Civilinė byla Nr. e2S-2661-1187/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08841-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.1.17.4; 3.2.8.6; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 28 d.  

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (trečiojo asmens) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Timana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKERNE“ dėl teisės panaikinti servitutą be viešpataujančio daikto savininko sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija. 

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Timana“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei UAB „SKERNE“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė: 1) suteikti teisę panaikinti ir išregistruoti, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatytą 442 kv. m dydžio servitutą, išnykus jo būtinumui, be atsakovės (viešpataujančio daikto savininkas) sutikimo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „SKERNE“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „SKERNE“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – trečiasis asmuo, Administracija) atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškovės reikalavimų spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei byloje esančiais įrodymais.

4.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT, apeliantė) atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. 

5.       2024 m. rugsėjo 2 d. teisme gauta tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti ir bylą nutraukti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2024 m. rugpjūčio 30 d. pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.        UAB „Skerne“ ir UAB „Timana“ (toliau visi kartu - šalys) pareiškia, kad šia Taikos sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp jų kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. e2-13808-1014/2024. Šalys taip pat pareiškia, kad po šios taikos sutarties įvykdymo, neturės viena kitai bet kokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su servituto panaikinimu ir/ar išregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

2.        Šalys šia Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13808-1014/2024 susitaria panaikinti bei iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus 442 kv. m Žemės sklypo dalimi, pažymėta skaičiais 1-3; 40-23; 1.

3.        Atsakovas pareiškia ir patvirtina, kad dėl servituto išregistravimo ir nepatogumų naudojantis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, atsakovas patyrė teisinio atstovavimo išlaidų ir dar patirs išlaidų registruojant naują servitutą numatytą pagal įsakymu patvirtintą (koreguotą) detalųjį planą. Išlaidų maksimali suma yra 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų).

4.        Ieškovas sutinka atsakovui pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir joje nurodytą banko sąskaitą, pervesti 50 000 Eur sumą (toliau – Kompensacija), esant šių sąlygų visetui:

4.1.         teismas yra patvirtinęs Taikos sutartį ir teismo nutartis dėl Taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi;

4.2.         servitutas yra išregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre;

4.3.         atsakovas pateikia sąskaitą faktūrą (Kompensacija pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2- 13808-1014/2024) ieškovui 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) sumai.

5.        Ieškovas įsipareigoja sumokėti Kompensaciją bankiniu pavedimu pagal atsakovo pateiktoje sąskaitoje faktūroje (faktūrose) nurodytus duomenis, per 10 (dešimt) darbo dienų nuo servituto išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.

6.        Atsakovas patvirtina, kad Kompensacijos suma yra jo visapusiškai ir tinkamai įvertinta bei nurodyta kaip galutinė ir visa apimanti žalos ir naujo servituto įregistravimo sumos, kiek tai susiję su bet kokiais šalių ginčais ir veiksmais dėl servituto, ir kad daugiau žalos jis nėra patyręs, t. y. atsakovas priimdamas 50 000 Eur dydžio Kompensaciją patvirtina, kad ginčas dėl Servituto panaikinimo (įskaitant naujo servituto nustatymą) yra užbaigiamas galutinai ir jokių papildomų kompensacijų dėl to iš ieškovo nebus reikalaujama.

7.        Ieškovas pareiškia, kad sutinka, jog atsakovas, suplanuoto naujo servituto vietoje, nevaržomai naudotųsi (prieitų, privažiuotų) prie savo nuosavybės teise valdomų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

8.        Ieškovas patvirtina savo neprieštaravimą, kad atsakovo iniciatyva būtų nustatomas ir Nekilnojamojo turto registre/Nekilnojamojo turto kadastre išviešinamas naujas servitutas, kuris numatytas detaliame plane, pagal 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ patvirtintais detaliojo plano korektūros sprendiniais, t. y. Žemės sklypui yra numatytas naujas kelio servitutas S1 (314 kv. m). Šalys patvirtina savo supratimą, kad ieškovas yra tik vienas iš teritorijos naudotojų ir nuo jo vieno valios nepriklauso ar kiti teritorijos (Žemės sklypo) naudotojai (pvz. gyvenamojo namo bendrija) darys įtaką atsakovui naudojantis atitinkama teritorijos (Žemės sklypo) dalimi.

9.        Šalys pareiškia ir patvirtina, kad turi teisę ir visus reikiamus įgaliojimus, sutikimus, pritarimus ir (ar) kitokio pobūdžio patvirtinimus pasirašyti šią Taikos sutartį bei vykdyti visus šia Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

10.        Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešojo intereso.

11.        Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka šalių tikrąją valią. Šalys patvirtina, jog, prieš sudarydamos Taikos sutartį, būdamos rūpestingos ir apdairios, atliko visus veiksmus ir ėmėsi visų priemonių neaiškioms Taikos sutarties sąlygoms išsiaiškinti ir abipusių derybų keliu Taikos sutarties sąlygas suformulavo taip, kad Taikos sutarties sąlygos atitiktų šalių tikslus, valią (ketinimus) bei interesus.

12.        Teismo išlaidas, patirtas ir susijusias su šia civiline byla Nr. e2-13808-1014/2024, jeigu tokių būtų, ieškovas įsipareigoja sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. teismo išlaidos padengiamos išimtinai UAB „Timana“ finansinėmis lėšomis.

13.        Šalys pareiškia, kad nereikalaus viena iš kitos bet kokių patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šia Taikos sutartimi (jos derinimu, koregavimu, įgyvendinimu ir t.t.) ir/ar kitomis patirtomis bylinėjimosi išlaidomis civilinėje byloje Nr. e2-13808-1014/2024.

14.        Šalims pasirašius Taikos sutartį, ieškovas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas, šią Taikos sutartį pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tvirtinti.

15.        Šalys išreiškia savo poziciją ir teismo prašo, kad Taikos sutarties patvirtinimo ir kiti su tuo susiję klausimai būtų sprendžiami rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms šalims ar jų atstovams.

16.        Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinomas faktas, kad patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

17.        Šalys taip pat žino, kad, teismo patvirtinta Taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.

18.        Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsigaliojimo dienos.

7.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktos taikos sutarties nuostatas, sprendė, jog ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys, taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė ir argumentai

8.       Apeliantė (trečiasis asmuo) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismas netikrino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su bylos šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, netikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso.

8.2.       Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad į derybas dėl Taikos sutarties sąlygų NŽT nebuvo įtraukta, nebuvo informuota apie derybas Taikos sutarties sąlygų ar Taikos sutarties sąlygų nustatymą, tuo labiau nebuvo gavusi jokio rašytinio kreipimosi dėl pozicijos pateikimo ir / ar rašytinio pritarimo sudaryti taikos sutartį pagal skundžiama nutartimi patvirtintas Taikos sutarties sąlygas. Taigi nebuvo gauti Žemės sklypo savininkės ar kito trečiojo suinteresuoto asmens rašytinis pritarimas (pozicija).

8.3.       Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civiliniame kodekse nustatytais atvejais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi imperatyvi įstatymo norma numato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civiliniame kodekse nustatytais atvejais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Vadinasi, servitutas galėjo būti panaikintas institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti servitutą, sprendimu t. y. Tarnybos.

8.4.       Servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, kuris gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu ir tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Bylos rašytinė medžiaga ir šalių teikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad NŽT buvo paaiškinusi ieškovei / atsakovei, kad ginčo atveju spręsti dėl servitutų pripažinimo pasibaigusiais bus galima tik gavus viešpataujančiųjų daiktų savininkų raštu įformintus sutikimus dėl servitutų panaikinimo, išnykus būtinumui.

8.5.       Nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje taip pat nebuvo aptartas servituto atlygintinumo klausimas valstybei už naujo servituto nustatymą t. y. kompensacija už patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad naujas servitutas nustatomas Žemės sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai. NŽT vertinimu, Taikos sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir viešąjį interesą, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą normoms, taip pat pažeidžia NŽT teises ir įstatymo saugomus interesus, todėl tokia Taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama. 

9.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog teismas, patvirtindamas Taikos sutartį, nepagrįstai sprendė, kad Taikos sutartis nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. 

9.2.       Servitutas, kurį sutarta panaikinti Taikos sutartimi, buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko. Taigi, Administracijos vertinimu, siekiant įsitikinti, ar Taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Taikos sutartis turėjo būti suderinta tiek su NŽT, tiek su Administracija.

9.3.       Administracija palaiko NŽT atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netikrino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su bylos šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, netikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso.

9.4.       Taikos sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir viešąjį interesą, trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, taip pat ir Administracijos, kaip Žemės sklypo patikėtinės, interesus, nes Taikos sutartimi nebuvo aptarti nuostoliai, atsirasiantys dėl naujo servituto nustatymo bei atlyginimo už juos sąlygos.

10.       Ieškovė UAB „Timana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Taikos sutartimi atsakovė išreiškė savo neprieštaravimą dėl Servituto panaikinimo bei šalys susitarė jį panaikinti bei išregistruoti iš viešojo registro.

10.2.       Nei ieškinio, nei Taikos sutarties dalykas neapima naujo 314 kv. m detaliuoju planu suplanuoto servituto nustatymo ir nei viename iš Taikos sutarties punktų tokia sąlyga nėra nustatyta.

10.3.       Sutiktina, kad sandoriu nustatant naują servitutą valstybiniame žemės sklype, jo naudotojai turi mokėti atitinkamą kompensaciją valstybei, bet tokios sąlygos, kuri nustatytų naują servitutą Žemės sklype, Taikos sutartyje nėra. Taigi apeliantės pateikiamas teisinis reguliavimas bei daromos išvados yra neaktualios šioje civilinėje byloje.

10.4.       Taikos sutartimi nėra nustatomas naujas kelio servitutas, o tik išreiškiamas neprieštaravimas (patvirtinimas), kad tokią teisę atsakovė galės įgyvendinti ateityje.

10.5.       NŽT tiek atsiliepime, tiek atskirajame skunde patvirtina aplinkybes, kad 442 kv. m dydžio Servitutas yra užstatytas daugiabučiu pastatu ir tokiu atveju nebetenka savo paskirties bei galimybės netrukdomai juo naudotis, t. y. NŽT pripažįsta faktą, kad 442 kv. m. Servitutas yra praradęs savo būtinumą ir šiuo teisiniu pagrindu gali būti panaikinamas. NŽT atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir išsamiai įvertinti ginčo situaciją, nustatyti neginčijamą faktą, kad Servitutas prarado savo būtinumą ir dėl to teisėtai nutartimi buvo patvirtinta Taikos sutartis.

11.       Atsakovė UAB „SKERNE“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Taikos sutartimi atsakovė išreiškė savo neprieštaravimą dėl Servituto panaikinimo bei šalys susitarė jį panaikint bei išregistruoti iš viešojo registro.

11.2.       Sutiktina, kad sandoriu nustatant naują servitutą valstybiniame žemės sklype, jo naudotojai turi mokėti atitinkamą kompensaciją valstybei, bet tokios sąlygos, kuri nustatytų naują servitutą Žemės sklype Taikos sutartyje nėra. Taigi apeliantės pateikiamas teisinis reguliavimas bei daromos išvados yra neaktualios šioje civilinėje byloje Nr. e2-13808-1014/2024.

11.3.       Taikos sutartimi nėra nustatomas naujas kelio servitutas, o tik išreiškiamas neprieštaravimas (patvirtinimas), kad tokią teisę atsakovė galės įgyvendinti ateityje.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13.       Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis bei civilinė byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

15.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2024 m. sausio 31 d. Žemės sklypo patikėtinė Vilniaus miesto savivaldybė. Žemės sklypo dalis – 2 955 kv. m ploto, išnuomota ieškovei.

16.       Žemės sklypui (tarnaujantis daiktas) nustatyti du kelio servitutai: 43 kv. m ir 442 kv. m ploto. Šie servitutai buvo nustatyti pagal (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1-1095 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 2.3-7119-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo UAB „Leidybos centras“, A. S. paslaugų įmonei „Tamsta“ bei S. privačiai įmonei „Rosma“ 5 punktu. Šiuo Detaliuoju planu buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai Nr. 1 (4042 kv. m), Nr. 2 (417 kv. m) ir Nr. 3 (582 kv. m) (Šiuo metu adresai (duomenys neskelbtini)). Detaliuoju planu žemės sklypui Nr. 1 (A. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas kelio servitutas, kurio plotas 442 kv. m, (toliau – Servitutas) skirtas patekti į žemės sklypą Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)).

17.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo“ tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano koregavimą, keičiant detaliuoju planu sklype Nr. 1, A(duomenys neskelbtini), Senamiesčio seniūnijoje, nustatytą statinių statybos zoną, statybos ribą ir servitutus pagal statinio projekto sklypo planą <...> (toliau - Įsakymas). Šiuo dokumentu suprojektuotas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas.

18.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49SK-647-(14.49.109) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir jų nustatymo“ (toliau – Sprendimas) patvirtino Žemės sklypo duomenis, nustatytus pagal UAB ,,Ginteka“ matininko G. L. 2017 m. sausio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą: panaikino nustatytus 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutus; patvirtino 314 kv. m ploto naują kelio servitutą (tarnaujantis daiktas).

19.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2953-535/2021 panaikino Sprendimą, kuriuo nesant visų teisės aktuose numatytų sąlygų (neteisėtai), buvo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3661-502/2021 sprendimą paliko nepakeistą.

20.       Šiuo metu Žemės sklype yra nustatyti šie servitutai: 1) kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu eiti ir važiuoti transporto priemonėmis prie transformatorinės pastotės ją prižiūrintiems darbuotojams 43 kv. m Žemės sklypo dalimi, pažymėta skaičiais 8, 9, 47, 48 (kol ši transformatorinė bus iškelta už sklypo ribų); 2) kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus 442 kv. m Žemės sklypo ploto dalimi, pažymėta skaičiais 1- 3; 40-23 (toliau – Servitutas). 

21.       Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. sausio 27 d. Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FD-44-(14.49.140.) bei 2022 m. balandžio 19 d. Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. FD- 1187-(14.49.140.) konstatavo, kad Servitutas (442 kv. m) yra dalinai užstatytas daugiabučiu pastatu, tokiu atveju nebetenka savo paskirties bei galimybės netrukdomai juo naudotis, o teritorijų planavimo dokumentus atitinkančiu servitutu S1 (314 kv. m) fiziškai yra galimybė naudotis netrukdomai.

Dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo

22.       Byloje ieškovė ir atsakovė pateikė teismui tvirtinti 2024 m. rugpjūčio 30 d. jų pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad pateikta Taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, skundžiama nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

23.       Trečiasis asmuo atskiruoju skundu teigia, kad teismas neturėjo teisės tvirtinti šalių sudarytos Taikos sutarties, nes ji pažeidžia trečiųjų asmenų teises, Taikos sutartis patvirtinta negavus trečiųjų asmenų sutikimo (pritarimo), Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

24.       CPK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. To paties straipsnio 2 dalis, be kita ko, įtvirtina, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

25.       Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 21 punktas).

27.       Dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24 punktas).

28.       Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad bylos nagrinėjimo procese sudarytos taikos sutarties šalys yra ginčo šalys – ieškovas ir atsakovas. CPK neįtvirtina šalių pareigos taikos sutarties sąlygas derinti su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ar gauti jų pritarimą. Nors dispozityvumo principas nekliudo ginčo šalims pasiūlyti taikos sutartį sudaryti ir tretiesiems asmenims bei atitinkamai suderinti su jais teismo prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, tačiau tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, kurios įgyvendinimas priklauso tiek nuo ginčo pobūdžio, tiek nuo prašomos patvirtinti taikos sutarties sukeliamų padarinių trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024).

30.       Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Taikos sutarties punktų – nepagrindė kodėl šie neprieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms įstatymų normos ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei interesų, nereiškia, jog teismas nevertino šių aplinkybių. Nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato teismui reikalavimo tvirtinant taikos sutartis motyvuotai pagrįsti kodėl taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms įstatymų normos ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei interesų.

31.       Antra, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo patvirtintos Taikos sutarties 2 punktu, kuris numato, kad „Šalys šia Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13808-1014/2024 susitaria panaikinti bei iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) nustatytą kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus 442 kv. m Žemės sklypo dalimi, pažymėta skaičiais 1- 3; 40-23“.

32.       Apeliantė nesutikimą grindžia tuo, kad jos tvirtinimu, Taikos sutarties nuostata, kuria panaikintas Servitutas, prieštarauja imperatyvui, numatytam Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje, kadangi Servitutas gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu ir tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui.

33.       Servitutas apibrėžiamas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose įtvirtinti pagrindai, kada servitutas baigiasi. Servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, servitutas gali pasibaigti tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams.

34.       Servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių (išnykusio būtinumo) pagrindas plačiau atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

35.       Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais, servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi Žemės įstatymo 23 straipsnyje, o administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis).

36.       Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad viena vertus, Servitutas gali būti panaikintas institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti servitutą sprendimu jį panaikinti (nagrinėjamu atveju NŽT sprendimu), kita vertus, sprendimą dėl servituto pabaigos gali priimti teismas tuo atveju, jei išnyko Servituto būtinumas ir tarnaujančiojo daikto savininkas bei viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria dėl servituto pabaigos.

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė suteikti teisę panaikinti ir išregistruoti, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (tarnaujantis daiktas) nustatytą 442 kv. m dydžio servitutą, išnykus jo būtinumui, be atsakovės (viešpataujančio daikto savininkas) sutikimo. Taigi ieškovės ieškinio reikalavimas iš esmės buvo perkeltas į taikos sutarties 2 punktą. Bylos duomenimis, NŽT pateikdama atsiliepimą į ieškinį prašė jį tenkinti, kas sudaro pagrindą teigti, kad NŽT teismui šalių pateiktoje tvirtinti Taikos sutartyje nustatyta aptarta sąlyga NŽT buvo žinoma ir ji jai pritarė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo poreikio papildomai gauti jos nuomonės dėl Taikos sutarties tvirtinimo. Be to, apeliantė atsiliepime į ieškinį ir atskirajame skunde pripažino, kad ginčui neaktualių servitutų panaikinimas bei naujo servituto patvirtinimas būtų reikšmingas ne tik ieškovės ir atsakovės interesams, bet ir valstybės viešajam interesui (pareiga laikytis imperatyvaus teisinio reglamentavimo), kadangi servitutas S (442 kv. m) yra dalinai užstatytas daugiabučiu pastatu, tokiu atveju nebetenka savo paskirties bei galimybės netrukdomai juo naudotis.

38.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė suteikti teisę panaikinti ir išregistruoti Servitutą, išnykus jo būtinumui, be atsakovės (viešpataujančio daikto savininkės) sutikimo, teismas galėtų patvirtinti Taikos sutarties sąlygą dėl Servituto pabaigos. Pažymėtina, kad šiuo atveju Taikos sutarties 2 punktas pats savaime nepanaikina Servituto. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, minėtu Taikos sutarties punktu atsakovė išreiškė savo neprieštaravimą dėl Servituto panaikinimo bei šalys susitarė jį panaikinti bei išregistruoti iš viešojo registro – Taikos sutarties punktas nepaneigia šalių pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų panaikinant ir išregistruojant Servitutą.  

39.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekdami, kad šalių pateikta taikos sutartis nebūtų patvirtinta, tretieji asmenys privalo įrodyti, kad, teismui patvirtinus tokią taikos sutartį, bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju NŽT nepagrindžia, kaip konkrečiai bus pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, taikos sutartyje šalims susitarus, kad jos kreipsis dėl Servituto panaikinimo ir išregistravimo, priešingai – pritaria, kad šiuo atveju Servitutą tikslinga panaikinti.

40.       Trečia, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė taip pat nesutinka su teismo patvirtintos Taikos sutarties 7-8 punktais. Taikos sutarties 7 punkte šalys sutarė, kad „Ieškovas pareiškia, kad sutinka, jog atsakovas, suplanuoto naujo servituto vietoje, nevaržomai naudotųsi (prieitų, privažiuotų) prie savo nuosavybės teise valdomų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini)“. Taip pat, Taikos sutarties 8 punktu šalys sutarė, kad „Ieškovas patvirtina savo neprieštaravimą, kad atsakovo iniciatyva būtų nustatomas ir Nekilnojamojo turto registre/Nekilnojamojo turto kadastre išviešinamas naujas servitutas, kuris numatytas detaliame plane, pagal 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ patvirtintais detaliojo plano korektūros sprendiniais, t. y. Žemės sklypui yra numatytas naujas kelio servitutas S1 (314 kv. m). Šalys patvirtina savo supratimą, kad ieškovas yra tik vienas iš teritorijos naudotojų ir nuo jo vieno valios nepriklauso ar kiti teritorijos (Žemės sklypo) naudotojai (pvz. gyvenamojo namo bendrija) darys įtaką atsakovui naudojantis atitinkama teritorijos (Žemės sklypo) dalimi.“. 

41.       Apeliantės vertinimu, Taikos sutarties 8 punktas prieštarauja Civilinio kodekso 4.129 straipsniui, kadangi nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje nebuvo aptartas servituto atlygintinumo klausimas valstybei už naujo servituto nustatymą t. y. kompensacija už patirtus nuostolius.

42.       CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. 

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė klaidingai interpretuoja Taikos sutarties 7-8 punkto sąlygas. Sutiktina su ieškove ir atsakove, kad Taikos sutarties dalykas neapima naujo 314 kv. m detaliuoju planu suplanuoto servituto nustatymo ir nei viename iš Taikos sutarties punktų tokia sąlyga nėra nustatyta, o tik išreiškiamas ieškovės neprieštaravimas (patvirtinimas), kad tokią teisę atsakovė galės įgyvendinti ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovė ir ieškovė užkirto kelią galimiems ginčų kilimams ateityje, tuo atveju, jeigu atsakovei siekiant nustatyti naują servitutą ieškovė tam prieštarautų.

44.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Taikos sutartimi niekaip nėra paneigiama apeliantės teisė į atlygį ar nuostolius nustatant naują servitutą.

45.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis nenustato jokių teisių ar pareigų tretiesiems asmenims, nepažeidžia imperatyvių įstatymų normų ar viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju šalims nebuvo pagrindo tokios taikos sutarties derinti ir NŽT, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtinto šalių Taikos sutartį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

46.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

47.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su taikos sutarties tvirtinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48.       Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, ieškovė ir atsakovė, kurios nesutiko su atskirojo skundo tenkinimu, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49.       Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš NŽT priteistina 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

50.       Atsakovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų bei neprašė jų priteisti, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

netenkinti apeliantės (trečiojo asmens) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Timana“, juridinio asmens kodas 303306208, iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Teisėja        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė