Civilinė byla Nr. 2A-2229-560/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43893-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.2.9.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus, 

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Priemiestis“ ieškinį atsakovui D. K. dėl įsiskolinimo už daugiabučio gyvenamojo namo administravimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo H. G.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Priemiestis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo D. K. už laikotarpį nuo 2014-02-04 iki 2015-10-31 esantį 279,31 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakymo Nr. 30-2343 pagrindu ieškovas paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas yra įsiskolinęs 279,31 Eur už suteiktas komunalines paslaugas bei ieškovo vykdomą namo ginčo administravimą už laikotarpį nuo 2014-02-04 iki 2015-10-31. Ieškovo paskaičiavimuose nurodyti ginčo laikotarpiu sumokėti 66,70 Eur yra sumokėti ne atsakovo, o buvusios buto savininkės –H. G., todėl nurodyta suma nėra įskaityta į atsakovo mokėjimus. Ieškovas siuntė atsakovui įspėjimą dėl įsiskolinimo, tačiau atsakovas įspėjimą ignoravo.
2. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nuo 2014-02-04 jo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iki 2015-05-05 bute gyveno buvusi buto savininkė H. G.. Antstolis I. G., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, 2015-05-05 H. G. iš buto iškeldino. Po iškeldinimo, atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl jos skolos atskyrimo ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo nuo 2015-05-05. Ieškovas atsakovo prašymų netenkino. Kadangi buvusi buto savininkė neteisėtai naudojosi butu bei ieškovo teikiamomis paslaugomis, todėl ji ir turi atsakyti už įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2014-02-04 iki 2015-05-05. Ieškovui neatskyrus skolos, atsakovas nemokėjo mokesčių toliau, nes jie būtų užskaityti kaip nepagrįstos skolos dengimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-28 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui UAB „Priemiestis“ iš atsakovo D. K. 279,31 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (279,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, jog nuo buto įsigijimo nuosavybės teise 2014-02-04, atsakovui atsirado įstatyminė pareiga mokėti už buto išlaikymą. Aplinkybė, jog iki 2015-05-05 bute be teisėto pagrindo gyveno H. G., nepaneigia atsakovo įstatyminės pareigos išlaikyti savo turtą bei ieškovo teisės pasirinkti turto savininką atsakovu byloje.
5. Teismas pažymėjo, jog šis sprendimas neužkerta kelio atsakovui regreso tvarka kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš H. G..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantas (atsakovas) D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, jog teismas nevertino panašiose bylose suformuotos praktikos. Dėl skolos priteisimo už komunalines paslaugas iš atsakovo už laikotarpį iki H. G. iškeldinimo UAB „Vilniaus energija“ jau yra kreipęsis į teismą. Tiek pirmosios instancijos teismas (civilinė byla Nr. 2-2809-854/2015), tiek apeliacinės instancijos teismas (civilinė byla Nr. 2A-2459-656/15) sprendė, kad pagrindo priteisti skolą iš atsakovo nėra, nes jokiame teisės akte imperatyviai nenustatyta, kad įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, asmuo savaime tampa sutarties dėl paslaugų tiekimo šalimi. Aplinkybė, kad atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į butą viešame registre, negali būti sutapatinta su jo valia konkliudentiniais veiksmais sudaryti sutartį.
8. Būtent H. G. savo konkliudentiniais veiksmais – mokėdama už paslaugas ieškovui iki iškeldinimo (66,70 Eur) – rodė, kad toliau vykdo sutartį su ieškovu ir yra tikroji ieškovo teikiamų paslaugų gavėja. Tuo tarpu atsakovas siekė mokėti už teikiamas paslaugas ir sudaryti sutartį tik po H. G. iškeldinimo iš buto.
9. Negalima tapatinti situacijos, kuomet už paslaugų nekilnojamojo daikto išlaikymui suteikimą paslaugų teikėjams atsakingas lieka savininkas tuo atveju, kai jis išnuomoja ar kitais pagrindais leidžia savo turtu naudotis kitam asmeniui, su situacija, kuomet, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, naujasis savininkas faktiškai nėra pradėjęs naudotis savo turtu ir/ar jį valdyti, senajam savininkui faktinį valdymą tęsiant neteisėtais veiksmais.
10. Pateikdamas argumentą dėl regreso, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir fizinis asmuo, t. y. silpnesnioji šalis.
11. Ieškovas UAB „Priemiestis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
12. Nurodo, jog ieškovas paslaugas apeliantui teikia ne sutartiniu pagrindu, o vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-23 įsakymu Nr. 30-2343.
13. Teismas visiškai pagrįstai nesirėmė apelianto nurodyta byla, nes nurodoma byla pagal ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos fabula. Šilumos energijos vartojimo teisinius santykius ir pastato administravimo teisinius santykius reglamentuoja skirtingos teisės normos. Apelianto prievolė apmokėti ieškovės teikiamas paslaugas kyla ne iš vartojimo teisinių santykių, o iš daiktinės teisės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Priemiestis“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-28 įsakymo Nr. 30-2343 pagrindu buvo paskirtas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovo suteiktas komunalines paslaugas bei ieškovo vykdomą namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą laikotarpiu nuo 2014-02-04 iki 2015-10-31 yra priskaičiuota 279,31 Eur suma. Iš skolos paskaičiavimo lentelių matyti, jog ginčo laikotarpiu ieškovui buvo sumokėta 66,70 Eur, kurios sumokėjo trečiasis asmuo H. G.. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas šią sumą įskaitė į H. G. skolos padengimą. 2014-02-03 antstolės N. L. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0062/13/01993-GV butas parduotas apeliantui. Iš Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad nuosavybės teisės į butą nuo 2014-02-04 įregistruotos apelianto vardu.  Apeliantas kreipėsi į H. G. 2014-02-19 raštu dėl buto atlaisvinimo ir perdavimo. 2014-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-15641-905/2014 nuspręsta iškeldinti H. G. iš apeliantui priklausančio buto. H. G. ginčo bute gyveno iki 2015-05-05. Apeliantas ginčo laikotarpiu jokių mokėjimų ieškovui atlikęs nebuvo.
17. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto skolą, nes ginčo laikotarpiu apeliantui nuosavybės priklausančiame bute gyveno trečiasis asmuo H. G.. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais apelianto argumentais nesutinka.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčo dėl išlaidų už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą priteisimo kontekste pagrįstai konstatavo, jog nuo buto įsigijimo nuosavybės teise momento (2014-02-04), apeliantui atsirado įstatyminė pareiga mokėti už buto išlaikymą. Ši pareiga yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje, įtvirtinant, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog apelianto nurodoma teismų praktika remtis nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra, nes nurodytos ir nagrinėjama byla nėra panašios. Apelianto nurodytose bylose yra sprendžiama dėl komunalinių mokesčių, kylančių iš apelianto asmenine nuosavybe turimo buto aprūpinimo komunalinėmis paslaugomis, kurios teikiamos sutartiniu pagrindu, priteisimo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl komunalinių mokesčių bei namo administravimo mokesčio, kylančių iš apeliantui bendrąja daline nuosavybe priklausančių bendrojo naudojimo objektų aprūpinimo komunalinėmis paslaugomis bei šių objektų administravimo, pastarosios paslaugos teikiamos administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-28 įsakymo Nr. 30-2343, priimto remiantis įstatymu (CK 4.84 straipsnio 1 dalis) pagrindu, priteisimo. Atsižvelgiant į šiuo skirtumus, yra akivaizdu, jog jokie konkliudentiniai veiksmai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes apelianto pareiga sumokėti prašomus priteisti mokesčius kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo – CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų.
20. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog vidutinis protingas asmuo, pirkdamas butą iš varžytinių, turi suvokti, kad ankstesnis buto savininkas yra nemokus ir kad yra tikimybė, jog įsigijus butą, ankstesnis jo savininkas geranoriškai iš jo neišsikraustys, kas implikuoja, kad gali susidaryti situacija, kai kurį laiką naujasis savininkas negalės naudotis turtu dėl to, jog jį neteisėtai valdo ankstesnis savininkas (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis), t. y. pirkdamas butą iš varžytinių asmuo prisiima tam tikrą riziką, susijusią su ankstesnio savininko galimo neteisėto turto valdymo pasekmėmis, įskaitant ir neatsiskaitymą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skola iš apelianto ieškovui priteista pagrįstai, todėl su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta.
21. Apeliacinės instancijos teismas atskirai paaiškina, jog pateikdamas argumentą dėl regreso pirmosios instancijos teismas ne pažeidė apelianto teises, o priešingai – nurodė, kaip jis gali apginti savo teises, pažeistas trečiojo asmens H. G. neteisėtais veiksmais. Toks pirmosios instancijos teismo elgesys vertintinas kaip tinkamas ir teisingas, padedantis pasiekti civilinio proceso tikslus.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Apelianto D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Dainius Rinkevičius