Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-47/2011

(Proceso Nr. nesuteiktas)

                                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                                                            1.2.3.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

nuteistojo gynėjui advokatui Alfredui Žvironui,

nuteistajam M. B.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Rimui Andrikiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 132 straipsnio 1 dalį — laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 261 straipsnį M. B. išteisintas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš M. B. priteista nukentėjusiajam I. K. atlyginti 2311,73 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos bei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai dėl kapo sutvarkymo atlyginti, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Anykščių rajono policijos komisariatui priteista atlyginti 840 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria M. B. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. B. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, paskirta subendrinta bausmė ir nuosprendžio dalis, kuria iš M. B. nukentėjusiajam I. K. priteista 2311,73 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai dėl kapo sutvarkymo atlyginti, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir nukentėjusiojo I. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno miesto turgavietėje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 120 Lt įgijo narkotinės medžiagos — 12 vnt. „Ekstazi“ tablečių, kurias atsigabeno į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir jas laikė iki 2007 m. spalio 31 d., po to atgabeno į Anykščių rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, kur naktį iš lapkričio 1-osios į 2-ąją, apie 24 val., prie Romuldavos miško, T. L. priklausančiame automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai jas platino po tris „Ekstazi“ tabletes duodamas G. B., T. L. ir V. K.;

pagal BK 132 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m., naktį iš lapkričio 1-osios į 2-ąją, apie 24 val., Anykščių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie Romuldavos miško, T. L. priklausančiame automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), davė V. K. suvartoti narkotinės medžiagos — 3 vnt. „Ekstazi" tablečių, kurių sudėtinės dalys – metilendioksimetamfetaminas ir metilendioksiamfetaminas; tai sukėlė ūmų V. K. apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis ir nuo to šis mirė, t. y. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį M. B. išteisintas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, bylą išnagrinėjusi pagal nukentėjusiojo I. K. ir nuteistojo M. B. apeliacinius skundus, 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo skundą atmetė, o nuteistojo M. B. patenkino iš dalies — pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. B. buvo nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – M. B. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Taip pat šis teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria paskirta subendrinta bausmė, bei nuosprendžio dalį, kuria iš M. B. priteista atlyginti nukentėjusiajam I. K. 2311,73 Lt turtinės bei 100 000 Lt neturtinės žalos bei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai dėl kapo sutvarkymo atlyginti, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir nukentėjusiojo I. K. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį išteisintas ir panaikintas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taikymas, taip pat nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo I. K. civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo atmestas, ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendį be pakeitimų.

Skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog nors V. K. mirė dėl suvartotų trijų „Ekstazi“ tablečių, kurias išplatino M. B., poveikio, tačiau ši M. B. veika, t. y. narkotinės medžiagos – „Ekstazi“ tablečių platinimas, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais padariniais – V. K. mirtimi, todėl negali būti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas pagal BK 132 straipsnį. Teismo nuomone, platindamas „Ekstazi“ tabletes M. B. sudarė galimybę šias narkotines medžiagas vartoti kitiems asmenims, tarp jų ir V. K., t. y. sudarė prielaidas jiems visiems rizikingai elgtis savo sveikatos ir gyvybės atžvilgiu, tačiau jokiais veiksmais neapribojo V. K. valios ir pasirinkimo, kaip šiam elgtis. M. B. neįterpė narkotinių medžiagų į V. K. kūną ar organizmą intraveniniu ar kitu būdu, „Ekstazi“ tablečių nesugirdė, nei fizine ar psichine prievarta, nei apgaule neprivertė V. K. vartoti narkotines medžiagas. Teismo nuomone, V. K., nors ir būdamas nepilnametis, pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį, visuotinai žinomą informaciją apie narkotinių medžiagų pavojingumą žmogaus sveikatai ir gyvybei galėjo bei privalėjo suprasti, taip pat kaip ir vartoję narkotines medžiagas M. B., G. B., T. L., jog „Ekstazi“ tablečių vartojimas yra pavojingas jų pačių gyvybei ir sveikatai, todėl pats galėjo pasirinkti — kiek suvartoti „Ekstazi" tablečių, ar jų iš viso nevartoti. V. K., taip pat kaip ir M. B., G. B., T. L., laisva valia pasirinko elgesio variantą, rizikingą savo gyvybei ir sveikatai. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiesioginė V. K. mirties priežastis buvo ne M. B. veika, t. y. narkotinių medžiagų platinimas, o paties V. K. veiksmai.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Išteisindamas M. B. dėl kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį teismas neįvertino kai kurių reikšmingų veikos kvalifikavimui pagal BK 132 straipsnio 1 dalį bylos aplinkybių ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų nuteistajam M. B. nepagrįstai nebuvo taikyta BK 132 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. B. tik sudarė prielaidas V. K. vartoti narkotines medžiagas, tačiau pats jokiais veiksmais neapribojo V. K. valios pasirinkti elgesio modelį, t. y. vartoti ar ne narkotines medžiagas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Su tokia išvada galima būtų sutikti tik tuo atveju, jeigu M. B. būtų perdavęs V. K. narkotines medžiagas, o šis jau pats, niekieno neveikiamas, būtų jas suvartojęs. Tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad M. B. įgijo narkotinių medžiagų, atvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, pakvietė jas vartoti kitus jaunuolius ir kartu su jais šias vartojo. Iš tiesų M. B. nevertė V. K. vartoti narkotinių medžiagų, tačiau pats jas vartodamas V. K. akivaizdoje savo asmeniniu pavyzdžiu paskatino šį jaunuolį rizikuoti savo gyvybe. Toks nuteistojo elgesys, kaip ir pasirinktas narkotikų vartojimo būdas, vieta (automobilyje, kartu su už V. K. vyresniais G. B. ir T. L.), taip paveikė nukentėjusįjį, kad šis konkrečioje situacijoje nesugebėjo pasirinkti teisingo sprendimo — nerizikuoti ir nevartoti tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų. Sprendžiant apie V. K. sugebėjimą pačiam nuspręsti, ar vartoti narkotikus ir kokį jų kiekį, prokuroro nuomone, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad mirties dieną jam nebuvo net 17 metų, t. y. jis buvo nepilnametis. Tokio amžiaus jaunuolio elgesio nuostatos dar nėra visiškai susiformavusios, toks asmuo yra itin pažeidžiamas, lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai, jam itin svarbi aplinkinių, ypač vyresnių draugų, nuomonė, jų elgesio modelis. Akivaizdu, kad būtent M. B. elgesys, jo pavyzdys (nepilnamečio suvokimu, jis buvo patyręs narkotikų srityje), iš esmės nulėmė, kad V. K. drąsiai, pasitikėdamas vyresniu draugu, matydamas, kad narkotines medžiagas vartoja ne tik pats M. B., bet ir jo jaunesnis brolis, per gana trumpą laiką suvartojo M. B. paduotas tris „Ekstazi“ tabletes ir jomis apsinuodijęs mirė. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai negu amžiumi vyresnio, labiau išsilavinusio nuteistojo M. B., kuris jau anksčiau buvo vartojęs narkotinių medžiagų, nukentėjusiojo V. K. suvokimas apie tokių medžiagų pavojų jo sveikatai ir gyvybei buvo itin abstraktus, narkotines medžiagas jis vartojo pirmą kartą, nežinojo ir negalėjo žinoti, kokį jų kiekį per trumpą laiką galima saugiai suvartoti ir kokia bus organizmo reakcija. Tai, kad M. B. žinojo, jog V. K., kaip ir G. B. bei T. L., nėra anksčiau svaiginęsi narkotinėmis medžiagomis, neginčijamai patvirtina liudytojų T. L., G. B. bei paties nuteistojo parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. B. pagal savo išsilavinimą ir asmeninę patirtį galėjo ir privalėjo suvokti, jog trijų „Ekstazi“ tablečių suvartojimas per gana trumpą laiką gali būti pavojingas žmogaus gyvybei. Šios išvados teisingumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, net ir suvokdamas galimus savo veiksmų padarinius, M. B. pavojingai rizikavo ne tik savo, bet ir kitų jaunuolių sveikata bei gyvybe. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jam buvo visiškai nesvarbu, kiek V. K. metų, kokia jo sveikatos būklė, t. y. iš esmės jis pripažino, kad tai, jeigu ir būtų žinoma, kad V. K. nepilnametis, nebūtų jo sulaikę nuo narkotinių medžiagų platinimo šiam. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir kitos itin svarbios aplinkybės, įrodančios tiesioginio priežastinio ryšio buvimą tarp M. B. nusikalstamos veikos ir V. K. mirties. Nuteistojo, liudytojų T. L. ir G. B. parodymais nustatyta, kad M. B. pats dalijo automobilyje sėdėjusiems „Ekstazi“ tabletes; jis, kaip narkotines medžiagas nupirkęs asmuo, sprendė, kokį kiekį narkotinių medžiagų ir per kiek laiko duoti suvartoti V. K. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė S. Goštautaitė patvirtino, kad V. K. ūmų apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis ir mirtį lėmė tai, jog M. B. per gana trumpą laiką (vieną valandą) davė suvartoti V. K. didelę dozę narkotinės medžiagos, taip pat paaiškino, kad, skirtingai negu patyręs narkomanas, žmogus, kuris nėra anksčiau vartojęs narkotinių medžiagų, negali jų adaptuoti, gali nesuprasti, kas su juo vyksta, ir taip suvartoti pavojingą gyvybei narkotinių medžiagą kiekį. Remiantis išdėstytais įrodymais darytina išvada, kad M. B., žinodamas, jog V. K., neturėdamas patirties ir suvokimo, kaip elgtis su narkotinėmis medžiagomis, todėl besąlygiškai pasitikėjęs ir vadovavęsis jo, „kaip patyrusio“, žiniomis, bei suvokdamas, kad toks narkotikų vartojimo būdas (didelis kiekis per trumpą laiką) yra itin pavojingas jų anksčiau nevartojusio asmens gyvybei, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nepamatuotai rizikavo V. K. gyvybe, paskatino šį suvartoti didelį kiekį narkotinės medžiagos, ir tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Priešingai negu teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tarp šių M. B. nusikalstamų veiksmų ir V. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis privalo atsakyti už kilusius padarinius.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl M. B. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis).

Pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus mirties.

Byloje nustatyta, kad Kaune gyvenęs M. B. draugavo su T. L., prieš porą mėnesių iki įvykio kalbėjo su juo apie narkotikus, apie tai, kad yra pabandęs „Ekstazi“, vadinamųjų „ratais“. T. L. tuo susidomėjo, tačiau konkrečių susitarimų dėl jų įsigijimo nebuvo. Byloje taip pat nustatyta, kad T. L., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, draugavo su V. K., abu pasitarę nusprendė, kad būtų gerai jų pabandyti, patirti jų poveikį. M. B. 2007 m. lapkričio 1 d. kartu su broliu G. B. atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaime, T. L. pasakė, kad turi atsivežęs „ratų“; abu sutarė, kad vakare bus galima juos išbandyti. Apie planuojamą jų vartojimą V. K. pranešė ne M. B., o T. L. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad gavęs tokią informaciją V. K. netgi pakeitė savo planus – iš Anykščių, kur planavo pasilikti, sugrįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kad galėtų gauti ir išbandyti M. B. atsivežtas tabletes. Tos pačios dienos vakare visi keturi, t. y. M. B., G. B., T. L. bei V. K., T. L. automobiliu nuvažiavo prie miško ir visi keturi išgėrė po tris „Ekstazi“ tabletes.

Plenarinė sesija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomas ne tik jų pirkimas, bet ir gavimas mainais į kitus daiktus, gavimas veltui ir pan., kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu – šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Kitokiu platinimu pripažįstami ir tokie veiksmai, kai medžiagų turėtojas jų sugirdo, suleidžia kitam to prašančiam asmeniui. Taigi dėl tokių platintojo veiksmų kitas asmuo tampa narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijėju.

Jeigu asmuo parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, o kitas asmuo savo noru nusprendžia jų įsigyti ir pats jų atitinkamą dozę suvartoja (išgeria, susileidžia ir pan.), tačiau vėliau dėl šių medžiagų sukeltų komplikacijų jam sutrinka sveikata ir jis miršta, vien tik jų pardavimo ar platinimo kitu būdu fakto, neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nepakanka, kad toks platintojas visais atvejais būtų pripažįstamas atsakingu už kilusius padarinius, t. y. pripažintas kaltu padaręs ne tik BK 260 straipsnyje, bet ir BK 132 straipsnyje numatytą nusikaltimą – neatsargų gyvybės atėmimą kitam žmogui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir už tai, kad dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) atėmė V. K. gyvybę – davė jam suvartoti tris „Ekstazi“ tabletes (kurių sudėtinės dalys metilendioksimetamfetaminas ir metilendioksiamfetaminas), tai sukėlė ūmų apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis ir V. K. mirė.

Apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį (dėl M. B. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį) panaikino ir priėmė naują nuosprendį – M. B. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį išteisino, kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Tokį sprendimą šis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, iš esmės motyvavo tuo, kad V. K. mirties priežastimi (apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis) buvo ne M. B. padaryta nusikalstama veika – narkotinių medžiagų platinimas, o paties V. K. veiksmai – savo apsisprendimu ir valia trijų „Ekstazi“ tablečių suvartojimas.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, išteisindamas M. B. dėl kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino šio įstatymo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių. Skunde nurodoma, kad padaryta išvada, jog M. B. jokiais veiksmais neapribojo V. K. valios pasirinkti elgesio modelį, t. y. vartoti narkotines medžiagas ar ne, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra neteisinga, nes M. B., nors ir nevertė V. K. vartoti narkotinių medžiagų, tačiau pats jas vartodamas V. K. akivaizdoje savo asmeniniu pavyzdžiu paskatino jį rizikuoti savo gyvybe; toks M. B. elgesys, kaip ir pasirinktas šių medžiagų vartojimo būdas ir vieta, taip paveikė nepilnametį nukentėjusįjį, kad šis nesugebėjo priimti teisingo sprendimo – nerizikuoti ir nevartoti tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų.

Iš tokių skunde išdėstytų teiginių galima spręsti, kad, prokuroro nuomone, M. B. apribojo V. K. valią pasirinkti kaip jam elgtis, savo asmeniniu pavyzdžiu paskatino, t. y. palenkė jį suvartoti tris „Ekstazi“ tabletes.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad už lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 264 straipsnyje. Pagal šio straipsnio dispoziciją kitas asmuo gali būti lenkiamas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas padedant šiam jų įsigyti, verčiant jas vartoti, lenkiant vartoti ar kitaip pratinant jį jas vartoti. Nustačius, kad kaltininkas ne tik lenkė, bet ir pardavė ar kitaip platino jam narkotines ar psichotropines medžiagas, padarytos veikos gali būti kvalifikuojamos kaip BK 260 ir 264 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikaltimų sutaptis. Jeigu kaltininkas lenkė nukentėjusįjį vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, šias medžiagas jam dar ir pardavė ar kitaip platino ir nukentėjusiajam, pavartojusiam šias medžiagas, sutriko sveikata ar jis mirė, kaltininko veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, gali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, lenkimo jas vartoti ir atitinkamos, pagal kilusius padarinius, neatsargios veikos (nenustačius tyčios) žmogaus gyvybei ar sveikatai – sutaptis.

Plenarinė sesija pažymi, kad M. B. pagal BK 264 straipsnį nebuvo kaltinamas, be to, ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. B. veiksmų negalima vertinti kaip lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, kad tai, jog V. K.s norėjo jas išbandyti ir to siekė aktyviais veiksmais, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Byloje nustatyta, kad M. B. platino „Ekstazi“ tabletes, t. y. po tris tabletes davė T. L., V. K. ir G. B. (už tai jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Kaip galima spręsti iš kasacinio skundo turinio, prokuroro nuomone šioje byloje svarbu ir tai, kad M. B. „Ekstazi“ tabletes platino, davė jas vartoti nepilnamečiui, ir kad davė ne vieną, o net tris tabletes. Visų pirma pažymėtina, kad M. B. buvo kaltinamas pagal BK 261 straipsnį tuo, kad narkotines medžiagas platino nepilnamečiui V. K. Tačiau pirmosios instancijos teismas M. B. dėl šio kaltinimo, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisino. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog M. B. žinojo, kad V. K. yra nepilnametis. Teismas nuosprendyje pasisakė, kad V. K. artimai bendravo tik su T. L., kad nukentėjęs I. K. paaiškino, jog sūnus tuo metu nedirbo ir nesimokė, ieškojo darbo, sūnų apibūdino kaip savarankišką, kuriam nelabai gali nurodyti ką daryti, pripažino, jog buvo atvejų, kai sūnus vartojo alkoholį; tai, kad V. K. vartodavo alkoholį nurodė ir liudytoja V. L., todėl visi šie apibūdinimai „galėjo sudaryti įspūdį, jog V. K. yra vyresnis, nei yra iš tikrųjų“. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas kasacine tvarka neskundžiamas, be to, jis prokuroro nebuvo skundžiamas ir apeliacine tvarka.

Tai, kad šios tabletės buvo duotos ne iš karto po tris, o po vieną, nėra lemiama aplinkybė, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, antra ir trečia tabletės buvo duotos ir išgertos bendru sutarimu nusprendžiant, kad pirmoji tabletė jokio poveikio nepadarė, o trečioji – nusprendus, kad poveikis praeina.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde teigiama, jog M. B., suvokdamas, kad toks narkotinių medžiagų suvartojimo būdas (trys tabletės per trumpą laiką) yra pavojingas jų anksčiau nevartojusio asmens gyvybei, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, paskatino V. K. suvartoti net tris „Ekstazi“ tabletes. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurį kasatorius prašo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. B. išteisinimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, palikti galioti, nėra nustatyta, kad M. B. V. K. gyvybę atėmė palenkdamas jį suvartoti tris „Ekstazi“ tabletes, pagal šį nuosprendį jis buvo nuteistas už tai, kad nukentėjusiajam gyvybę atėmė duodamas šias tabletes suvartoti.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad V. K. pats, laisva valia pasirinko savo elgesio variantą, pats suvartojo įgytas tabletes, todėl būtent paties V. K. veiksmai (tablečių vartojimas) ir buvo jo mirtį sukėlusi priežastis.

Šis teismas pažymėjo, kad iš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustų teismo medicinos specialistų (R. Erlicko, J. M. Paliulio, S. Goštautaitės) paaiškinimų matyti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui yra labai individualus, priklauso nuo specifinio fermento kiekio organizme, žmogaus svorio, atsparumo ir kitų individualių savybių.

Iš bylos duomenų galima spręsti, jog M. B. narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo patirtis yra viena anksčiau suvartota „Ekstazi“ tabletė, nes kitokių duomenų apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, išskyrus jo paties parodymus apie anksčiau vartotą vieną tabletę, vadinamą „ratais“, nėra. Taigi tokią M. B. narkotinių medžiagų vartojimo patirtį pagal BK 16 straipsnio 3 dalies turinį ir prasmę negalima vertinti kaip jo galėjimą ir turėjimą numatyti, jog trijų „Ekstazi“ tablečių suvartojimas, juolab kad tiek pat jų suvartojo ir jis pats, gali sukelti V. K. mirtį.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus, plenarinė sesija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir M. B. nepagrįstai išteisino nesant jo veikoje BK 132 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                             Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė

Rimantas Baumilas

Gintaras Goda

Vytautas Greičius

Antanas Klimavičius

Vytautas Masiokas

Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis

Albinas Sirvydis

Josifas Tomaševičius

Aldona Rakauskienė