Civilinė byla Nr. e2-182-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00988-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei K. K. dėl investuotų lėšų kompensavimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 50 400 Eur lėšų, investuotų į atsakovės namą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 22 700 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš ieškovės priteisė 476 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės – taip pat 481 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo vykdymą dėl 22 700 Eur ir 675,60 Eur išieškojimo atidėti dvylikai mėnesių. Nurodė, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki, gaunamos pajamos – 700 Eur neto (500 Eur darbo užmokestis ir 200 Eur senatvės pensija). Teismo sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto taptų atsakovei itin sunkia finansine našta. Atsakovės teigimu, vienerių metų laikotarpiu ji neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nes turi dar 5 000 Eur skolą, tačiau po metų ji tikisi galėsianti mokėti po 500 Eur kas mėnesį, ieškos geriau apmokamo darbo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, jos gaunamos pajamos – mažos, atsakovė kita kreditoriui turi 5 000 Eur skolą, kurią planuoja grąžinti per artimiausius vienerius metus. Kartu teismas nurodė, kad, nors atsakovė teigia, jog po vienerių metų išgalės mokėti po 500 Eur kas mėnesį ir taip dalimis įvykdyti teismo sprendimu ieškovei priteistą kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas, šių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teigdama, kad ieškosis geriau apmokamo darbo, atsakovė nepateikė realių duomenų apie kitą darbą, galimas gauti didesnes pajamas, rėmėsi hipotetiniais teiginiais, pasvarstymais.

6.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir šalių elgesį proceso metu, padarė išvadą, kad, atidėjus teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismo vertinimu, atsakovės prašomas sprendimo vykdymo atidėjimas nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas vieneriems metams apsunkintų ieškovės teisėtus interesus gauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jos naudai priteistą kompensaciją, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės prašymo bei į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nėra objektyvių duomenų, jog atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu ar vienerių metų laikotarpiu iš esmės pasikeis,  t. y. pagerės.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Atsakovė tikėjosi, kad jos turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai yra pakankami, siekiant atidėti sprendimo įvykdymo terminą.

8.2.                      Atsakovė nevengia teismo sprendimo vykdymo, tačiau šiuo metu yra finansiškai nepajėgi sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą nedelsiant. Siekia surasti geriau apmokamą darbą.

8.3.                      Ieškovės interesai nebus pažeisti, nes ieškovės patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė savo procesinį prašymą teismui pavadino „prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo“. Tačiau, įvertinus atsakovės procesinį prašymą pagal tikrąją jo esmę ir turinį, jis pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuotas prašymu atidėti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. 

13.       Pažymėtina tai, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo (įsiteisėjusio 2021 m. lapkričio 11 d., peržiūrėjus jį apeliacine tvarka) įvykdymą prašo atidėti dvylikai mėnesių.

15.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

16.       Būtinybę atidėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių apeliantė (atsakovė) motyvuoja sunkia savo finansine padėtimi. Apeliantės teigimu, ji ieško geriau apmokamo darbo, per artimiausius dvylika mėnesių planuoja įvykdyti kitus turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir tuomet pradėti vykdyti minėtą teismo sprendimą. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos pateikti įrodymai dėl turtinės padėties nėra pakankami. Apeliantės nuomone, ieškovės interesai nebus pažeisti, nes jos patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos.

17.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad atskirajame skunde apeliantė (atsakovė) iš esmės pakartoja savo prašyme pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apeliantės (atsakovės) atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jos turtine padėtimi, buvo išanalizuotos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Vien apeliantės (atsakovės) nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, kad, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas netinkamai naudojosi turima diskrecijos teise ir (ar) neteisingai įvertino kiekvienos iš ginčo šalių padėtį bei poreikį atidėti sprendimo vykdymą.

18.       Atskirajame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliantė (atsakovė) būtinybę atidėti teismo sprendimo įvykdymą grindžia savo sunkia turtine padėtimi, kurią sieja išimtinai tik su jos gaunamomis pajamomis. Tačiau teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens tikrąją turtinę padėtį atskleidžia ne tik iš darbo santykių gaunamos pajamos, bet ir turimas kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, santaupos, turtinės teisės, kt. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys apie apeliantės (atsakovės) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą leidžia vertinti, kad apeliantė (atsakovė), nepaisant gaunamų kasmėnesinių pajamų dydžio, turi ir kitų galimybių teismo sprendimui įvykdyti.

19.       Kita vertus, apeliantė (atsakovė), siekdama teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dvylikai mėnesių, turi ne tik įrodyti, kad dabartinė jos finansinė padėtis yra išimtinai sunki bei objektyviai varžanti galimybę įvykdyti teismo sprendimą, bet ir pagrįsti, jog realu tikėtis, kad po dvylikos mėnesių ši padėtis pagerės bei leis tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai).

20.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad šiuo metu jos finansinė padėtis iš tiesų yra sunki, nes gaunamos pajamos – pakankamai mažos, atsakovė turi kitų finansinių įsipareigojimų. Kartu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu ar per vienerių metų laikotarpį iš esmės pasikeis (pagerės). Apeliantė (atsakovė) tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje remiasi deklaratyviais teiginiais dėl geriau apmokamo darbo paieškų. Apeliantė (atsakovė) neįvardijo, nei kokio pobūdžio darbo ji ieško, nei kokio dydžio darbo pajamų tikisi, nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie dedamas pastangas surasti kitą geriau apmokamą darbą (CPK 12, 178 straipsniai, 302 straipsnis).

21.       Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (atsakovė) teigė, jog tikisi po vienerių išgalėsianti mokėti po 500 Eur kas mėnesį ir taip dalimis įvykdyti teismo sprendimą. Vadinasi, pati apeliantė (atsakovė) pripažino, kad, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių, ji, praėjus prašomam atidėjimo terminui, negalės įvykdyti teismo sprendimo iš karto, bet galbūt galės vykdyti dalimis, mokėdama kas mėnesį po 500 Eur. Tai reiškia, kad, pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, atsakovė (apeliantė) tikisi sprendimo vykdymo išdėstymo. Jeigu ji mokėtų po 500 Eur kas mėnesį, vien pagrindinės 22 700 Eur sumos (be priteistų kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) sumokėjimas užtruktų dar beveik ketverius metus.

22.       Dėl apeliantės (atsakovės) nurodytų argumentų, kad ieškovės interesai nebus pažeisti, nes minimalius nuostolius padengs teismo priteistos procesinės palūkanos, pažymėtina tai, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, įvertinant ir aplinkybę, kad skola nuolat didėja. Nagrinėjamu atveju už teismo ieškovei priteistą 22 700 Eur sumą apeliantė (atsakovė) 5 proc. dydžio metines palūkanas turi mokėti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi dėl už priteistą 22 700 Eur sumą skaičiuojamų 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų apeliantės (atsakovės) ieškovei mokėtina suma šios teismo nutarties priėmimo dieną (2022 m. kovo 3 d.) jau yra padidėjusi apie 3 000 Eur. Su priteistų bylinėjimosi išlaidų suma apeliantės (atsakovės) ieškovei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą mokėtina suma – apie 26 375 Eur (22 700 Eur + apie 3 000 Eur procesinių palūkanų + 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidų). Patenkinus apeliantės (atsakovės) prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą dar dvylikai mėnesių, dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų apeliantės (atsakovės) ieškovei mokėtina suma padidėtų dar 1 135 Eur (22 700 Eur x 5 proc.).

23.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė (atsakovė) nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji po metų turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą, sumokėdama ieškovei ne tik 22 700 Eur sumą, bet ir daugiau kaip už trejus apskaičiuotas procesines palūkanas bei priteistą 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą negali būti tenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai, 302 straipsnis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių, kurį apeliantė (atsakovė) grindžia tik deklaratyviais teiginiais, tenkinimas pažeistų teisinio apibrėžtumo principą, ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus.

25.       Šiame kontekste atkreiptinas apeliantės (atsakovės) dėmesys į tai, kad šalys dėl skolos grąžinimo atidėjimo ir (ar) grąžinimo dalimis gali tartis ir vykdymo proceso metu.

26.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybėms tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Laima Ribokaitė