Civilinė byla Nr. e2A-721-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00523-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FENIKSAS“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FENIKSAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grifs AG“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FENIKSAS“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovės UAB „Grifs AG“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 453 467,85 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 31 d. su UAB „Tausauga“ (jos teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė UAB „Grifs AG“) pasirašė elektroninės saugos sutartį Nr. 837 (toliau – Elektroninės saugos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei elektroninės saugos paslaugas objekte (kvepalų parduotuvėje) (duomenys neskelbtini) (objekto Nr. 2386), ir objekte (juvelyrinių dirbinių parduotuvėje) (duomenys neskelbtini) (objekto Nr. 2387). Ieškovė ir atsakovė 2012 m. spalio 9 d. sudarė techninės priežiūros sutartį Nr. TP404/110 (toliau – Techninės priežiūros sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo vykdyti apsaugos sistemos techninę priežiūrą techninės priežiūros paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas techninei priežiūrai atlikti sąlygas, vykdyti taisyklių reikalavimus ir sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka sumokėti už suteiktas paslaugas (sutarties 2.1, 2.2 punktai). Ieškovės darbuotoja, 2013 m. sausio 5 d. išvykdama iš darbo, užrakino patalpas bei įjungė ir perdavė apsaugos signalizaciją. Ieškovės darbuotoja, 2013 m. sausio 7 d. atvykusi į darbą, pastebėjo, kad, išgriovus sienoje skylę, buvo įsibrauta į ieškovės patalpas. Nusikaltimo metu buvo pavogta įvairių juvelyrinių dirbinių. Vagystės metu signalizacijos sistema nesuveikė, dėl ko ieškovė patyrė 457 058,31 Eur dydžio turtinę žalą. Atsakovė nevykdė savo pareigos – neužtikrino juvelyrinės parduotuvės ir joje esančio turto išsaugojimo, todėl yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą.

3.       Atsakovė UAB „Grifs AG“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė apie vagystės faktą sužinojo nė vėliau kaip 2013 m. sausio 7 d. Civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo Nr. 85-1-00031-13 metu pateiktas 2014 m. sausio 9 d., ikiteisminis tyrimas sustabdytas 2014 m. vasario 25 d., tačiau ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 11 d., t. y. praėjus 8 metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (nuo turto vagystės) ir praėjus 7 metams nuo ikiteisminio tyrimo sustabdymo. Atsakovė neprojektavo ir nemontavo ieškovės parduotuvės patalpose esančios elektroninės saugos sistemos, tai atliko kita įmonė. Atsakovė neturėjo pareigos užtikrinti, kad į ieškovei priklausančią parduotuvę nepatektų tretieji asmenys. Ieškovė neįrodinėjo, kad vagystės metu signalizacija nesuveikė dėl gedimo. Pagal sutarties sąlygas ieškovė turėjo įsirengti seifą ir jame laikyti aukso dirbinius, tačiau neįsirengė. Atsakovė neturėjo pareigos užtikrinti, kad ieškovė juvelyrinius dirbinius saugotų seife.

4.       Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance company“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; atsakovei UAB „Grifs AG“ iš ieškovės UAB „FENIKSAS“ priteisė 7 275,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei UAB „FENIKSAS“ 27 Eur permokėtą žyminį mokestį.

6.       Teismas nustatė, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2013 m. sausio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00031-13 dėl vagystės iš UAB „FENIKSAS“ parduotuvės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, kuriame ieškovė 2014 m. sausio 9 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 437 992 Lt (127 768,96 Eur) žalos atlyginimo. 2014 m. sausio 14 d. nutarimu UAB „FENIKSAS“ pripažinta civiline ieškove. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2014 m. vasario 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys atsakovei atlyginti 2013 m. sausio 6 d. vagystės metu padarytą turtinę žalą teismui pareikštas 2021 m. gegužės 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 8 metams po žalos padarymo. Teismo vertinimu, ieškovė yra juridinis asmuo, daugiau kaip 24 metus vykdantis gana didelės apimties prekybos veiklą keliuose miestuose, 2011 m. gruodžio 16 d. įregistruota Ūkio subjektų, užsiimančių komercine ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registre, todėl jos veiklai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, tarp jų – ir su teisininko pagalba ar be jos suprasti, kad, prokuratūros 2014 m. vasario 25 d. nutarimu sustabdžius ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 85-1-00031-13 dėl to, jog nenustatyta nusikalstamą veiką padariusių asmenų, ieškinį dėl žalos atlyginimo galima teisme pareikšti per 3 metų ieškinio senaties terminą.

8.       Teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. vasario 25 d.,

9.       Be kita ko, teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 5 d. signalizacijos sistema buvo įjungta, tačiau įsibrovimo į parduotuvės patalpas metu sistema centriniame stebėjimo punkte nesuveikė ne dėl atsakovės UAB „Grifs AG“ kaltės, o dėl pačios sistemos jutiklių techninių charakteristikų, be to, prieš jutiklius ant spintos buvo pastatyta kartoninė dėžė. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsibrovimo į parduotuvės patalpas metu buvusią signalizacijos sistemą, taip pat ir sistemos apsaugos jutiklius, savo lėšomis rangovo pagalba parduotuvės patalpose įsirengė pati ieškovė, o objekto ir signalizacijos sistemos duomenys elektroninės saugos paslaugai vykdyti buvo įvesti į atsakovės centrinį stebėjimo punktą. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis įrengta sistema, taip pat sistemos apsaugos jutikliai, neatitiko aukšto apsaugos lygio standartų, todėl jutikliai nesureagavo į lėtai stumiamą spintą.

10.       Teismas pažymėjo, kad pagal Elektroninės saugos sutarties ir Techninės priežiūros sutarties sąlygas atsakovė nėra prisiėmusi pareigos kontroliuoti ir (ar) užtikrinti ieškovės apsaugos signalizacijos sistemos aukštą techninį lygį, konsultuoti ieškovę, kaip tobulinti apsaugos sistemą. Po įvykusios vagystės, ieškovės užsakymu, apsaugos signalizacijos modernizavimo aktu pagal 2013 m. sausio 9 d. rangos darbų sutartį Nr. 6 UAB „Tausauga“ atliko 1 619,71 Eur vertės apsaugos sistemos modernizavimą, perdavė ieškovei 400 Eur vertės radijo ryšio siųstuvą T-7 su antena ir sąsaja juvelyrinių dirbinių parduotuvės patalpose. Teismas padarė išvadą, kad iš karto po įvykdytos vagystės ieškovė suprato būtinumą ir ėmėsi neatidėliotinų priemonių apsaugos signalizacijai modernizuoti.

11.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu, kai buvo įvykdyta vagystė iš ieškovės parduotuvės patalpų, parduotuvės patalpose signalizacijos sistema buvo įjungta, t. y. signalizacijos sistema veikė. Signalas iš ieškovės parduotuvės į atsakovės centrinį stebėjimo punktą nebuvo gautas. Tai, kad parduotuvės patalpose įrengta ir ieškovei priklausanti signalizacijos sistema, sistemos jutikliai neatitiko aukšto saugumo lygio standartų ir buvo galimybė, patekus į patalpas per skylę sienoje, pristūmus spintą nuo sienos su ant jos uždėta kartotine dėže, nesužadinti jutiklių, buvo pačios ieškovės spręstina apsaugos sistemos problema, už kurią atsakovė negali būti atsakinga.

12.       Teismas nusprendė, kad ieškovė savo sutartinių pareigų įsirengti seifą ir jame laikyti vertybes nevykdymą, o tuo pačiu dėl nevykdymo kilusias neigiamas turtines pasekmes nepagrįstai bando perkelti atsakovei, kuri pagal Elektroninės saugos sutarties 3.4 punktą tinkamai atliko elektroninės saugos paslaugos vykdymą – signalizacijos sistemos signalų stebėjimą ir reagavimą į juos pagal sutarties sąlygas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „FENIKSAS“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovės teisė į turtinės žalos atlyginimą atsirado nuo 2013 m. sausio 7 d. įvykusios vagystės, todėl ieškovė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pateikė nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, t. y. 2014 m. sausio 9 d. (2014 m. sausio 14 d. prokuroro nutarimu ieškovė pripažinta civiline ieškove).

13.2.                      Ieškovės aktyvūs veiksmai tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso metu rodo, kad ieškovė nuo pat civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimo siekia žalos atlyginimo ir ėmėsi procesinių priemonių savo teisėms įgyvendinti.

13.3.                      Ieškovė pasirinko savo teisę įgyvendinti ne laukdama, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla (kartu – ir civilinis ieškinys) ar ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas (civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą), bet pareikšdama ieškinį civilinio proceso tvarka. Esant tokiai situacijai, kai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nėra užbaigtas ir įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu yra pareikštas civilinis ieškinys, ieškovei pareiškus ieškinį civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo taikyti jos atžvilgiu ieškinio senatį.

13.4.                      Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Teismas savo išvados, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2014 m. vasario 25 d. (ikiteisminio tyrimo sustabdymo data), nemotyvavo ir nepagrindė teisinę reikšmę turinčiais argumentais, kartu neteisingai nustatė ir ieškinio senaties pabaigos terminą (2017 m. vasario 25 d.).

13.5.                      Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškinio senatis jau buvo pasibaigusi iki civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje pareiškimo.

13.6.                      Pagal Elektroninės saugos sutarties 3.2 punktą signalizacijos sistema – tai objekte įrengtų apsaugos jutiklių ir (arba) gaisrinių jutiklių ir (arba) pavojaus mygtukų ir arba gaisrinių mygtukų, signalinių kabelių tinklu arba radijo bangomis sujungtų su centrale, visuma, už kurios tinkamą funkcionavimą ir priežiūrą buvo atsakinga atsakovė. Atsakovė neužtikrino objekto apsaugos, naudojant elektronines saugos priemones, todėl sutarties tikslas ir rezultatas (užtikrinti pašalinių asmenų nepatekimą į saugojamą objektą) nebuvo pasiektas, atsakovė nesuteikė ieškovei paslaugos, kokios ji tikėjosi, sudarydama sutartį su profesionalia apsaugos įmone.

13.7.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad prieš sudarydama sutartį atsakovė atvyko apžiūrėti patalpą (juvelyrinę parduotuvę), objekte testavo signalizacijos sistemą ir jos generuojamą rezultatą. Atsakovė neįsitikino elektroninės saugos sistemos pakankamumu (ar elektroninėmis priemonėmis yra apsaugotas visas patalpos perimetras – sienos, grindys, lubos, durys, langai) ir patikimumu objekte, neužtikrino, kad pašaliniai asmenys nepatektų į saugomą patalpą.

13.8.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įsibrovimo į parduotuvės patalpas metu sistema nesuveikė ne dėl atsakovės kaltės, o dėl pačios sistemos jutiklių techninių charakteristikų, be to, prieš jutiklius ant spintos buvo pastatyta kartotinė dėžė. Tokia teismo išvada prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, t. y. 2013 m. sausio 22 d. eksperimento metu padarytai išvadai, taip pat UAB „Arevita“ 2013 m. sausio 23 d. signalizacijos apžiūros akto išvadai.

13.9.                      Prieš pasirašant sutartį, atsakovė testavo signalizacijos sistemą, apžiūrėjo ir įvertino patalpą (juvelyrikos parduotuvės), ją priėmė saugoti ir nesiėmė jokių papildomų priemonių elektroninės saugos sistemai tobulinti (jutiklių, daviklių ir pan., kad nebūtų galimybės patekti į patalpą, joje būti ir judėti). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent atsakovė yra visiškai atsakinga už netinkamą apsaugos priemonių neveikimą ir žalos atsiradimą (elektroninės saugos priemonės neapsaugojo patalpos ir neužkirto kelio žalai atsirasti).

13.10.                      Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovė yra profesionali saugos tarnyba, kuriai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo standartai, o sutarties vykdymas pagrįstas kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugų teikėją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

13.11.                      Žalos atsiradimą lėmė ne seifo neįrengimas, o elektroninės saugos sistemos daviklių, jutiklių neveikimas, nulėmęs pašalinių asmenų patekimą į patalpą, buvimą ir judėjimą joje. Tai rodo didelį atsakovės neatsargumą, vykdant elektroninę apsaugą.

13.12.                      Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo įsirengusi seifo, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl nuostolių (žalos) atlyginimo. Atsakovė, kaip Elektroninės saugos sutarties specialiosios dalies 12 punktą pažeidusi šalis, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad ieškovė neįsirengė seifo (CK 6.206 straipsnis).

14.       Atsakovė UAB „Grifs AG“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

14.1.                      Aplinkybė, kad ieškovė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2014 m. sausio 9 d., t. y. nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto ieškinio senaties termino, neturi teisinės reikšmės. Civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ieškovė pateikė nusikalstamą veiką padariusio asmens ar asmenų atžvilgiu. Tuo tarpu civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei. Civilinėje byloje pareikšto reikalavimo pagrindą sudarė ne vagystė, bet atsakovės tariamas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas.

14.2.                      Ieškovė nenurodė jokių svarbių trejų metų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sukliudžiusių jai pareikšti atsakovei ieškinį dėl žalos atlyginimo.

14.3.                      Ieškovė nenurodė, kuria sutartimi – Elektroninės saugos ar Techninės priežiūros – prisiimtų įsipareigojimų atsakovė neva neįvykdė, taip pat nenurodė, kurį sutarties punktą (ar kelis punktus) atsakovė neva pažeidė.

14.4.                      Elektroninės saugos ir Techninės priežiūros sutartimis atsakovė neįsipareigojo ir neturėjo pareigos užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į parduotuvę. Elektroninės saugos paslaugos esmę sudaro signalizacijos sistemos signalų stebėjimas centriniame stebėjimo pulte ir reagavimas į juos. Atsakovė į centrinį stebėjimo pultą negavo nė vieno elektroninės saugos sistemos signalo, atitinkamai, neturėjo pareigos vykti į parduotuvę laikotarpiu, kuriuo įvyko vagystė. Elektroninės saugos sistemos atsakovė nemontavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad parduotuvėje esanti elektroninės saugos sistema funkcionavo tinkamai.

14.5.                      Nepriklausomai nuo Elektroninės saugos sutartyje numatytos ieškovės pareigos, visuotinai žinoma, kad protingas, atidus ir rūpestingas žmogus suvokia, jog didesnes pinigų sumas, gaminius iš brangiųjų metalų, brangakmenius yra saugiau laikyti ne tik patalpose, kuriose įjungta signalizacija, bet ir seife. Ieškovei nepagrįstai neįvykdžius pareigos įrengti parduotuvėje seifą, dėl to kilusių neigiamų padarinių ieškovė neturi pagrindo perkelti atsakovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „FENIKSAS“ ieškinys atsakovei UAB „Grifs AG“ dėl žalos atlyginimo, konstatavus, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir nenustatyta svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, taip pat teismui padarius išvadą, kad neįrodytos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, taip pat sutartinę civilinę atsakomybę, be to, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento nagrinėjamu atveju ir jo taikymo

18.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

22.       Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

23.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai 2014 m. vasario 25 d. nutarimu sustabdžius ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 85-1-00031-13, ieškovei UAB „FENIKSAS“ buvo pakankamas pagrindas suvokti, jog ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamą veiką, o kartu ir žalą padarę asmenys nėra nustatyti, o ieškinį dėl žalos atlyginimo teisme galima pareikšti per trejų metų ieškinio senaties terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eigos pradžia šiuo atveju laikytina 2014 m. vasario 25 d., o ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. vasario 25 d.

25.       Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde teigia, kad jos teisė į turtinės žalos atlyginimą atsirado nuo 2013 m. sausio 7 d. (vagystės įvykdymo), civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ji pateikė nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, t. y. 2014 m. sausio 9 d., o ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2014 m. vasario 25 d., tinkamai nemotyvavo, kartu neteisingai nustatė ir ieškinio senaties termino pabaigą (2017 m. vasario 25 d.).

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą nepagrįstai susiejo su prokuratūros nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą priėmimu (2014 m. vasario 25 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės civilinę atsakomybę už vagystės metu jai padarytą žalą ieškovė grindžia tokiomis aplinkybėmis: atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neužtikrino maksimalios apsaugos objekte; neteikė pasiūlymų, kaip tobulinti apsaugos sistemą, kad ji būtų pakankamo apsaugos lygio; neįvertino, kad ieškovė prekiauja juvelyriniais dirbiniais, kad parduotuvės patalpose nėra seifo ir nedarbo metu prekės nebus saugomos seife, kad jutikliai gali nesuveikti užstūmus stiklinę spintą – virtiną, kad yra galimybė patekti į objektą iš kitų patalpų; esant tokioms aplinkybėms, atsakovė negalėjo teikti saugos paslaugos, o tam, kad šią paslaugą galėtų teikti, nesustabdė sutartinių prievolių vykdymo ir neįpareigojo ieškovės įvykdyti privalomą sąlygą (įsigyti seifą). Taigi ieškovės reikalavimai kildinami iš netinkamai vykdytos 2011 m. lapkričio 31 d. Elektroninės saugos sutarties, t. y. reiškiami sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu.

27.       Bylos duomenimis, iš karto po įvykusios vagystės, t. y. 2013 m. sausio 9 d., ieškovė UAB „FENIKSAS“ ir UAB „Tausauga“ (jos teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė UAB „Grifs AG“) sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu rangovė atliko 1 619,71 Eur vertės apsaugos sistemos modernizavimo darbus, taip pat perdavė užsakovei UAB „FENIKSAS“ 400 Eur vertės radijo ryšio siųstuvą T-7 su antena ir sąsaja juvelyrikos parduotuvės patalpose.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė iš karto po įvykdytos vagystės turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog parduotuvėje sumontuota signalizacijos sistema nėra pakankamo apsaugos lygio, nes parduotuvės patalpose buvo galima judėti, nesuveikiant signalizacijos sistemai. Atsižvelgdama į tai, ieškovė po įvykdytos vagystės ėmėsi neatidėliotinų priemonių apsaugos signalizacijai modernizuoti. Esant tokioms aplinkybėms, apie savo teisių galimą pažeidimą dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys atsakovei, ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) tą pačią dieną, kai paaiškėjo vagystės faktas, t. y. 2013 m. sausio 7 d. Atitinkamai, teisė pareikšti ieškinį atsakovei ieškovei atsirado nuo tos dienos, kurią ji sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo 2013 m. sausio 7 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, jog ir pati ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos teisė į turtinės žalos atlyginimą atsirado nuo 2013 m. sausio 7 d. įvykusios vagystės.

29.       Jau nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovei kreipėsi tik 2021 m. gegužės 11 d., t. y. itin daug praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2016 m. sausio 7 d.

30.       Ta aplinkybė, kad apeliantė (ieškovė) civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2014 m. sausio 9 d., t. y. nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina tai, kad civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu pareikštas nusikalstamą veiką įvykdžiusiam asmeniui (asmenims), kurį (kuriuos) siekta nustatyti pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys pareikštas atsakovei, reikalaujant taikyti jai sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. šis ieškinys yra ir kitam asmeniui, ir kitu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu ir ieškinys šioje civilinėje byloje pareikšti skirtingiems asmenims ir visiškai skirtingais pagrindais, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu pareiškimas neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino eigai šioje civilinėje byloje, t. y. ieškovei pareiškus civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, nesustojo ieškinio senaties termino, per kurį galėjo būti pareikštas ieškinys atsakovei šioje civilinėje byloje, eiga.

31.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio kitoje byloje (šiuo atveju – ikiteisminiame tyrime) pareiškimas ir jo neišnagrinėjimas turi būti laikomas pagrįsta ir svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Tačiau apeliantės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo civilinio proceso tvarka, kai nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamajame procese, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtų bylų, kuriomis remiasi apeliantė, ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Pacituoti išaiškinimai suformuluoti bylose, kuriose ieškinys civilinio proceso tvarka pareikštas tam pačiam asmeniui, kurio veiksmai buvo vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Šiuo atveju civilinėje byloje ieškinys pareikštas kitam subjektui, nei ikiteisminiame tyrime, ir visiškai kitu pagrindu, todėl ta aplinkybė, kad dar nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamajame procese ir civilinis ieškinys nėra išnagrinėtas, nesudaro pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui nagrinėjamoje civilinėje byloje atnaujinti.

32.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieškovė) civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu  pateikė 2014 m. sausio 9 d., taigi ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo (turėjo žinoti) ir ėmėsi priemonių pažeistoms teisėms ginti. Tai patvirtina, kad nebuvo kokių nors nuo apeliantės (ieškovės) valios nepriklausančių objektyvių priežasčių ar kliūčių, dėl kurių ji nebūtų galėjusi įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nepraleisdama trejų metų ieškinio senaties termino. Šia  teise apeliantė per nustatytą terminą savo valia nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui atsakovės atžvilgiu pareikšti.

33.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

34.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) sutrumpintą (trejų metų) ieškinio senaties terminą praleido daugiau kaip penkeriais metais. Jau nurodyta, kad nenustatyta jokių nuo ieškovės valios nepriklausiusių objektyvių priežasčių ar kliūčių, dėl kurių apeliantė nebūtų galėjusi savo teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka įgyvendinti, nepažeisdama ieškinio senaties termino, t  y. nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino atnaujinimas nagrinėjamo ginčo atveju būtų nesuderinimas su protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), neatitiktų ieškinio senaties teisinio instituto esmės ir paskirties (žr. nutarties 20 punktą).

35.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

36.       Nors ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl sutartinių įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo, kaip atsakovės neteisėtų veiksmų

37.       CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

38.       Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

39.       Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prieš sudarydama sutartį atsakovė atvyko apžiūrėti patalpą (juvelyrinę parduotuvę), testavo signalizacijos sistemą ir jos generuojamą objekte rezultatą. Apeliantės vertinimu, atsakovė, turėdama ilgametę patirtį, būdama šios srities profesionalė, neįsitikino elektroninės saugos sistemos pakankamumu (ar elektroninėmis priemonėmis yra apsaugotas visas patalpos perimetras – sienos, grindys, lubos, durys, langai) ir patikimumu, neužtikrino, kad pašaliniai asmenys nepatektų į saugomą patalpą, taigi neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

40.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nei pagal Elektroninės saugos sutarties, nei pagal Techninės priežiūros sutarties nuostatas nebuvo prisiėmusi pareigų, kurių pažeidimu apeliantė remiasi. Pažymėtina tai, kad pati apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neįvardijo, kuriomis konkrečiai Elektroninės saugos sutarties ir (ar) Techninės priežiūros sutarties nuostatomis prisiimtų įsipareigojimų atsakovė neįvykdė (netinkamai vykdė).

41.       Pagal Elektroninės saugos sutarties 3.2 punktą signalizacijos sistema – tai objekte įrengtų apsaugos jutiklių ir (arba) gaisrinių jutiklių ir (arba) pavojaus mygtukų ir (arba) gaisrinių mygtukų, signalinių kabelių tinklu arba radijo bangomis sujungtų su centrale, visuma; elektroninės saugos paslaugos įdiegimas – objekto ir signalizacijos sistemos duomenų įvedimas į CPS, užsakovui sudarant reikiamas technines sąlygas, būtinas elektroninei saugai vykdyti ir šalims pasirašius atitinkamą dokumentą (sutarties 3.4 punktas); elektroninės saugos paslaugos vykdymas – signalizacijos sistemos signalų stebėjimas CSP ir reagavimas į juos pagal sutarties sąlygas (sutarties 3.5 punktas). Taigi elektroninės saugos paslaugos esmę sudaro signalizacijos sistemos signalų stebėjimas centriniame stebėjimo pulte ir reagavimas į juos Elektroninės saugos sutarties 8-10 punktuose nustatyta tvarka.

42.       Techninės priežiūros sutarties 1.1.1 punkte numatyta, kad techninė priežiūra – tai apsaugos sistemos nuolatinė priežiūra, vykdant periodinius jos tikrinimus, šalinant jos gedimus, keičiant apsaugos sistemos prietaisus ir (arba) įrangą. Pagal sutarties priedo Nr. 1 ir 2 3.1 punktą, užsakovui techninės priežiūros vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka pranešus apie šiame sutarties priede nurodytame objekte įrengtos apsaugos sistemos gedimą, vykdytojas per 24 val. (darbo dienomis) ir per 48 val. (ne darbo dienomis) nuo pranešimo apie gedimą gavimo atvyksta į objektą apsaugos sistemos remontui atlikti. Vykdytojas įsipareigoja savo sąskaita suremontuoti arba pakeisti vykdytojo sumontuotos apsaugos sistemos prietaisus, sugedus jiems suteiktos garantijos laikotarpiu, jeigu gedimo priežastis yra prietaiso trūkumai, buvę iki jo pardavimo užsakovui. Sumontuotiems apsaugos sistemos prietaisams suteikiama prietaisų gamintojų nustatyta garantija (sutarties 3.2 punktas). Bet kokie apsaugos sistemos remonto, keitimo, perkėlimo, permontavimo, perprogramavimo darbai atliekami užsakovo sąskaita už prietaisus ir įrangą apmoka užsakovas, išskyrus jei jie keičiami pagal garantijos sąlygas (sutarties 3.3 punktas). Taigi techninės priežiūros paslaugos esmę sudaro apsaugos sistemos priežiūra, vykdant periodinius jos tikrinimus, šalinant gedimus, keičiant apsaugos sistemos prietaisus ir (arba) įrangą.

43.       Pažymėtina tai, kad apeliantė (ieškovė), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog parduotuvėje, kurioje buvo įvykdyta vagystė, atsakovė pagal Elektroninės saugos sutartį elektroninės saugos sistemos nemontavo (jokių sistemos montavimo darbų neatliko); sudarius nurodytą sutartį ieškovės (jos pasitelktų trečiųjų asmenų) sumontuota elektroninės saugos sistema bei priešgaisrinės apsaugos sistema buvo prijungtos į atsakovės centrinį stebėjimo pultą (2022 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 83:20 – 84:13 min.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vagystės įvykdymo metu apsaugos sistema buvo įjungta ir veikė (funkcionavo) tinkamai (nebuvo sugedusi ar pan.). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė į centrinį stebėjimo pultą negavo nė vieno elektroninės saugos sistemos signalo, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, nesuveikus signalizacijai, neturėjo pareigos vykti į parduotuvę laikotarpiu, kuriuo buvo įvykdyta vagystė.

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė (ieškovė), nei Elektorinės saugos sutartis, nei Techninės priežiūros sutartis savo esme neapima atsakovės pareigos (įsipareigojimo) teikti apeliantei pasiūlymus, kaip tobulinti apsaugos sistemą, kuri buvo įrengta iki sutarčių su atsakove sudarymo, kito apeliantės pasirinkto asmens. Nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta pagrindo išvadai, kad atsakovei kyla atsakomybė už tai, jog, įvykus vagystei paaiškėjo, kad apeliantei priklausančiose parduotuvės patalpose kito asmens įrengta signalizacijos sistema, sistemos jutikliai neatitiko aukšto saugumo lygio standartų, todėl buvo galimybė, patekus į patalpas per skylę sienoje, pristūmus spintą nuo sienos su ant jos uždėta kartotine dėže, nesužadinti jutiklių.

45.       Jau nurodyta, kad po įvykusios vagystės apeliantė (ieškovė) UAB „FENIKSAS“ ir UAB „Tausauga“ (jos teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė UAB „Grifs AG“) 2013 m. sausio 9 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu rangovė atliko 1 619,71 Eur vertės apsaugos sistemos modernizavimo darbus, perdavė užsakovei 400 Eur vertės radijo ryšio siųstuvą T-7 su antena ir sąsaja juvelyrikos parduotuvės patalpose. Tai patvirtina, kad po įvykdytos vagystės apeliantė priėmė sprendimą, priklausantį nuo jos pačios valios, ir ėmėsi neatidėliotinų priemonių apsaugos sistemai modernizuoti. Pažymėtina ir tai, kad dėl apsaugos sistemos modernizavimo darbų su atsakove buvo sudaryta atskira (nauja) sutartis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nei Elektorinės saugos sutarties, nei Techninės priežiūros sutarties nuostatos nenumatė atsakovės pareigos atlikti tokius darbus (ieškovei siūlyti juos atlikti).

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad vagystės metu apsaugos sistema nesuveikė ne dėl aplinkybių, priklausančių nuo atsakovės, ar aplinkybių, už kurias atsakovei galėtų kilti atsakomybė, bet dėl apeliantės (ieškovės) sumontuotos apsaugos sistemos charakteristikų, be to, prieš apsaugos sistemos jutiklius ant spintos buvo pastatyta kartoninė dėžė, dėl to sumontuota apsaugos sistema nesuveikė. Ta aplinkybė, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį atvyko apžiūrėti patalpą (juvelyrinę parduotuvę) ir testavo signalizacijos sistemą, nurodytos išvados nepaneigia, nes, jau minėta, jog vagystės įvykdymo metu apsaugos sistema buvo įjungta ir veikė (funkcionavo) tinkamai (nebuvo sugedusi ar pan.). Be to, pagal Elektroninės saugos sutarties 6.1 punktą užsakovė (apeliantė (ieškovė)) įsipareigojo užtikrinti, kad, įjungus apsaugos sistemą, nebūtų uždengti judesio jutikliai.

47.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Elektorinės saugos sutarties 6.2 punktą užsakovas (apeliantė) privalo užtikrinti, kad tuo metu, kai signalizacijos sistema įjungta, užsakovui nesant objekte, pinigai, vertybiniai popieriai, brangenybės (brangakmeniai, taurieji metalai, gaminiai iš jų ar jų laužas bei atliekos), kilnojamosios kultūros vertybės, kolekciniai ir antikvariniai daiktai būtų laikomi seife. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė parduotuvėje, kurioje įvykdyta vagystė, nebuvo įsirengusi seifo, taigi nebuvo laikomasi reikalavimo ir tuo metu, kai signalizacijos sistema įjungta, nesant ieškovės objekte, tauriųjų metalų gaminius laikyti seife. Pagal Elektorinės saugos sutartį pareiga įsirengti seifą priklausė būtent apeliantei (ieškovei), o jai šios pareigos tinkamai neįvykdžius atsakomybė už kilusias neigiamas pasekmes negali būti perkelta atsakovei.

48.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi Elektroninės saugos sutarties ar Techninės priežiūros sutarties nuostatas, todėl nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

49.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, sutartinę civilinę atsakomybę, tinkamai vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

53.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 3 629,27 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, kt.).

55.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašoma atlyginti 3 629,27 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 2 183,09 Eur (1,3 x 1 679,30 Eur). Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti atsakovės išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintinų tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato, vedusio šią bylą nuo pat proceso pradžios, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatui buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta ir atsakovei atlygintina pripažįsta 2 183,09 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grifs AG“ (juridinio asmens kodas 111813091) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FENIKSAS“ (juridinio asmens kodas 179492432) 2 183,09 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 9 euro centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                  Marius Bajoras

                  Laima Ribokaitė

                  Alma Urbanavičienė