Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-634/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27571-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistajam G. Č., jo gynėjui advokatui M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

• pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme;
• pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme;
• pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
• pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. Č. subendrinta bausmė paskirta – 3 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. Č. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose. 

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. G. bei J. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. G. Č. nuteistas už tai, kad veikiant bendrai su M. G. ir J. K., 2015 m. gegužės 15 d., laikotarpiu nuo 11.57 val. iki 12.38 val., bei  M. G. veikiant su nenustatytu asmeniu, kartu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl apgaulės būdu svetimo turto įgijimo, nenustatytiems asmenims paskambinus A. M. ir bendraujant telefonu su jo žmona L. M., šiai prisistatė AB „Swedbank“ darbuotojais ir melagingai nurodžius, kad A. M. sąskaitoje yra vykdoma nelegali veikla, apgaulės būdu įgijo A. M. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, kuriuos nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė M. G., o šis šiuos neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis nenustatytu metu, laiku bei vietoje perdavė G. Č., kuris 12.17 val. juos neteisėtai panaudojo, t. y. name, esančiame (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), priklausančią B. Č., neteisėtai prisijungdamas prie svetimos informacinės sistemos ir tuo pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodamas apgaulės būdu neteisėtai įgytus A. M. el. bankininkystės duomenis, prisijungė prie A. M. banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule pateikdamas save kaip A. M., turintį teisę atlikti finansinę operaciją, atliko finansinę operaciją, t. y. iš A. M. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 124 Eur į J. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o šis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laiku bei vietoje pinigus išgrynino bei atsiskaitė už prekes parduotuvėse ir dalį pinigų perdavė M. G., tokiu būdu jie  savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus A. M. priklausančius 124 Eur. Veikos kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu, gali būti padarytos tik esant tiesioginei tyčiai ir pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta jokių patikimų duomenų, kad jis būtų žinojęs jog 2015 m. gegužės 15 d. prisijungdamas prie A. M. sąskaitos ir pervesdamas 124 Eur į J. K. sąskaitą, jis elgėsi neteisėtai. Taigi nebuvo ir negalėjo būti nustatytą jokių jo kaltės įrodymų.
2. Apeliantas sutinka, kad jo atlikti veiksmai gali būti vertinami kaip nepakankamas atidumas, galiausiai naivumas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tuo metu jis suvokė darantis neteisėtus nusikalstamus veiksmus ir norėjo taip elgtis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme jis nurodė kokius veiksmus atliko ir paaiškino savo elgesio motyvus. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad teisiamojo posėdžio metu jis iš esmės neprieštaravo, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Jis niekada nesutiko su jam pareikštais kaltinimais ir pripažino tik tai, ką tikrai padarė, t. y. kad gavęs prisijungimo duomenis atliko vieną bankinę operaciją, kurios metu pervedė santykinai nedidelę pinigų sumą.
3. Nuteistojo teigimu, pirmos instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes ir priėmė įrodymais nepagrįstą nuosprendį. Spręsdamas jo atsakomybės ir kaltės klausimą teismas vertino daugelį jo tariamai atliktų bankinių operacijų. Jo elgesio pavojingumą teismas vertino atsižvelgdamas į bankinių operacijų atlikimo intensyvumą ir nedidelius intervalus tarp jų, tačiau jis atliko tik vieną bankinę operaciją. Todėl akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių normų, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir jo atžvilgiu priėmė įrodymais nepagrįstą, neteisėtą ir todėl naikintiną nuosprendį.
4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neabejotinai įtakojo ir skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšį ir dydį. Akivaizdu, jog paskirta bausmė neatitinka jo atliktų veiksmų pavojingumo, kadangi jis prie A. M. banko sąskaitos prisijungė klaidingai manydamas, kad vykdo ne nusikaltimą, bet tiesiog pažįstamam asmeniui daro paslaugą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas).
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš nuteistojo G. Č. apeliacinio skundo, nuteistasis nurodo, kad nesuprato, jog daro nusikalstamą veiką todėl prašo jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai G. Č. pripažino kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais ir objektyviais ir kuriais grindžia G. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė.
7. Nors apeliantas teisingai nurodo, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu, gali būti padarytos tik esant tiesioginei tyčiai ir savo apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad nesuvokė darantis neteisėtus nusikalstamus veiksmus, manė, jog pažįstamam asmeniui tiesiog daro paslaugą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią nuteistojo G. Č. versiją vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ir ją atmeta.
8. Apeliantas nurodo, jog nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta jokių patikimų duomenų, kad jis būtų žinojęs, jog 2015 m. gegužės 15 d. prisijungdamas prie A. M. sąskaitos ir pervesdamas 124 Eur į J. K. sąskaitą, jis elgėsi neteisėtai, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai apelianto keliamą versiją paneigia.
1. Iš bylos medžiagos matyti, jog nors nuteistasis G. Č. viso proceso pripažino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus ir tvirtino, kad neturėjo tyčios daryti nusikalstamas veikas, tačiau aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, jog nuteistojo parodymai viso proceso metu visgi nebuvo nuoseklūs ir keitėsi. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. Č. parodė, kad M. G. jį įtikino pervesti pinigus, netgi grasino, kad teisme primeluos ir jis atsisės, sutiko nes bijojo. Vėliau, tame pačiame teisiamajame posėdyje, nuteistasis G. Č. pakeitė savo versiją ir parodė, kad tai padarė iš draugiškumo, kadangi su M. G. yra iš to paties kaimo, mokėsi toje pačioje klasėje (t. 4, b. l. 68-69). Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrindą abejoti nuteistojo G. Č. parodymais sudaro ir ta aplinkybė, jog G. Č. jau ankščiau du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, o būtent: Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, už kartu su kitu šioje byloje nuteistu asmeniu M. G. bei kitais asmenimis padarytas veikas; bei Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, į kurias, G. Č., jo teigimu, įtraukė vėlgi tas pats asmuo – M. G.. Šių aplinkybių kontekste taip pat kritiškai, kaip pasirinkta gynybos strategija bei siekis padėti G. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės vertinami ir nuteistojo M. G. parodymai, jog jis G. Č. įtikino, kad sąskaita priklauso jo dėdei.
2. Pagrindą abejoti tiek G. Č., tiek ir M. G. parodymais taip pat sudaro ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Nors M. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad G. Č. pervesti pinigus įtikino po gana ilgo laiko (t. 4, b. l. 68), tačiau iš byloje esančios pokalbių išklotinės matyti, jog nukentėjusiajam A. M. buvo skambinta 2015 m. gegužės 15 d. 11.57 val. (pokalbis truko 36 min. 34 s.), 12.34 val. (pokalbis truko 4 min. 2 s.) ir 12.38 val. (pokalbis truko 2 min. 18 s.) (t. 1, b. l. 39-40), tuo tarpu iš byloje esančių AB „Swedbank“ pateiktų duomenų matyti, jog prie nukentėjusiojo A. M. banko sąskaitos G. Č. jungėsi 2015 m. gegužės 15 d. 12.17 – 12.18 val. (t. 1, b. l. 60). Taigi šie duomenys tik dar kartą paneigia nuteistojo versiją, kad jis manė padedantis M. G. ir patvirtina, jog iš tiesų G. Č. suprato savo veiksmus ir iš karto, M. G. perdavus jam apgaulės būdu neteisėtai įgytus A. M. elektroninės bankininkystės duomenis, jais  pasinaudojo neteisėtai prisijungdamas prie svetimos informacinės sistemos ir atliko finansinę operaciją - iš A. M. banko sąskaitos pervedė 124 Eur į J. K. banko sąskaitą.
9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog visos aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog G. Č. žinojo ir suprato darantis neteisėtus nusikalstamus veiksmus ir norėjo taip elgtis, t. y. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
10. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, išanalizavo byloje esančius duomenis ir įvertinęs, kad G. Č. veiksmuose yra nusikalstamų veikų subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 1981 straipsnio 1 dalį.
11. Tačiau nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
1. Nors apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl nuteistojo G. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka jo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo, yra aiškiai per griežta ir neteisinga.
2. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
3. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
4. Nors apelianto veiksmai ir kvalifikuoti pagal keturis BK straipsnius, tačiau G. Č. padaryti įstatymu uždrausti veiksmai iš esmės pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai elektroninės bankininkystės pagalba pervedė nukentėjusiajam A. M. priklausančius 124 eurus į J. K. sąskaitą. Taigi nusikalstamų veikų padarymo būdas, padarytos žalos dydis lemia žymiai mažesnį nusikaltimų pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu.
5. Bylos duomenimis G. Č. anksčiau teistas 3 kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje. Kaip pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas, buvo mažesnis nei kitų bendrininkų. Sprendžiant dėl kaltininko asmenybės pavojingumo pažymėtina tai, kad nors apeliantas nusikalto nebe pirmą kartą, tačiau yra nuteistas dar už 2015 m. gegužės 15 d. padarytą veiką, nuo to laiko daugiau nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, šiuo metu yra dirbantis. Nusiskundimų dėl G. Č. elgesio seniūnijoje negauta. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturėjo, darbe yra pareigingas, pavestus darbus atlieka atsakingai.
6. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, pripažintina, kad paskirtoji subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė tiek savo dydžiu, tiek rūšimi yra aiškiai per griežta (BK 328 straipsnio 2 punktas). G. Č. skirtinos baudos bausmės.
7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje sudaro idealiąją sutaptį, todėl bausmės už šias veikas bendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes. Ši bausmė bendrintina su bausme paskirta už nusikaltimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant.
8. G. Č. nusikalstamas veikas padarė 2015 m. gegužės 15 d. Skundžiamas nuosprendis yra priimtas 2016 m. lapkričio 21 d. Juo paskirta bausmė yra subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu būdu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendį dalyje dėl G. Č. paskirtos bausmės pakeisti:

G. Č. paskirti bausmes:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 40 MGL baudą;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 40 MGL baudą;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 30 MGL baudą;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 20 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti 40 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą 50 MGL, tai yra 1883 eurų baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 11 (vienuolika) mėnesių ir 50 MGL, tai yra 1883 eurų baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, taikant Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus - įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 10 (dešimt) mėnesių nuo 2015-01-12 atlyginti civiliniams ieškovams nusikaltimais padarytą ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-443/2014 priteistą turtinę žalą, taip pat 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui dalį – 61 Eur 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Giedrius Endriukaitis

                                                                Daiva Jankauskienė

                                                                Algerdas Urbšys