Civilinė byla Nr. e2A-2148-1043/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00832-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.6; 3.3.1.21; 3.3.1.20.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wellesley development“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Durisota“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-418/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Wellesley Development“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durisota“ dėl žalos atlyginimo bei avarijos likvidavimo bei lokalizavimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Wellesley Development“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2024 m. liepos 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškimais dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo patikslino, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Durisota“ (toliau – atsakovė) per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (likviduoti) bendrojo naudojimo nuotekų tinklų (inžinerinės sistemos), esančių ieškovės patalpose adresu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą; 2) įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos pateikti ieškovei ataskaitą apie pasitelktus rangovus ir atliktus veiksmus, priemones, kurių buvo imtasi šalinant bendrojo naudojimo nuotekų tinklų trūkumus, sukeliančius pratekėjimą patalpose adresu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) skirti atsakovei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną sumokant (pervedant) į ieškovės sąskaitą; 4) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 12 921,70 Eur nuostolių atlyginimą; 5) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 3 900,00 Eur negautų pajamų; 6) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), 2018 -2019 m. vyko pasikartojantys vandens nuotekų pratekėjimai iš bendrųjų buitinių nuotekų stovų. Atsakovė tik 2019 m. balandžio mėn. atliko vamzdyno remontą ir pakeitė dalį vamzdyno. 2022 m. gruodžio 27 d. Patalpose buvo pastebėti pakartotiniai vandens nuotekų pratekėjimai iš buitinių nuotekų stovų STF-24, STF-19 ir / arba STF-20, kurie tęsiasi iki šiol. Apie tai atsakovės vadovas buvo informuotas el. paštu, tačiau atsakovė nurodė, kad namo fekalinė sistema veikia ir gedimų nenustatyta. Atsakovei ignoruojant daugkartinius ieškovės prašymus likviduoti bei lokalizuoti vandens nuotekų pratekėjimą iš bendrųjų nuotekų stovų bei šalinantis nuo susidariusios problemos, ieškovė kreipėsi į advokatą, kuris 2023 m. balandžio 24 d. pateikė atsakovei prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė nurodyti ar ieškovės nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo užlietos vandeniu bendrojo naudojimo stovo ar konkretaus buto nuotekų šalinimo vamzdyno. Atsakovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad patalpų užliejimo priežastis nustato ekspertai, todėl nesant ekspertizės negali atsakyti į klausimą. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės atsakymą, sudarė su UAB „Statybos procesų valdymas“ Ekspertinio tyrimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu ekspertas E. L. atliko ekspertinį tyrimą bei pateikė aktą, kuriuo nustatė, kad nuotekų pratekėjimai vyksta iš buitinių nuotekų stovų STF-24, STF-19 ir / arba STF 20, kurie priskirtini prie bendrųjų statinio inžinerinių sistemų. Ieškovas 2023 m. birželio 2 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo ir avarijos likvidavimo bei lokalizavimo, tačiau atsakovė nurodė, kad nuotekų vamzdžiai, esantys privačioje nuosavybėje yra asmeninio, o ne bendro naudojimo ir negali būti laikomi bendrąja pastoto inžinerine sistema, todėl atsakovei nekyla pareiga jų prižiūrėti ir ji nėra atsakinga už šių vamzdžių būklę. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei būnat daugiabučio namo, kuriame vyksta pasikartojantys vandens nuotekų pratekėjimai iš bendrųjų buitinių nuotekų stovų, bendrojo naudojimo objektų administratore ir valdytoja, vykdant savo prievoles kyla pareiga laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Šiuo atveju atsakovei kyla civilinė atsakomybė, kadangi dėl atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo bei neveikimo atsirado žala ir yra visos būtinosios sąlygos kilti civilinei atsakomybei. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2022/-03, laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., pagal kurią už visą nuomos sutarties laikotarpį turėjo būti gavusi 3 900,00 Eur nuomos pajamų, tačiau dėl atsakovė piktybiško neveikimo ieškovė negalėjo ir iki šiol negali naudotis Patalpomis, todėl prašo priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstą žalą (negautas pajamas). Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo nurodė, UAB „Getelit“ atlikus patalpų vertinimą paaiškėjo, kad atsakovei piktybiškai nelikviduojant avarijos židinio, patalpoms padaryta kur kas didesnė žala, UAB „Getelit“ inžinierius – sąmatininkas A. K. sudarė patalpų defektų (užliejimo) šalinimo sąmatą nustatydamas, kad patalpų atstatymui į iki sugadinimo buvusią padėtį šiai dienai reikalinga 12 921,70 Eur suma.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisi patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d. su UAB „Eurokortas“ sudarė administravimo sutartį, kuria atsakovei neatlygintinai perleistos Pastato administravimo teisės ir paslaugos. Sutarties 1.2.4 punkte buvo numatyta, kad bendrojo naudojimo objektai reiškia bendrojo naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą. Pastato bendrojo naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą, esančią Pastate, detalizuoja 2013 m. sausio 1 d. UAB „Eurokortas“ direktoriaus patvirtintas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. D1 (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo II skyriaus 2 punktu, bendrąja pastato inžinerine sistema yra laikoma nuotekų šalinimo sistema (nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos), taigi, atsakovė yra atsakinga ir jai yra pavesta prižiūrėti ir vykdyti techninę priežiūrą būtent konkrečiai nuotekų tinklų nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Atsakovė išanalizavusi Pastato pirmojo aukšto planą su jame pažymėtais nuotekų tinklais ir eksperto E. L. akte esančias nuotraukas, nurodė, kad Akte nurodyti gulstieji buitinių nuotekų stovai STF-24, STF-19, STF-20 yra pačių Patalpų viduje ir skiria pirmajame Pastato aukšte esančias Patalpas nuo virš jų antrajame Pastato aukšte esančių butų. Pagal bendras statybos taisykles vandentiekio ir kanalizacijos stovai pastatuose projektuojami ir montuojami statmeni, prie sienų (sienose), kad kiekvienas buto ar kitos patalpos savininkas turėtų galimybę pasidaryti kanalizacijos ir vandentiekio įvadus nuo bendro namo stovo į savo patalpas, prie kurių būtent ir jungiami sumontuoti vidaus santechnikos prietaisai. Šiuo atveju akivaizdu, kad minėti buitinių nuotekų stovai nepatenka į bendrojo naudojimo objekto apibrėžtį. Priešingai, nei nurodoma eksperto Akte, šie stovai nėra skirti daugiau nei vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti ir skirti tik virš Patalpų esančių butų aptarnavimui ir iš jų tekančių buitinių nuotekų pašalinimui. Atsakovė pažymėjo, kad „gulstieji“ buitinių nuotekų stovai STF-19, STF-20 ir STF-24, kaip įvardina ekspertas E. L., šiuo atveju yra horizontalūs buitinių nuotekų vamzdžiai, esantys privačioje nuosavybėje ir yra asmeninio, o ne bendro naudojimo ir negali būti laikomi bendrojo naudojimo objektais, todėl atsakovė neturi pareigos jų prižiūrėti, tvarkyti, ir nėra atsakinga už šių vamzdžių būklę, kokybę ir jokios pretenzijos dėl to atsakovei negali būti reiškiamos. Be to, atsakovė nurodė, kad ekspertinis tyrimas rėmėsi vien tik ieškovės ekspertui pateikta dokumentacija ir nuotraukomis, ekspertas į įvykio vietą nuvykęs nebuvo. Akte taip pat nėra nustatyta konkreti vandens nuotekų pratekėjimo Patalpose priežastis. Atsakovė pabrėžė, kad tiek akte nurodyta, tiek iš prie ieškinio pridėto vaizdo įrašo matyti, kad yra vandens lašėjimas ir pratekėjimas aplink vamzdį, todėl galima daryti išvadą, jog vandens pratekėjimas į Patalpas gali vykti būtent dėl aukščiau esančių butų savininkų kaltės. Atsakovė nurodė ir tai, kad negalima atmesti galimybės, kad būtent pati ieškovė atlikdama remontą patalpų padalijimo metu, įrenginėdama pertvaras ir pertvarkydama vamzdyną, pažeidė vamzdžius ir ir/ar nekokybiškai atliko nuotekų sistemos korekcijas/naujų vamzdžių įrengimus nesilaikydama jų įrengimui ir montavimui numatytų reikalavimų dėl ko ir atsirado nuotekų pratekėjimo problema. Atsakovė dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti 3 900,00 Eur negautas pajamas pažymėjo, kad prie ieškinio nėra pateikta įrodymų, kad nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš atsakovę. Be to, ieškovė teiktoje pretenzijoje visiškai nieko neužsiminė apie nuomos sutartį, pagal ją negautas pajamas ir nereikalavo jų atlyginimo, dėl to kyla abejonė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta vėliau, siekiant pasididinti galimos priteisti žalos dydį. Be to, iš 2022 m. gruodžio 12 d. nuomos sutarties matyti, kad ieškovė su nuomininku susitarė, kad nuomojamos patalpos perduodamos per 3 darbo dienas po 600,00 Eur avansinio mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas per 2 darbo dienas po nuomos sutarties pasirašymo, tačiau ieškovė duomenų nei dėl avansinio mokėjimo nei dėl nuomojamų patalpų priėmimo – perdavimo akto nėra pateikusi. Atsakovė pabrėžė ir tai, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, dėl to nėra jokio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės naudai 3 900,00 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (likviduoti) bendrojo naudojimo nuotekų tinklų (inžinerinės sistemos), esančių ieškovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą, įpareigojo atsakovę per 7 dienas nuo padarinių pašalinimo, pateikti ieškovei ataskaitą apie pasitelktus rangovus ir atliktus veiksmus, priemones, kurių buvo imtasi šalinant bendrojo naudojimo nuotekų tinklų trūkumus, sukeliančius pratekėjimą patalpose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės 3 900,00 Eur negautų pajamų ieškovės naudai, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 050,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės valstybei 124,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patalpose 2018 m. – 2019 m. vyko pasikartojantys vandens nuotekų pratekėjimas iš bendrųjų buitinių nuotekų stovų. 2019 m. balandžio mėn. buvo atliktas vamzdyno remontas, pakeista dalis vamzdyno. 2022 m. gruodžio 27 d. patalpose buvo pastebėti pakartotiniai vandens nuotekų pratekėjimai iš buitinių nuotekų stovų STF-24, STF-19 ir / arba STF-20, kurie tęsiasi iki šiol. Apie tai el. paštu buvo informuota atsakovė, kuri informavo, kad atvyko apžiūrėti gedimą ir nustatė, kad namo fekalinė sistema veikia ir gedimų nenustatyta.
6. Teismas laikė nustatytu, kad Daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą ir paslaugų teikimą atlieka atsakovė, kuri pagal 2018 m. kovo 1 d. Daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-03-01/01 prisiėmė įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovei kyla civilinė atsakomybė, kadangi dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo bei neveikimo atsirado žala ir yra visos būtinos sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala (nuostoliais), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltės.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), turėdama pareigą palaikyti tinkamą bendro naudojimo objektų būklę, atlikti prevencinius planinius darbus, organizuoti bendro naudojimo objektų remontą, taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytas pastato bendrojo naudojimo objektas, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, žinodama apie pasikartojančią problemą su nuotekų tinklais (inžinerinėmis sistemomis), ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad būtų nurodžiusi butų savininkams esamą problemą, siūliusi skirti ekspertizę ar kitaip šią situaciją spręsti, nėra duomenų, kad namo gyventojai būtų nesutikę ar atsisakę tokių siūlymų, priešingai, atsakovė piktybiškai nereagavo į ieškovės prašymus. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, ar buvo vykdomas buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdyno stebėjimas per revizijas, jo būklės vertinimas, ar buvo atlikti tyrimai dėl galimai nesuformuoto vamzdyno nuolydžio. Teismas sprendė, kad bylos aplinkybės patvirtino, jog atsakovė nevykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti, todėl teismas tokį atsakovės neveikimą vertintino kaip neteisėtą neveikimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, atsakovės nesutikimą su ieškiniu bei dėstomais motyvais atmetė kaip neturintį teisinio pagrindo.
8. Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 100,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, kadangi ieškovė nenurodė kuo remiantis ji reikalauja būtent tokios baudos bei neįrodė, kad tokia bauda būtų efektyvi ir proporcinga.
9. Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 7 630,26 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi atsakovė įpareigotina per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą ir be to, teismas priteisė iš atsakovės 3 900,00 Eur negautas pajamas.
10. Teismas pažymėjo, kad nesivadovavo eksperto S. M. ekspertizės aktu, kadangi jis apžiūrėjo tik vieną patalpą, tačiau vadovavosi eksperto D. K. paaiškinimais, kuriuose nurodė, jog visa problema yra vamzdžiai ir blogas nuolydis, atramos yra atkabintos arba nulaužtos. Teismas pažymėjo, kad ekspertas D. K. atliko lubų termoizoliacinio sluoksnio ir gelžbetonio perdangos drėgmės matavimus, kurie įrodo, kad perdangoje ir izoliaciniame sluoksnyje, turintiems sąlytį su nuotekų vamzdžiais, fiksuojama nuo 18,1 iki 13 proc. drėgmė, be to, fotofiksacijose užfiksuoti nuotekų lašai ant vamzdžių ir stovų, vamzdžio alkūnės pažeidimai, o tai paneigia 2024 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad „tyrimo metu nenustatyta požymių, kurie būdingi nuolatiniams buitinių nuotekų sistemos užliejimams“. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. birželio 19 d. tyrimo aktu vasaros metu užfiksuota drėgmė ir nuotekų lašai ant vamzdžių įrodo, kad tai nėra vienkartiniai įvykiai, o Patalpos užliejamos nuolat.
11. Teismas iš byloje esančių faktinių aplinkybių nustatė, kad užliejimas įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdžių, 2024 m. birželio 19 d. tyrimo aktas patvirtino, kad nuotekos iš vamzdžių teka sistemingai, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
12. Teismas darė išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovę įpareigojo pašalinti bendrojo naudojimo nuotekų tinklų, esančių ieškovės patalpose visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą bei pateikti ieškovei ataskaitą apie pasitelktus rangovus ir atliktus veiksmus, priemones, kurių buvo imtasi šalinant bendrojo naudojimo nuotekų tinklų trūkumus, sukeliančius pratekėjimą, be to priteisė iš atsakovės 3 900,00 Eur negautų pajamų.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 6 307,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi priteisė iš atsakovės ieškovei 4 050,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 124,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta ieškinį atmesti ir priimti naują sprendimą iš dalies – ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 12 921,70 Eur nuostolių atlyginimo, skirti atsakovei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, ją sumokant (pervedant) į ieškovės sąskaitą; ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti galioti bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 291,70 Eur nuostolių atlyginimą bei pateikė UAB „Getelit“ inžinieriaus Patalpų defektų (užliejimo) šalinimo sąmatą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino šio procesinio dokumento turinio, jame pateiktų įrodymų bei teisinių argumentų.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, atmetė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovė įpareigota pašalinti visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą, tačiau tokia išvada, prieštarauja CK nuostatoms, reglamentuojančios žalos atlyginimą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neapima dėl atsakovės pareigų nevykdymo atsiradusių pasekmių – nuosavybei padarytos žalos ištaisymo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovė, atlikusi bendrojo naudojimo nuotekų tinklų (inžinerinės sistemos) šalinimo darbus, neatkurs patalpų į tokią būseną, kokia buvo iki žalos atsiradimo, t. y. ji neatliks remonto, nepašalins vizualinių patalpų pažeidimų, o tai reiškia, kad ieškovė ir toliau patirs neigiamas pasekmes.
14.3. Pirmosios instancijos teismas be to nurodė, kad ieškovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmetamas ir todėl, kad iš atsakovės priteista negautų pajamų, tačiau toks vertinimas yra teisiškai klaidingas, kadangi nuostolių atlyginimas ir negautos pajamos yra dvi atskiros žalos rūšys. Be to, jos gali būti priteisiamos kartu, jeigu yra įrodyta, kad ieškovas patyrė tiek realias išlaidas, tiek negavo planuotų pajamų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas tik negautas pajamas ir atmesdamas nuostolių atlyginimą pažeidė visiško žalos atlyginimo principą.
14.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą atsakovei neskirti 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, kadangi nenustatęs baudos už sprendimo nevykdymą, neužtikrino teismo sprendimo operatyvaus įvykdymo, tuo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vengia vykdyti savo pareigas. Baudos skyrimas būtų užtikrinęs efektyvų sprendimo vykdymą, atgrasęs atsakovę nuo vilkinimo ir prisidėjęs prie realios ieškovės teisių gynybos.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė palūkanų ir nenurodė jokių motyvų kodėl toks reikalavimas netenkinamas, nors atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimas buvo priteistas, ieškovei pagrįstai turėjo būti priteistos ir procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kadangi tokios palūkanos yra įstatyminės, o jų nepriteisimas be jokio motyvavimo laikytinas teisės normų pažeidimu.
14.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino visų ieškovės pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė viso proceso metu pagrindė bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma siekė 11 570,30 Eur.
14.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pareikštus reikalavimus, kadangi reikalavimai dėl baudos skyrimo ir procesinių metinių palūkanų yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo į juos neturėjo būti atsižvelgiama, todėl teismas netinkamai nustatė patenkintų reikalavimų dalį dėl ko turi būti keistina ir šalims priteistina lėšų proporcija.
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neatitinka CPK civilinėse bylose priimamiems sprendimams nustatytų reikalavimų, yra be motyvų ir nepagrįsta.
15.2. Byloje esantys E. L. ir UAB „Getelit“ / D. K. tyrimo aktai buvo parengti užsakius ieškovei, o ne paskyrus teismui, be to šie aktai neatitinka teismo ekspertizei taikomų reikalavimų, todėl neturi teismo ekspertizės akto statuso ir pagal teismų praktiką yra laikytini paprastais rašytiniais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad D. K. tyrimo aktą sudaro didelis kiekis nuotraukų, todėl vien tai, kad lašai ant vamzdžio matomi nuotraukoje, neatlikus išsamaus tyrimo, neleidžia daryti išvados, kad tiek lašai atsirado iš paties vamzdžio, o ne per perdangą, be to, akte nėra aišku, kokie klausimai buvo pateikti ekspertui, neaišku kokie tyrimo metodai buvo naudojami, nėra nurodytos atitinkamos išvados. Iš esmės tas pats pasisakytina ir apie E. L. tyrimo aktą. Tuo tarpu teismo eksperto prof. Dr. S. M. teismo ekspertizės aktas surašytas teismui pavedus atlikti ekspertizę, be to, jis atitinka teisės aktuose teismo ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo ekspertizės akto įrodomoji reikšmė, lyginant su kitais esančiais tyrimo aktais bei rašytiniais įrodymais, yra neginčytinai didesnė.
15.3. Byloje liudytojais apklausti E. Č. ir V. K. neturi specialių žinių ir tinkamo išsilavinimo, kad galėtų nustatyti nuotekų (vandens) atsiradimo Patalpose priežastis bei yra susiję tiesiogiai su ieškove, ir iš dalies yra suinteresuoti liudyti ieškovės naudai, todėl šių asmenų parodymai, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, turėjo teismo būti vertinami kaip nevisapusiški ir neobjektyvūs.
15.4. Pirmosios instancijos teismas ne tik visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nevertino jų visumos, bet ir nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė UAB „Getelit“ tyrimo aktui, dr. D. K. parodymams ir liudytojų parodymams, o ne teismo ekspertizės aktui ir jame pateiktoms teismo eksperto išvadoms. Be to, jeigu teismui susipažinus su visa byloje esančia medžiaga, kilo abejonių dėl eksperto prof. dr. S. M. pateiktos išvados išsamumo ar aiškumo, teismas privalėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prof. Dr. S. M. ekspertize, argumentuodamas, kad ekspertas apžiūrėjo tik vieną patalpą, tačiau toks teismo ekspertizės atmetimo motyvas yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismo ekspertizės akte pateikta informacija patvirtina faktą, kad priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, teismo ekspertizės metu ekspertas faktiškai apžiūrėjo dvi patalpas, o ne vieną, kas patvirtina, kad teismas neišanalizavęs teismo ekspertizės akto turinio padarė neteisingą išvadą, kurios pagrindu atmetė esminį ir didžiausią įrodomąją reikšmę turtinį įrodymą byloje.
15.6. Pirmosios instancijos teismas nors ir vadovavosi UAB „Getelit“ tyrimo aktu, tačiau nėra aišku, kokiais turimais duomenimis remdamasis teismas nusprendė, kad D. K. tyrimo akte nurodytas drėgmės dydis yra netinkamas. Be to, teismo ekspertizės išvada ir D. K. išvada dėl drėgmės, viena kitai prieštarauja, tačiau teismas nepagrįstai atmetęs teismo ekspertizės išvadas, toliau rėmėsi D. K. išvadomis, ir net esant akivaizdiems išvadų prieštaravimais neskyrė nei papildomos nei pakartotinės ekspertizės.
15.7. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės ieškovei 3 900,00 Eur negautas pajamas jokių motyvų kodėl ir kuo remdamasis tokį sprendimą priėmė bei kaip apskaičiavo konkrečia iš atsakovės priteistą negautų pajamų sumą nenurodė.
15.8. Vertinant bylos medžiagą, galima daryti tikėtiną prielaidą, kad 3 900,00 Eur dydžio negautas pajamas teismas priteisė pagal ieškovės reikalavimą, kurį grindė 2022 m. gruodžio 12 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, tačiau atsakovė pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad nuomos sutartis buvo įregistruota, ieškovė pretenzijoje nebuvo užsiminusi apie negautas pajamas, nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad patalpa faktiškai buvo perduota nuomininkei, be to, nei vienas iš kviestų liudytojų nepatvirtino ieškovės teiginių, kad Patalpos 2022 m. tikrai faktiškai buvo išnuomotos pagal nuomos sutartį.
15.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje matyti, kad antrasis ieškovės reikalavimas, nesant jos pareiškimui dėl jo pakeitimo, teismo iniciatyva yra pakeistas, nors teismas, vadovaujantis procesinės teisės normomis, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turėjo būti nešališkas, todėl už ieškovę pats suformuluoti ieškinio dalyko negalėjo. Šiuo atveju teismas galėjo arba tenkinti ieškovės suformuluotą reikalavimą toks, koks jis yra, arba jį atmesti.
15.10. Pagal pirmąjį ieškovės reikalavimą nėra aišku kokie konkretaus bendrojo naudojimo nuotekų tinklų (inžinerinės sistemos) objekto (-ų) trūkumai turi būti šalinami, taip pat neaišku kaip, kokiu būdu, kokia apimtimi tokie trūkumai turi būti šalinami, apie tai sprendime teismas nieko nepasisako. Be to, visiškai neaišku, kas, kada ir kokiais pagrindai remdamasis turės patikrinti, įvertinti atliktus trūkumų šalinimo darbus, atsakyti į klausimus ar buvo pašalinti visi trūkumai, ar tie trūkumai, kurie buvo pašalinti buvo pašalinti tinkamai, ir nuspręsti, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad nustatytas 14 kalendorinių dienų laikotarpis vertintinas kaip itin trumpas bei neprotingo ilgio, tuo labiau, kad reikalavimų įgyvendinimas priklausytų ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo pačios ieškovės.
15.11. Ieškovė antruoju reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties (sprendimo) įvykdymo dienos pateikti ieškovei ataskaitą apie pasitelktus rangovus ir atliktus veiksmus, tačiau toks reikalavimas nėra vykdytinas, kadangi sprendimo įvykdymo diena yra visų sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų reikalavimų įvykdymo diena, o šiuo atveju, reikalavimas dėl ataskaitų pateikimo, priklauso nuo paties jo įvykdymo, todėl turėjo būti atmestas, o ne teismo pakoreguotas ir tenkintas, kas akivaizdžiai viršija teismui CPK nustatytus įgalinimus.
16. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Byloje nebuvo įrodyta, kad nuotekų pratekėjimai Patalpose atsirado dėl atsakovės kaltės, priešingai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės Patalpose fiksuojamus pratekėjimus, todėl ieškovės reikalavimas jos naudai iš atsakovės priteisti 12 921,70 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.
16.2. Pirminiame ieškovės ieškinyje buvo reikalaujama 7 630,26 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau neparėjus nė metams po pirmosios ataskaitos pateikimo ir kaštų paskaičiavimo, ieškovė keitė ieškinio dalyką ir prašė 12 921,70 Eur, t. y. 5 291,44 Eur didesnės sumos, reikalavimą grįsdama nauja 2024 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Getelit“ sąmatininko sudaryta defektų šalinimo sąmata, tačiau, nėra suprantama, kodėl kaštai dėl tų pačių defektų šalinimo Patalpose per nepilnus metus išaugo beveik dvigubai.
16.3. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą skirti atsakovei baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atsakovė pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu, be to, pabrėžia, kad vertinant pagrindinį ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę per 14 kalendorinių dienų laikotarpį pašalinti visus bendrojo naudojimo nuotekų tinkų (inžinerinės sistemos) trūkumus, kurie sukelia vandens pratekėjimą, akivaizdu, kad jo įgyvendinimas priklausytų ne vien tik nuo atsakovės, bet ir nuo pačios ieškovės, todėl teismui tenkinus tokį reikalavimą, ieškovė turės sudaryti sąlygas ir užtikrinti atsakovei pateikimą į Patalpas ir sudaryti sąlygas darbui vykdymui, todėl vykdymo trukmė priklausytų ne tik išimtinai nuo atsakovės, o tokia situacija sudarytų galimybę ieškovei piktnaudžiauti ir tyčia, sąmoningai, savo veiksmais/neveikimu trukdyti atsakovei tinkamai vykdyti ieškovės reikalavimą, siekiant gauti iš atsakovės baudos sumokėjimą. Be to, reikalavimas skirti baudą reiškia perteklinį ir teismo nenagrinėtiną reikalavimą, nes jis gali būti reiškiamas tik atskiroje vykdomojoje byloje, atsakovei nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo.
16.4. Pasisakant dėl procesinių palūkanų, atsakovė pažymėjo, kad šalių komerciniai santykiai nesieja, komercinių sutarčių tarp šalių nebuvo ir nėra sudaryta, todėl negali būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, dėl ko reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.
16.5. Ieškovės patirtos išlaidos tiek už E. L. atliktą tyrimą, tiek ir už T. M. atliktą žalos atstatymo kaštų paskaičiavimą nebuvo būtinos, tuo labiau, kad ieškovės šiais dviem dokumentais nesirėmė, vėliau savo iniciatyva užsakė ir į bylą papildomai pateikė kito eksperto tyrimo aktą bei defektų šalinimo sąmatą, todėl šios išlaidos yra patirtos pačios ieškovės iniciatyva, nesant būtinybės, yra perteklinės ir neprotingos, jų priteisti nėra jokio pagrindo.
17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismo ekspertizės aktas nėra išsamus ir objektyviai pagrįstas, išvados nėra pakankamai motyvuotos, juo nenustatytos konkrečios nuotekų (vandens) pratekėjimo priežastys, o ekspertizės duomenys prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl nesudaro pagrindo byloje juo vadovautis. Ekspertizės akte išvados formuojamos kaip „tikėtina“, „galėjo“, kas vertinama kaip prielaidos ir negali būti vertinama, kaip ekspertizės išvados, be to ekspertas neatsakė į esminius teismo klausimus, nepateikė drėgnomačio duomenų, netyrė visų nuotekų pratekėjimo priežasčių, netyrė horizontalių bendro naudojimo vamzdžių, jų nuolydžio.
17.2. Pasisakant dėl atsakovės argumento, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kadangi ekspertizės akte yra nurodomos dviejų patalpų santrumpos, pabrėžtina, kad teismas turi teisę kritiškai vertinti ekspertizės išvadas ne vien pagal formalius aspektus, bet ir pagal faktinį turimo išsamumą bei objektyvumą. Net jei santrumpose nurodoma, kad ekspertizė apima dvi patalpas, tai dar neįrodo, kad abiejų jų tyrimas buvo vienodai išsamus, be to, liudytojas V. K. paliudijo, kad teismo ekspertas apžiūrėjo tik vienas patalpas.
17.3. Ieškovė pažymėjo, kad nors tyrimo aktas nėra teismo ekspertizė, tačiau jis laikytinas rašytiniu įrodymu, turinčiu įrodomąją galią, be to ekspertas D. K. teikė liudytojo paaiškinimus apie tyrimo aktą ir jo atlikimą davęs priesaiką teisme, todėl teismas neprivalėjo teikti pirmenybės teismo ekspertizės aktui, kai iš visumos matyti, kad jis prieštarauja kitoms faktinėms aplinkybėms.
17.4. Atsakovės argumentas, kad teismas privalėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neturi teisinio pagrindo, kadangi teismas turi diskrecijos teisę nustatyti įrodymų pakankamumą, be to šios kategorijos bylose teismas neturi būti aktyvus renkant įrodymus.
17.5. Atsakovė siekia dirbtinai atriboti įrodymus ir suteikti prioritetą tik vienam šaltiniu, t. y. teismo ekspertizės aktui, tačiau civilinėje byloje įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų visuma, o ne vieno dominavimu.
17.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad sprendimas dėl 3 900,00 Eur negautų pajamų yra nemotyvuotas, kadangi teismo sprendimas aiškiai nurodo pagrindą šiai sumai priteisti – ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautos nuomos pajamos, kurios pagrįstos 2022 m. gruodžio 22 d. sudaryta patalpų nuomos sutartimi.
17.7. Nuomos sutarties neįregistravimas neturi reikšmės šiuo atveju, kadangi ginčas kyla ne dėl turo perleidimo ar naudojimosi teisių prieš trečiuosius asmenis, bet tarp patalpų savininkės ir daugiabučio administratorės, kaip subjekto, atsakingo už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
17.8. Avansinis mokėjimas ar pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas nepaneigia paties nuomos ketinimo ir šalių siekio įvykdyti nuomos sutartį.
17.9. Pasisakant dėl atsakovės argumentų dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo ir tokio sprendimo realizuotinumo, ieškovė pažymėjo, kad sprendimo rezoliucija nepakeitė ieškinio dalyko ir nepriteisė daugiau nei ieškovė prašė, šiuo atveju teismas nustatė kitą terminą, o toks termino trukmės nustatymas teismo sprendime nelaikomas ieškinio dalyko pakeitimu ir negali būti vertinamas kaip dipsozityvumo principo pažeidimas.
17.10. Pasisakant dėl atsakovės argumento, kad teismo sprendimas yra suformuluotas netinkamai, nėra aišku ir suprantama kaip tokį sprendimą atsakovei reikės vykdyti, pažymėtina, kad teismas nurodė konkretų objektą, terminą ir konkrečius trūkumus, be to, atsakovė yra profesionalė, kuriai yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o jos funkcijos išvardintos tiek teisės aktuose, tiek sutartyse, todėl tokie atsakovės motyvai pažeidžia statinių administratorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
17.11. Ieškovė dėl argumento, kad 14 kalendorinių dienų terminas trūkumams pašalinti nelaikytinas protingu, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie objektyvias kliūtis šį terminą įvykdyti, o atsakovės nurodomas kliūtis, jog sprendimo vykdymas priklauso nuo kitų asmenų veiksmų, t. y. ieškovė, nėra pagrindas terminui pratęsti, kadangi ieškovės siekis pašalinti nuotekų sistemos trūkumus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais priimamą sprendimą (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu buvo pareikšti šie reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Durisota“ per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (likviduoti) bendrojo naudojimo nuotekų tinklų (inžinerinės sistemos), esančių ieškovės patalpose adresu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą; 2) įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įvykdymo dienos pateikti ieškovei ataskaitą apie pasitelktus rangovus ir atliktus veiksmus, priemones, kurių buvo imtasi šalinant bendrojo naudojimo nuotekų tinklų trūkumus, sukeliančius pratekėjimą patalpose adresu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) skirti atsakovei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną sumokant (pervedant) į ieškovės sąskaitą; 4) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 12 921,70 Eur nuostolių atlyginimą; 5) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 3 900,00 Eur negautų pajamų; 6) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (likviduoti) bendrojo naudojimo nuotekų tinklų (inžinerinės sistemos), esančių ieškovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą, įpareigojo atsakovę per 7 dienas nuo padarinių pašalinimo, pateikti ieškovei ataskaitą apie pasitelktus rangovus ir atliktus veiksmus, priemones, kurių buvo imtasi šalinant bendrojo naudojimo nuotekų tinklų trūkumus, sukeliančius pratekėjimą patalpose adresu T(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės 3 900,00 Eur negautų pajamų ieškovės naudai, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4 050,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės valstybei 124,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užliejimo. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra Patalpos, bendrojo naudojimo objektų administratorė, teikianti daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros paslaugas. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę likviduoti bendrojo naudojimo nuotekų tinklų trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą bei pateikti ataskaitą apie atliktus darbus, skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną bei priteisti iš atsakovės patirtą žalą – tiesioginius nuostolius (apliejimu padarytiems patalpų apgadinimams pašalinti) ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).
24. Taigi ieškovė teismo prašė taikyti kelis jos galimai pažeistų teisių gynimo būdus. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę vykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir įpareigodamas atsakovę tiek pašalinti nuotekų tinklų trūkumus, tiek pateikti ataskaitą bei priteisdamas negautas pajamas, nurodė kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė, kadangi dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo bei neveikimo atsirado žala ir yra visos būtinos sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltės. Atsakovei nevykdžius bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir šiuo savo neveikimu sudarius sąlygas žalai kilti, teismas tokį atsakovės neveikimą vertintino kaip neteisėtą neveikimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pateikė motyvus tik dėl ieškovės pareikštų reikalavimų dalies, kuriais buvo prašoma taikyti civilinę atsakomybę reikalaujant padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Dėl reikalavimų, kuriuos teismas patenkino įpareigodamas atsakovę atlikti tam tikrus darbus bei pateikti ataskaitą, teismo sprendime jokių motyvų nėra. Nagrinėjamu atveju atsakovė administravimo paslaugas teikia sutarties pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino koks yra atsakovei sutartimi pavestų vykdyti pareigų turinys, iš teismo priimto sprendimo visiškai nėra aišku kokiu tikslu ir kokiu pagrindu atsakovė yra įpareigojama teikti ataskaitą. Teismui nenurodžius jokių motyvų, pagrindžiančių sprendimo dalis, kuriomis atsakovė įpareigota pašalinti nuotekų pratekėjimo priežastis bei pateikti ataskaitą, šioje dalyje konstatuojami absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
25. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavęs civilinės atsakomybės sąlygas priteisė iš atsakovės 3 900 Eur negautų pajamų. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius yra nurodžiusi argumentus dėl prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų forma nepagrįstumo, tačiau teismas dėl atsakovės išdėstytų argumentų visiškai nepasisakė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl žalos, padarytos patalpų apliejimu, atlyginimo tuo pagrindu, jog atsakovė įpareigojama pašalinti visus trūkumus, kurie sukelia nuotekų (vandens) pratekėjimą ir kad iš atsakovės priteisiama 3 900 Eur negautų pajamų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirma, ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusi reikalavimą dėl 12 921,70 Eur nuostolių atlyginimo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl 7 630,26 Eur dydžio nepriteisimo. Taigi dėl ieškovės pareikštos reikalavimo dalies, sudarančios 5 291,44 Eur (12 921,70 Eur - 7 630,26 Eur), atmetimo motyvų nėra pateikta. Antra, teismo sprendimo dalis, kuria atmesti reikalavimai dėl apliejimu padarytos žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad yra atlyginami visiškai kitos rūšies nuotoliai, kylantys iš kitokių nukentėjusio asmens turtinių praradimų bei tuo pagrindu, kad už padarytą žalą atsakingas asmuo yra įpareigojamas pašalinti žalą sukeliančią priežastį negali būti laikoma nei teisėta nei pagrįsta. Teismas atmetė reikalavimą dėl baudos už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną tuo pagrindu, jog kad ieškovė nenurodė kuo remiantis ji reikalauja būtent tokio baudos. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tais atvejais jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio reikalavimo pagrindo. Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl baudos skyrimo, tuo atveju, jeigu yra patenkinamas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, teismas turi pareigą spręsti ar egzistuoja CPK 273 straipsnyje įtvirtintos sąlygos baudos skyrimui ir jeigu taip – tai kokio dydžio bauda pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėtų būti skiriama.
26. Byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo. Teismui iš atsakovės ieškovei priteisus nuostolius negautų pajamų forma, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo liko neišspręstas.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl esminės dalies tiek ieškovės reikalavimų, tiek atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų iš viso nepasisakė, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas neleidžia apeliacinės instancijos teismui atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar teismo išvada dėl pareiškimo reikalavimų tenkinimo iš tiesų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo. Pripažintina, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip šioje bylos proceso stadijoje neaktualių klausimų, teisėjų kolegija nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Daina Lisaitė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė