Civilinė byla Nr. e3K-3-9-916/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00134-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.3.2; 3.4.4.11.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos atskirąjį skundą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ nemokumo (bankroto) byloje, kurioje patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, apskundimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė teismo panaikinti 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimui. Pareiškėja nurodė, kad galutinė bankroto ataskaita neatitinka galiojančių kreditorių susirinkimo sprendimų ir teismų priimtų sprendimų, todėl negalėjo būti tvirtinama. Ataskaitoje pateikiama neteisinga ir teisiškai nepagrįsta informacija apie bankroto proceso administravimo išlaidas; informacija apie kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas sumas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; nemokumo administratorius yra viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą dėl vykdytų savavališkų susitarimų su MB „Waste management“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Srava“ 2025 m. gegužės 20 d. galutinę bankroto ataskaitą.
4. Teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 9 d. nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą, pateikė 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kreditorių susirinkimo registracijos žurnalą, pranešimą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo, balsavimo raštu biuletenius, galutinę bankroto ataskaitą su priedais.
5. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 12 d. gautas pareiškėjos (kreditorės) skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimui.
6. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, turi jį nagrinėti kartu su galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021 36 punktas), pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo ir galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą nagrinėjo kartu.
7. Teismas nustatė, kad 2025 m. birželio 3 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, jame trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Susirinkime dalyvavo šešiolika kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma yra 1 668 134,02 Eur, ir tai sudaro 82,07 proc. teismo patvirtintų visų finansinių reikalavimų sumos. Nemokumo administratorius pateikė nutarimo projektą „Pritarti LUAB „Srava“ galutinei bankroto ataskaitai“, kreditorių susirinkime pritarta galutinei bankroto ataskaitai, „už“ balsavo 53,42 proc. kreditorių, „prieš“ – 46,58 proc. Galutinė bankroto ataskaita pasirašyta nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB banko atstovės nepasirašyta (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 straipsnio 4 dalis).
8. Teismas įvertino tai, kad nemokumo administratorius kreditoriams galutinę ataskaitą tvirtinti teikė antrą kartą, patikslinęs kai kurias pozicijas. Kreditorių susirinkime kitų pasiūlymų dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo nebuvo gauta. Kreditorė AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad pateiktoje galutinėje ataskaitoje pateikiama neteisinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie bankroto proceso išlaidas ir administravimo išlaidų dalių nustatymą, pateikta informacija neatitinka priimtų, galiojančių ir vykdytinų 2023 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimų.
9. Teismas pabrėžė, kad kreditorių nurodyti galutinės ataskaitos netvirtinimo argumentai susiję su administratoriaus neveikimu ar netinkamu veikimu bankroto procese, t. y. aplinkybėmis, kad nemokumo administratorius neatliko veiksmų bankroto procese ar juos atliko netinkamai. Teismas nusprendė, kad administratoriaus veiksmų teisėtumo vertinimas yra nesusijęs su reikalavimais, kurie yra taikomi galutinei bankroto ataskaitai, ir iš esmės nepatenka į vertinimo apimtį, sprendžiant klausimą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo.
10. Teismas nurodė, kad bankroto proceso metu nemokumo administratorius yra saistomas ne tik JANĮ nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais. Prieš pateiktos galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimą balsavę kreditoriai nei balsavimo biuleteniuose, nei skunde ir atsiliepime jokių pastabų dėl pačios galutinės bankroto ataskaitos neatitikties įstatymo reikalavimams nepareiškė, nepateikė jokių įrodymų, kad joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, išskyrus argumentus dėl administravimo išlaidų tikėtino nepagrįstumo, t. y. nepagrindė pačios ataskaitos ydingumo.
11. Teismas nustatė, kad galutinė bankroto ataskaita atitinka JANĮ reikalavimus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai): ataskaitoje nurodyta, kad bendra bankroto proceso pajamų suma yra 836 925,88 Eur; visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma yra 665 487,24 Eur; kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama 171 438,64 Eur pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama 15 074 Eur.
12. Teismas padarė išvadą, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atlikti ne visi veiksmai bankroto procese ir kad yra reali galimybė gauti papildomų įplaukų į likviduojamos įmonės sąskaitą. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių galutinė bankroto ataskaita negalėtų būti tvirtinama, teismas patvirtino galutinę bankroto ataskaitą.
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad JANĮ 99 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, jog teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama ir, pagal apeliacinio teismo praktiką, tokia teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199-467/2022; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1088-798/2022; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-567/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-798/2023).
15. Nors pareiškėja atskirajame skunde dėsto argumentus dėl byloje susiklosčiusios išskirtinės situacijos ir pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybės, tačiau pareiškėjos nurodomi argumentai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kitaip. Tokie klausimai Lietuvos apeliacinio teismo yra spręsti ne kartą ir pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, yra neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1088-798/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-336-567/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-798/2023).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 kasacinio teismo išaiškinimai yra neaktualūs, kadangi bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis nurodyta kasacinio teismo praktika. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį ir grąžinti bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl kreditorių susirinkimo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo pritarta 2025 m. gegužės 20 d. galutinei bankroto ataskaitai, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 99 straipsnio 5 dalį. Ši teisės norma aiškiai įtvirtina teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais patvirtinama galutinė bankroto ataskaita. Teisę teismui tvirtinti galutinę ataskaitą ji suteikia tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas (priimamas susirinkimo sprendimo dėl pritarimo forma pagal JANĮ 99 straipsnio 4 dalį) nebuvo apskųstas. Teismas rėmėsi savo praktika, kuri kyla iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021 ir akivaizdžiai prieštarauja JANĮ 99 straipsnio 5 daliai. Tokiu būdu formuojama ydinga praktika, kuri užkerta kelią skųsti sprendimus, nors tai tiesiogiai nustatyta įstatyme. Pareiškėjos 2025 m. birželio 11 d. atskirasis skundas buvo priimtas, išnagrinėtas vienoje procedūroje su galutinės ataskaitos tvirtinimo klausimu, bet esminiai skundo argumentai teismo nebuvo nagrinėjami, nurodant, kad jie nėra svarbūs tvirtinant galutinę ataskaitą. Nei JANĮ, nei CPK normos, nei esama kasacinio teismo praktika nenustato taisyklės, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nutartis dėl kreditorių susirinkimo sprendimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka.
17.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuria rėmėsi teismai, pažeidžia JANĮ 99 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta kreditoriaus teisė į teisminę gynybą, todėl turi būti pakeista. JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (pažodžiui, tiesiogiai) nurodoma, kad kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo patvirtinama galutinė ataskaita, yra skundžiamas. Aiškinant JANĮ 99 straipsnio 5 dalį, negali būti daroma išvada, kad ši norma nustato išimtį iš JANĮ 55 straipsnio 1 dalies vien dėl to, kad JANĮ 99 straipsnyje nėra patvirtinamas JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros taisyklės taikymas.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas galutinę bankroto ataskaitą, kuri nebuvo pasirašyta kreditorių susirinkimo pirmininko, persvarstė administravimo išlaidų sąmatą, išlaidų dalių nustatymą, lėšų paskirstymą, įkaito turėtojui (pareiškėjai) tenkančią administravimo išlaidų sumą. Teismas tokiu būdu pažeidė JANĮ 75 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią administravimo išlaidų sąmatos keitimo procedūrą ir JANĮ 98 straipsnyje nustatytą procedūrą bei de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) panaikino 2023 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusią nutartį. 2024 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta, kad įkaito turėtojui (pareiškėjai) administratorius privalo pervesti 630 352,91 Eur, tačiau patvirtintoje 2025 m. gegužės 20 d. galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, jog pareiškėjai pervestina suma yra 105 522,46 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjos teisė į finansinio reikalavimo patenkinimą buvo pažeista, dėl kreditorių susirinkimo sprendimo ji patirs 524 830,45 Eur žalą. Pareiškėjai nurodžius savo materialiųjų teisių pažeidimą, Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, išnagrinėjo šį klausimą kartu su galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimu ir nurodė, jog nutartis visa apimtimi yra neskundžiama dėl JANĮ 99 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto draudimo. Tai reiškia, kad pareiškėja prarado teisę į apeliaciją dėl savo materialiųjų teisių pažeidimo išnagrinėjimo.
18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Pareiškėja nepagrįstai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutraukiant apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Kadangi kasacinis procesas galimas tik dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, atsakovė nurodė, kad išsamiau nepasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
18.2. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad bankroto byloje kilo ginčas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų ir administravimo išlaidų sąmatos keitimo proceso teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo nutartimi spręsta dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, ja nebuvo sprendžiama nei dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo, nei dėl tariamo administravimo išlaidų sąmatos keitimo proceso teisėtumo. Dėl šios priežasties nepagrįstas pareiškėjos prašymas, panaikinus skundžiamus teismų sprendimus, grąžinti bylą pagal pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, imperatyviąsias įstatymo nuostatas ir aktualią teismų praktiką, pagrįstai nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pagrįstai apeliacinį procesą nutraukė.
18.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo situacijos vertinti kaip išskirtinės. Pabrėžė, kad analogiški klausimai Lietuvos apeliacinio teismo yra spręsti ne kartą ir pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, yra neskundžiamos; pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 pateikti kasacinio teismo išaiškinimai yra neaktualūs, kadangi bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
18.5. Kasaciniame skunde pareiškėja, užuot nurodžiusi argumentus apie situacijos išskirtinumą ar galimybę skųsti neskundžiamas nutartis, pažeisdama kasacinio proceso taisykles, nusprendė remtis naujais argumentais, kurių atskirajame skunde nebuvo nurodžiusi. Kasaciniame skunde įrodinėjama ne galimybė skųsti teismo nutartį dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, bet galimybė atskiros procedūros tvarka ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai (o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Todėl, atsakovės vertinimu, pareiškėjos kasacinis skundas yra netenkintinas.
19. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, apskundimo tvarką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
20. JANĮ 99 straipsnyje reglamentuota galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (2 dalis). Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (3 dalis). Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (4 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalį, galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (6 dalis). Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą (7 dalis).
21. Galutinės bankroto ataskaitos parengimas ir tvirtinimas teisme yra vienas iš baigiamojo bankroto proceso etapų. Galutine bankroto ataskaita patvirtinami bankroto proceso rezultatai, išsprendžiami tiek kreditoriams, tiek nemokumo administratoriui svarbūs klausimai, nustatoma jų turtinių teisių apimtis – kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos, paaiškėja, kokia kreditorių reikalavimų dalis nebus patenkinta, kokia bus nemokumo administratoriaus atlygio dalis. Taigi, kreditorių sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai turi esminę reikšmę tiek kreditorių ir nemokumo administratoriaus turtinių teisių įgyvendinimui, tiek juridinio asmens pabaigai. Dėl šios priežasties teismui tvirtinant galutinę bankroto ataskaitą privaloma griežtai laikytis JANĮ 99 straipsnyje nustatytos jos tvirtinimo tvarkos.
22. JANĮ 99 straipsnio 5 dalies formuluotė (galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas) leidžia daryti išvadą, kad galutinę bankroto ataskaitą per šioje dalyje nurodytą terminą teismas tvirtina tik tuo atveju, kai kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo pritarta galutinei bankroto ataskaitai, nebuvo apskųstas. Loginis šios normos aiškinimas suponuoja, kad tuo atveju, kai šis sprendimas yra apskųstas, galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo teisme klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai skundas yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
23. JANĮ 55 straipsnyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų apskundimo ir panaikinimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas).
25. Atsižvelgiant į jau aptartą galutinės bankroto ataskaitos reikšmę ir jos sukeliamus teisinius padarinius, darytina išvada, kad teise apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimą pritarti galutinei bankroto ataskaitai siekiama nemokumo proceso dalyviams sudaryti realią galimybę ginčyti galutinės bankroto ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą tais atvejais, kai kreditorių susirinkimas ataskaitai pritarė, galimai neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, toleruodamas nemokumo administratoriaus netinkamą veikimą ar pažeisdamas atskirų kreditorių teises ir teisėtus interesus.
26. Toks reguliavimo modelis paaiškina ir tai, kodėl teismo nutartis, kuria patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis). Teismas galutinę bankroto ataskaitą tvirtina tik tada, kai visi ginčai, susiję su kreditorių susirinkimo sprendimu pritarti šiai ataskaitai, yra galutinai išnagrinėti ir dėl jų yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai. Taigi, teismo nutarties patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą priėmimo metu tarp šalių nebelieka neišspręstų teisinių ginčų dėl ataskaitos pagrįstumo ar teisėtumo. Atitinkamai šalių argumentai, kuriais buvo ginčijamas galutinės bankroto ataskaitos turinys, jau būna įvertinti teismo ir į juos motyvuotai atsakyta. Dėl šios priežasties vėlesnė teismo nutartis, kuria patvirtinama galutinė bankroto ataskaita, atlieka išimtinai proceso užbaigimo funkciją ir nebesukuria naujų materialiųjų teisinių padarinių, kurie galėtų būti savarankiškai ginčijami apeliacine ar kasacine tvarka.
27. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad JANĮ 99 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai negali būti skundžiamas teismui JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka, o tokio skundo argumentai gali būti nagrinėjami tik sprendžiant galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą. Toks aiškinimas paneigia įstatyme įtvirtintą nemokumo proceso dalyvio teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris turi reikšmingą įtaką jo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Be to, toks aiškinimas panaikina ir teisę teismo procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka (JANĮ 31 straipsnis), nes nutartis, kuria patvirtinama galutinė bankroto ataskaita, neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina ir tai, kad jeigu įstatymo leidėjas expressis verbis įtvirtino nemokumo proceso dalyvio teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą pritarti galutinei bankroto ataskaitai, tokia teisė negali būti paneigta ją ribojančiu teismo aiškinimu. Bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principų užtikrinimas taip pat nesudaro pagrindo riboti nemokumo proceso dalyvių įstatyme aiškiai įtvirtintos teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, tarp jų ir tuos, kuriais pritariama galutinei bankroto ataskaitai.
28. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje pateiktais argumentais dėl bendros JANĮ 55 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimai gali būti skundžiami teismui, išskyrus įstatyme konkrečiai nurodytas išimtis. JANĮ nėra įtvirtinta jokios išimties, kuri leistų daryti išvadą, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai nėra skundžiamas teismui.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, išaiškina, kad sisteminis JANĮ 99 straipsnio 5 dalies ir JANĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinei bankroto ataskaitai gali būti skundžiamas teismui JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 55 straipsnis).
30. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius parengė galutinę bankroto ataskaitą. 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkime jai buvo pritarta ir nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą ją patvirtinti. Pareiškėja su minėtu kreditorių sprendimu nesutiko, apskundė jį teismui, prašė panaikinti 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą pritarti galutinei bankroto ataskaitai. Pareiškėja skunde nurodė, kad galutine ataskaita buvo pakeista anksčiau kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, todėl ataskaitoje pateikiama neteisinga informacija apie bankroto proceso administravimo išlaidas; pažeisti galiojantys kreditorių susirinkimo sprendimai bei įsiteisėjusi teismo nutartis – į ataskaitą administratorius nepagrįstai įtraukė 527 560 Eur atliekų sutvarkymo išlaidas, nepagrįstai nurodė, kad šios išlaidos turi būti apmokamos iš lėšų, gautų už įkeistą turtą, o pareiškėjai tenkanti reikalavimų patenkinimo dalis dėl šios priežasties sumažėja nuo 630 352,91 Eur iki 105 522,46 Eur.
31. Pareiškėjos skundas dėl 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo sprendimo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme. Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021), pagal kurią kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimui nėra savarankiška procedūra, todėl kreditoriai teisme negali ginčyti tarpinių galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo veiksmų (kreditorių sprendimų). Šioje nutartyje teismas nurodė, kad kreditorės teisė pareikšti nesutikimą su kreditorių sprendimu pritarti bankroto ataskaitos tvirtinimui gali būti įgyvendinama teismui sprendžiant galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir (ar) skundžiant teismo sprendimą pripažinti bendrovę pasibaigusia. Teismas išaiškino, kad pareiškėjos skundo argumentus nagrinės galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo teisme tvarka, t. y. nagrinėdamas administratoriaus prašymą dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo.
32. Pareiškėja šios teismo nutarties neskundė, tačiau jai, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus, galėjo susiformuoti lūkestis, kad jos argumentai, kuriais ji ginčija galutinės bankroto ataskaitos teisėtumą ir pagrįstumą, bus išsamiai ir tinkamai įvertinti teismo. Pareiškėjos skundo argumentai patvirtina, kad galutinės ataskaitos neteisėtumą ji siejo su pažeista bankroto administravimo išlaidų keitimo tvarka, galutinės bankroto ataskaitos prieštaravimu įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, t. y. įrodinėjo galutinės ataskaitos turinio neteisėtumą ir savo, kaip kreditorės, interesų esminį pažeidimą.
33. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartyje, spręsdamas galutinės ataskaitos patvirtinimo klausimą, nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl nesutikimo su galutine bankroto ataskaita ir galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimas yra nagrinėjami kartu. Vis dėlto, nors ir nurodęs, kad nagrinės pareiškėjos argumentus dėl galutinės bankroto ataskaitos neteisėtumo ir nepagrįstumo, teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundo argumentai yra susiję su administratoriaus neveikimu ar netinkamu veikimu bankroto procese, todėl nepatenka į vertinimo apimtį, sprendžiant klausimą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjos skundo argumentus, nurodydamas, kad pareiškėja skundžia bankroto administratoriaus veiksmus, neįvertino to, kad argumentai yra susiję su ataskaitos turinio neteisėtumu, ir juos nepagrįstai atsisakė nagrinėti. Teismo nutarties motyvai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos argumentai dėl galutinės bankroto ataskaitos galimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nebuvo įvertinti ir pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės dėl ataskaitos prieštaravimo jau priimtiems kreditorių susirinkimo sprendimams ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai nebuvo paneigtos. Taigi, pirmosios instancijos teismo veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjos skundo argumentai nebuvo išnagrinėti nei kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo stadijoje (nes skundas nebuvo priimtas), nei sprendžiant klausimą dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo (nes argumentai pripažinti nepatenkančiais į nagrinėjamo klausimo ribas). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismui nebuvo JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų teisinių prielaidų spręsti galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą. Teismo nutartis, kuria patvirtinta galutinė bankroto ataskaita nesilaikant JANĮ 99 straipsnyje nustatytų reikalavimų, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnis).
35. Įvertinusi byloje susiklosčiusią išskirtinę procesinę situaciją, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais pareiškėjos kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė JANĮ 99 straipsnyje įtvirtintą galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo tvarką, paneigė realią įstatymo leidėjo įtvirtintą pareiškėjos teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo pritarta galutinės ataskaitos tvirtinimui.
36. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad, pagal JANĮ 99 straipsnio 6 dalį, teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama. Tačiau neįvertino byloje susiklosčiusios išskirtinės situacijos, neatsižvelgė į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjos argumentų, susijusių su galutinės bankroto ataskaitos teisėtumu ir pagrįstumu, neįvertino to, kad galutinė bankroto ataskaita buvo patvirtinta pažeidžiant JANĮ 99 straipsnio 5 dalyje nustatytą jos tvirtinimo tvarką. Todėl nors apeliacinės instancijos teismas formaliai priėmė teisėtą sprendimą, tačiau šioje išskirtinėje situacijoje neįvertino pirmosios instancijos teismo atliktų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo lemti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
38. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nepagrįstais pripažintini atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas kreditorių susirinkimo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo teisėtumo klausimas, todėl nepagrįstas pareiškėjos prašymas, panaikinus skundžiamus teismų sprendimus, grąžinti bylą pagal pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors nagrinėjamoje byloje ir nebuvo sprendžiamas kreditorių susirinkimo 2025 m. birželio 3 d. sprendimo teisėtumo klausimas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinės pareiškėjos argumentus dėl galutinės ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau jų iš esmės neišnagrinėjo. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, grąžinti bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino JANĮ 99 straipsnio 5 ir 6 dalių bei 55 straipsnio nuostatas, vadovavosi šioms normoms prieštaraujančia apeliacinės instancijos teismo praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021), dėl to buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti procesiniai sprendimai. Kadangi pareiškėjos argumentai dėl galutinės bankroto ataskaitos neteisėtumo ir nepagrįstumo pirmosios instancijos teismo nebuvo išnagrinėti, o apeliacinės instancijos teismas šių proceso pažeidimų neištaisė, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
40. Nagrinėdamas šią bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėtų iš esmės išnagrinėti pareiškėjos argumentus dėl galutinės bankroto ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo ir tik tuomet spręsti, ar yra pagrindas tvirtinti galutinę bankroto ataskaitą.
41. Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė