Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-08-09][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][e1-386-1079-2024].docx
Bylos nr.: e1-386-1079/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendroji dalis
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46–51 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46–51 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Specialioji dalis
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Areštas (BK 49 str.)
Areštas (BK 49 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymas (BPK 354 str.)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Nuosprendžio pateikimas vykdyti (BPK 342 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka ir ypatumai (BPK 348–357 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. e1-386-1079/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20465-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

(S)

 

img1 

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugpjūčio 6 d.

Mažeikiai

 

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis teistas:

1) 2020 m. liepos 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2023 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

3) 2023 m. gruodžio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 50 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su 2023 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė 50 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2023 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį bei išbūtą laiką suėmime nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo,

2023 m. gruodžio 28 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas,

nustatė:

N. M. 2024 m. gegužės 29 d. apie 20.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,42 prom. neblaivumas) tyčia paėmęs nuo spintelės peilį, juo ne mažiau du kartus įdūrė į dešinės kojos šlaunį, ne daugiau du kartus įdūrė į kairės kojos šlaunį ir ne mažiau keturis kartus į kairės rankos žastą, prie stalo sėdinčiam R. M., taip jam padarydamas kairiojo žasto ir abiejų šlaunų durtines - pjautines žaizdas, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta R. M. sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

N. M., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra V. B. draugas. Nuo įvykio maždaug prieš dvi dienas, V. draugas R. M., kurio iki šiol nepažinojo, jį su V. pasikvietė į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), vartoti alkoholį. Jam su V. atėjus pas R. į butą, bute jau buvo vyriškis vardu S., kurio nepažįsta, tik žino, kad jis yra benamis ir be nuolatinės gyvenamosios vietos, ir dar bute buvo R., kuri sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Atėjus pas R. į butą, jie apie dvi paras visi vartojo alkoholį, nes jis jiems prisigėrus leisdavo pernakvoti. 2024 m. gegužės 29 d., jiems visiems ryte atsikėlus, tikslaus laiko nepamena, R. padėjo R. su vežimėliu nusileisti į kiemą, po ko jis grįžo atgal į butą. R. išnešus į lauką, ji visą dieną buvo lauke ir nei dienos metu, nei vakare į butą negrįžo. Tada jie visi keturi, o būtent jis, R., V. ir S., iki pat vakaro su pamiegojimais vartojo alkoholį. Tikslaus laiko dėl girtumo neprisimena, tačiau pamena tai, kad jiems visiems būnant virtuvėje, tarp jo ir R. dėl kažko kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu, jis nuo virtuvinės spintelės paėmė virtuvinį peilį su žalia rankena ir juo pradėjo badyti R.. Ar jis tuo metu stovėjo ar sėdėjo, nepamena, bet galėjo ir sėdėti. Su paimtu peiliu kelis kartus jam įdūrė į abi kojas ir kelis kartus įdūrė į kažkurią ranką, kurią nepamena. Kiek kartų įdūrė į kiekvieną koją ir į ranką ir kur tiksliai jam įdūrė, dėl girtumo nepamena, bet galėjo būti tiek, kiek nurodyta įtarime. Po įdūrimų R. peiliu, prie jų pripuolė V. ir jį bandė nuo jo atskirti. Ar jis prieš tai matė kaip R. įdūrė peiliu, negali atsakyti, nežino, kadangi jis kurį laiką buvo prisnūdęs. Tik kai jau pradėjo su R. šūkauti ir stumdytis, jis pripuolė juos skirti. Tuo metu S. sėdėjo prie stalo ir nieko nedarė, gal jis dėl girtumo nelabai suprato kas vyksta, o gal jis tuo metu ir miegojo. Po jo ir R. išskyrimo, jis turėtą peilį kažkur numetė. Po to, R. išbėgo iš buto, o jis, V. ir S. liko bute. Kadangi pats R. jam buvo įdavęs buto raktus, tai jis su V. užrakinęs vienas iš dviejų buto durų, išėjo lauk iš buto į laiptinę, kur juos sutiko, jau dėl įvykio atvykę policijos pareigūnai. Pareigūnai pradėjo klausinėti kas kaip nutiko. Matė, kad prie laiptinės kieme taip pat buvo R. su R.. R. priėjęs prie pareigūnų patvirtino, kad tai jis jį bute subadė, bet jis pareigūnams dėl to nieko nesakė ir neaiškino. Paskui pareigūnams paprašius, jis atidavė jiems R. buto raktą, kurį jam buvo įdavęs pats R., bei savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė girtumą ir išvežė į Šiaulių areštinę. Nepaisant to, kad jis nelabai prisimena dėl girtumo visų įvykio aplinkybių, jis tikrai prisipažįsta dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi ir savo elgesio nepateisina. Būdamas blaivus taip tikrai nepasielgtų. Taip pat parodo, kad dėl to ką padarė, jis R. jau atsiprašė, jis jam atleido ir jam dėl sužalojimo jokių pretenzijų nebeturi (t. 1, b. l. 182-185; 191-194).

Kaltinamojo N. M. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2024 m. gegužės 29 d. informaciniu pranešimu ROIK 0124000323215, kuriame nurodyta, kad asmenį GMP išvežė į ligoninę. Prieš 30 min. vyrui 50 m. dūrė su peiliu į koją, kraujuoja. Kas ir kurioje vietoje dūrė, nežino. Daugiau informacijos negali suteikti, nes vyras nepažįstamas atėjo į parduotuvę paprašyti pagalbos. Lauks prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Praneša praeivė, palauks. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. gegužės 29 d. 20.05 val. (t. 1, b. l. 11-12);

2024 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra adresu Mažeikiai, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis penkių aukštų daugiabutis, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje trečiame aukšte esantis butas, kuris pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) ir jame esantys objektai. Prie laiptinės durų ant grindinio yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Pravėrus laiptinės duris ir užėjus į laiptinę, prie laiptinės durų, ant grindinio raudonos spalvos dėmės bei skystis, galimai kraujas. Laiptinėje ant pirmojo aukšto pakopos, ant grindinio raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Toliau lipant laiptais į pirmo bei antro aukšto pakopą, ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, bei ant pakopos tarp pirmo ir antro aukšto raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Lipant į antrą aukštą, ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Toliau lipant į trečią aukštą, ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Užlipus į trečią aukštą, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto durimis matomos ant grindinio raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Pravėrus pirmas buto duris matomos dar vienos buto durys, šviesiai rudos spalvos, medinės. Užėjus į butą patenkama į prieškambarį, toliau matome praėjimą į miegamąjį, dešinėje pusėje praėjimą į tualeto kambarį, vonios kambarį, bei virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje prie kairiosios sienos žalios spalvos sofa, ant jos baltos spalvos, įvairių raštų pagalvė, sofa užklota rudos spalvos, įvairių raštų antklode, ant jos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, antklodė iš įvykio vietos išimta, supakuota į popierinį voką Nr. 3. Po antklode baltos spalvos čiužinys, ant jo raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Prie vonios kambario durų ant sienos matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Prie lango stalas, kuris uždengtas įvairių raštų, baltos spalvos užtiesalu, ant jo sudėti įvairūs indai, įrankiai bei maisto produktai. Prie dešiniosios sienos pastatyta baltos spalvos viryklė, ant jos keptuvė, virdulys bei puodas. Prie viryklės baltos spalvos drabužių skalbykla, ant jos baltos spalvos medinė plokštė, ant kurios sudėti įvairūs virtuviniai įrankiai, puodai bei puodeliai, taip pat padėtas žalsvai melsvos spalvos virtuvinis peilis su plastikine rankena, puse geležtės žalsvai melsvos spalvos su rudais taškeliais, geležtė apie 90 mm. Peilis iš įvykio vietos išimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 4. Toliau padėta metalinė prausyklė, kurioje sudėti įvairūs indai bei puodai, prie prausyklės ir ant prausyklės raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (t. 1, b. l. 22-25);

2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 29 d. apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje N. M. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,42 prom. girtumas, konflikto metu peiliu dūrė neblaiviam, nustatytas vidutinis 2,47 prom. girtumas, R. M. į dešinės kojos šlaunį ir nemažiau keturis kartus į kairįjį petį ir žastą. VšĮ „Regioninė Mažeikių ligoninė“ jam diagnozuota kairiojo peties ir žasto dauginių durtų žaizdų, dešinės šlaunies durtos žaizdos. R. M. po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 13-16);

2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ROIK, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 29 d. apie 20.08 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas informacinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 30 min. vyrui 50 m. dūrė su peiliu į koją, kraujuoja. Kas ir kurioje vietoje dūrė, nežino. Daugiau informacijos negali suteikti, nes nepažįstamas vyras atėjo į parduotuvę paprašyti pagalbos. Lauks prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Praneša praeivė, palauks. Atsisakė prisistatyti. Apie 20.10 val. atvykus nurodytu adresu ant suoliuko buvo pastebėtas sėdintis vyriškis ir šalia jo neįgaliojo vežimėlyje sėdinti moteris. Priėjus prie jų išsiaiškinta, kad moteris buvo R. J., kuri paaiškino, kad jos draugą R. M. kažkas sužalojo, tačiau kur, kas ir kaip tai įvyko, nežino. Buvo pabendrauta su ant suoliuko sėdinčiu vyriškiu R. M. (1,72 prom.), kuris paaiškino, kad prieš maždaug 30 min., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas jį į butą įėjo jam iš matymo pažįstami asmenys ir jis juos pradėjo varyti lauk. Asmuo toliau aiškino, kad tarp jų kilo konfliktas, ko pasėkoje vyras apsirengęs šviesia striuke, buvo juodais trumpai kirptais plaukais, peiliu jam dūrė į koją. Ant R. M. dešinės kojos matėsi kraujuojanti žaizda. Po konflikto R. M. išėjęs iš buto nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), paprašyti pagalbos. Asmuo aiškino, kad šiuo metu jo bute gali būti trys, keturi asmenys. Atvykę medikai apžiūrėjo R. M. ir išsivežė jį į Mažeikių ligoninės priimamąjį skyrių tolimesnei apžiūrai. Nuvykus, adresu (duomenys neskelbtini), iš pirmos daugiabučio laiptinės išėjo N. M. (2,42 prom.), V. B. (2,51 prom.), kurie buvo patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą iki kol bus aiškinamasi įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 17-18);

2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ROIK 0124000323215, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 29 d. apie 20.31 val. dirbant ekipaže „Lūšė 2036“ iš ekipažo „Lūšė 2029“ buvo gautas pranešimas, jog jie reagavo į įvykį ROIK 0124000323215, kur peiliu yra sužalotas vyriškis, o įtariamieji yra pasilikę jo bute. Atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), prie pirmos laiptinės pastebėtas ekipažas „Lūšė 2029“, kuris bendravo su dviem vyriškiais, tai N. M. ir V. B.. Priėjus prie jų, vyriškiai nesugebėjo nurodyti iš kokio buto išėjo, todėl įtardami, kad būtent jie galėjo sužaloti R. M., asmenys buvo laikinai sulaikyti ir uždaryti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas. Bendraujant su kolegomis, jie nurodė, kad R. M. jiems paaiškino, jog pas jį į namus atėjo iš matymo pažįstami du vyriškiai, kur su vienu įvyko konfliktas ir jis jam dūrė į koją. Išsigandęs jis išėjo iš namų, tačiau jo namuose liko trys asmenys, iš kurių vienas jam dūrė peiliu į koją. Nuėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų, kurios medinės, dvigubos, pirmos durys atdaros, neužrakintos, o antros durys užrakintos. Beldžiant durų niekas nedarė, tačiau girdėjosi, kad kažkas bute yra, todėl pakartotinai buvo belsta į buto duris. Prisistačius jog iš policijos ir toliau beldžiant į buto duris, jų vis tiek niekas nedarė, todėl durys buvo išlaužtos bei patekta į buto vidų. Buto viduje kambaryje ant lovos sėdėjo S. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Jis teigė, kad yra svečiuose pas R. M., bei nurodė, kad į butą buvo atėję du jam nepažįstami vyriškiai, su kuriais R. M. pradėjo konfliktuoti, o paskui R. M. išėjo iš buto, o vyriškiai pasiliko. Pasak jo, po kelių minučių vyriškiai išeinant jam liepė sėdėti tyliai ir išėję užrakino buto duris. Konflikto jis nematė, bet girdėjo. Nuėjus prie tarnybinio automobilio bendraujant su V. B. jis iš pradžių neigė, kad buvo bute, tačiau po kurio laiko prisipažino, jog buvo pas R. M. bei nurodė, kad N. M. sukonfliktavęs su R. M., paėmęs žalsvos ar melsvos spalvos virtuvinį peilį, pradėjo juo badyti R. M.. R. M. pasišalinus iš buto jie kurį laiką pabuvo dar bute, o tada išeinant N. M. užrakino buto duris ir raktus įsidėjo į kelnių kišenę. Po to prie laiptinės juos sulaikė policija. Atlikus dalinę asmens apžiūrą, jo kelnių kišenėje buvo rasti raktai. Paėmus raktus buvo bandyta atrakinti (duomenys neskelbtini) buto durų spyną, spyna atsirakino. R. M. buvo GMP ekipažo nuvežtas į VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės priėmimą, kur jam buvo diagnozuota kairiojo peties ir žasto dauginių durtų žaizdų, dešinės šlaunies durtos žaizdos. Po medikų apžiūros bendraujant su R. M. jis nurodė, kad būtent N. M., įvykus žodiniam konfliktui, pasiėmęs žalsvos ar melsvos spalvos virtuvinį peilį kelis kartus jam dūrė į ranką bei koją. N. M. apie įvykį nieko nepasakojo, jis buvo sulaikytas bei uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (t. 1, b. l. 19-21);

asmens apžiūros protokolu bei fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra R. M., apie 1,70 m ūgio, sėdi ant suoliuko, dėvi juodą su baltais margą megztinį, po apačia vilki juodos spalvos ilgomis rankovėmis languotus marškinius. Vilki juodos spalvos sportines kelnes, kur dešinės kojos kelnių apačia atitraukta į viršų, matoma raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis ištepta koja, pilkos spalvos kojinėmis, kurios dešinė kojinė ištepta raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis, juodos spalvos batus. Ant dešinės kojos šono šiek tiek aukščiau kelio matoma kraujuojanti žaizda, ant kairės kojos virš kelio matoma kraujuojanti žaizda, ant kairės rankos žasto matomos keturios kraujuojančios žaizdos (t. 1, b. l. 79-86);

nukentėjusiojo R. M. 2024 m. gegužės 30 d. apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), pas jį į butą kartais vartoti alkoholį ateina draugas V. B., pažįstamas S. K., draugė R., kuri sėdi neįgaliojo vežimėlyje, jos pavardės nepamena, bei iš matymo pažįstamas N. M., kuris yra V. draugas. Su šiais asmenimis ne kartą savo bute yra vartojęs alkoholį. Taip pat su jais savo bute alkoholį vartojo ir prieš dieną iki sužalojimo. 2024 m. gegužės 29 d. ryte jam, V., N., S. ir R. atsikėlus, jis į kiemą išvežė R. vežimėlį, o ji ant vienos kojos pati kažkaip nulipo žemyn, po ko atsisėdo į vežimėlį. Palikęs R. su vežimėliu kieme, jis grįžo į savo butą, kuriame tebebuvo ir virtuvėje alkoholį vartojo S., V. ir N.. Alkoholį su jais su pertraukomis vartojo iki pat vakaro. Dėl girtumo, tikslaus laiko nepamena, bet atsimena, kad V. miegant ar tai gulint ant sofos, o jam su N. ir S. sėdint virtuvėje prie stalo, tarp jo ir N. kilo žodinis konfliktas dėl jo buto, kurį jis yra nusipirkęs per nekilnojamo turto agentūrą. N. nei iš šio, nei iš to jam pradėjo sakyti, kad butas priklauso jam. Kodėl jis taip pradėjo teigti, jis tikrai nesuvokia ir neįsivaizduoja, arba gal kažką sakė, bet dėl girtumo, nepamena. N. sakė, kad butas jo, dėl ko jis dar labiau supyko. Tada jam sėdint prie stalo ant kėdės, N. atsistojęs priėjo prie virtuvės spintelės, iš ant spintelės buvusio stiklainio paėmė su žalia rankena virtuvinį peilį ir jam sėdint ant kėdės, su peiliu ne daugiau du kartus jam įdūrė. Pirma į dešinę šlaunį, po to iškart su peiliu ne daugiau du kartus įdūrė į kairiąją šlaunį ir keturis kartus į kairės rankos žastą. Po N. įdūrimų, jis atsistojo ir, kiek pamena, išėjo lauk iš buto. Ar su juo dar stumdėsi, nepamena, ir nepamena ar V. juos skyrė, ar ne. Atsimena tik tai, kad jis juos visus palikęs išėjo lauk iš savo buto į kiemą ir atsisėdo ant suolo. Kažkas iš kaimynų pamatęs jo kraujuojančias žaizdas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atsimena, kad kieme taip pat sutiko ir sėdinčią vežimėlyje R.. Jį peiliu sužalojo tik N. ir niekas kitas, nes nei su V., nei su S., jis nekonfliktavo. Konflikto metu jokių kitų asmenų bute nebuvo. Atvykę medikai jį pristatė į Mažeikių ligoninę ir žaizdas susiuvę paleido. Jis pas medicinos ekspertą dėl savo sužalojimo tikrai nevyks, nes sunkiai vaikščioja. Jam civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato ir parodo, kad civilinio ieškinio neteiks, tiesiog nori, kad N. už tai ką padarė, būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Dar nori pasakyti, kad po įvykio jis neberanda antrųjų durų rakto Jei jį paėmė policijos pareigūnai, tai prašo jam jį grąžinti, nes reikalingas naudojimui (t. 1, b. l. 58-61);

liudytojo V. B. 2024 m. gegužės 30 d. parodymais, kad jis yra R. M. ir N. M. draugas, kad iki įvykio maždaug prieš dvi dienas jam atėjus pas savo draugą R. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pas jį bute jau girtavo N. M., vyriškis vardu S., kurio iki šiol nepažinojo ir matė pirmą kartą, R. gera pažįstama R., kuri sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jam atėjus, jis prie jų kompanijos prisijungė vartoti alkoholį ir jie visi kartu su išmiegojimais pas R. bute, alkoholį vartojo apie dvi dienas. 2024 m. gegužės 29 d., jiems ryte visiems atsikėlus, jie R. su vežimėliu iš R. buto nunešė į lauką ir ji nuo to laiko bute nebebuvo. Bute liko jis, R., N. ir tas vyriškis S.. Keturiese virtuvėje vėl vartojo alkoholį su pertraukomis iki pat vakaro. Kažkokiu momentu jis užmigo ant virtuvėje esančios sofos ir atsibudo nuo šūkaliojimų ir kivirčų. Atsikėlęs pamatė, kad virtuvėje N. su R. dėl kažko konfliktuoja ir vienas su kitu stumdosi. Girdėjo, kad R. kažką šaukė ir kartojo „koja, koja“. Jis tarp jų puolė į tarpą ir juos išskyrė, po ko R. išėjo iš buto. S. tuo metu sėdėjo ar tai miegojo prie stalo, neatsimena. R. su N. skiriant, nepastebėjo, kad iš R. kojos ar rankos bėgtų kraujas. Šių dalykų galėjo nepastebėti dėl girtumo ir dėl to, kad ką tik buvo pabudęs iš miego. Virtuvėje jokių kraujo dėmių nematė ir, kad konflikto metu N. būtų turėjęs kažkokį tai peilį, jis nematė. Gal tarp jų buvo dar anksčiau įvykęs konfliktas, kai jis miegojo. Išėjus iš buto R., neužilgo, palikus S. bute, iš buto išėjo ir jis su N.. Ar N. užrakino buto duris, nematė. Jiems su N. iš laiptinės išėjus į lauką, ant suoliuko sėdėjo R. ir R.. Prie jų jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir aiškinosi dėl R. sužalojimo. Pareigūnai jį su N. išskyrė į skirtingus automobilius ir klausinėjo apie R. sužalojimą (t. 1, b. l. 75-78);

2024 m. gegužės 29 d. alkotesterio duomenimis, kur užfiksuota, kad N. M. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 54);

2024 m. gegužės 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis N. M. pateikė pilkos spalvos metalinį spynos raktą su sidabrinės spalvos kilpa ir geltonos spalvos mygtukinį „Nokia“ telefoną (t. 1, b. l. 87-88);

2024 m. liepos 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti mobilaus ryšio telefonas ir raktas pateikti įtariamojo N. M. 2024 m. gegužės 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 90-92);

2024 m. liepos 15 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimi virtuvinis peilis ir rudos spalvos antklodė, paimti 2024 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint virtuvinį peilį matyti, kad jis yra su žaliai melsvos spalvos plastikiniu kotu, kurio ilgis 10,5 cm, 2 cm plotis. Peilio geležtė yra 9 cm, kur ant vienos pusės žaliame fone matosi užrašas „Home belle“, geležtės dalis yra žalsvai melsvos spalvos su rudos spalvos taškeliais. Ant geležtės prie pat koto, vienoje peilio pusėje matosi 4 mm rudos spalvos dėmė. Daugiau apžiūrint peilį, ant jo tyrimui reikšmingų pėdsakų nestebima. Apžiūrint rudos spalvos antklodę matyti, kad ji yra su gėlių ir kvadratėlių ornamentais. Antklodės ilgis 200 cm, plotis 160 cm. Apžiūrint antklodę, matyti, kad ant jos vieno krašto yra 25 cm ilgio ir 16 cm pločio rudos spalvos dėmė, galimai kraujo dėmė. Tai pat ant antklodės matosi kelios pavienės rudos spalvos dėmės, galimai kraujo dėmės (t. 1, b. l. 97-99);

2024 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G648/2024 (04), kurioje pateikta, kad R. M. padaryti sužalojimai: kairiojo žasto ir abiejų šlaunų durtinės - pjautinės žaizdos. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių - pjautinių žaizdų jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 124-125);

2024 m. birželio 18 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuriame užfiksuota, kad N. M. pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju R. M., kuris patvirtino, kad įtariamasis jo atsiprašė, su juo susitaikė, turtinė žala jam nepadaryta (t. 2, b. l. 8-11).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad N. M. 2024 m. gegužės 29 d. apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje peiliu durdamas ne mažiau du kartus į dešinės kojos šlaunį, ne daugiau kaip du kartus į kairės kojos šlaunį ir ne mažiau keturis kartus į kairės rankos žastą R. M., taip jam padarydamas kairiojo žasto ir abiejų šlaunų durtines - pjautines žaizdas, nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą. Tai patvirtina tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolas, taip pat užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno, kurie išdėstyti specialisto išvadoje dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, specialisto išvadoje pateiktas sužalojimo mastas nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo N. M. kaltė nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. M. sveikatą yra įrodyta, N. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. liepos 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis N. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir naują nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai, 27 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam N. M. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės už nusikaltimą vidurkio ir maksimumo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. M. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į N. M. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 29 d. 20.45 val. iki 2024 m. gegužės 30 d. 16.35 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto, ir laikytina, kad N. M. yra atlikęs vieną arešto bausmės parą.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo asmens atvykimo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis ir antklodė, saugomi Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintini.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visi apribojimai, taikyti mobilaus ryšio telefonui „Nokia“ ir durų spynos raktui, ir apie tai praneština mobilaus ryšio telefono savininkui N. M. ir durų spynos rakto savininkui R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, N. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į N. M. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 29 d. 20.45 val. iki 2024 m. gegužės 30 d. 16.35 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto, ir laikytina, kad N. M. yra atlikęs vieną arešto bausmės parą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens atvykimo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos N. M. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį ir antklodę, saugomus Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visi apribojimus, taikytus mobilaus ryšio telefonui „Nokia“, nutarimu grąžintam savininkui N. M., palikti savininkui N. M., ir durų spynos raktui, nutarimu grąžintam savininkui R. M., palikti savininkui R. M..

Išaiškinti N. M., jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Įteikti N. M. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                    Sigita Rozgaitė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas
  • BPK
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 49 str. Areštas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį