Civilinė byla Nr. 3K-3-73/2011 (S)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                            21.4.1.2

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. vasario 25 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K.  kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2010 m. liepos 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai ,,Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Ortopedijos technika“, dėl įsakymo išbraukti iš studijų programos panaikinimo, studijų sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su atsakovu studijų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovui studijuoti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. pagal ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programą, jos metu užtikrinti dviejų savaičių bendrųjų dalykų studijas Baltijos jūros tarptautinėje akademijoje Danijoje. Tą pačią dieną  šalys papildė studijų sutartį, susitardamos, kad atsakovas aprūpins ieškovą mokymo priemonėmis ir būtinomis medžiagomis, sumokės jo mokymosi ir gyvenimo išlaidas Danijoje pagal Baltijos jūros tarptautinės akademijos pateiktą sąskaitą, o ieškovas sumokės atsakovui 4460 Lt. Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudarė su darbdaviu AB „Ortopedijos technika“ sutartį, pagal kurią darbdavys įsipareigojo sumokėti už ieškovo studijas, o ieškovas – dirbti jo įmonėje ne mažiau kaip trejus metus. Trečiasis asmuo AB „Ortopedijos technika“ pervedė atsakovui 3860 Lt.  Vėliau atsakovas pareikalavo papildyti studijų sutartį, nustatant pareigą ieškovui sumokėti papildomai   900 Lt mokymosi išlaidoms Baltijos jūros tarptautinėje akademijoje padengti. Ieškovas atsisakė pasirašyti šį susitarimą. Gera valia nesutaręs su atsakovu dėl papildomo mokesčio už studijas,   2008 m. spalio 21 d. ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą nutraukti sudarytą studijų sutartį šalių susitarimu, grąžinti sumokėtas lėšas. Atsakovas informavo ieškovą, kad  sudaryta studijų sutartis bus nutraukta ir sumokėtos lėšos grąžintos ieškovui pateikus prašymą. Ieškovas 2009 m. kovo 5 d. pateikė prašymą išbraukti jį iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos studentų sąrašų ir grąžinti trečiajam asmeniui sumokėtą 3860 Lt sumą, tačiau 2009 m. kovo 6 d. gavo atsakovo 2009 m. kovo 2 d. įsakymą   išbraukti jį  iš minėtos studijų programos už nepažangumą.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ direktoriaus 2009 m. kovo  2 d. įsakymą Nr. 10S išbraukti jį iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos dėl nepažangumo; pripažinti, kad šalių sudaryta 2007 m. rugpjūčio 8 d. studijų sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva dėl atsakovo kaltės; įpareigoti atsakovą grąžinti trečiajam asmeniui AB „Ortopedijos technika“ sumokėtą už studijas 3860 Lt sumą.  Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrindė būtinybės papildyti  studijų sutartį, numatydamas pareigą ieškovui papildomai sumokėti už studijas užsienyje 900 Lt. Kadangi gera valia nebuvo išspręstas papildomo mokėjimo už studijas pagrįstumo klausimas, tai ieškovas išreiškė valią nutraukti studijų sutartį dėl atsakovo kaltės; atsakovas tam neprieštaravo. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovas neturėjo teisės išbraukti jo iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos studentų sąrašų, pažymėdamas, kad, siūlydamas nutraukti studijų sutartį, jis nurodė, jog paskaitų lankymas tol, kol bus susitarta dėl sutarties nutraukimo sąlygų, yra netikslingas.  

 

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal studijų sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo sudaryti galimybę ieškovui studijuoti pagal ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programą, užtikrinti teikiamų studijų kokybę, baigus studijas išduoti jų baigimo dokumentus, o ieškovas įgijo ne tik teisę studijuoti pagal šią studijų programą, tačiau ir pareigą stropiai mokytis, laikytis atsakovo įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, kitų tvarką ir elgesį reglamentuojančių dokumentų. Teismo nuomone, ieškovas, ginčydamas atsakovo priimtą  2009 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 10S išbraukti jį iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos dėl nepažangumo, privalėjo įrodyti, kad atsakovas vadovavosi ne jo mokslo rezultatais, bet kitomis priežastimis, t. y. dėl to, jog jis nesutiko pasirašyti studijų sutartį papildančio susitarimo dėl 900 Lt papildomų mokymosi išlaidų studijoms Baltijos jūros tarptautinėje akademijoje apmokėti. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Teismas vadovavosi pateiktais byloje ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos II kurso II semestro įskaitų ir egzaminų žiniaraščiais, kurie patvirtino, kad ieškovas neatvyko laikyti įskaitų ir egzaminų,  ir konstatavo, jog jis pažeidė pareigą tinkamai vykdyti studijų sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašymą išbraukti iš studentų sąrašų atsakovui pateikė tik 2009 m. kovo 5 d., t. y. pasibaigus ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos II kurso II semestro įskaitų ir egzaminų laikymo sesijai ir esant priimtam atsakovo 2009 m. kovo 2 d. įsakymui išbraukti iš studentų sąrašų. Teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti trečiajam asmeniui 3860 Lt, sumokėtų už ieškovo studijas, nes 2007 m. rugpjūčio 7 d. pasirašyta ieškovo ir atsakovo sutartimi nustatyta, kad studento piniginė įmoka negrąžinama.

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 21 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio     6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą tenkinti dalį ieškinio – pripažino, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. studijų sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva šalims susitarus; panaikino  atsakovo VšĮ ,,Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 10S išbraukti ieškovą iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos dėl nepažangumo, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus,  kad  pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino kai kurių rašytinių įrodymų reikšmės ir padarė nepagrįstas išvadas. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo tuo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo direktoriaus, priimdamas įsakymą išbraukti ieškovą iš  studijų programos dėl nepažangumo, vadovavosi ne jo mokslo  rezultatais, bet kitomis  priežastimis, ir neanalizavo  ieškovo  į  bylą  pateiktų įrodymų – susirašinėjimo su atsakovu medžiagos. Analizuodama šiuos įrodymus, kolegija nustatė, kad ieškovas 2008 m. spalio 21 d. raštu pranešė atsakovui, jog jis nesutinka keisti studijų sutarties ir mokėti papildomai 900 Lt, todėl siūlė nutraukti  ją šalių susitarimu, grąžinti ieškovo darbdaviui už studijas sumokėtus pinigus. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas prašė iki tol, kol bus suderintas susitarimo nutraukti sutartį, jo užsiėmimų lankymą laikyti netikslingu. Remdamasi išvardytomis aplinkybėmis, kolegija padarė išvadą, kad šalys  derino savo valią dėl studijų sutarties nutraukimo. Kadangi ieškovas toliau studijų netęsė, o atsakovas 2009 m. kovo 2 d. sprendimą išbraukti ieškovą iš studentų sąrašų priėmė praėjus beveik dviem mėnesiams nuo egzaminų pabaigos ir nebaigus aiškintis dėl galimybės ieškovui nutraukti studijų sutartį, tai kolegija atsakovo sprendimą išbraukti ieškovą iš studentų sąrašų pripažino nepagrįstu. Kolegija šią savo išvadą pagrindė ir tuo, kad atsakovas iš esmės pripažino ieškinį, nes 2009 m. gegužės 21 d., t. y. po to, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, grąžino jo darbdaviui trečiajam asmeniui įmoką už studijas, pažymėdama, jog įrodymus apie ieškovo darbdaviui grąžintą įmoką už studijas atsakovas pateikė tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinusi atsakovo įsakymą išbraukti ieškovą iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos dėl nepažangumo, kolegija pripažino, kad studijų sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva šalims susitarus, tačiau netenkino reikalavimo grąžinti  trečiajam asmeniui įmoką už studijas, nurodydama, jog atsakovas šį  reikalavimą  įvykdė  po  ieškinio pareiškimo teisme.

Teisėjų kolegija nesutiko su  apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio konstatuoti, jog studijų sutartis yra niekinis sandoris. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas nenurodė  imperatyviosios teisės normos, kuriai prieštarauja sandoris. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad studijų sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva, ieškovo pažeistos teisės atkurtos, be to, nesant tai patvirtinančių  įrodymų, nėra pagrindo pripažinti šį sandorį niekiniu.

 

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartį ir pripažinti 2007 m. rugpjūčio 7 d. studijų sutartį niekiniu sandoriu. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1) dėl studijų sutarties pripažinimo niekiniu sandoriu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė niekinį sandorį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad atsakovo 2007-2009 metais vykdyta Ortopedijos technologijos studijų programa yra neoficiali ir studijų ir mokymo programų registre neįregistruota. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie tai, kokiu pagrindu organizavo studijas pagal pirmiau nurodytą programą, be to, nepateikė įrodymų ir dėl to, ar jis gali organizuoti aukštojo mokslo studijų programą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turėjo ex officio konstatuoti, kad atsakovo sudaryta studijų sutartis pagal aukštojo mokslo programą yra niekinis sandoris. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – viešųjų interesų tenkinimas. Tai, kad atsakovas sudarė atlygintinę sutartį dėl objekto, kuris iš esmės neegzistavo, pažeidė viešąją tvarką, nes tokiu veiksmu sudarytos prielaidos nepasitikėti švietimo ir mokslo sistema, pažeidžiama sąžininga konkurencija atlygintinų studijų organizavimo paslaugų srityje.

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

            1) dėl studijų sutarties pripažinimo niekiniu sandoriu. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad jis nepateikė teismo reikalautų dokumentų. Atsakovo pateikti į bylą įstatai, International education society (IES) sertifikatas, raštas ,,Dėl ortopedijos technologijos neuniversitetinių studijų programos“ leidžia paneigti kasacinio skundo argumentą, kad atsakovas negali vykdyti aukštojo mokslo studijų.  Be to, kasatorius įrodymus, kad atsakovo vykdoma programa neįregistruota Studijų ir mokymo programų registre, ir reikalavimą pripažinti šį sandorį niekiniu pareiškė tik apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius neteisingai nurodo įrodinėjimo dalyką, nes, norėdamas ginčyti studijų sutartį, turi įrodyti, kad atsakovo vykdoma ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programa nėra sertifikuota tarptautinės švietimo asociacijos (IES sertifikatu), nes būtent tokia programa yra studijų sutarties dalykas. Kasatorius nėra pareiškęs tokio reikalavimo ir pateikęs tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad studijos vyksta bendradarbiaujant su Danijos Baltijos jūros tarptautine akademija, atsakovas ir ši akademija bendrai vykdo neuniversitetinių studijų programas ir išduoda šios akademijos diplomą.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

            Kasatorius kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu, netinkamo taikymo klausimą, nes, jo manymu, apeliacinės instancijos teismas, gavęs papildomų duomenų, kad studijų programa, dėl kurios kasatorius ir atsakovas buvo sudarę studijų sutartį, yra neoficiali ir ugdymo programoje neįregistruota, privalėjo savo iniciatyva (ex officio) pripažinti šią sutartį niekine kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai.

CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės ,,viešoji tvarka“ ir ,,gera moralė“ turinys. Viešoji tvarka nustatoma imperatyviųjų Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normų. Teismų praktikoje, aiškinant formuluotę ,,viešoji tvarka“, nurodyta, kad šios formuluotės turinys yra įvairialypis; jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina       įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB ,,Ratio“, AB bankas ,,Snoras“, A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis  Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006;  kt.)

Kasatorius nurodo, kad pagal Aukštojo mokslo 4 straipsnį aukštojo mokslo sistemą sudaro nuoseklios universitetinės ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymų programų registrą. Atsakovas, rengdamas ir pateikdamas kasatoriui pasirašyti studijų sutartį, nepaisė įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo studijų organizavimo srityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatymu nustatytas mokslo ir studijų valstybinis reguliavimas,  mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principai, mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisiniai pagrindai ir šių įstaigų finansavimas, kiti klausimai. Aukštojo mokslo įstatyme yra nustatoma studijų Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose sistema, pagrindiniai aukštosioms mokykloms ir studijų programoms keliami reikalavimai, studijų programų vertinimo ir registravimo principai ir kt., t. y. šiame įstatyme yra reglamentuojama Lietuvoje organizuojamų studijų sistema ir su tuo susiję klausimai. Asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, išduodamas tai patvirtinantis diplomas, kuriuo Lietuvos Respublikoje pripažįstamas aukštasis išsilavinimas. Pagal švietimo ir mokslo ministro  2003 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. ISAK -1306 patvirtintus viešosios įstaigos Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro įstatus ši įstaiga be pagrindinio profesinio mokymo galėjo vykdyti kitas veiklos rūšis, tarp jų ir aukštojo mokslo studijas. Pažymėtina, kad kasatoriaus su atsakovu sudaryta studijų sutartimi buvo susitarta dėl neuniversitetinių studijų programos pagal tarptautinio švietimo asociacijos sertifikatą,  t. y. baigus šias studijas, asmeniui išduodamas tarptautinis švietimo asociacijos sertifikatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą paaiškino, jog studijos vyksta bendradarbiaujant su Danijos Baltijos jūros tarptautine akademija, atsakovas ir ši akademija bendrai vykdo neuniversitetinių studijų programas ir išduoda šios akademijos diplomą. Be to, byloje pateiktas International education society (IES) sertifikatas, išduotas atsakovui. Taigi, vien tai, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovo organizuotos studijos nebuvo registruotos  Lietuvos Respublikos studijų ir mokymo programų registre, dar nedavė teismui teisinio pagrindo konstatuoti, kad studijų sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, ir spręsti dėl jos teisinių padarinių, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštojo mokslo įstatymą) nebuvo imperatyviojo draudimo vykdyti tokias studijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentas, kuriuo remdamasis kasatorius grindžia skundo argumentus dėl teismo pareigos savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu,  parengtas vadovaujantis 2009 m. Mokslo ir studijų įstatymu, kuris studijų sudarymo metu dar negaliojo. Taigi, nesant akivaizdžių aplinkybių, suponuojančių studijų sandorio negaliojimą, teismui būtų reikėję rinkti ir tirti su tuo susijusius įrodymus, tačiau, kasatoriui nesuformulavus tokio reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokiems veiksmams atlikti.  

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, įgyvendindamas Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo įsakymą išbraukti jį iš ortopedijos technologijos studijų programos dėl nepažangumo ir pripažinti, jog šalių sudaryta studijų sutartis nutraukta kasatoriaus iniciatyva dėl atsakovo kaltės bei įpareigoti atsakovą grąžinti pinigų sumą, sumokėtą už studijas. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius pageidavo nutraukti studijų sutartį dėl to, jog atsakovas nepagrindė būtinybės papildomai mokėti 900 Lt už studijas, ir tai, kad kasatoriaus pasiūlytam sutarties nutraukimo pagrindui atsakovas neprieštaravo, todėl šis be pagrindo nutraukė sutartį dėl kasatoriaus nepažangumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareikštus reikalavimus, nustatė, kad atsakovas dėl kasatoriaus  atliko neteisėtus veiksmus, kurie pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, todėl pripažino šiuos veiksmus neteisėtais ir iš esmės tenkino kasatoriaus reikalavimą. Kitaip tariant teismas, priimdamas sprendimą dėl šalių kilusio ginčo ir tenkindamas kasatoriaus reikalavimus, kurių atsakovas gera valia netenkino iki teismo sprendimo priėmimo, išsprendė šalių konfliktą, atkūrė tarp šalių teisinę tvarką, t. y.  atkūrė pareikštais reikalavimais prašytas apginti kasatoriaus teises.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nesant pareikšto reikalavimo, savo iniciatyva (ex officio)  konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus. Šios išvados pagrindu teisėjų kolegijos nurodo, kad pateiktu ieškiniu dėl studijų sutarties nutraukimo kasatorius apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, sprendė, ar atsakovo nurodytas pagrindas atitiko teisinę situaciją, nustatęs atsakovo veiksmų neteisėtumą, atkūrė kasatoriaus teises, todėl, nesant būtinybės tokiu būdu ginti kasatoriaus teisių ir akivaizdaus sandorio prieštaravimo imperatyviosioms teisės normos, neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl studijų sutarties pripažinimo niekine.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aptartas materialiosios teisės normas bylos faktinėms aplinkybėms ir nėra teisinio pagrindo kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 46,70 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo  V. K.  (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą  46,70 Lt  bylinėjimosi išlaidų.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

             

 

 

Teisėjai                                                                                                        Dangutė Ambrasienė

 

 

                                                                                                                    Egidijus Baranauskas

 

 

         Vincas Verseckas