Nuorašas

Byla Nr. 1S-293-626/2018

                                                      Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00652-2014-8

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.2; 2.15.1.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2018 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo A. Ž. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo pagal nuteistojo A. Ž. pareiškimą atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-419/2017.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. Ž. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus, 2017 m. rugsėjo 29 d. panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. Ž. pripažino kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už tai, kad nusikalstamai pasitikėdamas dėl neatsargumo atėmė nukentėjusiajam P. K. gyvybę, t. y. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 3 val., kieme prie įėjimo į šokių salę, esančią pastate (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., suvokdamas, kad veikia rizikingai kito žmogaus gyvybės atžvilgiu, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti pavojingų pasekmių, kilusio konflikto metu sudavė kumščiu vieną smūgį P. K. į lūpą, nuo kurio nukentėjusysis krito aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į kietą pagrindą, tuo padarydamas nukentėjusiajam: muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas akių vokuose ir kairėje užausio srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą pakaušyje, kairio smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą ir skliautą, konstrukcinį lūžį priekinėje kairėje kaukolės duobėje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, sumušimo židinius abipus galvos smegenų pusrutulių kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyse su kraujo patekėjimu po minkštaisiais dangalais kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene smegenų koma, pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo ko P. K. 2014 m. rugpjūčio 26 d., 6.15 val., VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą.
4. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2018 m. kovo 15 d. buvo gautas nuteistojo A. Ž. pareiškimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Nr. AP-7389). Kartu su pareiškimu nuteistasis pateikė trijų asmenų: D. L., E. N. ir D. M. (D. M.) pareiškimus. Analogiško turinio D. L., E. N., D. M. pareiškimuose prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teigiama, kad A. Ž. yra nepagrįstai nuteistas, nes muštynėse jis nedalyvavo. D. L. ir E. N. pareiškimuose teigiama, kad policija į juos dėl parodymų davimo nesikreipė, tačiau žinodami, kad A. Ž. nieko nepadarė, jie jaučia pareigą liudyti teisme. D. M. pareiškime teigia, kad jis nenorėjo liudyti bylos nagrinėjimo metu, nes jautė baimę dėl galimo kitų bylos dalyvių keršto, tačiau šiuo metu, kai A. Ž. yra nepagrįstai nuteistas, jis jaučia pareigą patvirtinti A. Ž. nekaltumą, nepaisant visų aplinkybių, dėl kurių bijojo liudyti.
5. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, išnagrinėjęs A. Ž. pareiškimą, 2018 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šį sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu ir klausimas dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių perduotas Vilniaus apygardos prokuratūrai nagrinėti iš naujo.
6. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2018 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime, atsakant į nuteistojo argumentus dėl liudytojų D. S. ir R. V. parodymų, atkreipiamas dėmesys, kad įrodymus vertina teismas, o pareiškimo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų konstatuotas minėtų liudytojų parodymų melagingumas ar kitų byloje esančių įrodymų netikrumas. Vertinant su nuteistojo A. Ž. pareiškimu pateiktus D. L., E. N., D. M. pareiškimus, nutarime konstatuota, kad jie nelaikytini duomenimis, sudarančiais BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų abejoti priimtų teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu.
7. Prokuroro nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu bei Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi.
8. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2018 m. birželio 25 d. gautas pakartotinis A. Ž. prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo formaliai, atsainiai ir dėl to priėmė neteisingą, pagrįstą melagingais liudytojų parodymais nuosprendį, nes: jis pagrįstas iš esmės dviejų nepatikimų liudytojų parodymais, kurie ne kartą teisti, o jų duoti parodymai – prieštaringi. Pareiškėjas nurodo, kad byloje buvo keliamos versijos, kad lemtingas smūgis P. K. galėjo būti suduotas visiškai kitomis aplinkybėmis, galimai – buteliu, visiškai kito asmens, arba, kad muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir kairio smilkinkaulio lūžis buvo padaryti skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis, tačiau tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinama. Prie prašymo pridėjo liudytojų D. L., E. N., D. M., kurių, jo teigimu, nenustatė pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimus. Pareiškimų turinys identiškas, nurodoma, kad A. Ž. nedalyvavo padarant nusikaltimą, kad jis nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas, kad liudyti jie bylos nagrinėjimo metu bijojo dėl galimo kitų bylos dalyvių keršto. Taip pat pridėjo brolio D. Ž. pareiškimą, kuriame pastarasis nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 3 val., prie įėjimo į šokių salę, prie jo ir brolio A. Ž. prisikabino du nepažįstami, nuo alkoholio apsvaigę žmonės, kurių vieną jis pastūmė, o šis nukrito ir susižeidė, nesupranta, kodėl jo niekas neatpažino. Taip pat, kad jo prisipažinimą gali patvirtinti paminėti liudytojai.
9. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas, A. R. 2018 m. liepos 2 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Konstatavo, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujos, t. y. visos aplinkybės buvo žinomos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą ir įvertintos priimant 2017 m. rugsėjo 29 d. apkaltinamąjį nuosprendį.
1. Prokuroro nutarime nurodyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme liudytojas D. Ž. parodė, kad kai jis su broliu išėjo iš šokių salės ir ėjo link baro, tuo metu pajuto smūgį į žandikaulį, bandė dar kartą smogti, tačiau jis atsistūmė su dešine ranka, brolis tuo metu gavo į krūtinę, pradėjo bėgti. Kaltinamasis A. Ž. parodė, kad kai išėjo iš klubo, prie jų su broliu iš dešinės pusės pribėgo du nepažįstami vyrai, vienas trenkė jam į krūtinę, kitas broliui į smakrą, atrodo, brolis tą žmogų atstūmė, atrodo, pastarasis pargriuvo, kai jam trenkė į krūtinę, jis atgal netrenkė. Taigi aplinkybė, kad D. Ž. pastūmė P. K., teismui priimant nuosprendį buvo žinoma, todėl ji neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų aplinkybių sąvokos. Nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad tarp D. Ž. veiksmo (P. K. pastūmimo) ir P. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgus į tai prokuroro nutarime konstatuota, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad D. Ž. teiginiai apie tai, jog P. K. susižalojo ir galimai mirė dėl jo pastūmimo, yra pagrįsti.
2. Buvo nagrinėjama tik ta pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. prašymo dalis, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo brolis D. Ž. 2014-08-10, apie 3 val., prie įėjimo į šokių salę pastūmė neblaivų P. K., dėl to pastarasis griuvo, susitrenkė galvą ir vėliau ligoninėje mirė, nes pareiškėjas anksčiau, t. y. 2018 m. kovo 15 d., buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu (reg. Nr. AP-7389) atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-419/2017 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pridėdamas liudytojų (tų pačių kaip ir nagrinėjamu atveju) D. L., E. N. ir D. M., kurių, pareiškėjo teigimu, pareigūnai nenustatė ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimai. Juose buvo nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir nagrinėjamu atveju, o būtent, kad A. Ž. nedalyvavo padarant nusikaltimą, kad jis nepagristai ir neteisėtai nuteistas, liudyti bylos nagrinėjimo metu jie bijoję dėl galimo kitų bylos dalyvių keršto. Šis pareiškėjo prašymas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu atmestas ir atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu atmetė nuteistojo A. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo atmestas.
10. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, Ž. R., skundžiamu 2018 m. liepos 30 d. nutarimu paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, A. R. 2018 m. liepos 2 d. nutarimą. Nutarime nurodyta, kad panaikinti vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas, nutarimą ir atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo, nes pareiškėjas nenurodė nė vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, analizuojantys ir ginčijantys faktines bylos aplinkybes, negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima pradėti procesą, Visos aplinkybės dėl A. Ž. nusikalstamos veikos, o kartu ir dėl liudytojo D. Ž. veiksmų nusikalstamos veikos metu, buvo žinomos, išanalizuotos ir įvertintos nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti teismų sprendimai netenkina pareiškėjo, nėra pagrindas.
11. Nuteistasis A. Ž. Vilniaus apygardos teismui padavė skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018-07-30 nutarimo, iš kurio turinio matyti, kad prašoma prokurorų nutarimus panaikinti ir atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
1. A. Ž. nuomone, Generalinė prokuratūra nusikalstamai ignoruoja faktus, iškreipdama jų turinį, nepaiso fakto, kad D. Ž. prisipažino pastūmęs nukentėjusįjį. Pasak A. Ž.. Visi faktai, kuriuos nurodė prokuratūra yra liudytojo D. S. neblaivios būsenos ir neteisingų aplinkybių patvirtinimas. Nurodo, kad recidyvistas D. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai ne tik įsivaizdavo, kad smūgį sudavė šviesus blondinas, bet kaip i pats nurodo, kad smūgio nematė, o liudytojas R. V. apskritai įvykio nematė. Prašo įdėmiai paskaityti bylą, kurioje aiškiai nurodyta, jog R. V. išbėgo iš baro tik po įvykio. A. Ž. manymu, svarbiausias dalykas nuo kurio nepasisakydama „pabėgo“ prokuratūra, siekdama išvengti proceso atnaujinimo, jog brolio prisipažinimą gali patvirtinti trys įvykį matę asmenys: E. N., D. L. ir D. M.. Taip pat nurodo, kad yra ir daugiau įvykį žmonių, galinčių patvirtinti pareiškėjo nekaltumą.
2. Nesupranta, kodėl nepasisakyta dėl to, jog A. Ž. ir jo brolis sutinka tikrintis melo detektoriumi.
3. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis grįstas melagingais liudytojų parodymais, kurie turi kriminalinę praeitį. Nurodo, kad jo išvaizda, o būtent, kad jis yra šviesus blondinas, 75 procentais nulėmė faktą, kad jis tapo kaltinamuoju, nes jo brolio, kurio plaukų spalva tamsesnė, tipiška absoliučiai daugumai lietuvių, liudytojai nebūtų atpažinę.

12. Atsiliepimo į skundą negauta.

Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.

12. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo A. Ž. skundu, skundžiamais nutarimais, teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, laikinai einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. 2018 m. liepos 30 d. nutarimą nėra pagrindo. Šiuo atveju buvo tinkamai taikytos ir aiškintos baudžiamojo proceso įstatymo normos, kuriomis reglamentuojami baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindai ir tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.
13. Baudžiamoji byla gali būti atnaujinama tik dėl aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalyje, kurios paaiškėjo po nuosprendžio įsiteisėjimo. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, 3) kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis bei 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
14. Šiuo konkrečiu atveju tokių įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pradėti procesą, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra.
15. A. Ž. prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą grindžiamas:
1. Pasak A. Ž. nepatikimais ir prieštaringais liudytojų D. S. ir R. V. parodymais, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.
2. D. L., E. N., D. M. identiškais pareiškimais, kuriuose nurodyta, jog A. Ž. nedalyvavo padarant nusikaltimą, kad jis nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas, kad liudyti jie bylos nagrinėjimo metu bijojo dėl galimo kitų bylos dalyvių keršto. Pasak A. Ž. šie liudytojai nebuvo nustatyti dėl netinkamai organizuoto ikiteisminio tyrimo.
3. Brolio D. Ž. pareiškimu, kuriame pastarasis nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 3 val., prie įėjimo į šokių salę, prie jo ir brolio A. Ž. prisikabino du nepažįstami, nuo alkoholio apsvaigę žmonės, kurių vieną jis pastūmė, o šis nukrito ir susižeidė, nesupranta, kodėl jo niekas neatpažino. Taip pat, kad jo prisipažinimą gali patvirtinti paminėti liudytojai.
16. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad dėl 15.1. ir 15.2. punktų yra pasisakyta Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 20 d. nutarime, kuriuo atmestas 2018-03-15 A. Ž. prašymas ir atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. nutarime, kuriuo atmestas nuteistojo A. Ž. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 20 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje, kuria pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo panaikinimo taip pat atmestas. Todėl apygardos teismas dar kartą nenagrinės tapačių A. Ž. nurodytų argumentų, susijusių su liudytojų D. S. ir R. V. parodymų patikimumu bei D. L., E. N., D. M. pareiškimais.
17. Antra, apygardos teismas pritaria prokurorų nutarimuose padarytai išvadai, kad D. Ž. pareiškime nurodytos aplinkybės, jog jis 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 3 val., prie įėjimo į šokių salę vieną iš dviejų nepažįstamų asmenų pastūmė, - nėra pagrindo laikyt naujai paaiškėjusia. Faktas, kad D. Ž. pastūmė jam sudavusį asmenį buvo žinoma tiek ikiteisminio tyrimo metu, tą patį jis nurodė ir apklausiamas teisme. Pažymėtina, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme aiškiai nurodė nematęs, ar jam pastūmus vyriškis nukrito (t. 2, b. l. 23; t. 3, b. l. 43). Taigi, pastūmimo nepažįstamo asmens aplinkybė teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. Ž. buvo žinoma ir dėl to neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų kitokių aplinkybių sąvokos (kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas). Kita vertus, priešingai nei teigia A. Ž., jo kaltė apkaltinamajame nuosprendyje grįsta ne tik liudytojų R. V., kuris tą vakarą buvo blaivus ir tvirtai (nedvejodamas) patvirtino matęs kaip A. Ž. trenkė P. K. į veidą, o pastarasis nukrito ant nugaros bei D. S. parodymais, tačiau taip pat ir liudytojos M. S. parodymais, kuri teismui nurodė, kad po to, kai P. K. nukrito, ji aiškiai įsidėmėjo pro ją prabėgusį asmenį (A. Ž.), į kurį žmonės pirštais rodydami šaukdami „gaudykit“ ir R. V. jį nusivijo. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia A. Ž., Vilniaus apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išanalizavo liudytojų R. V. ir M. S. parodymų prieštaravimus, aplinkybes dėl jo išvaizdos, šukių buvimo įvykio vietoje, specialisto išvadoje nurodytus duomenis, ir padarė išvadas, pagrįstas ne dviejų liudytojų parodymais, o įrodymu visetu, tačiau kurios kaip matyti A. Ž. netenkina. Tačiau kaip ne kartą A. Ž. yra paaiškinta, jo skunduose pateikti argumentai, kurie yra iš esmės nesutikimas su teismo priimto procesinio sprendimo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, - nėra naujos aplinkybės.
18. Papildomai pažymėtina, kad A. Ž. teiginys, kad jo brolis pareiškime pripažįsta savo kaltę dėl P. K. mirties, neatitinka tiesos ir pareiškimo turinio, kuriame kaip minėta iš esmės nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir baudžiamojo proceso metu, papildomai nurodant, kad nuo pastūmimo „žmogus“ nukrito. Nei koks tai žmogus, nei kaip ir kur jis nukrito, pareiškime nenurodyta.
19. Taigi, kaip pagrįstai nurodė prokuroras, A. Ž. pareiškime ir skunduose akcentuojama aplinkybė dėl brolio veiksmų buvo žinoma vykusio baudžiamojo proceso metu, todėl jos nėra pagrindo laikyti naujai paaiškėjusia.
20. Kiti skunde nurodomi argumentai nėra esminiai, todėl dėl jų apygardos teismas nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnio 2 dalimi, 447 straipsnio 2 dalimi,             

n u t a r i a :

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. 2018 m. liepos 30 d. nutarimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                             Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas tikras

Teisėja                                                                                     Vitalija Norkūnaitė