Civilinė byla Nr. e2-653-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01317-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 3.1.3.5; 3.2.9.1; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Besk“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1475-432/2025 iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Besk“ (toliau taip pat – atsakovė, Bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Manresa LT“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 18 d.

2.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Bankroto administravimas“ pateikė nemokumo administratorei prašymą patvirtinti jos 219 439,30 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) ,,Besk“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) sutartimi perėmė pradinės kreditorės UAB „Laivo sandėlis“ reikalavimo teises į Bendrovę. Prašomo patvirtinti kreditorės reikalavimo pagrindas yra Bendrovės ir kitų asmenų padaryta žala: 1) 147 500 Eur nesumokėta kainos už katerį Azimut 60 FLY (toliau – kateris) dalis pagal Bendrovės ir UAB „Laivo sandėlis“ sudarytą 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GG-LS-20211007 (toliau – Sutartis); 2) 28 644,5 Eur netesybos pagal Sutarties nuostatas už nesumokėtą katerio kainos dalį; 3) 43 294,80 Eur žala pagal pateikiamas sąskaitas faktūras, atsiradusi pradinei kreditorei UAB „Laivo sandėlis“ patyrus išlaidas už teisines paslaugas, kurių poreikis kilo dėl to, jog Bendrovė tinkamai nevykdė Sutarties.

3.       BUAB „Besk“ nemokumo administratorė nesutiko su pareiškėjos prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu Bendrovei. Nurodė, kad reikalavimas dėl 147 500 Eur skolos pagal Sutartį nepagrįstas, nes 2022 m. rugsėjo 23 d. Bendrovė, pradinė kreditorė UAB „Laivo sandėlis“ ir užsienio bendrovė ,,Binaxis Consulting“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartį (toliau – ir Trišalė sutartis), kurioje nurodyta, jog Bendrovė savo įsipareigojimus pagal Sutartį yra įvykdžiusi tinkamai ir nėra jokių Sutarties pažeidimų, o tolesnį Sutarties vykdymą perima ,,Binaxis Consulting“. Administratorės teigimu, reikalavimo dalis dėl 28 644,50 Eur netesybų pagal Sutartį nepagrįsta, nes Bendrovė nėra pažeidusi Sutarties, todėl nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl netesybų; be to, nebuvo pateiktas netesybų skaičiavimas, netesybų nepagrįstai reikalaujama už 971 dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalis). Reikalavimo dalis dėl 43 294,80 Eur nuostolių atlyginimo nepagrįsta, nes teisinės išlaidos pareiškėjai UAB „Bankroto administravimas“ iš Bendrovės nėra priteistos, dalis išlaidas grindžiančių dokumentų nėra išversti į valstybinę kalbą, nėra prašomų atlyginti išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, visos šios išlaidos patirtos po 2022 m. rugsėjo 23 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir neatskleista, kokiu pagrindu jas turėtų atlyginti Bendrovė; iš sąskaitų detalizacijų negalima nustatyti, kokiais klausimais ir ar Bendrovės interesais nurodytos paslaugos teiktos.

4.       2025 m. gegužės 7 d. pareiškėja UAB „Bankroto administravimas“ nurodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ sudarė papildomą susitarimą prie 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo šalys susitarė, jog dalis finansinio reikalavimo grąžinama pradinei kreditorei UAB „Laivo sandėlis“, o dalis lieka UAB „Bankroto administravimas“, tai yra: 1) UAB „Laivo sandėlis“ grįžta reikalavimas į 146 050 Eur Bendrovės skolą ir 22 827 Eur nuostolius – išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras (2024 m. balandžio 30 d. Nr. 142/2024, 2024 m. birželio 28 d. Nr. 10602876, 2024 m. rugsėjo 24 d. Nr. 86/2024, 2024 m. gegužės 16 d. Nr. 24051601); 2) UAB „Bankroto administravimas“ lieka reikalavimai į 1 104 Eur Bendrovės skolą ir į atlyginimą 20 467,69 Eur žalos, patirtos už teisines paslaugas pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras (2024 m. gegužės 31 d. Nr. MA202405111, 2024 m. birželio 28 d. Nr. MA202406041, 2024 m. liepos 31 d. Nr. MA202407047, 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nr. MA202408038, 2024 m. rugsėjo 30 d. Nr. MA202409047, 2024 m. spalio 2 d. Nr. MA202410003, 2024 m. birželio 1 d. Nr. REG1558, 2024 m. spalio 17 d. Nr. SPR1599).

5.       Pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė: 1) įtraukti UAB „Laivo sandėlis“ į Bendrovės kreditorių sąrašą su 197 521,5 Eur reikalavimu; 2) įtraukti UAB „Bankroto administravimas“ į Bendrovės kreditorių sąrašą su 21 571,69 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad 219 439,30 Eur finansinį reikalavimą, kurį patvirtinti bankroto byloje prašė UAB „Bankroto administravimas“, UAB „Bankroto administravimas“ įgijo 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Laivo sandėlis“. Šį finansinį reikalavimą į Bendrovę sudaro: 1) 146 050 Eur skola pagal 2021 m. spalio 7 d. Sutartį; 2) 28 644,50 Eur delspinigiai už laiku neapmokėtą skolą pagal Sutartį; 3)1 104 Eur neapmokėtas likutis pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319; 4) 43 294,80 Eur UAB „Laivo sandėlis“ nuostoliai, patirti teisinėms paslaugoms dėl skolos išieškojimo pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėjos teigimu, UAB „Bankroto administravimas“ prašymą patvirtinti 219 439,30 Eur finansinį reikalavimą Bendrovei pateikė nemokumo administratorei nepraleisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyto 30 dienų termino. 2025 m. balandžio 24 d. UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ sudarius papildomą susitarimą prie 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad dalis finansinio reikalavimo grąžinama pradinei kreditorei UAB „Laivo sandėlis“, o dalis lieka naujajai kreditorei UAB „Bankroto administravimas“, bendras UAB „Laivo sandėlis“ finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje yra 197 521,5 Eur, o UAB „Bankroto administravimas“ – 21 571,69 Eur. Sudarydama finansinių reikalavimų perėmimo sutartį UAB „Laivo sandėlis“ perėmė iš UAB „Bankroto administravimas“ procesines teises ir pareigas byloje pagal UAB „Bankroto administravimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, atitinkamai, perimta finansinių reikalavimų dalimi UAB „Laivo sandėlis“ turi būti tvirtinama kreditore Bendrovės bankroto byloje (vietoje UAB „Bankroto administravimas“). Dėl 1 104 Eur skolos likučio pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319 pareiškėja paaiškino, kad Bendrovė iš UAB „Laivo sandėlis“ 2021 metais buvo įsigijusi kitą laivą (katerį XO 270) ir užsakydavo šio laivo aptarnavimo prekes ar paslaugas. Pagal 2022 m. gegužės 18 d. UAB „Laivo sandėlis“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319 Bendrovė įsigijo prekių už 2 061 Eur, tačiau sumokėjo tik 957 Eur ir liko skolinga 1 104 Eur. Dėl 43 294,80 Eur reikalavimo pareiškėja paaiškino, kad UAB „Laivo sandėlis“, siekdama atgauti iš Bendrovės skolą, patyrė nuostolius – teisinėms paslaugoms apmokėti skirtas išlaidas, susijusias su katerio areštu Italijoje (22 827 Eur) ir atsiradusias Lietuvoje inicijuojant arbitražo procesą skolininkams Bendrovei ir ,,Binaxis Consulting“ (20 467,69 Eur).

6.       2025 m. gegužės 12 d. pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ pateikė teismui patikslintą atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ 219 439,30 Eur finansinį reikalavimą; 2) pakeisti kreditorę iš UAB „Bankroto administravimas“ jos materialiųjų teisių perėmėja UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo 197 521,5 Eur dalyje, kurią sudaro 168 877 Eur skola, 28 644,50 Eur netesybos ir 22 827 Eur žalos atlyginimas; paliekant UAB „Bankroto administravimas“ Bendrovės kreditore 21 571,69 Eur finansinio reikalavimo dalimi. Pažymėjo, kad visi UAB „Bankroto administravimas“ veiksmai, atlikti procese iki kreditorės pa(si)keitimo, yra jai privalomi, todėl laikytina, kad UAB „Laivo sandėlis“ savo finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto administratorei pateikė laiku ir nėra praleidusi JANĮ nustatyto 30 dienų finansinio reikalavimo pateikimo termino.

7.       2025 m. gegužės 20 d. UAB „Bankroto administravimas“ pateikė teismui papildomą paaiškinimą dėl procesinių teisių perėjimo UAB „Laivo sandėlis“, kuriuo prašė: 1) patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ 219 093,19 Eur finansinį reikalavimą; 2) pakeisti bankroto byloje pradinę kreditorę UAB „Bankroto administravimas“ jos materialiųjų, procesinių teisių perėmėja UAB „Laivo sandėlis“ patvirtinto finansinio reikalavimo 197 521,5 Eur dalimi, kurią sudaro: 146 050 Eur pagrindinė skola pagal Sutartį, 28 644,5 Eur netesybos, 22 827 Eur žalos atlyginimas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi: 1) paliko nenagrinėtą UAB „Laivo sandėlis“ prašymą dėl 197 521,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Besk“ bankroto byloje; 2) atmetė UAB „Bankroto administravimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Besk“ bankroto byloje.

9.       Teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas tik 2025 m. vasario 14 d. UAB ,,Bankroto administravimas“ prašymas dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo, išskirtas iš BUAB ,,Besk“ bankroto bylos.

10.       Teismas nustatė, kad UAB „Bankroto administravimas“ paprašė patvirtinti 219 439,30 Eur reikalavimą ir 2025 m. vasario 14 d. prašyme nurodė, jog šį reikalavimą sudaro: 1) 147 500 Eur nesumokėta katerio kainos dalis pagal 2021 m. spalio 7 d. Sutartį, 2) 28 644,50 Eur netesybos pagal Sutartį už nesumokėtą kainos dalį per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. (971 kalendorinė diena), 3) 43 294,80 Eur žalos atlyginimas – UAB „Laivo sandėlis“ išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. UAB „Bankroto administravimas“ tvirtino, kad teisę į šį reikalavimą įgijo sudariusi su UAB „Laivo sandėlis“ 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. UAB „Laivo sandėlis“ 2025 m. gegužės 12 d. pateikė patikslintą atsiliepimą į pareiškimą dėl UAB „Bankroto administravimas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodydama, kad UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ 2025 m. balandžio 24 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pagal kurį UAB „Bankroto administravimas“ sugrąžino pradinei kreditorei UAB „Laivo sandėlis“ reikalavimus į 146 050 Eur skolą pagal Sutartį, 28 644,50 Eur delspinigius, 22 827 Eur žalos atlyginimą, o UAB „Bankroto administravimas“ liko reikalavimo dalis dėl 1 104 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319 ir 20 467,69 Eur žalos atlyginimo. 

11.       Teismas sprendė, kad UAB „Laivo sandėlis“ prašymas patvirtinti jos 197 521,50 Eur finansinį reikalavimą iš Bendrovės bankroto bylos išskirtoje byloje Nr. eB2-1985-432/2025 paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes UAB Laivo sandėlis“ nesilaikė JANĮ įtvirtintos išankstinio kreditorių reikalavimų patvirtinimo ne teisme tvarkos. Teismas nurodė, kad UAB „Laivo sandėlis“ nėra pateikusi Bendrovės nemokumo administratorei prašymo tvirtinti jos finansinį reikalavimą, nemokumo administratorė nėra jo patikrinusi ir perdavusi tvirtinti teismui, kaip nustatyta JANĮ (41 straipsnio 1–4 dalys). Teismas pažymėjo, kad UAB „Laivo sandėlis“ dar gali pasinaudoti JANĮ nustatyta reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka.

12.       Teismas atmetė UAB „Bankroto administravimas“ prašymą patvirtinti Bendrovės bankroto byloje po 2025 m. balandžio 24 d. papildomo susitarimo prie 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo likusią reikalavimų dalį – 1 104 Eur skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF LS2022-01319 ir 20 467,69 Eur žalos atlyginimo pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas.

13.       Teismas nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. prašymą nemokumo administratorei patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą pateikusi UAB „Bankroto administravimas“ prašyme buvo nurodžiusi, jog visa skola (įskaitant 1 104 Eur sumą, kuri sudarė bendrą reikalavimo sumą – 147 500 Eur) yra nesumokėta kainos už katerį dalis, tačiau iš UAB „Laivo sandėlis“ atsiliepimo į prašymą dėl reikalavimo patvirtinimo ir 2025 m. balandžio 24 d. papildomo susitarimo prie 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad 1 104 Eur reikalavimas yra kilęs ne iš katerio pirkimo–pardavimo sutarties, o iš kito, su šia Sutartimi nesusijusio, sandorio (kito laivo remontui ir priežiūrai užsakytos prekės ir paslaugos, išvardintos 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LS2022-01319). Teismas nurodė, kad reikalavimas patvirtinti finansinį reikalavimą, susijusį su 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LS2022-01319 išvardintomis prekėmis ir paslaugomis, ir šį reikalavimą patvirtinantys įrodymai nemokumo administratorei nebuvo pateikti. Tokie įrodymai (patvirtinta sąskaitos faktūros kopija, mokėjimų pagal šią sąskaitą dokumentai) nėra pateikti ir teismui. Todėl nagrinėjant UAB „Bankroto administravimas“ 2025 m. vasario 14 d. prašymą dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės bankroto byloje nėra pagrindo patvirtinti šį reikalavimą.

14.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ finansinį reikalavimą dėl 20 467,69 Eur žalos atlyginimo pagal prašyme išvardintas PVM sąskaitas faktūras už teisines paslaugas, nes išvardintose PVM sąskaitose faktūrose yra duomenys apie UAB „Laivo sandėlis“ teisininkams ar Vilniaus komerciniam arbitražui mokėtinas sumas, tačiau nėra įrodymų, kurie patvirtina, jog atitinkamos sumos yra priteistos UAB „Laivo sandėlis“ iš Bendrovės ar dėl kitokių priežasčių Bendrovei kyla prievolė sumokėti sąskaitose nurodytas sumas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Bankroto administravimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) BUAB „Besk“ bankroto byloje pakeisti pradinę kreditorę UAB „Bankroto administravimas“ jos materialiųjų, procesinių teisių perėmėja UAB „Laivo sandėlis“ ir patvirtinti UAB „Laivo sandėlis“ 197 521,50 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 146 050 Eur pagrindinė skola pagal Sutartį, 28 644,5 Eur netesybos, 22 827 Eur žalos atlyginimas; 2) patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ 21 571,69 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 104 Eur skola ir 20 467,69 Eur žalos atlyginimo prievolė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą kreditorės reikalavimo teisių perėmėjos UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Pradinė kreditorė UAB ,,Bankroto administravimas“ laiku, pagal JANĮ 41 straipsnio reikalavimus, pateikė prašymą tvirtinti jos finansinius reikalavimus Bendrovei ir, pateikus 2025 m. balandžio 24 d. UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ sudarytą papildomą susitarimą prie 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, teismas, vadovaudamasis CPK 48 straipsniu, UAB „Bankroto administravimas“ turėjo pakeisti į teisių perėmėją UAB „Laivo sandėlis“ dėl 197 521,5 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo dalies. Ši finansinio reikalavimo dalis, laikantis JANĮ 41 straipsnio reikalavimų, jau buvo į bylą pateikta pradinės pareiškėjos UAB „Bankroto administravimas“; ši reikalavimo teisė kyla iš tų pačių sandorių bei faktinių aplinkybių, kuriomis grįstas UAB ,,Bankroto administravimas“ finansinis reikalavimas; byloje yra nemokumo administratorės nuomonė dėl pateikto finansinio reikalavimo; UAB ,,Laivo sandėlis“ perėmė visas UAB ,,Bankroto administravimas“ turėtas procesines teises bei pareigas perleistos reikalavimo teisės apimtimi, todėl darytina išvada, kad UAB „Laivo sandėlis“ nustatytos kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo tvarkos laikėsi. 

15.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ 20 467,69 Eur finansinį reikalavimą Bendrovei. Šis reikalavimas kyla iš UAB „Laivo sandėlis“ patirtos žalos, siekiant išieškoti skolą pagal UAB „Besk“ ir UAB „Laivo sandėlis“ 2021 m. spalio 7 d. Sutartį. Žalą pagrindžia advokatų išrašytos ir UAB „Laivo sandėlis“ apmokėtos PVM sąskaitos faktūros. Šios išlaidos patirtos vien dėl to, kad Bendrovė neatsiskaitė su UAB „Laivo sandėlis“ pagal Sutartį. Reikalavimo teisę į šią 20 467,69 Eur žalos atlyginimo sumą UAB „Laivo sandėlis“ perleido UAB „Bankroto administravimas“.

15.3.                      Pareiškėjos UAB „Bankroto administravimas“ reikalavimo teisės į 1 104 Eur kyla iš Bendrovės neapmokėto likučio pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319. Ši suma buvo įtraukta į UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Reikalavimas yra pagrįstas, tačiau teismas, privalėdamas veikti aktyviai ir manydamas, jog bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, turėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, o kilus abejonių dėl fakto (ne)buvimo, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, teismas turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti. 

16.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Laivo sandėlis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria teismas paliko nenagrinėtą UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti UAB „Laivo sandėlis“ 197 521,20 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 146 050 Eur skolos, 28 644,50 Eur delspinigių ir 22 827 Eur nuostolių atlyginimo reikalavimai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

16.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Laivo sandėlis“ nesilaikė išankstinės kreditorių reikalavimų tvirtinimo tvarkos ir kad nemokumo administratorė nepateikė nuomonės apie pareikštą UAB „Laivo sandėlis“ finansinį reikalavimą. Šiuos veiksmus UAB „Laivo sandėlis“ vardu atliko UAB „Bankroto administravimas“, iš kurios UAB „Laivo sandėlis“ perėmė reiškiamus finansinius reikalavimus. Jeigu UAB „Bankroto administravimas“ nekilo pareiga pakartotinai pateikti finansinio reikalavimo nemokumo administratorei, tai ir jos teisių perėmėjai UAB „Laivo sandėlis“ tokia pareiga negali būti nustatyta. Nagrinėjamu atveju įvyko procesinis teisių perėmimas, o ne naujos šalies įstojimas į bylą.

16.2.                      UAB ,,Laivo sandėlis“ finansinis reikalavimas Bendrovei yra pagrįstas. Nemokumo administratorė pagrindu netvirtinti reikalavimo nurodė tik tai, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Laivo sandėlis“, Bendrovė ir ,,Binaxis Consulting“ sudarė Trišalę sutartį, kurioje yra patvirtinimas, jog Bendrovė tinkamai įvykdė Sutartį. Nemokumo administratorė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog UAB „Laivo sandėlis“ iki šios dienos nėra atgavusi iš Bendrovės 146 050 Eur skolos, susidariusios iki Trišalės reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo lėšų pasisavinimo, taip pat pateiktas ieškinys buvusiam UAB „Laivo sandėlis“ vadovui dėl netinkamo pareigų vykdymo. Vis dėlto, tai nepaneigia fakto, kad UAB „Laivo sandėlis“ iš Bendrovės nėra atgavusi 146 050 Eur skolos pagal Sutartį ir, atitinkamai, turi reikalavimo teisę į šią skolą. Siekdama skolos išieškojimo, kreditorė inicijavo procesus dėl parduoto katerio arešto Italijoje, todėl patyrė 22 827 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas, kaip patirtus nuostolius, turi atlyginti Bendrovė.

17.       Atsakovė BUAB „Besk“ atsiliepime į UAB „Laivo sandėlis“ atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismui vertinant, kad apeliantė UAB „Laivo sandėlis“ gali reikšti finansinį reikalavimą Bendrovei, prašo apeliantės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Teismui vertinant, kad apeliantės finansinis reikalavimas yra pagrįstas, prašo taikyti ieškinio senaties terminą dėl reikalaujamų delspinigių. Taip pat prašo priteisti Bendrovei iš apeliantės UAB „Laivo sandėlis“ Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą UAB „Laivo sandėlis“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nagrinėjimo dalykas byloje buvo UAB „Bankroto administravimas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimas, todėl šioje byloje negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo pagrįstumo.

17.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Laivo sandėlis“ nesilaikė JANĮ nustatytos finansinio reikalavimo tvirtinimo tvarkos. Prašymo dėl finansinio reikalavimo pateikimo metu neva egzistuojantis reikalavimas priklausė ne UAB „Laivo sandėlis“, o UAB „Bankroto administravimas“, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „Laivo sandėlis“ pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nemokumo administratorei.

17.3.                      UAB „Laivo sandėlis“ neturi 146 050 Eur reikalavimo teisės Bendrovei, nes Bendrovė nėra skolinga UAB „Laivo sandėlis“ pagal Sutartį. UAB „Laivo sandėlis“ Trišalėje sutartyje patvirtino, kad pagal Sutartį Bendrovė nėra jai skolinga, o dalį už katerį gautų lėšų pasisavino buvęs UAB „Laivo sandėlis“ vadovas. UAB „Laivo sandėlis“ siekia nepagrįstai praturtėti Bendrovės sąskaita, nes pagal Sutartį ne tik gavo 2 mln. Eur, iš kurių 1 450 000 Eur – iš Bendrovės, bet vis dar disponuoja pačiu kateriu. UAB „Laivo sandėlis“ neįrodė pagrindinio reikalavimo, todėl reikalavimas dėl 28 644,50 Eur delspinigių taip pat laikytinas nepagrįstu. Be to, delspinigiai skaičiuojami neteisingai.

17.4.                      UAB „Laivo sandėlis“

18.       Atsakovė BUAB „Besk“ atsiliepime į UAB „Bankroto administravimas“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti Bendrovei iš apeliantės UAB „Bankroto administravimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Apeliantės 1 104 Eur skolos reikalavimas yra nepagrįstas, nes  PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LS2022-01319 nurodytos prekės yra kito laivo aptarnavimui, o ne to, kuris buvo parduodamas pagal Sutartį. Pateikta sąskaita yra nepasirašyta, nėra pateikta sutartis, kurios pagrindu buvo išrašyta sąskaita. Vien sąskaita neįrodo pirkimo–pardavimo (paslaugų teikimo) teisinių santykių tarp šalių ir (ar) išlaidų atsiradimo.

18.2.                      Apeliantė nepagrįstai reikalauja patvirtinti reikalavimą dėl 20 467,69 Eur žalos, kurią sudaro išlaidos teisinėms paslaugoms, atlyginimo. Visos apeliantės nurodytos sąskaitos yra adresuotos UAB „Laivo sandėlis“, o ne Bendrovei. Apeliantė neįrodė, jog už UAB „Laivo sandėlis“ patirtas teisines išlaidas yra atsakinga Bendrovė, neįrodė jos civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, Trišale sutartimi UAB „Laivo sandėlis“ įsipareigojo nereikšti jokių reikalavimų dėl nuostolių Bendrovei. Perleidimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Laivo sandėlis“ patvirtina, jog Bendrovei nėra taikomos jokios nuostolių atlyginimo priemonės ar palūkanų mokesčiai.

19.       Apeliantė UAB „Laivo sandėlis“ atsiliepime į UAB „Bankroto administravimas“ atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Besk“ bankroto byloje pakeisti pradinę kreditorę UAB „Bankroto administravimas“ jos materialiųjų, procesinių teisių perėmėja UAB „Laivo sandėlis“ ir patvirtinti UAB „Laivo sandėlis“ 197 521,5 Eur finansinį reikalavimą; patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ 21 571,69 Eur finansinį reikalavimą. Nurodo, kad sutinka su UAB „Bankroto administravimas“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais, ir pritaria, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrįstai ignoravo procesinių teisių perėjimą iš UAB „Bankroto administravimas“; 2) nepagrįstai atsisakė patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ finansinius reikalavimus dėl 20 467,69 Eur žalos, patirtos teisinių išlaidų forma siekiant išieškoti skolą pagal Sutartį, atlyginimo ir Bendrovės UAB „Laivo sandėlis“ naudai neapmokėto 1 104 Eur likučio pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF LS2022-01319, kuris taip pat buvo įtrauktas į UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

21.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

22.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjos UAB „Laivo sandėlis“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir atmetė pareiškėjos UAB „Bankroto administravimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Besk“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

23.       Atsakovė BUAB „Besk“ kartu su atsiliepimu į UAB „Laivo sandėlis“ atskirąjį skundą pateikia naujus įrodymus: informaciją iš internetinio puslapio apie katerio pardavimą, Bendrovės bankroto byloje 2025 m. birželio 5 d. UAB „Laivo sandėlis“ pateikto prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo ir delspinigių pažymos kopijas. Atsakovės teigimu, pateikiami duomenys patvirtina, jog UAB „Laivo sandėlis“ siekia praturėti Bendrovės sąskaita, pareikšti reikalavimai nepagrįsti, delspinigiai skaičiuojami netinkamai, o reikalavimas paliktas nenagrinėtas pagrįstai, nes UAB ,,Laivo sandėlis“ į Bendrovės bankroto bylą pateikė prašymą dėl tapataus finansinio reikalavimo, dėl kurio palikimo nenagrinėto keliamas klausimas šioje byloje.

24.       Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

25.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus išimtį ir sprendžia, kad nėra pagrindo šių dokumentų priimti į bylą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad dalis naujai pateikiamų duomenų galėjo būti gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau, o atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie vėliau kilusią būtinybę šiuos įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad, esant poreikiui, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to teikiami dokumentai iš bankroto bylos yra pertekliniai – ši informacija teismui matoma iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti apeliacinės instancijos teismui teikiamus naujus įrodymus (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl UAB „Laivo sandėlis“ 197 521,50 Eur finansinio reikalavimo palikimo nenagrinėto

26.       Byloje keliamas klausimas, ar pareiškėja UAB ,,Laivo sandėlis“, sudariusi piniginių reikalavimo teisių į Bendrovę perėmimo sutartį po to, kai pareiškėja UAB ,,Bankroto administravimas“ šių reikalavimo teisių pagrindu jau buvo pateikusi prašymą patvirtinti kreditorės finansinius reikalavimus Bendrovės bankroto byloje, laikytina tinkamai įvykdžiusia JANĮ nustatytą reikalavimą, kad, iškėlus skolininko bankroto bylą, juridinio asmens kreditoriai savo reikalavimus (pa)teikia paskirtam juridinio asmens nemokumo administratoriui (JANĮ 41 straipsnis).

27.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. papildomu susitarimu prie 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties UAB ,,Bankroto administravimas“ didžiąją dalį reikalavimo teisių perleido naujajai kreditorei UAB „Laivo sandėlis“ ir, atitinkamai, finansinį reikalavimą nemokumo administratorei pateikusi pareiškėja UAB „Bankroto administravimas“ nebeturi didesnės dalies Bendrovei bankroto byloje pareikštų reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas 2025 m. balandžio 24 d. susitarimas buvo sudarytas ir yra galiojantis, todėl po šio susitarimo sudarymo materialiosios pateikto UAB „Bankroto administravimas“ finansinio reikalavimo teisės į 197 521,5 Eur sumą, jei būtų pripažintos pagrįstomis, priklauso UAB „Laivo sandėlis“.

28.       Palikdamas prašymą dėl UAB „Laivo sandėlis“ įgytų reikalavimo teisių pagrindu pareikštų finansinių reikalavimų patvirtinimo Bendrovės bankroto byloje nenagrinėtą, teismas nurodė, kad UAB „Laivo sandėlis“ dėl perimtos reikalavimų dalies nesilaikė nustatytos reikalavimų bankroto procese pateikimo tvarkos, t. y. šių reikalavimų nepateikė nemokumo administratorei, pastaroji nėra jų patikrinusi ir perdavusi tvirtinti teismui, kaip nustatyta JANĮ (41 straipsnio 1–4 dalys).

29.       Atskiruosiuose skunduose apeliantės argumentuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes teismas, nustatęs, jog įvyko materialiųjų teisių perėjimas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad reikalavimo teisių perleidimas 2025 m. balandžio 24 d. papildomu susitarimu įvyko dėl finansinių reikalavimų, kurie JANĮ nustatyta tvarka pradinės kreditorės buvo perduoti nemokumo administratorei ir pastarosios įvertinti bei ginčijami teisme. Dėl to, apeliančių teigimu, darytina išvada, kad UAB ,,Laivo sandėlis“ prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų Bendrovei apimtimi buvo laikytasi JANĮ nustatytos tvarkos kreditorių reikalavimams bankroto procese pateikti, o, kilus ginčui dėl šių reikalavimų pagrįstumo, teismas turėjo šį klausimą išspręsti iš esmės.  

30.       Teisėjų kolegija sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad reikalavimo teises į Bendrovę perėmus po to, kai šių reikalavimo teisių pagrindu finansiniai kreditorių reikalavimai jau buvo JANĮ nustatyta tvarka pateikti tvirtinti, pripažintina, jog JANĮ 41 straipsnyje nustatytos tvarkos finansiniams reikalavimams bankroto procese pateikti buvo laikytasi ir naujasis reikalavimo teises perėmęs kreditorius įstatyme įtvirtintos finansinių reikalavimų pateikimo procedūros kartoti neprivalo.

31.       CK įtvirtinta, kad turtinės prievolinės teisės yra civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.112 straipsnio 1 dalis). Turtinės teisės gali būti perduodamos (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. JANĮ 94 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia. Taigi, bendrosios civilinės teisės ir specialiosios JANĮ nuostatos patvirtina, kad juridinio asmens kreditoriai turi teisę nemokumo proceso metu perleisti savo reikalavimus. JANĮ nėra įtvirtinta, kad kreditoriaus teisė perleisti turimus reikalavimus kitam asmeniui būtų ribojama, atsižvelgiant į nemokumo proceso eigą, t. y. nėra nustatyta, jog galimybė perleisti reikalavimus būtų siejama su jų patvirtinimu bankroto byloje. Atitinkamai, juridinio asmens kreditoriai turi teisę perleisti savo reikalavimus kitiems asmenims viso juridinio asmens nemokumo proceso metu, neatsižvelgiant į šio proceso stadiją.

32.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi, vienas iš procesinių teisių perėjimo pagrindų – reikalavimo perleidimas. CPK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos (pakankamos) šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

34.       Darytina išvada, kad teismui nustačius aplinkybes, jog pasikeitė šalis prievolėje, kuri yra bylos nagrinėjimo dalykas, yra pagrindas byloje spręsti klausimą dėl šalies pakeitimo jos materialiųjų teisių perėmėja. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, o teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Tokiu atveju materialiųjų teisių perėmėjas perima ir procesinę padėtį. Nei CPK, nei JANĮ nenustatyta, jog nemokumo procese teisių perėmimui būtų taikomos kitokios taisyklės.

35.       Įvertinus nurodytą, sutiktina su apeliantėmis, kad nagrinėjamu atveju, jeigu yra pagrindas vertinti, jog UAB „Bankroto administravimas“ finansinius reikalavimus Bendrovės bankroto procese pateikė JANĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jau po to dalį šių tinkamai pateiktų tvirtinti materialiųjų reikalavimų perėmė naujoji kreditorė UAB „Laivo sandėlis“, turi būti sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas ir, atitinkamai, į bylą įstojus naujajai kreditorei, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjai, laikoma, kad materialieji reikalavimai pateikti laikantis JANĮ nustatytos tvarkos. Dėl to pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas JANĮ 41 straipsnyje nustatytos kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo bankroto procese tvarkos nesilaikymą ir tuo pagrindu palikdamas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB ,,Laivo sandėlis“ perimtų reikalavimų tvirtinimo klausimą nenagrinėtą, netinkamai taikė reikalavimo teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

36.       Šios išvados nepaneigia teismo pastaba, kad byloje nagrinėjamas 2025 m. vasario 14 d. UAB „Bankroto administravimas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, išskirtas iš BUAB „Besk“ bankroto bylos. Pagal CPK, materialiųjų teisių perleidimą–perėmimą seka procesinės padėties perėmimas, todėl nesvarbu, kokioje byloje – pagrindinėje bankroto byloje ar išskirtoje atskiroje, nagrinėjamas kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimas, teismas, nustatęs, kad pasikeitė materialiosios prievolės, kurios pagrindu byloje reiškiamas kreditoriaus reikalavimas ir dėl kurios (ne)patvirtinimo tuo atveju sprendžia teismas, kreditorius, toje byloje pakeičia pradinį kreditorių (pareiškėją) jo teisių perėmėju, o naujasis kreditorius perima pradinio kreditoriaus procesinę padėtį. Tai reiškia, kad skolininko bankroto proceso metu perėmus kreditorių reikalavimus, kurie jau buvo pateikti nemokumo administratoriui ir dėl kurių (ne)pagrįstumo šis jau pateikė nuomonę, naujajam kreditoriui perimtų reikalavimų nereikia dar kartą pateikti nemokumo administratoriui, nepaisant to, ar tų kreditorių reikalavimų (ne)patvirtinimo klausimas paskirtas nagrinėti atskiroje byloje ginčo teisena ir sprendimas dėl jų (ne)patvirtinimo dar nėra priimtas.

37.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai UAB ,,Laivo sandėlis“ prašymą dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Dėl to ši teismo nutarties dalis naikintina.

38.       CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 327 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-121/2009; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025).

40.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Laivo sandėlis“ nesilaikė JANĮ nustatytos kreditorių reikalavimų pateikimo tvarkos, paliko nenagrinėtą UAB „Laivo sandėlis“ prašymą patvirtinti 197 521,50 Eur finansinį reikalavimą Bendrovei, apimantį reikalavimus dėl 146 050 Eur pagrindinės skolos pagal Sutartį, 28 644,50 Eur netesybų ir 22 827 Eur žalos atlyginimo. Teismas nenustatė ir nevertino šių reikalavimų pagrįstumo, jų teisiškai nekvalifikavo. Atsižvelgiant į tai, šių reikalavimų (ne)pagrįstumo vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla šių reikalavimų atžvilgiu turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šių kreditorės reikalavimų apimtimi neatskleidė bylos esmės ir nėra galimybės pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų ištaisyti apeliacinėje instancijoje, nes reikalavimų nagrinėjimas reikštų jų vertinimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl UAB ,,Laivo sandėlis“ finansinio reikalavimo palikimo nenagrinėto, ir atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti šalių teisę į apeliaciją, bylos dalis pagal UAB ,,Laivo sandėlis“ prašymą patvirtinti finansinį 197 521,50 Eur reikalavimą BUAB ,,Besk“ bankroto byloje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl UAB ,,Bankroto administravimas“ prašymo patvirtinti finansinius reikalavimus atmetimo

41.       Remdamasi 2025 m. balandžio 24 d. papildomu susitarimu prie 2024 m. spalio 30 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, pareiškėja UAB ,,Bankroto administravimas“ prašė patvirtinti BUAB ,,Besk“ bankroto byloje jai likusius finansinius reikalavimus dėl 1 104 Eur skolos ir 20 467,69 Eur žalos atlyginimo.

42.       Atmesdamas prašymą patvirtinti UAB „Bankroto administravimas“ finansinį reikalavimą dėl 20 467,69 Eur žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, grindžiant šį reikalavimą, išvardintose PVM sąskaitose faktūrose yra duomenys apie UAB „Laivo sandėlis“ teisininkams (advokatams) ar Vilniaus komerciniam arbitražui mokėtinas sumas, tačiau nėra įrodymų, kurie patvirtina, jog atitinkamos sumos yra priteistos UAB „Laivo sandėlis“ iš Bendrovės ar dėl kitokių priežasčių Bendrovei kyla prievolė sumokėti UAB „Laivo sandėlis“ nurodytose sąskaitose faktūrose fiksuotas sumas. Apeliantės prašo šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Bankroto administravimas“ reikalavimą Bendrovei dėl 20 467,69 Eur žalos atlyginimo patvirtinti.

43.       Įvertinus apeliančių procesinių dokumentų turinį, matyti, kad šis reikalavimas grindžiamas UAB „Besk“ padaryta žala, kurią, pareiškėjų teigimu, UAB „Laivo sandėlis“ patyrė Bendrovei tinkamai neįvykdžius Sutarties – nesumokėjus pagal Sutartį visos kainos už katerį ir dėl to patyrus papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, susijusioms su turto išreikalavimu, pretenzijų reiškimu arbitraže ir kt. Taigi, iš esmės keliamas klausimas dėl Bendrovės civilinės atsakomybės, todėl, vertinant reikalavimo pagrįstumą, aktualu nustatyti UAB „Besk“ civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, UAB ,,Laivo sandėlis“ ir (ar) UAB ,,Bankroto administravimas“ patirtą žalą, jų priežastinį ryšį (įvertinant priežastinį ryšį tarp Bendrovės neteisėtų veiksmų (jei tokie būtų nustatyti) ir kiekvienos iš pateiktų sąskaitų) ir skolininkės kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas šių aplinkybių netyrė, pernelyg siaurai tokio pobūdžio reikalavimą susiedamas tik su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir, atitinkamai, pareiga vykdyti procesinius sprendimus.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja reikalavimo dėl žalos (nuostolių) patyrus teisinės pagalbos išlaidų pagrindu įvardija Sutarties pažeidimą, kaip neteisėtus Bendrovės veiksmus, šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo, siejamo su Sutarties pažeidimu neatsiskaičius už parduotą katerį, ir, atitinkamai, galėtų būti vertinamas tik išsprendus klausimą dėl pagrindinės skolos pagal Sutartį (ne)buvimo ir Sutarties vykdymo (ne)tinkamumo iš Bendrovės pusės. Darytina išvada, kad šis išvestinis reikalavimas negali būti išnagrinėtas atskirai nuo pagrindinio reikalavimo dėl skolos pagal Sutartį pripažinimo, todėl, pagrindinio reikalavimo vertinimą perdavus pirmosios instancijos teismui, su juo susijęs ir iš jo kylantis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo taip pat perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo kartu su pagrindiniu reikalavimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

45.       Skundžiama nutartimi atmesdamas UAB ,,Bankroto administravimas“ prašymą dėl 1 104 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje buvo nagrinėjamas 2025 m. vasario 14 d. UAB „Bankroto administravimas“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame visa 147 500 Eur (įskaitant 1 104 Eur sumą) skola pagal Sutartį įvardinta kaip nesumokėta kainos už katerį dalis, tuo tarpu 1 104 Eur reikalavimas yra kilęs ne iš katerio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. GG-LS-20211007, o iš kito, su Sutartimi nesusijusio, sandorio – 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LS2022-01319 išvardintos kito laivo remontui ir priežiūrai užsakytos prekės ir paslaugos. Teismas nurodė, kad reikalavimas patvirtinti finansinį reikalavimą, susijusį su 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LS2022-01319 išvardintomis prekėmis ir paslaugomis, ir šį reikalavimą patvirtinantys įrodymai nemokumo administratorei nebuvo pateikti, taip pat jie nepateikti ir teismui. Dėl to teismas sprendė, kad, nagrinėjant UAB „Bankroto administravimas“ 2025 m. vasario 14 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės bankroto byloje, nėra pagrindo patvirtinti šį reikalavimą.

46.       Įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų turinį, pripažintina, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada prieštaringa, padaryta nenustačius reikšmingų faktinių aplinkybių ir neįvertinus procesinės situacijos.

47.       Kaip matyti iš pareiškėjos UAB ,,Bankroto administravimas“ nemokumo administratorei pateikto 2025 m. vasario 14 d. prašymo, pareiškėja prašė patvirtinti 219 439,30 Eur finansinį reikalavimą, nurodydama, kad reikalavimo pagrindas – tai Bendrovės ir kitų asmenų padaryta žala, kurią sudaro: 1) 147 500 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėta kainos už katerį dalis; 2) 28 644,5 Eur netesybos; 3) 43 294,80 Eur žala dėl išlaidų teisinėms paslaugoms, kurios turėjo būti teikiamos Bendrovei pažeidus prievolę atsiskaityti pagal Sutartį. 2025 m. gegužės 7 d. UAB „Bankroto administravimas“ nurodė, kad 2025 m. balandžio 24 d. UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ sudarė papildomą susitarimą prie 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurį: 1) UAB „Laivo sandėlis“ grąžintas reikalavimas į 146 050 Eur Bendrovės skolą pagal Sutartį, netesybas ir 22 827 Eur nuostolius; 2) UAB „Bankroto administravimas“ lieka reikalavimo teisė į 1 104 Eur Bendrovės skolą ir 20 467,69 Eur nuostolius. 2025 m. gegužės 8 d. gautas UAB „Laivo sandėlis“ prašymas traukti UAB „Laivo sandėlis“ į Bendrovės kreditorių sąrašą su 197 521,5 Eur reikalavimu; 2) įtraukti UAB „Bankroto administravimas“ į Bendrovės kreditorių sąrašą su 21 571,69 Eur finansiniu reikalavimu. Be kitų aplinkybių, paaiškinta, kad 1 104 Eur skola – tai nesumokėtas likutis pagal 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319 už kito laivo aptarnavimo prekes ar paslaugas.

48.       Taigi, pareiškėjų pozicija dėl pareikšto reikalavimo kito ir buvo prieštaringa. Viena vertus, nurodyta 1 104 Eur suma buvo įtraukta į 2025 m. vasario 14 d. UAB ,,Bankroto administravimas“ prašyme nurodytą bendrą 147 500 Eur skolos pagal Sutartį sumą. Atitinkamai, turėjo būti vertinamas pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumas šia apimtimi. Nemokumo administratorė jį įvertino ir reikalavimo prašė netvirtinti. Kita vertus, pagal vėlesnius patikslinimus teisme, nurodyta 1 104 Eur suma išskirta iš bendros skolos sumos ir paaiškinta, jog tai yra nepriklausoma skola pagal 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgdamas į 2025 m. balandžio 24 d. UAB „Bankroto administravimas“ ir UAB „Laivo sandėlis“ papildomą susitarimą prie 2024 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties, finansinį reikalavimą dėl skolos pagal Sutartį paliko nenagrinėtą, o reikalavimą dėl 1 104 Eur atmetė kaip neįrodytą.

49.       Šiame kontekste teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantėmis, pažymi, kad nagrinėdamas bylą, kylančią iš bankroto teisinių santykių, be kita ko – spręsdamas dėl pareikštų kreditorių reikalavimų (ne)patvirtinimo, teismas turi būti aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-936-450/2022). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-936-450/2022). Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-936-450/2022). JANĮ 3 straipsnio 4 punkte taip pat įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą.

50.       Atsižvelgiant į nurodytą prieštaringą situaciją dėl teismo atsisakyto tvirtinti UAB ,,Bankroto administravimas“ 1 104 Eur finansinio reikalavimo pagal 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LS2022-01319, pripažintina, jog teismas, nustatęs neatitikimą tarp pareiškėjos UAB ,,Bankroto administravimas“ pateiktos skolos pagal Sutartį sumos skaičiavimo ir vėliau, po reikalavimų perleidimo, paaiškėjus naujam šios skolos dalimi anksčiau įvardintos sumos reikalavimo pagrindui, turėjo patikslinti pareiškėjų teisę bei pareigą įrodinėti, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinti JANĮ reikalavimų laikymąsi ir tik po to priimti procesinį sprendimą dėl atitinkamo pareikšto reikalavimo. Dėl to teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas patvirtinti UAB ,,Bankroto administravimas“ 1 104 Eur finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje, naikintina, kaip priimta neatskleidus klausimo esmės, ir šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.  

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl nagrinėtų prašymų patvirtinti finansinius reikalavimus Bendrovės bankroto byloje priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Byloje nustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimus dėl procesinių teisių perėmimo, UAB ,,Laivo sandėlis“ bei UAB ,,Bankroto administravimas“ finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo BUAB ,,Besk“ bankroto byloje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus prašymus dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės

53.       2025 m. liepos 25 d. pareiškėja UAB ,,Bankroto administravimas“ pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti naujus įrodymus – 2025 m. liepos 24 d. nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime, 2025 m. liepos 25 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prašyme nurodoma, kad šie reikšmingi įrodymai turėtų būti įvertinti ir objektyviai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes yra naujai gauti. Taip pat prašyme dėstomi argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. UAB ,,Laivo sandėlis“ pateikė prašymą prijungti naujai gautą įrodymą – nutarimą pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime.   

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į procesinę šios bylos baigtį, t. y. į tai, jog klausimai dėl pareiškėjų finansinių reikalavimų patvirtinimo perduodami nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti bylos pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo iš esmės. Papildoma reikšminga medžiaga galės būti teikiama bei nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Dėl to prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės atmestinas.    

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“ prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Besk“ bankroto byloje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                   Marius Bajoras

                                                                                Rūta Latvelė

                                                                                Danguolė Martinavičienė