Civilinė byla Nr. 2-3233-545/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33182-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.1.6;2.6.10.2.1;2.6.10.2.2;

2.6.10.2.3;2.6.10.2.4.1;2.6.10.5.2.2;3.1.7.6;

3.1.7.8;3.1.7.11;3.2.4.8.2;3.2.6.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant  Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovo UAB „MV Stimelit“ atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

atsakovui M. K., jo atstovui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „MV Stimelit“ ieškinį atsakovui M. K. dėl 10000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 268 Eur žyminio mokesčio, 720 Eur advokato išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „MV Stimelit“, į. k. 110785479, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas- 268 Eur žyminio mokesčio, 720 Eur advokato išlaidų (b. l. 1-3, dok-33150).

Ieškinyje (b. l. 1-3, dok-33150) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad nurodė, kad M. K., dirbdamas UAB „MV Stimelit“ autokrautuvo vairuotoju krovėju, 2017-12-19 d.  būdamas supažindintas su UAB „MV Stimelit“ „Vidaus eismo taisyklėmis“, 2017-12-18 d.  patvirtintomis šios bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 20171218 (toliau – Taisyklės) ir 2019-04-19 d.  būdamas instruktuotas pagal „Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 20, kuri patvirtinta šios bendrovės direktoriaus 2010-05-13 d. įsakymu Nr. DS13 (toliau – Instrukcija Nr. 20), pažeisdamas nurodytų teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra Taisyklių 7.6 punkto, kuriame nurodyta, kad „draudžiama važiuoti, kai nematoma darbo zona. Išimtis - kai padeda signalininkas“ reikalavimus ir Instrukcijos Nr. 20 26.4.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „būtina važiuoti atbuline eiga, jei vežamas krovinys užstoja vairuotojui kelią“, reikalavimus, 2019-07-05 d., apie 11.00 val. UAB „MV Stimelit“ sandėlyje Nr. 17, esančiame (duomenys neskelbtini), ant dyzelinio krautuvo „TOYOTA Tonero 35“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), šakių pakrovęs didelių gabaritų krovinį (apie 2 metrus aukščio ir 1,20 m pločio) – dvi paletes maišų su sausu statybiniu mišiniu „Stimelit 5.01“ įpakavimais (toliau – krovinys), kuris užstojo jam priekinį vaizdą, ir važiuodamas sandėlyje šiuo dyzeliniu krautuvu su nurodytu kroviniu, kuris užstojo jam kelią, atsitrenkė į priekyje ant posūkio stovėjusį krautuvą „Artison“, kuris pajudėjęs į priekį, šakėmis prispaudė nurodytoje vietoje buvusio šios bendrovės darbuotojo, gamtinių dujų sistemų eksploatacijos šaltkalvio-operatoriaus (toliau – operatorius) A. L. koją prie polietileno ritinių ir ją sunkiai traumavo, tuo padarydamas A. L. dešinio pakinklio sužalojimą, pasireiškusį dešinio pakinklio žaizda, dešinio pakinklio arterijos ir venos sužalojimu, dešinio šlaunikaulio gumburų impresiniais lūžiais, kas komplikavosi hemoraginiu šoku, posthipoksine encefalopatija, pohemoragine anemija, ūminiu kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu, pleuropneumonija, dešinio pakinklio giliųjų venų tromboze, plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, dėl kurio A. L. (duomenys neskelbtini) mirė, tokiu būdu jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Dėl šių veiksmų M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-219-827/2021 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą  BK 132 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas.

Minėtu nuosprendžiu teismas dalinai patenkino L. L. ir Z. L. civilinį ieškinį priimdamas sprendimą priteisti iš UAB „MV Stimelit“ po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovų L. L. ir Z. L. naudai. Taip pat, šiuo nuosprendžiu iš dalies buvo patenkintas M. S. civilinis ieškinys, priteisiant iš UAB „MV Stimelit“ 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės M. S. naudai.

Vilniaus apygardos teismo 2021-10-04 d. nutartimi  civilinio atsakovo UAB „MV Stimelit“ atstovo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, papildant  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipą sakiniu: „Civilinio atsakovo UAB „MV Stimelit“ ir Z. L. 2019-08-29 susitarimo pagrindu pervestus 15 000 Eur įskaityti į L. L. ir Z. L. patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir laikyti, jog L. L. ir Z. L. neatlygintos neturtinės žalos dydžiai sudaro po 2 500 Eur kiekvienam“.

Taigi, iš UAB „MV Stimelit“, atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui, buvo priteista nukentėjusiesiems L. L., Z. L. ir M. S. 10 000,00 Eur.  Dar 15 000,00 Eur ieškovas sumokėjo L. L. ir Z. L. gera valia iš karto po įvykio. Šią piniginę sumą Vilniaus apygardos teismas įskaitė į L. L. ir Z. L. patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

2021-11-17 d.  mokėjimo pavedimais ieškovas sumokėjo M. S. 5000,00 Eur, L. L. ir Z. L. po 2500 Eur. Tokiu būdu ieškovas dėl atsakovo nusikalstamų veikų patyrė 25 000,00 Eur turtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-219-827/2021 yra konstatuoti tiek atsakovo M. K. neteisėti veiksmai (darbų saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimai), tiek jo kaltė, tiek padaryta žala, konkretus žalos dydis, tiek priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Ieškovo nuomone, egzistuoja visos būtinos regreso teisės atsiradimo sąlygos – atsakovas yra žalą padaręs asmuo, ieškovas pateikė įrodymus, kad atlygino 25 000,00 Eur atsakovo padarytos žalos, įstatymai nenumato kitokio žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovas šioje byloje dėl 25 000 Eur sumos turi neginčytiną regreso teisę į atsakovą.  Ieškovas pateikė teismui papildomus įrodymus, kurie pagrindžia dar didesnės žalos dydį, t. y. visa žala sudaro -27640 Eur (b.l. 26, dok-36697).

Ieškovas, įvertinęs atsakovo turtinę, šeimyninę padėtį, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo atveju reiškia ieškinį dėl dalies, t. y. 10 000,00 Eur padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (b.l. 10-12).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 10-12) bei teisminio nagrinėjimo nurodė, kad iš dalies sutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais, tačiau nurodoma, jog ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės klaidina teismą, esama daug prieštaravimų.

Ieškovas savo ieškinyje cituoja teismo 2021-03-15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-219-827/2021, kuriame atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 3 d. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju ieškovas dėl atsakovo nusikalstamų veikų sumokėjo pinigines lėšas tretiesiems asmenims, tačiau neatsižvelgdamas, tiek į pačio ieškovo atliktus veiksmus dėl nusikalstamos veikos atsiradimo aplinkybių, tiek dėl trečiojo asmens (mirusiojo A. L.) veiksmų.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe UAB „MV Stimelit“ darbuotojui A. L. tyrimo medžiagos matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodyta: 1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, autokrautuvo vairuotojas krovėjas M. K. pažeidė UAB „MV Stimelit“ direktoriaus 2010-05-13 įsakymu Nr. DS 13 patvirtintos Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20 26.4.3 punktą: „būtina važiuoti atbuline eiga, jeigu vežamas krovinys vairuotojui užstoja kelią“; 2) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo, pasireiškusio tuo, kad įmonės atsakingi asmenys nekontroliavo, kad būtų laikomasi autokrautuvų naudojimo tvarkos, dėl ko autokrautuvu buvo sudaryta galimybė pasinaudoti nepamokytam darbuotojui A. L. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai: Darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: 2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu; 3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu A. L. vykdyti darbai neatitiko darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 (su pakeitimais ir papildymais) 2 priedo 2.1. p., Instrukcijos Nr. 20 1 p. darbų saugos reikalavimų, ? V. Z. vykdyti darbai neatitiko minėtų Nuostatų 17.1 p. reikalavimų ir tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui“. Nagrinėjamu atveju būtina atskleisti trečiojo asmens A. L. ir ieškovo atliktus veiksmus, kurie buvo neatsargūs ir rizikingi, kas įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo didelę reikšmę nusikalstamos veikos atsiradimui, ko pasėkoje yra svarbūs nagrinėjamos civilinės bylos žalos atlyginimo klausimams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-13 d.  nutartyje civ.byloje  Nr. e3K-3-225-690/2018 nagrinėjo klausimą dėl darbdavio regreso tvarka iš buvusio darbuotojo priteistinos sumos dydžio. Nors vilkiką vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs bei sutrikdęs dviejų asmenų sveikatą vairuotojas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio (pagal DK 154 str. 2 p. dėl veikos, turinčios nusikaltimo požymių, įpareigoja darbuotoją atlyginti visą padarytą žalą), net ir tokiu atveju egzistuoja pagrindas sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, DK numatyta teisė ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį taikytina ne tik darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės atvejais, bet ir darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais, išskyrus, kai žala padaroma tyčia. Įvardintas teisinis reglamentavimas remiasi prioritetinio darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principu bei tokiu būdu užkrauna papildomą atsakomybės naštą darbdaviui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ir jo atstovas prašė atsižvelgti į atsakovo veiksmus, kurie tiesiogiai priklauso nuo jo vykdomų darbo funkcijų, ir spręsti, kad didesnio pavojaus šaltinio (autokrautuvas „Toyota“) valdymas savaime yra pagrindas mažinti iš vairuotojo darbdaviui priteistiną sumą. Kasacinio teismo kolegija aukščiau minėtoje byloje vertino, jog „visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį“. Teismo vertinimu, didesnio pavojaus veiklą vykdantis darbdavys turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims riziką, t. y. „atlyginti tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją)“. Kiekvienu konkrečiu atveju darbdaviui tenkančios prisiimti žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, jog VDI atlikto tyrimo metu nustatyta, jog krautuvą įvykio vietoje galėjo pastatyti tik pats A. L., kuris nebuvo apmokytas vairuoti krautuvą.

Nagrinėjamu atveju A. L. vykdęs darbus krautuvu, nebuvo apmokytas juos valdyti ir naudotis, neturėjo atitinkamo pažymėjimo, ko pasėkoje apskritai neturėjo teisės dirbti su įmonei priklausančiais krautuvais. Taigi, buvo padarytos pagrįstos išvados, jog A. L. veiksmai (tai kad jis atvairavo krautuvą į įvykio vietą, bei buvo tarp krautuvo ir ritinių (neleistinoje vietoje)) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Ieškovas, savo ruožtu, neužtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje, nekontroliavo, kad būtų laikomasi autokrautuvų naudojimo tvarkos taisyklių t. y neapmokytam ir neturinčiam atitinkamo pažymėjimo darbuotojui nebuvo apribota galimybė eksploatuoti krautuvą „Artison“, organizaciniu požiūriu turėjo didelę įtaką nelaimingam atsitikimui.

Atsakovas prašo įvertinti šalių turtinę padėtį – ieškovas pagal viešai prieinamus duomenis yra sėkmingai veikianti įmonė, gaunanti stabilų pelną, o atsakovo materialinė padėtis ir jo gaunamas uždarbis yra iš esmės pakankamas tik oriai pragyventi. Atsakovas yra dviejų mažamečių vaikų tėvas (sūnus G ir dukra L.), yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo kuris faktiškai išlaiko šeimą, kadangi žmona G. K. šiuo metu rūpinasi vaikais bei jų gerove. Taigi, priteisus visą prašomą sumą, atsakovas atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje nei ieškovas. Taip pat atsakovas nurodo, jog vertinant priteistinos ieškovui žalos dydį bei paskirstydamas šalims turtinės atsakomybės laipsnį teismas, turėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1) į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą; 2) darbuotojo (atsakovo) ir darbdavio (ieškovo) turtinę padėtį: 3) teisingumo ir proporcingumo principų realų įgyvendinimą; 3) darbdavio veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams pobūdį; 4) darbdavio ir darbuotojo galimybes apskritai, bei realų galėjimą atlyginti žalą. Todėl, atsakovo nuomone, bylos šalims realus ir teisingas žalos atlyginimo paskirstymas būtų 70 proc. darbdavio (ieškovo) ir 30 proc. darbuotojo (atsakovo). Atsakovo manymu, prie bendrai padarytos, naudojant didesnio pavojaus šaltinį sukeltos žalos ir padarinių turi prisidėti ir ieškovas, papildomai įvertinant trečiojo asmens A. L. veiksmus. Tokį pasiskirstymą diktuoja teisingumo, proporcingumo principai ir realus, bet ne formalus požiūris į faktines žalos atsiradimo aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė sutinka su 3000-4000 Eur žalos dydžio suma, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį bei priteistos žalos  dydį išdėstant.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kildintinas iš  Vilniaus miesto apylinkės baudžiamosios bylos Nr.1-219-827/2021, kurioje teismo 2021-03-15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021-10-04 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-338-468/2021,  iš ieškovo UAB „MV Stimelit“, kaip civilinio atsakovo, priteista civilinių ieškovų naudai bendrai 250000 Eur neturtinės žalos už atsakovo M. K. padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 3 d.  Šių teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.

Atsakovas M. K. atsisakė atlyginti žalą ieškovui UAB „MV Stimelit“, tiek procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodant, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis išlaiko du mažamečius vaikus, sutuoktinė šiuo metu nedirba, jai suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, jo pajamos nedidelės (1000-1200 Eur atsakovo bei 540-600 Eur sutuoktinės), be to, žalos atsiradimą (nelaimingą atsitikimą darbe) sąlygojo ir paties nukentėjusiojo A. L. didelis neatsargumas. Šios aplinkybės mažina žalos dydį ieškovui iki 3000-4000 Eur, priteistą sumą išdėstant keliems metams.

Teismas, svarstydamas pateiktą ieškinį atsižvelgia į tai, kad CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), o ją padarius-žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo CK 6.263 str. 2 d.).

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

CPK  178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net ir tuo atveju, kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-554/2007). 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-219-827/2021 buvo konstatuota, kad atsakovas M. K. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, dirbdamas UAB „MV Stimelit“, į.k. 110785479, autokrautuvo vairuotoju- krovėju, 2017-12-19 d. būdamas supažindintas su UAB „MV Stimelit“ „Vidaus eismo taisyklėmis“, 2017-12-18 patvirtintomis šios bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 20171218 (toliau – Taisyklės) ir 2019- 04-19 būdamas instruktuotas pagal „Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 20, kuri patvirtinta šios bendrovės direktoriaus 2010-05-13 įsakymu Nr. DS13 (toliau – Instrukcija Nr. 20), pažeisdamas nurodytų teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra „Taisyklių“ 7.6 punkto, kuriame nurodyta, kad „draudžiama važiuoti, kai nematoma darbo zona. Išimtis – kai padeda signalininkas“ reikalavimus ir Instrukcijos Nr. 20 26.4.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „būtina važiuoti atbuline eiga, jei vežamas krovinys užstoja vairuotojui kelią“, reikalavimus, 2019-07-05 d. apie 11.00 val. UAB „MV Stimelit“ sandėlyje Nr. 17, esančiame (duomenys neskelbtini), ant dyzelinio krautuvo „TOYOTA Tonero 35“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), šakių pakrovęs didelių gabaritų krovinį (apie 2 metrus aukščio ir 1,20 m pločio) - dvi paletes maišų su sausu statybiniu mišiniu „Stimelit 5.01“ įpakavimais (toliau - krovinys), kuris užstojo jam priekinį vaizdą, ir važiuodamas sandėlyje šiuo dyzeliniu krautuvu su nurodytu kroviniu, kuris užstojo jam kelią, atsitrenkė į priekyje ant posūkio stovėjusį krautuvą „Artison“, kuris pajudėjęs į priekį, šakėmis prispaudė nurodytoje vietoje buvusio šios bendrovės darbuotojo – gamtinių dujų sistemų eksploatacijos šaltkalvio-operatoriaus (toliau – operatorius) A. L. koją prie polietileno ritinių ir ją sunkiai traumavo, tuo padarydamas A. L. dešinio pakinklio sužalojimą, pasireiškusį dešinio pakinklio žaizda, dešinio pakinklio arterijos ir venos sužalojimu, dešinio šlaunikaulio gumburų impresiniais lūžiais, kas komplikavosi hemoraginiu šoku, posthipoksine encefalopatija, pohemoragine anemija, ūminiu kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu, pleuropneumonija, dešinio pakinklio giliųjų venų tromboze, plaučių arterijų tromboembolija, ūminiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, dėl kurio A. L. (duomenys neskelbtini) mirė, tokiu būdu jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje.

Šiame nuosprendyje teismas nusprendė L. L. ir Z. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB „MV Stimelit“ po 10 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovų L. L. ir Z. L. naudai; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB „MV Stimelit“ 5000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškovės M. S. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021-10-04 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-338-468/2021 apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino civilinio atsakovo UAB „MV Stimelit“ atstovo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinį skundą ir papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-15 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipą sakiniu: „Civilinio atsakovo UAB „MV Stimelit“ ir Z. L. 2019-08-29 susitarimo pagrindu pervestus 15 000 Eur įskaityti į L. L. ir Z. L. patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir laikyti, jog L. L. ir Z. L. neatlygintos neturtinės žalos dydžiai sudaro po 2 500 Eur kiekvienam“.

Tokiu būdu, iš ieškovo UAB „MV Stimelit“ (civilinio atsakovo) viso buvo priteista 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinių ieškovų naudai (baudž. bylos Nr. 1-219-827/2021 (t. 1 b. l. 169-172). 

CPK 182 str. 1 d. 2 p., 3 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 str. 3 p. dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumo civilinėje byloje, yra suformavęs tokias šio punkto aiškinimo nuostatas:

-įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (LAT 2018-03-16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-89-701/2018);

-nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2008-11-04 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017-02-22 d nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56-969/2017; 2018-03-16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-89-701/2018);

-prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (LAT 2018-03-16 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-89-701/2018);

-prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius (LAT 2001-05-16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-525/2001; 2010-05-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-213/2010).

Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra nustatyti nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir yra laikomos prejudiciniais faktais, kurių papildomai ieškovui įrodinėti nereikia. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad baudžiamojoje byloje ieškovė  UAB „Stimelit“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu, kaip darbdavys, materialiai atsakingas už bendrovės darbuotojo M. K., vykdžiusio darbines pareigas ir valdžiusio didesnio pavojaus šaltinį, veiksmus, kuriais tretiesiems asmenims buvo padaryta žala. 

CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (LAT 2009-04-11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009).

Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 str. numato, kad darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Atsakovas M. K. neneigia savo civilinės atsakomybės dėl žalos atsiradimo jam pažeidus darbų saugą reglamentuojančias taisykles (DK 245 str.), o darbuotojai privalo atlyginti visą žalą kai ji padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka (DK 255 str. 2 p.) ; atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai (DK 257str.), kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovo civilinę atsakomybę, vadovaujantis 6.280 str. 1 d.,  ieškovas baudžiamojoje byloje atlyginęs civiliniams ieškovams žalą, įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą.

Kaip nustatyta byloje, faktiškai ieškovo patirta žala sudarė 27640 Eur (25000 Eur +400+1600+640) (b.l. 26, dok-36697), prašoma priteisti 10000 Eur žalos suma sudaro tik 36,18 procento nuo šios sumos. Teismo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys yra 25000 Eur dydžio ir tokiu būdu  prašoma priteisti 10000 Eur žalos suma sudaro tik 40 procentų nuo šios sumos.

Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsakovas bei jo atstovas teigė, kad teisingas žalos atlyginimo paskirstymas būtų 70 proc. darbdavio (ieškovo) ir 30 proc. darbuotojo (atsakovo) ir piniginė suma sudarytų 7500 Eur (30 proc. nuo 25000 Eur) ir 17500 Eur (70 proc. nuo 25000 Eur), nes atsakovas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, o nelaimingą atsitikimą sąlygojo ir nukentėjusiojo A. L. didelis neatsargumas.

Įrodinėjimo civiliniame procese tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (LAT 2010-04-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2013-11-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-404/2014.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2011-08-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 d. nutartis civ.byloje  Nr. 3K-3-84/2013.).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad ieškovas įvertino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe UAB „MV Stimelit“ darbuotojui A. L. tyrimo medžiagą bei atsakovo sunkią turtinę padėtį ir patirtos žalos dydį pagrįstai sumažino 2,5 karto arba 60 procentų (nuo 25000 Eur iki 10000 Eur), todėl patirtos ieškovo žalos dydį dar kartą mažinti nėra pagrindo (baudž. bylos Nr. 1-219-827/2021 t. 2 b. l. 185-186; t. 3 b. l. 1-72) .

Teismo vertinimu, atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė (CPK 178 str.), o ieškovas įrodė ieškinio pagrįstumą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. CK 6.37 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021-12-08) nuo priteistos sumos dydžio (10000 Eur), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė: 268 Eur žyminio mokesčio, 720 Eur advokato išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistina 268 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai, nes byla yra elektroninė, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d. pagrindu ( 10000 Eur x 3% x 75%).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, 720 Eur suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, neviršija maksimalaus leistino dydžio, yra minimalaus dydžio, todėl priteistina.

Dėl žalos išdėstymo

Teisminio nagrinėjimo metu (2022-03-01 d.) atsakovas bei jo atstovas prašė nepalankaus sprendimo priėmimo atveju išdėstyti priteistą žalą keliems metams. Prašymą atsakovas bei jo atstovas motyvavo tuo, kad M. K. turtinė padėtis yra sunki, jo pajamos nedidelės, kaip jau minėta, 1000-1200 Eur, jis išlaiko du mažamečius vaikus, sutuoktinė šiuo metu nedirba, prižiūri vaikus, jos pajamos sudaro apie 540-600 Eur.

Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į šalies turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (LAT 2001-10-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-903/2001; 2001-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2004-01-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2004).

Taigi, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo  sunkią turtinę padėtį, todėl yra pagrindas išdėstyti priteistos žalos sumokėjimą trejiems metams, manant, kad tai  nepažeis šalių interesų ir pusiausvyros principo (CPK 178 str.).

5 proc. metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos -988 Eur (268 Eur+720 Eur) neišdėstomos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur ir priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K. a k. (duomenys neskelbtini) 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių Eur)  žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2021-12-08 d.) nuo 10000 Eur priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 268 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur ) žyminio mokesčio, 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt Eur) advokato išlaidų ieškovės UAB „MV Stimelit“, į. k. 110785479,  naudai.

Atsakovo M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti priteistos žalos sumokėjimą tenkinti. Sprendimui įsiteisėjus išdėstyti atsakovui M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 10000 Eur dydžio žalos sumą trejiems metams, pirmą mėnesį sumokant 278,05 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 5 ct), paskesnius trisdešimt penkis mėnesius kas mėnesį mokant po 277,77 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis Eur 77 ct) ieškovės UAB „MV Stimelit“, į. k. 110785479,  naudai.

Priteisti iš atsakovo M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika Eur 44 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               Rima Bražinskienė