Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-360/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10814-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11.; 2.4.6.5.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,
išteisintajam I. P. ir jo gynėjui advokatui Tomui Juodžiui,
išteisintajam V. N. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Strončikui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-16 nuosprendžio, kuriuo I. P. (I. P.) ir V. N. (V. N.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. I. P. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. jis laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-11-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-12-01, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:
-117 (vnt.) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31, nuo 2009-02-01 iki 2017-11-06;
- 3 (vnt.) kasos apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių iš viso 30000 Eur, iš jų: 2016-09-15, kasos pajamų orderio Nr. 2 - 13000 Eur, 2016-10-12 kasos pajamų orderio Nr. 3 - 10000 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 – 7000 Eur;
- darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06, kasos apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06, banko apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06;
- atskaitingų asmenų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I?-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. V. N. buvo kaltinamas, bet išteisintas, dėl to, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. jis laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:
- laikotarpio nuo 2008-09-01 iki 2016-10-12 už 2008 m. 9-12 mėn.; 2009 m. 2, 4, 6, 8-10, 12 mėn.; 2010 m. 3-12 mėn.; 2011 m. 1-12 mėn.; 2012 m. 1, 2, 4-8, 11 mėn.; 2013 m. 12 mėn.; 2014 m. 2, 8, 12 mėn.; 2016 m. 1, 4-9 mėn. darbuotojos A. G. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12;
- laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2016-10-12 apskaitos registro „Kasos knyga“;
- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 AB „Šiaulių bankas“ (buvusio AB Ūkio banko), AB „Swedbank“ sąskaitų apskaitos registrų;
- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą, V. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus, paimtus pagal 2018-05-17 priėmimo-perdavimo aktus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti įmonių teisėtiems atstovams.
3.1 Nurodo, kad teismo nuosprendyje konstatuojama, jog baudžiamojoje byloje yra patikimai nustatyta, kad I. P. UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-11-06, ? V. N. UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12 ir prieinama išvados, kad po jų atleidimo iš darbo, iki 2018-01-18, kai UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” direktore buvo paskirta N. B., minėtų bendrovių akcininkai nepaskyrę kito direktoriaus neužtikrino sklandaus bendrovių valdymo ir dokumentų perdavimo proceso. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes I. P. ir V. N. nebuvo pateikti kaltinimai už laikotarpį, kuriuo jie nebuvo direktoriais. Kaltinimai direktoriams pateikti už laikotarpį, kuriuo jie dirbo, ir jų vadovavimo laikotarpiu dėl kaltinime nurodytų buvusių bendrovių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų neišsaugojimo yra nustatytos pasekmės - negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas nuosprendyje motyvuoja tuo, kad akcininkai neužtikrino sklandaus direktorių paskyrimo ir valdymo dokumentų perdavimo proceso, todėl jie negalėjo rašytine forma perduoti dokumentų kitiems asmenims. Šie motyvai nepagrįsti, nes buhalterinės apskaitos organizavimo, dokumentų išsaugojimo pareiga tenka direktoriui. Nepagrįstas teismo teiginys, kad akcininkai nepaskyrė naujų direktorių, todėl nebuvo kam perduoti dokumentų. Akivaizdu, kad naujų direktorių nepaskyrimas, netrukdo iš darbo išeinančiam direktoriui tinkamai atlikti savo pareigas, suruošti bendrovės dokumentus, turtą perdavimui, nes jiems pagal įstatymus tenka pareiga užtikrinti turto ir dokumentų saugumą. Teismų praktikoje nurodyta, kad po įmonės vadovo pasitraukimo iš vadovo pareigų, jei šių pareigų oficialiai neužėmė kitas asmuo, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, įmonės vadovas, pasibaigus jos įgaliojimams, įmonės dokumentus ir turtą turėjo perduoti kitiems įmonės valdymo organams ar dalyviams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-621-180/2017). Teismų praktikoje nustatyta, kad pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Dokumentų perdavimas juridinio asmens dalyviams tuo atveju, kai nėra paskirtas naujas įmonės vadovas, yra laikomas tinkamu dokumentų perdavimu. Nagrinėjamu atveju direktoriai elgėsi itin neapdairiai, nerūpestingai, neužtikrino, kad bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai būtų saugomi, nenustatė tinkamos jų saugojimo vietos, nežino paliktų išeinant iš darbo buhalterinės apskaitos dokumentų sudėties, apimties, jų akcininkams neperdavė, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas direktorius yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal 19 straipsnio nuostatas, priemonių, užtikrinančių šių dokumentų saugumą, numatymą. Ir šie dokumentai, pagal nustatytą tvarką ir priemones turi būti saugomi 10 metų (Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 12 straipsnio 1 dalis). I. P. ir V. N. nevykdė jiems įstatymais nustatytų pareigų, buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, registrai, nebuvo išsaugoti ir dėl to kilo pasekmės - negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3.2 Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendyje teismas nurodo, kad nėra duomenų, paneigiančių tai, jog iki kaltinamųjų atleidimo dokumentai buvo saugomi buhalterės kabinete pagal nustatytą šiose bendrovėse žodinę tvarką. Byloje nustatyta, kad nebuvo direktorių įsakymų, direktoriai nebuvo nustatę, kad už dokumentų saugojimą yra atsakinga buhalterė, todėl, ne buhalterė, o direktoriai yra atsakingi ir kaltinami dėl neišsaugotų dokumentų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Nors teismas rėmėsi išimtinai išteisintųjų parodymais, kad tuo metu, kai jie ėjo direktorių pareigas, iš esmės sudarinėjo tik sutartis su klientais, tačiau teismas neįvertino kitų surinktų duomenų, faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad juridinio asmens duomenų išraše, Sodros duomenų išraše, kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 I. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ? V. N. nuo 2008- 10-28 iki 2016-10-12, gavo darbo užmokestį pagal užimamas direktoriaus pareigas (tai patvirtino ir A. G., I. P., V. N.). I. P. veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi su kasdienės juridinių asmenų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Tai patvirtina AB „Swedbank“ parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N.. V. N. teisme patvirtino tai, kad jis pasirašydavo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, turėjo antspaudą, kitų direktorių įmonėje nebuvo. Taip pat patvirtino, kad jokios dokumentų saugojimo tvarkos nei raštu, nei žodžiu nebuvo nustatęs. Išeidamas iš darbo, dokumentų, turto niekam nepardavė, priėmimo - perdavimo aktų nesudarė. I. P. apklaustas teisme pripažino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo direktorius, kad būdamas direktoriumi jokios dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo nustatęs. Taip pat teisme parodė, kad išeinant iš darbo niekam buhalterinės apskaitos dokumentų, turto neperdavė. Išeinant iš darbo dokumentus, antspaudą paliko (duomenys neskelbtini) , kur įmonė vykdė veiklą. Liudytoja A. G., priešingai nei teismas nurodo nuosprendyje, patvirtino, kad nei vienoje bendrovėje jokios dokumentų saugojimo tvarkos nei žodžiu, nei raštu nustatyta nebuvo. Esant šioms aplinkybės, priešingai nei konstatuota skundžiamame teismo nuosprendyje, daroma išvada, kad V. N. ir I. P. vykdė, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ne tik formaliai, kaip išteisinamojo nuosprendžio priėmimo metu konstatavo apylinkės teismas, bet ir faktiškai, bei turėjo darbinius ar civilinius santykius su tomis bendrovėmis jų vadovavimo laikotarpiu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, buvo atitinkamai atsakingi ir už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei jos buhalterinių dokumentų išsaugojimą, tvarkos nustatymą ir jų išsaugojimą. I. P. nuo 2009-05-05 pradėjus eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, ? V. N. pradėjus nuo 2008-10-28 eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas bei šiuos duomenis įregistravus Juridinių asmenų registre, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, atitinkamai 2009-05-05 I. P. ir 2008-10-28 V. N. pradėjo eiti savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Taigi nuo šio momento tiek I. P., tiek V. N. įgijo visas dėl jų statuso (ūkio subjekto vadovas) įstatymų nustatyta tvarka kylančias pareigas.
3.3 Apeliaciniame skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, dokumentų nesaugojimas, nenumato. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje jurisprudencijoje, konstatuojant, kad netgi esant situacijai, kai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai atsiranda dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pvz. vagystės, įmonės vadovas vis tiek atsako pagal BK 223 straipsnio nuostatas, jeigu nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad to būtų išvengta - dokumentų praradimo, neišsaugojimo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-52/2003; 2K-106/2009 ir kt.), kas leidžia pagrįstai manyti, jog buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas teismų praktikoje gali būti pateisinamas tik esant force majeure aplinkybėms, kurios nagrinėjamu atveju nustatytos nebuvo. Teisme apklaustos specialistės A. R. ir D. B. parodė, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas. Dokumentų saugojimo tvarka būtinai turi būti rašytinė. Surinkti baudžiamosios bylos duomenys, liudytojos buhalterės A. G., direktorių I. P., V. N. parodymai patvirtino, kad nebuvo nustatyta nei žodžiu, nei raštu dokumentų saugojimo tvarka ir jie nebuvo tinkamai saugomi, nes, kaip rodo baudžiamosios bylos duomenys, bendrovių buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, registrai ir kt. yra neišsaugoti.
3.4 Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad vertinant I. P. ir V. N. veiksmus, tarp kitų duomenų reikšmingos 2019-02-22 specialisto išvada Nr. 04/12-2-9- 2000, 2019-02-28 specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-2396, specialisčių D. B. ir A. R. išdėstytos aplinkybės teisme. Pastarosios teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo nagrinėjamu atveju negalima iš dalies nustatyti to laikotarpio, t. y. kai I. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (nuo 2009-05-05 iki 2017-11- 06) ir V. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (2008-10-28 iki 2016-10-12) ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio struktūros. Be to, atsižvelgiant į tai, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: A. G. darbo užmokesčio priskaitymo išmokėjimo žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos registrų, apskaitos registro “Kasos knyga”, AB “Šiaulių bankas” (buvusio AB “Ūkio bankas”), AB “Swedbank” sąskaitų apskaitos registrų, atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti darbuotojai A. G. laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2017-08-15 išmokėtų/pervestų 97 336,77 Eur piniginių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” neisšsaugojo apskaitos dokumentų: 117 vnt. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, kasos pajamų orderių, darbo užmokesčio, kasos, banko, atsakingų asmenų apskaitos registrų, todėl tyrimo metu negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2017-11-08 bankiniais pavedimais išmokėtų/pervestų iš viso 34 579, 47 Eur piniginių lėšų panaudojimo teisingumo. Specialistės taip pat paaiškino, kad nesant įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų nagrinėjamu atveju negalima atlikti ir jokio tyrimo, už dokumentus atsako įmonės vadovas, kas nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai konstatuoti BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujamų padarinių buvimą I. P. ir V. N. veiksmuose.
3.5 Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad I. P. bei V. N. veiksmuose nenustatyta, jog jie netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą. BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas nusikaltimas, pripažįstant, kad apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo, gali būti padaromas esant neatsargiai kaltės formai, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-14/2008, 2K-322/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju I. P. ir V. N. kaltė - neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi įmonių vadovai savo pareigas vykdė netinkamai, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino šių dokumentų saugumo, dėl ko jie neišsaugoti. Teismo teiginys, kad dėl tvarkos nenustatymo nekyla baudžiamoji atsakomybė yra neužbaigtas, nes baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad direktoriai ne tik nenustatė tvarkos, nenumatė priemonių dokumentų saugumui užtikrinti, bet ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (dokumentų nėra), dėl ko kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės. Direktoriai faktiškai nieko nedarė, kas susiję su buhalterinės apskaitos organizavimu, nesirūpino tuo, ar jų darbo direktoriais metu yra tinkamai vedama buhalterinė apskaita, kur realiai yra buhalterinės apskaitos dokumentai. I. P. ir V. N. patvirtino, kad buhalterinė apskaita, buhalteriniai apskaitos dokumentai jų nedomino, kaip buvo saugomi dokumentai, nežino, matė, kad yra buhalterės kabinete, kur ji dirbo. Tai rodo, kad direktoriai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir būtent dėl jų nerūpestingumo kilo pasekmės. Direktoriai I. P. ir V. N., vykdydami įstatymais jiems nustatytas funkcijas, turėjo pasirūpinti, atitinkamai veikti, numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, gauti, vesti jų vadovavimo laikotarpiu būtų saugomi ir išsaugoti 10 metų. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad I. P. ir V. N. nepadarė veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Kaip matoma pagal baudžiamosios bylos duomenis, direktoriai įstatymais nustatytų funkcijų, susijusių su buhalterinės apskaitos organizavimu, dokumentų saugojimo tvarkos nustatymu, jų išsaugojimu nevykdė net formaliai, todėl yra neišsaugoti kaltinime nurodyti bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir kt. dokumentai, dėl ko nebuvo įmanoma patikrinti piniginių lėšų panaudojimo įmonių veikloje teisėtumo, iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. I. P. ir V. N. nors nenumatė, kad dėl jų nerūpestingumo gali būti neišsaugoti dokumentai ir dėl apskaitos dokumentų neišsaugojimo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal užimamas pareigas bendrovėse, bendrovių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taip, I. P. ir V. N. veiksmai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.
3.6 Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsti ir teismo motyvai, jog tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms irgi dar savaime nereiškia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo taip pat šių dokumentų neišsaugojimo nustatytą laiką ir būtina įrodyti, kad tokie dokumentai nepateikti būtent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą. Aptarta, kad bendrovių vadovai, neatliko įstatymuose numatytų funkcijų, nevykdė pareigų, susijusių su buhalterinės apskaitos organizavimu, nenustatė tvarkos, neišsaugojo dokumentų, dėl ko jie, dėl direktorių kaltės ir nebuvo pateikti atitinkamoms institucijoms. Atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą reglamentuoja 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatos, remiantis kuriomis už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Sutinkamai su komentuojamo įstatymo 2 straipsnio 19 punktu, ūkio subjekto vadovas - juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas, arba išteklių ar mokesčių fondą administruojančio (jį tvarkančio) subjekto vadovas, arba ūkio subjekto, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas, arba kolektyvinio investavimo subjekto ir pensijų fondo valdymo įmonės vadovas. Analizuojant komentuojamo įstatymo normas I. P. ir V. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Aptartų teisės normų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog neišsaugojus ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, t. y. nesilaikant aukščiau aptartų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl ko nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ūkio subjekto vadovas, t. y. asmuo, apibrėžtas komentuojamo įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, atsižvelgiant į BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
4. Išteisintasis I. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi prokurorė netinkamai aiškina ir taiko baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymą, bylos faktines aplinkybes aiškina neobjektyviai ir iškreiptai.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija I. P. ir V. N. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų I. P. ir V. N. veiksmų vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinį skundą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, todėl nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
7. I. P. ir V. N. buvo kaltinami, kad atitinkamu laikotarpiu būdami įmonių direktoriai, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo atitinkamo laikotarpio įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kaltinamuosius dėl inkriminuotų nusikaltimų, padarė išvadas, jog nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl I. P. ir V. N. kaltės buvo neišsaugoti atitinkamo laikotarpio įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, o aplinkybė, jog I. P. bei V. N. nepriėmė įmonių buhalterinės apskaitos politikos įsakymų dėl dokumentų saugojimo, savaime nereiškia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, lemiamą reikšmę turi tai, kaip faktiškai buvo užtikrinamas tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimas, be to, tam tikrų bendrovės apskaitos dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms irgi dar savaime nereiškia įmonės vadovo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo taip pat ir šių dokumentų nesaugojimo nustatytą laiką, o turi būti įrodyta, kad tokie dokumentai buvo nepateikti būtent dėl to, jog įmonės vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, I. P. bei V. N. netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija su tokiu I. P. ir V. N. veiksmų teisiniu vertinimu nesutinka bei, vadovaudamasi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas.
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų visų trijų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nustatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.
9. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įsakymą dėl apskaitos dokumentų išsaugojimo. Jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pagal teismų praktiką ūkio subjekto vadovas, atsižvelgiant į BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, dokumentų nesaugojimas, nenumato.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. P. nuo 2009-05-05 iki 2017-11-06 ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, ? V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, atitinkamai 2009-05-05 I. P. ir 2008-10-28 V. N. pradėjo eiti savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Taigi nuo šio momento tiek I. P., tiek V. N. įgijo visas dėl jų statuso (ūkio subjekto vadovas) įstatymų nustatyta tvarka kylančias pareigas, tarp kurių ir kaltinime nurodytos, susijusios su saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugumą, nustatymu bei šių dokumentų saugojimu (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 bei 2 dalys).
11. Ištirtų įrodymų visuma rodo, jog tiek I. P., tiek V. N. buvo ne tik formalūs, bet ir realūs įmonių vadovai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad juridinio asmens duomenų išraše, Sodros duomenų išraše, kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu I. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ? V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gavo darbo užmokestį pagal užimamas direktoriaus pareigas (tai patvirtino ir A. G., I. P., V. N.). I. P. veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. N. veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi su kasdienės juridinių asmenų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Tai patvirtina AB „Swedbank“ parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. N.. V. N. teisme patvirtino tai, kad jis turėjo kabinetą įmonės patalpose, pasirašydavo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, turėjo antspaudą, kitų direktorių įmonėje nebuvo. Taip pat patvirtino, kad jokios dokumentų saugojimo tvarkos nei raštu, nei žodžiu nebuvo nustatęs. Išeidamas iš darbo, dokumentų, turto niekam nepardavė, priėmimo - perdavimo aktų nesudarė. I. P. apklaustas teisme pripažino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo direktorius, įmonės ofise turėjo savo kabinetą ir kasdien ten būdavo, jo darbas buvo ieškoti klientų, jis veiklą vykdė, sudarinėjo sutartis, būdamas direktoriumi jokios dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo nustatęs. Taip pat teisme parodė, kad išeinant iš darbo niekam buhalterinės apskaitos dokumentų, turto neperdavė. Išeinant iš darbo dokumentus, antspaudą paliko (duomenys neskelbtini) , kur įmonė vykdė veiklą. Liudytoja A. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nei vienoje bendrovėje jokios dokumentų saugojimo tvarkos nei žodžiu, nei raštu nustatyta nebuvo. Taigi, esant šioms aplinkybės daroma išvada, kad I. P. ir V. N. vykdė, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ne tik formaliai, bet ir faktiškai, bei turėjo darbinius ar civilinius santykius su tomis bendrovėmis jų vadovavimo laikotarpiu, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, buvo atitinkamai atsakingi ir už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą, tvarkos nustatymą.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, sutiko, jog buvo neišsaugoti atitinkami I. P. ir V. N. vadovavimo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Taigi nėra ginčo, jog kaltinime nurodyti apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti. Taip pat, kaip minėta aukščiau, nei I. P., nei V. N. savo vadovavimo laikotarpiu nebuvo nustatę jokios buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Nors iš bylos duomenų galima spręsti, jog dokumentai buvo laikomi pas buhalterę, jos kabinete, tačiau tai nešalina įmonės vadovui įstatymo numatytų pareigų. Direktoriai faktiškai nieko nedarė, kas susiję su buhalterinės apskaitos organizavimu, nesirūpino tuo, ar jų darbo direktoriais metu yra tinkamai vedama buhalterinė apskaita, kur realiai yra buhalterinės apskaitos dokumentai. I. P. ir V. N. patvirtino, kad buhalterinė apskaita, buhalteriniai apskaitos dokumentai jų nedomino, kaip buvo saugomi dokumentai, nežino, matė, kad yra buhalterės kabinete, kur ji dirbo. Tai aiškiai rodo, kad direktoriai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir dėl jų nerūpestingumo kilo pasekmės. I. P. ir V. N., vykdydami įstatymais jiems kaip įmonių vadovams nustatytas funkcijas, turėjo pasirūpinti, atitinkamai veikti, numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai, gauti, vesti jų vadovavimo laikotarpiu būtų saugomi ir išsaugoti 10 metų kaip to reikalauja teisės aktai (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip matoma pagal baudžiamosios bylos duomenis, direktoriai įstatymais nustatytų funkcijų, susijusių su dokumentų saugojimo tvarkos nustatymu, jų išsaugojimu nevykdė nei formaliai, nei faktiškai.
13. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos sudėtis yra materiali, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nustatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju vertinant I. P. ir V. N. veiksmus, tarp kitų duomenų reikšmingos 2019-02-22 specialisto išvada Nr. 04/12-2-9-2000, 2019-02-28 specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-2396, specialisčių D. B. ir A. R. išdėstytos aplinkybės teisme. Specialisto išvadose konstatuota, jog dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo atitinkamu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistės teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog dėl buhalterinių dokumentų neišsaugojimo nagrinėjamu atveju negalima iš dalies nustatyti to laikotarpio, t. y. kai I. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (nuo 2009-05-05 iki 2017-11- 06) ir V. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (2008-10-28 iki 2016-10-12) ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio struktūros. Be to, atsižvelgiant į tai, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų: A. G. darbo užmokesčio priskaitymo išmokėjimo žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos registrų, apskaitos registro “Kasos knyga”, AB “Šiaulių bankas” (buvusio AB “Ūkio bankas”), AB “Swedbank” sąskaitų apskaitos registrų, atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų, todėl negalima nustatyti darbuotojai A. G. laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2017-08-15 išmokėtų/pervestų 97 336,77 Eur piniginių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Specialisto išvadoje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” neišsaugojo apskaitos dokumentų: 117 vnt. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, kasos pajamų orderių, darbo užmokesčio, kasos, banko, atsakingų asmenų apskaitos registrų, todėl tyrimo metu negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2017-11-08 bankiniais pavedimais išmokėtų/pervestų iš viso 34 579, 47 Eur piniginių lėšų panaudojimo teisingumo. Specialistės taip pat paaiškino, kad nesant įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų nagrinėjamu atveju negalima atlikti ir jokio tyrimo, o už įmonės dokumentus atsako įmonės vadovas. Bylos duomenimis nustatyta, jog neišsaugotas ilgo laikotarpio ir didelis kiekis buhalterinės apskaitos dokumentų, padaryti pažeidimai ne atsitiktiniai, o ilgalaikiai. Taigi įrodymų visuma leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra kilę BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kadangi negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad direktoriai elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, neužtikrino, kad bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai būtų saugomi, nenustatė tinkamos jų saugojimo vietos, nežinojo paliktų išeinant iš darbo buhalterinės apskaitos dokumentų sudėties, apimties, jų akcininkams neperdavė, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas direktorius yra atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, priemonių, užtikrinančių šių dokumentų saugumą, numatymą. Ir šie dokumentai, pagal nustatytą tvarką ir priemones turi būti saugomi 10 metų (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas Nr. 1-1115, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“). Tiek I. P., tiek ir V. N. baudžiamojo proceso metu ir neneigė, jog nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir nemanę, jog tai turi daryti. Bylos medžiaga, liudytojos buhalterės A. G., direktorių I. P., V. N. parodymai patvirtino, kad nebuvo nustatyta nei žodžiu, nei raštu dokumentų saugojimo tvarka ir jie nebuvo tinkamai saugomi, nes, kaip rodo baudžiamosios bylos duomenys, bendrovių buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, registrai ir kt. yra neišsaugoti. Taigi baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad I. P. ir V. N. kaip įmonių vadovai nevykdė įstatymu jiems nustatytų pareigų, susijusių su apskaitos dokumentų saugumo užtikrinimu, būdami įmonių direktoriais ne tik nenustatė tvarkos, nenumatė priemonių dokumentų saugumui užtikrinti, bet ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų (dokumentų nėra) ir tai lėmė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes. Neišsaugojus ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, t. y. nesilaikant aptartų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl ko nebuvo įmanoma patikrinti piniginių lėšų panaudojimo įmonių veikloje teisėtumo, nėra galimybės iš dalies nustatyti įmonių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ūkio subjekto vadovas, atsižvelgiant į BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
15. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl I. P. ir V. N. kaltės buvo neišsaugoti atitinkamų įmonių ir laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai, pažymima, jog bendrovių akcininkai po I. P. ir V. N. nepaskyrę kitų direktorių neužtikrino sklandaus bendrovių valdymo ir dokumentų perdavimo proceso, tačiau tokios išvados nepagrįstos. I. P. ir V. N. kaltinimai pateikti už laikotarpį, kuriuo jie buvo direktoriais bei dirbo. Buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo pareiga tenka direktoriui. Naujų direktorių nepaskyrimas netrukdo iš darbo išeinančiam direktoriui tinkamai atlikti savo pareigas, suruošti bendrovės dokumentus, turtą perdavimui, nes jiems pagal įstatymus tenka pareiga užtikrinti turto ir dokumentų saugumą. Prokurorės apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodyta, kad po įmonės vadovo pasitraukimo iš vadovo pareigų, jei šių pareigų oficialiai neužėmė kitas asmuo, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, įmonės vadovas, pasibaigus jo įgaliojimams, įmonės dokumentus ir turtą turėjo perduoti kitiems įmonės valdymo organams ar dalyviams, o dokumentų perdavimas juridinio asmens dalyviams tuo atveju, kai nėra paskirtas naujas įmonės vadovas, yra laikomas tinkamu dokumentų perdavimu.
16. BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas nusikaltimas, pripažįstant, kad apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką - tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo, gali būti padaromas esant neatsargiai kaltės formai, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo. Nagrinėjamu atveju I. P. ir V. N. kaltė - neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi įmonių vadovai savo pareigas vykdė netinkamai, nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino šių dokumentų saugumo, dėl ko jie buvo neišsaugoti. I. P. ir V. N. nors nenumatė, kad dėl jų nerūpestingumo gali būti neišsaugoti dokumentai ir dėl apskaitos dokumentų neišsaugojimo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal užimamas pareigas bendrovėse, bendrovių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taip I. P. ir V. N. veiksmai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.
17. Atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina I. P. ir V. N. kaltinime nurodytas aplinkybes bei inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl pripažįstama, kad kaltinimas pasitvirtino. Tiesa kaltinime nurodoma netiksli Dokumentų ir archyvų įstatymo redakcija, kuri nusikalstamos veikos laikotarpiu keitėsi, tačiau kaltinime numatytos ir nevykdytos įmonės direktoriaus pareigos liko tapačios ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Be to, iš kaltinimo pašalinti netiksliai nurodyti laikotarpio, kai asmenys dar nebuvo direktoriai, neišsaugoti dokumentai, tačiau tai neturi visiškai jokios reikšmės veikos kvalifikacijai. Taigi įrodymų visuma nustatyta, kad I. P. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. jis laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-11-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2017-12-01, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:
-117 (vnt.) darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31, nuo 2009-02-01 iki 2017-11-06;
- 3 (vnt.) kasos apskaitos dokumentų - kasos pajamų orderių iš viso 30000 Eur, iš jų: 2016-09-15, kasos pajamų orderio Nr. 2 - 13000 Eur, 2016-10-12 kasos pajamų orderio Nr. 3 - 10000 Eur, 2017-03-17 kasos pajamų orderio Nr. 1 – 7000 Eur;
- darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06, kasos apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06, banko apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06;
- atskaitingų asmenų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2017-11-06 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
18. Taip pat pripažįstama, kad V. N. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. jis laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruota (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2016-10-12, Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, numatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, nenustatė apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:
- laikotarpio nuo 2008-09-01 iki 2016-10-12 už 2008 m. 9-12 mėn.; 2009 m. 2, 4, 6, 8-10, 12 mėn.; 2010 m. 3-12 mėn.; 2011 m. 1-12 mėn.; 2012 m. 1, 2, 4-8, 11 mėn.; 2013 m. 12 mėn.; 2014 m. 2, 8, 12 mėn.; 2016 m. 1, 4-9 mėn. darbuotojos A. G. darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12;
- laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2016-10-12 apskaitos registro „Kasos knyga“;
- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 AB „Šiaulių bankas“ (buvusio AB Ūkio banko), AB „Swedbank“ sąskaitų apskaitos registrų;
- laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 atskaitingo asmens A. G. ūkinių operacijų apskaitos registrų.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1?-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2016-10-12 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo I. P. ir V. N. pripažįstami kaltais, padarę BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
20. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į I. P. ir V. N. asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. I. P. ir V. N. padarė nesunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato kelias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Jie veikė neatsargia kaltės forma, nusikaltimai baigti. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abu neteisti, I. P. dirbantis, V. N. pensininkas. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis mažesnis nei vidurkis. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01) nurodo, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-10-16 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą.
V. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, tai yra 1 129,80 eurų dydžio baudą.
I. P. 2019-07-03 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus, paimtus pagal 2018-05-17 priėmimo-perdavimo aktus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patalpose, esančiose Kauno g. 6, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Teisėjai Savinijus Katauskas
Edita Lapinskienė
Linas Pauliukėnas