo, su savo veikla nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o ne kaip verslininkas. Aplinkybė, kad ieškovas vykdo individualią veiklą (tai patvirtina ir LITEKO VSDFV išrašo duomenys apie ieškovo draustumą), turi darbo patirties statybų srityje, buvo praeityje užsakęs pas atsakovę gaminius, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo kaip vartotojo statusą kilusiame ginče. Iš byloje esančių atsakovės sąskaitų duomenų, ieškovo atliktų pavedimų atsakovei matyti, kad sąskaitos ieškovui buvo išrašytos kaip fiziniam asmeniui, jose nenurodyti jokie ieškovo, kaip veikiančio kitų asmenų vardu ar verslininko rekvizitai, apmokėjimai įvykdyti iš atsakovo banko sąskaitos. Vadovaujantis išdėstytu apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

23.       Apeliantė teigia, kad teismas nukrypo nuo sutarties aiškinimo esmės, konstatavo buvus tarp šalių susitarimą dėl matavimo, montavimo ir kitų dalykų, kurių sutartyje nebuvo numatyta ir šalys dėl to nesusitarė. Šalys susitarė tik dėl ieškovo nurodytos formos langų pagaminimo iš gamybinių profilių, pagal suteiktą ieškovo užduotį.

24.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl byloje taikytino ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, atsakovės pagamintų gaminių kokybės, vertino ginčo dalį sudariusias aplinkybes, ar atsakovės pagaminti langai galėjo būti sumontuoti namo langų angose laikantis tokiems darbams keliamų reikalavimų, t. y. ar atsakovės atlikto darbo rezultatas buvo tinkamos kokybės - galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovės pagamintų langų kokybę nagrinėjamo ginčo atveju apsprendė ne pačių langų (jų medžiagos, spalvos, technologinių sprendinių visuma) kokybė, dėl ko nėra ginčo, bet faktas ar langai buvo pagaminti tinkamo dydžio ir jų matmenys leido juos kokybiškai sumontuoti į jiems skirtas angas. Teismas aiškinosi aplinkybes ir apie tai, kodėl atsakovė nevyko atlikti angų matavimų į vietą, ar buvo pateikta namo projektinė dokumentacija, ar buvo pateikta informacija, kad langai bus montuojami vienas su kitu jungimo būdu, todėl, kad šios aplinkybės galėjo būti reikšmingos atsakovės atsakomybei nustatyti ar paneigti, tačiau nurodytų aplinkybių tyrimas ir pasisakymas dėl jų sprendime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, aiškindamas šalių sudarytos žodinės sutarties sąlygas, konstatavo, kad šalys susitarė dėl matavimo, montavimo ir kitų darbų atlikimo. Apeliantė pagrįstai teigia, kad šalys susitarė dėl ieškovo nurodytos formos langų pagaminimo iš gamybinių profilių, pagal suteiktą ieškovo užduotį. Tokias aplinkybes teismas ir nustatė.

25.       Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai interpretavo ekspertizės išvadą. Ekspertizės akte teisingai konstatuota, kad langai buvo pagaminti kokybiškai ir atitiko ieškovo pateiktus matmenis. Tai reiškia, kad atsakovė pagamino kokybiškus langus. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovės pagamintus langus buvo galima sumontuoti ne tik naudojant suspaudžiamą juostą, bet ir su montavimo putomis, o tai reiškia, kad ginčo objektu tapę matmenų skirtumai neturėjo esminės reikšmės tinkamam sumontavimui. Teismas savo iniciatyva padarė nepagrįstas prielaidas apie tariamą netinkamą montavimo galimybę, nors to nepatvirtino nei ekspertizės aktas, nei kiti bylos įrodymai. 

26.       CK 6.645 straipsnis, reglamentuojantis rangos sutarties dalyką, numato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. <...> (1 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (3 dalis). CK 6.663 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybę, numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (1 dalis). 

27.       Byloje buvo atlikta ekspertizė. 2024 m. liepos 23 d. – rugsėjo 23 d. Teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar atsakovė UAB „Trys Ąžuolai“ pagal byloje esančius namo langų angų išmatavimus (pirmas ieškinio priedas - 4 nestandartinių formų angos, sudarančios bendrą trikampio formą, matmenų vertės surašytos tušinuku, ranka), kuriuos ieškovas M. E. pateikė ieškovei UAB „Trys Ąžuolai“, pagamino ir pardavė tinkamų matmenų langus, kuriuos būtų galima sumontuoti į nurodytą angą pagal statybos techninių reglamentų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimus, pateikė išvadą, kad atsakovė UAB „Trys Ąžuolai“ pagal byloje esančius namo langų angų išmatavimus (pirmas ieškinio priedas - 4 nestandartinių formų angos, sudarančios bendrą trikampio formą, matmenų vertės surašytos tušinuku, ranka), kuriuos ieškovas M. E. pateikė ieškovei UAB „Trys Ąžuolai“, pagamino ir pardavė tinkamų matmenų langus, kuriuos negalima sumontuoti į nurodytą angą pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 “LANGŲ, DURŲ IR JŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS“ reikalavimus.

28.       Teismo posėdžio metu ekspertas L. U. paaiškino ekspertizės išvadą, kaip tai numato CPK 217 straipsnis, nurodydamas, kad ieškovo pateikti atsakovei angų matmenys yra teisingi, atsakovės pagaminti langai pagal byloje esančius namo langų angų išmatavimus (pirmas ieškinio priedas - 4 nestandartinių formų angos, sudarančios bendrą trikampio formą, matmenų vertės surašytos tušinuku, ranka) taip pat yra pagaminti nurodyto dydžio. Tačiau nepaisant nurodytų duomenų teisingumo, pagaminti langai buvo per didelių išmatavimų, dėl ko nebuvo galima jų sumontuoti į angą – pagal turimus angų matmenis apskaičiuojami langų matmenys yra mažinami, šiuo atveju jie buvo sumažinti per mažais dydžiais. Liudytojos atsakovės darbuotojos A. V. parodymai patvirtina, kad ji apskaičiavo langų matmenis pagal ieškovo pateiktus angų matmenis, kiekvieną matmenį sumažindama standartiškai, pagal nusistovėjusią praktiką. Be to, liudytoja parodė, kad nestandartinio dydžio langų matmenis skaičiavo pirmą kartą, įmonė neturi programinės įrangos langų matmenims pagal angų matmenis skaičiuoti, į vietą atlikti matavimų nevyko. Iš byloje esančio minėtos liudytojos ranka parengto gamintinų langų brėžinio duomenų matyti, kad langų kraštinių matmenis liudytoja sumažino 40 mm pločio ir 60 mm – aukščio. Kokiu teisės aktu, metodika ar pan. remiantis buvo pasirinktas toks matmenų apskaičiavimo būdas, nurodyti negalėjo. Kartu minėti duomenys patvirtina, kad atsakovės pasirinktas matmenų mažinimo dydis (40-60 mm), o ne minimalus teoriškai leistinas (8-10 mm) montavimo siūlėms paliktinas plotis remiantis Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 ,,LANGŲ, DURŲ IR JŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS“ reikalavimais, turėjo būti pakankamas langų deformaciniam tarpui ir montavimui angose nepriklausomai nuo to, kokį montavimo būdą ieškovas (užsakovas) pasirinks. Tačiau iš eksperto paaiškinimų nustatyta, kad dėl nestandartinių formų gaminių pritaikyti mažinimo dydžiai nedavė siekiamo rezultato, todėl reikėjo arba dydžius apskaičiuoti atitinkama kompiuterine programa matavimams atlikti, arba vykti į objektą. Ekspertas pažymėjo, kad montuojamiems langams būtina palikti pakankamą tarpą iki angos, ne mažesnį kaip 2 mm, nes langai, veikiami aplinkos, deformuojasi, trūkstant vietos, deformacijos metu stiklas trūkinės, todėl nesutiko su atsakovės argumentais, kad pakankamas yra minimalus langų montavimo teorijoje numatytas tarpas. Be to, byloje esančios atsakovės pagamintų langų angose foto nuotraukos, ekspertizės akte atlikto eksperimentinio langų montavimo angose pagal pateiktus dydžius naudojant programą „AutoCAD“ rezultatai, o taip pat ir pačios atsakovės pateikto rašytinio įrodymo – D. B. parengtos ataskaitos apie faktinius pastebėjimus priede Nr. 1 (2025 m. kovo 21 d. Nr. DOK-20749) matyti, kad atstumai nuo langų kraštinių iki angų kraštinių – yra skirtingi, be to, ne tik nesusidaro 20 mm atstumas (trikampio lango statinių atstumai iki angų - 12 mm, trapecijos formos lango – 18 mm), tačiau per kraštinės ilgį šis dydis kinta – trapecijos formos lango nuo 17 mm iki 44 mm, trikampio lango – nuo 11 mm iki 26 mm., t. y. langai neatitinka ir angų geometrijos. Atsakovė nepagrindė savo argumentų, kad esant tokiems langų geometrijos neatitikimams, buvo galima kokybiškai, laikantis minėtų Statybos taisyklių sumontuoti langus pasirinkus tinkamiausią esamai situacijai montavimo būdą. Atsakovės pateikti įrodymai bei nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju yra nepakankami konstatuoti, kad atsakovės pagaminti langai galėjo būti tinkamai sumontuoti į angas. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas, atsakovės pateikta D. B. parengta ataskaita apie faktinius pastebėjimus, patvirtina, kad ginčo langai galėtų būti sumontuoti į langų angas dėl jų išmatavimų tik naudojant suspaustą sandarinimo juostą. Naudojant sandarinimo medžiagą, to padaryti nebūtų buvę įmanoma. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų informavusi ieškovą, kad jam gaminamus langus bus galima montuoti tik/ arba naudojant suspaustą sandarinimo juostą. Pastebėtina, kad ir pati atsakovė skaičiuodama langų matmenis, neturėjo tikslo taikyti minimalų, tik suspaustos sandarinimo juostos montavimo būdui tinkamą dydį, priešingai, jį numatė taikyti netgi didesnį nei leistinas minimalus (40 mm pločio ir 60 mm – aukščio kraštinėse), tačiau kuris vis dėlto nebuvo faktiškai išlaikytas pagaminus langus. Byloje esant pačios atsakovės pateiktiems duomenims apie langų geometrijos nuokrypius (D. B. ataskaita apie faktinius pastebėjimus ir priedas), atsakovė neįrodinėjo, kad šiuo atveju buvo galima langus montuoti mišriu būdu toje pačioje lango kraštinėje, nes iš esamų nuokrypių, neįtikinama, kad suspausta sandarinimo juosta galėjo būti tinkamas montavimo būdas langų kraštinių atstumams iki angokraščio kintant nuo vieno kampo iki kito (trapecijos formos lango nuo 17 mm iki 44 mm, trikampio lango – nuo 11 mm iki 26 mm). Be to, dėl langų montavimo būdo suspausta sandarinimo juosta teismo posėdžio metu ekspertas pažymėjo, kad toks montavimo būdas yra daugiau teorinis, tuo tarpu praktikoje naudojamas montavimas su sandarinimo medžiagomis, kurios suteikia montuojamoms konstrukcijoms ne tik sandarumo, bet ir tvirtumo; ginčo atveju buvo montuojamas didelis, iš keturių elementų susidedantis langas, todėl kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad šiuos langus buvo galima montuoti su sandarinimo juosta. Visuma bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė pagamino nekokybiškus langus - netinkamų išmatavimų bei geometrijos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės, kaip rangovės darbų rezultatas turėjo būti toks, kad jį būtų galima sumontuoti bet kuriuo iš galimų montavimo būdų, be kita ko, ir naudojant sandarinimo medžiagą.  

29.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir kitus apeliantės argumentus apie tai, kad pagamintų langų montavimo galimybės ribojimai atsirado dėl ieškovo veiksmų jam nepateikus visų būtinų duomenų, be kita ko, kad langai bus montuojami į vientisą konstrukciją, neišreiškus poreikio dėl papildomų tarpų tarp langų, atsisakius matavimo paslaugos, pačiam nusprendus langus montuoti, pačiam pateikus savo brėžinius, pagal kuriuos buvo pagaminti langai. 

30.       Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dviejų langų montavimas vienas prie kito turėjo kokią nors lemiamą įtaką jų matmenų apskaičiavimui. Šias atsakovės išsakytas prielaidas paneigia eksperto paaiškinimai, kad kiekvieno lango angos yra atskiros, apjungtos į atskirus rėmus, o brėžinys dėl langų montavimo reikalingas tik informacijai dėl kiekvieno montuojamo lango vietos. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas pateikė atsakovei savo brėžinius, nurodė, kokių matmenų langus reikia pagaminti, kad turėjo išreikšti pageidavimą dėl papildomų tarpų, taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamame santykyje atsakovė buvo rangovė, todėl jos pareiga buvo darbus atlikti savo rizika, savarankiškai nustatyti užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis) ir pagaminti tokius gaminius, kad jie būtų tinkami naudoti pagal jiems numatytą paskirtį – sumontuoti į ieškovo nurodytų išmatavimų namo sienos angas (CK 6.663 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nepateikė langų brėžinių – pirminius brėžinius ranka braižė atsakovo darbuotoja; ieškovas nenurodė langų matmenų, o pateikė tik angų matmenis, pagal kuriuos pati atsakovė (jos darbuotoja) apskaičiavo langų matmenis, įvertinusi paliktinus montavimo ir deformacijai skirtinus tarpus. Be to, ieškovas neturėjo pareigos pats skaičiuoti langų matmenis, juo labiau – išreikšti pageidavimą dėl didesnių tarpų iki angų palikimo dėl langų formos ypatumų, nes tai įvertinti ir apskaičiuoti buvo rangovės pareiga. Byloje ekspertizės metu nustatyta, kad atsakovo pateikti angų matmenys buvo teisingi, todėl aplinkybė, kad ieškovas neužsakė angų matavimo paslaugos objekte (nors byloje nėra duomenų, kad tokią paslaugą atsakovė iš viso pasiūlė, o ieškovas - atsisakė), nėra reikšminga ir nešalina atsakovės atsakomybės dėl netinkamai pagamintų gaminių ir ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovo patirtis montuojant langus taip pat nei mažina, nei šalina atsakovės atsakomybę. Kaip nustatyta ir pažymėta, ieškovas pateikė teisingus angų matmenis. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, jei jai trūko duomenų užsakymui vykdyti, privalėjo jų pareikalauti, to nepadariusi, prisiėmė riziką, kad šių duomenų jai užteks tinkamos kokybės, įskaitant tinkamų matmenų, langams pagaminti. Atsakovės argumentai, kad tokiu būdu teismas paneigė šalių sutarties laisvę, atmetami kaip nepagrįsti. Šalių sutartinės vartojimo rangos teisės nebuvo apribotos jokiu būdu. Atsakovės teiginiai dėl tokios teismo išvados prieštaravimo CK 6.681 straipsnio 1 daliai, taip pat atmetami kaip nepagrįsti – teismas nesprendė byloje statybos rangos ginčo.

31.       Apeliantė taip pat teigia, kad teismas, vertindamas aplinkybę, kad ieškovas nepageidavo matavimo paslaugos, turėjo įvertinti šią aplinkybę ir per CK 6.38 ir 6.200 straipsnių prizmę, t. y. ar tokie veiksmai atitinka bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų laikymąsi. Ieškovo veiksmai kitoje įmonėje užsakius langus ir matavimo paslaugą, patvirtina, kad ieškovas suprato matavimo paslaugos reikšmę, žinojo, kad tai yra savarankiška ir atskirai apmokama paslauga, kuri nėra savaime įtraukta į langų gamybą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą ir yra savarankiškas pagrindas naikinti teismo sprendimą.

32.       Tiek CK 6.200 straipsnis įtvirtinantis sutarties vykdymo principus, tiek CK 6.38 straipsnis, įtvirtinantis prievolių vykdymo principus, numato pareigą šalims vykdant sutartis, prievoles, bendradarbiauti, kooperuotis. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė, įvertinusi, kad bus gaminami nestandartiniai langai, pasiūlė ieškovui matavimo paslaugą, o ieškovas atsisakė, ieškovui pateikus teisingus langų angų duomenis, o atsakovei klaidingai apskaičiavus langų matmenis ir pagal juos pagaminus gaminius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakove ir tai lėmė netinkamos kokybės gaminio pagaminimą. Klaida buvo padaryta išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Aplinkybės, kokiomis ieškovas užsakė naujus langus, neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui ir nesudaro pagrindo teigti apie teismo padarytą faktinių aplinkybių vertinimo klaidą bei savarankišką pagrindą naikinti teismo sprendimą.

33.       Į esminius argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36.       Apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 400 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš apeliantės. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl prašymas tenkinamas, ieškovui iš apeliantės priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trys ąžuolai“, juridinio asmens kodas 303246476, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Daina Lisaitė